Magistro darbo objektas – įstatymo ir teisės analogija Lietuvos darbo teisėje. Ši tema yra ir bus aktuali, kadangi darbo santykių dinamika yra greitesnė nei įstatymo leidėjo reakcija, o tai sąlygoja darbo teisės spragų susidarymą, kurios šalinamos taikant įstatymo ir teisės analogiją. Be to, darbo teisėje sumažėjus teisinių imperatyvų, teisę taikantiems subjektams gali tekti tokių priemonių imtis vis dažniau. Atsižvelgiant į teisės doktrinos ir praktikos šiuo klausimu trūkumą, teisę taikantys subjektai gali susidurti su tam tikromis problemomis. Darbe aptariamos teismų praktikoje pasitaikančios ar galimai pasitaikysiančios klaidos, analizuojama teismų praktika, pateikiami siūlymai. Pirma darbo dalis apima bendruosius įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje klausimus, antra – įstatymo ir teisės analogiją darbo teisėje, jos taikymo sąlygas ir taisykles, trečia – darbo teisės spragas ir jų šalinimo būdus. Šiose dalyse nagrinėjamos temos kontekste analizuojami tokie pagrindiniai klausimai: įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje reglamentavimo ir taikymo reikšmė; aktualios įstatymo ir teisės analogijos darbo teisėje taikymo problemos; santykis tarp įstatymo analogijos darbo teisėje ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso taikymo pagal analogiją darbo teisėje; Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos nekonkuravimo susitarimų tarp darbdavio ir darbuotojo kvalifikavimo praktikos problema; kolektyvinio susitarimo skatinimas kaip pagrindas darbo teisės spragai susidaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master work is the analogy in Lithuanian labour law. The theme is always topical because of the dynamic in labour relationship which is much faster than the legislative procedure. Furthermore, the liberalization of labour law is the reason why the analogy will be applied more frequently in the near future. Considering the lack of doctrine and practical material the law applying subjects may face related problems. The master work embraces some practical suggestions, analysis of court decisions and mistakes that were made by courts or is on the risk to be made. The first part is about the general questions of analogy in labour law. The second part embraces the analogy in labour law and its rules of application. In the third part the particular examples of the lack of regulation and way how to solve it is explained. There are several particular questions which are analyzed in the work: the importance of analogy in labour law regulation and application; topical problems of analogy in labour law application; the relationship between analogy in labour law and application of Lithuanian Labour Code; Lithuanian Supreme Court practice on competition restricting agreements between employer and employee; collective agreements as a cause for the lack of labour regulation; the lack of regulation on relationship between the employer and employee when using the internet and e-mail at the work place; the lack of labour procedure rules at the work place as one of the examples... [to full text]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujos gyvenimo normos smarkiai paveikė ir kultūros paveldo apsaugos sritį. Buvusi sovietinė paminklosaugos sistema buvo įvertinta kaip neatitinkanti naujų Lietuvos siekių. Dar 1988 metais susikūręs Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis aktyviai domėjosi istorine Lietuvos praeitimi, kėlė jos palikimo apsaugos problemas, analizavo paminklosaugos veiklą. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe radikaliai keitėsi valstybės bei jos piliečių požiūris į kultūros paveldą. Tyrimo objektas – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas bei su juo susiję teisės aktai. Darbo tikslas – kiek galima išsamiau išanalizuoti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir palyginti jį su 1994 metais priimtu Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu. Darbo uždavininiai: 1. Išnagrinėti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos naujos redakcijos įstatymo priėmimą. 2. Palyginti 1994 metais priimtą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą su 2004 m. priimtu naujos redakcijos įstatymu. 3. Apžvelgti poįstatyminius teisės aktus. 4. Išnagrinėti problemas, susijusias su įstatymo įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. kovo 13 d. patvirtino Valstybinės paminklosaugos komisijos ir Kultūros ministerijos parengtą kultūros paveldosaugos sistemos pertvarkymo koncepciją, numatančią per 2001-2002 metus parengti naują Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą. 2004 metų rugsėjo 28 dieną naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo... [toliau žr. visą tekstą] / Law of Immovable Cultural Heritage: Issuing and Analysis of Coherent Legislation SUMMARY When Lithuania retrieved her independence, the new life norms strongly affected protection of the inheritance. Former Soviet memorial security was evaluated as incongruous with Lithuanian reaches. Still in 1988 the movement created in Lithuania was interested in her historical past and raised problems associated with security of the heritage, analyzed its work. The opinion of the public changed radically. The object of the research – the law on protection of immovable cultural heritage and acts associated with it. The aim of the work – to analyze properly the law on protection of immovable cultural properties and compares it with the law of 1994. The task of the work: 1. to analyze an acceptance of the new law on protection of immovable cultural properties; 2. to compare the law of 1994 with the new law on protection of immovable cultural properties accepted in 2004; 3. to overlook under juridical acts of the law; 4. to analyze problems associated with implementation of the law. On the 13th of May in 2001 the government of Lithuanian Republic confirmed conception prepared by memorial security committee and Cultural ministry, which intended to create new security law of immovable cultural properties during 2001 – 2002. On the 28th of September in 2004 that law was accepted. It had been prepared for three years and was necessary for independent Lithuanian Republic. It was committed for the... [to full text]

Sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimas įtvirtinamas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių nacionalinėje teisėje. Šis negaliojimo pagrindas valstybių nacionaliniuose teisės aktuose, o taip pat ir Europos sutarčių teisėje siejamas su itin svarbių teisės normų pažeidimu, kurių tikslas apsaugoti visos visuomenės mastu reikšmingas vertybes. Sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo pagrindas Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje. Tai viena iš sutarties laisvės išimčių, nustatytų, siekiant užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, apginti asmens teises ir teisėtus interesus. Sandorio negaliojimas minėtu pagrindu dažniausiai konstatuojamas, esant suinteresuoto asmens prašymui. Be teisės, suteikiamos suinteresuotiems asmenims, teisė ex officio konstatuoti sandorio negaliojimą įtvirtinama teismui, tačiau svarbu, tačiau turi būti nustatyta šio pagrindo taikymui būtina aplinkybių visuma: aplinkybė, kad teisės norma yra imperatyvi, kad ši teisės norma yra pažeista ir, kad pažeidimas lemia sandorio negaliojimą. Europos sutarčių teisėje taip pat atsižvelgiama į pažeidimo pasekmes, sandorio šalių tyčią, pažeidimo rimtumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatęs šią aplinkybių visumą, t.y., kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gali ji pripažinti negaliojančiu ab initio, arba ex nunc, jeigu pagal bylos aplinkybes ab initio sandorio pripažinti negalima. Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / Invalidity of transactions contrary to mandatory rules is recognized in European Contract Law, also in national legal systems. Ground of invalidity of the contract contrary to the imperative rules is introduced at Civil code of the Republic of Lithuania paragraph 1.80. This is one of exceptions of contracts freedom set out in order to ensure the legitimacy of civil relations, to protect individual rights and legitimate interests. The mostly transactions contrary mandatory rules are invalidated as a consequence of being concerned person request. In addition despite of the rights granted to persons, the right to invalidate transaction ex officio is provided to court at paragraph 1.78. The using of the right ex-officio invalidate the transaction is based on the obvious invalidity of the transaction. Therefore, the court decision by its own initiative to invalidated contact contrary to the imperative norms can be made only when all the circumstances by which is based the invalidity of the transaction are investigated and determined. When the court finds existing all the circumstances that the transaction infringes the mandatory rules of the law, it may be declared that transaction is void ab initio or ex nunc. Application of court right ex officio invalidate transaction is especially needed when the transaction violated mandatory rules ensuring the needs of society and protecting the public interest. A lot of such rules regulate state-owned land purchase agreements. Infringement... [to full text]

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Magistro darbe „Kasacijos pagrindai“ atskleidžiama kasacijos pagrindų samprata; pateikiama detali kasacijos pagrindų analizė, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse pateiktomis sąvokomis; šio instituto reglamentavimas lietuvos teisės aktuose lyginamas su kitų valstybių baudžiamojo proceso įstatymais; siūloma teorinė kasacijos pagrindų sąvoka; apžvelgiama naujausių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų daroma įtaka; pateikiama ir vertinama aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Darbas suskirstytas į tris pagrindines dalis: pirmojoje dalyje kalbama apie kasacijos pagrindų sampratą, antrojoje ir trečiojoje dalyje aptariami atskiri kasacijos pagrindai. / Masters diploma work „Cassation grounds“ reveals conception of cassation grounds: on the ground of concepts listed in the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania, detailed analysis of cassation grounds is presented; cassation regulations in Lithuanian legal acts is compared with criminal procedure laws in other countries; theoretical concept for cassation grounds is offered; the influence of changes to the Code of Criminal Procedure is reviewed; relevant case law of the Supreme Court of Lithuania is presented and considered. The work is divided into three main parts: first part is about the concept of cassation grounds, individual cassation grounds are discussed in second and third parts.

Civilinė teisė jau nuo pat šios teisės šakos atsiradimo Senovės Romoje priskiriama privatinės teisės sričiai, tačiau tai nereiškia, jog valstybė civilinių teisinių santykių dalyviams negali daryti įtakos. Vienas būdų tam yra teisinis reguliavimas imperatyviomis teisės normomis. Toks reguliavimas gali apriboti civilinės apyvartos subjektams galimybę sudaryti jų norimus sandorius, jeigu šie prieštarauja viešajam interesui. Imperatyvią teisės normą identifikuoti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti – ją vertinant reikia atsižvelgti ne tik į gramatinę jos išraišką, bet ir į tikslus bei uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Tik nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą. Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, be to įstatymų leidėjas siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Šiuos abu tikslus praktikoje suderinti neretai tampa sudėtinga, todėl kyla klausimas, kaip rasti šių įstatymų ginamų vertybių balansą? Be to, minėtus... [toliau žr. visą tekstą] / Civil law is assigned to the area of private law since the emergence of this branch of law in Ancient Rome. But it does not mean that the state can not affect the participants of civil legal relationship. One way to do so is by legal regulation using mandatory rules. Such regulation may restrict ability for entities of civil circulation to create their desired agreements, if they are contrary to the public interest. It is not as easy as it seems to identify mandatory rule – to assess legal norm it is necessary to consider not only grammatical expression, but also goals, tasks, object and interests protected by the legal norm, as well as its systematic connections with other legal norms. After finding that a certain legal rule is imperative, it is necessary to examine if a particular agreement was made in violation of prescriptive requirement or prohibition stated by this mandatory rule and whether consequence of this is the invalidity of the agreement. Legal doctrine and case law in Lithuania and foreign countries recognizes that the purpose of this ground of illegality is to ensure legitimacy in civil relations, in addition to that, it ensures stability of civil circulation. It often becomes difficult to reconcile both of these goals in practice, and the question is how to find the balance between these values protected by law? In addition, these legal values are also protected by other grounds of illegality of agreements, so before choosing the right one, it is worth to... [to full text]

Šiame magistro darbe sistemiškai nagrinėjamos akcininkų pareigos. Kaip šio darbo temai reikšmingos kategorijos nagrinėjamos juridinio asmens dalyvio, akcininko ir teisinės pareigos sampratos, nustatomas akcininko pareigų atsiradimo momentas. Šio darbo tikslas – atskleisti akcininkų pareigų esmę, pobūdį ir turinį, įvertinti, kiek detaliai akcininkų pereigos yra reglamentuojamos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, apibendrintai apžvelgti su tema susijusią Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktiką. Darbe akcininkų pareigos skirstomos pagal tai, prieš kokius asmenis (bendrovę, kitus tos bendrovės akcininkus ir prieš trečiuosius asmenis) jos nustatytos ir kokiu pagrindu (įstatyminiu ar sutartiniu) tos pareigos atsiranda. Ypatingas dėmesys skiriamas akcininkų pareigai apmokėti akcijas, neatskleisti konfidencialios informacijos ir gerbti mažumos akcininkų teises. Darbe trumpai atskleidžiama atsakomybė už akcininko pareigų nevykdymą. / This study is devoted to the systematic analysis of the shareholder obligations. The concepts of a member of the company, shareholder and legal obligation are examined as the significant categories to the subject. The moment when the shareholder obligation arises is examined too. The purpose of the study is to reveal the essence of the shareholder obligations, to evaluate how much they are reviewed in the Lithuanian and European Union legislations and in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The analysis presents classification of the shareholder obligations as far as they are divided into groups according to the subjects to whom they are defined and according to where these obligations are set down. Particular attention is given to the shareholders obligation to pay for the shares, not to reveal the confidential information and to respect the minority shareholders. Also there is a short reveal of what happens if the shareholder fails to perform his obligations.