Įstatymais yra kuriama valstybės teisinė tvarka, modeliuojamas politinis, socialinis, ūkinis ir kultūrinis šalies gyvenimas, todėl įstatymų leidyba yra viena svarbiausių valstybės funkcijų, kurią įgyvendinti gali Tauta ir parlamentas. Šiame darbe pagrinde nagrinėjama Lietuvos parlamentinė įstatymų leidybos procedūra, nors Tautos teisė leisti įstatymus yra labai svarbi, tačiau šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse ji įgyvendinama gana retai. Įstatymas yra atstovaujamosios valdžios institucijos specialia tvarka priimtas pirminis teisės aktas, nustatantis teisės normas, reguliuojančias svarbiausius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausiąją teisinę galią. Dėl įstatymų reikšmingumo, jų leidyba pagrįsta principais, t.y. tam tikrais imperatyviais reikalavimais, kurie padeda užtikrinti įstatymų leidybos sėkmingumą. Apibūdinant įstatymų leidybos procedūrą, galima išskirti šiuos principus: teisėtumo, viešumo, demokratijos, kompetencijos, profesionalumo, nešališkumo bei daugumos. Įstatymai yra priimami sudėtinga įstatymų leidybos procedūra, kuri padeda užtikrinti teisėtumą įstatymų leidyboje. Įstatymų leidybos procedūrą galima apibūdinti kaip visumą juridiškai reikšmingų veiksmų, būtinų, kad būtų priimtas įstatymas ir atliekamų tam tikra griežta logine ir laiko seka, susidedančią iš tam tikrų stadijų. Galima skirti tokias stadijas: inicijavimo, svarstymo, priėmimo ir promulgavimo. Įstatymo inicijavimo stadija – tai įstatymų leidybos teisę turinčio subjekto kreipimasis į priimti... [toliau žr. visą tekstą] / Legislation is one of the fundamental state powers. Its importance is based on the fact that states legal order is created by laws. In Lithuania a law is defined as an act of primary legislation enacted under the procedure prescribed by the Constitution and the Statute of the Seimas, expressing the will of lawmaker and having the highest legal force. Laws are passed following legislative procedure which is the legitimacy of legislation. Legislation procedure can be described as the whole complex of legally significant acts necessary for the adoption of a law and performed in rigid sequence of logic and time. The following stages of the legislative procedure are recognized: the legislative initiative, the consideration of the draft law, the adoption of the draft law and the promulgation. Under Constitution of the Republic of Lithuania the right of legislative initiative belongs to the members of Seimas, The President of Republic, the Government and no less than 50 thousand Lithuanian citizens who are entitled to vote. The consideration of the draft law can be divided into the consideration of the draft law at the principal Committee and the consideration of the draft law at the Seimas. At the Seimas Committees the most thorough analysis of the legal act under preparation is made, consultations of specialists are provided and opinions are heard. Whereas the consideration of the draft law at the Seimas helps to realize the majority rule. During the adoption of the draft law the... [to full text]

Konstitucinio Teismo įtaka įstatymų leidybai Lietuvoje Šis magistrinis darbas tema „ Konstitucinio Teismo įtaka įstatymų leidybai Lietuvoje“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai. Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas. Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional Court‘s Influence to Legislation in Lithuania This master paper „Constitutional Court‘s Influence to Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure. In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament of the... [to full text]

Disertacinis darbas pirmą kartą išsamiai sistemiškai nagrinėjamas parlamentinės kontrolės institutas kaip konstitucinės teisės dalis, sudaranti parlamentinės teisės pošakį ir disertaciniame darbe, remiantis Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos parlamentinės kontrolės modelių analize, vertinamas Lietuvos parlamentinės kontrolės modelis ir jo įgyvendinimas. Disertacinio darbo tikslas - išnagrinėti ir įvertinti parlamentinės kontrolės institutą kaip konstitucinės teisės institutą. Darbas sudarytas iš įvado, darbo metodologijos ir tyrimų apžvalgos, keturių dėstomosios dalies skyrių, išvadų ir pasiūlymų. Pirmojoje disertacinio darbo dalyje analizuojama tautos suvereniteto doktrinos ir valdžių padalijimo principo įtaka parlamentinės kontrolės instituto, vystymuisi. Antrojoje - nagrinėjamas parlamentinės kontrolės ir priežiūros sąvokų įvairovės ir specifinių bruožų klausimas ir parlamentinės kontrolės sąvokos turinio aspektai: sensu stricto ir sensu largo. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modeliai senosios demokratijos valstybėse. Nagrinėjant parlamentinės kontrolės institutą, analizuojama ir parlamentinė praktika, „tipiniai“ modeliai demokratinėse valstybėse, šių modelių įgyvendinimo ypatumai. Ketvirtojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modelis. Nagrinėjama ne tik Konstitucinio Teismo doktrina, bet ir parlamentinė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral for the first time it systematically studies the institute of parliamentary control as a part of the constitutional law forming a sub-branch of the parliamentary law and the doctoral dissertation provides the evaluation of the Lithuanian model of parliamentary control and its implementation based on the analysis of such models in Great Britain, Germany, the United States of America and France. The aim of the doctoral dissertation is to analyze and assess the institute of parliamentary control as the institute of constitutional law. The dissertation includes the introduction, methodology and research reviews, four chapters of the body, conclusions and recommendations. The first part of the doctoral dissertation analyses the influence of the Nation‘s sovereignty doctrine and the principle of separation of power on the development of the institute of parliamentary control. The second part establishes problem of variety in definitions specific features of parliamentary control and supervision and content dimensions of the parliamentary control definition: sensu stricto and sensu largo. The third part of the doctoral dissertation analyses models of parliamentary control implementation in the countries of the old democracy. Together with the institute of parliamentary control, the parliamentary practice is also studies, as well as “typical” models in the democratic countries and peculiarities of implementation of these models. The forth part of the dissertation... [to full text]

Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Žmonės vis labiau supranta, jog visa socialinė gerovė bei progresas priklauso nuo aplinkos būklės. Lietuva taip pat eina subalansuotos plėtros keliu: aplinkosauginių normų pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, detalizuojami Lietuvos įstatymuose. Kadangi Lietuvoje pagrindinis politinės arenos dalyvis yra politinės partijos, tai labai svarbu žinoti kokią aplinkosauginę politiką jos siūlo. Partijos rinkiminėse programose deklaruoja savo politiką, kurioje išdėsto siekius, tikslus ir kaip jie bus realizuojami. Šiose programose partijos turi galimybę išdėstyti savo poziciją aplinkos apsaugos srityje. Trečiame skyriuje nagrinėjamos 2008 metų rinkimuose į Seimą patekusių partijų programos, bei jų įtaka formuojant penkioliktąją Vyriausybės veiklos programą. Pateiktose rinkiminėse programose partijų siūloma aplinkos apsaugos politika yra labai skirtinga. Partijos patekusios į Seimą turi galimybę įgyvendinti siūlomą politiką, kadangi konstitucinė prigimtis lemia jai ypatingą vaidmenį valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, o Seimo nariai turi jiems suteiktą įstatymų iniciatyvos teisę. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti politinių partijų rinkiminėse programose siūlomą aplinkosauginę politiką, kiek iškelti aplinkosaugos tikslai atitinka Lietuvoje aktualias problemas ir kiek dėmesio skiriama globalioms aplinkos problemoms. Išanalizavus politinių partijų pozicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Every new day people try to pay more attention on environment issues. They understand that welfare of the people and related progress depends on environmental conditions. This concerns Lithuania as well. The fundamentals of environment control norms are consolidated in the constitution of the republic of Lithuania and elaborated in laws of Lithuania. For the reason that the key point in this area refers to Lithuanian political parties, it is important to know, which environmental politics they do offer. In election programs, particular parties declare their politics, where members present different objectives and purposes, and steps of realizations. Within these programs, political parties have opportunities to provide member positions in the area of environmental protection. In Chapter 3, the party programs, which were elected in 2008, are analyzed along with their impact forming the fifteenth government activity program. The proposed environmental protection policy of all presented parties is very different. According to the constitution of the republic of Lithuania, elected to the Seimas political parties have an opportunity to implement their own proposed policy. The major role of the Seimas is law making. The Seimas members have appropriate rights to initiate a certain law, respectively. The main objective of the project is to analyze proposed environmental protection policies of all presented parties within election programs, investigate whether given environmental... [to full text]

The nature of contemporary state institutions is conditioned by objectives of administration. The operation mechanisms of regulation systems of laws and other legislative acts in Lithuania is inefficient. Lithuania demands some kind of certain reform of regulation systems of laws and other legislative acts for the creation of operation model. The experience and practice of other countries is the best example to be appealed to while improving the operation state of regulation systems of national legal systems of laws and other legislative acts.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kaip viena iš valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų, teismas, iš bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų išsiskiria savo ypatinga paskirtimi – užtikrina Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje, konstitucinį teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucinis Teismas sprendžia ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Teisės šaltinių hierarchijoje įstatymai išsiskiria savo norminiu pobūdžiu, ypatinga priėmimo tvarka, teisine galia, juose įtvirtintomis teisės normomis siekiama reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į įstatymų reguliavimo srities apimtį, kuri yra labai plati, į tai, kad būtent įstatymais turi būti reguliuojami reikšmingiausi visuomeniniai santykiai, taip pat į tai, kad remiantis įstatymais priimami poįstatyminiai aktai, labai svarbu, kad įstatymai neprieštarautų konstituciniam reguliavimui, kad nepažeistų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o juos užtikrintų, todėl Konstitucinio Teismo vaidmuo tikrinant šių tiesės aktų konstitucingumą yra labai reikšmingas. Konstitucinis Teismas pripažindamas įstatymus prieštaraujančiais Konstitucijai taip pašalina juos iš teisės sistemos. Tik Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją. Teismo aiškinimas saisto visas teisės aktus leidžiančias bei teisę taikančias institucijas, taip pat ir Seimą. Šiame darbe tiriama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The Constitutional Court of the Republic of Lithuania can be distinguished from the general competence and special courts for its particular purpose, i.e. it ensures the precedence of the Constitution within the legal system and the constitutional legitimacy. Following the Constitution of the Republic of Lithuania, the Constitutional Court resolves whether laws and other legal acts passed by the Seimas do not contravene the Constitution. Within the hierarchy of the sources of law, the laws stand out for the regulatory character, particular procedure of their adoption, legal effect. Considering the scope of the regulatory framework of the laws, which is really encompassing, or the fact that namely the laws should regulate the most relevant social relations and, furthermore, acknowledging the fact that the subordinate legislation is adopted following the laws, it is highly important that the laws do not contravene the constitutional regulation, do not infringe personal rights and lawful interests, but, on the contrary, ensures them. Consequently, during the verification of the constitutionality of the given legislation the Constitutional Court shall bear the role of great significance. Upon the recognition of the laws as inconsistent with the Constitution, the Constitutional Court also eliminates them from the legal system. Only the Constitutional Court is granted constitutional authorizations to give an official interpretation of the Constitution. Such judicial interpretation... [to full text]

Šis magistrinis darbas tema „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas ir įstatymų leidyba“ yra skirtas išanalizuoti Konstitucinio Teismo įtaką įstatymų leidybai. Lietuvoje, kaip ir visose kitose demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, svarbu užtikrinti tinkamą konstitucinę kontrolę, kad būtų garantuotos pagrindinės žmonių teisės ir laisvės, svarbiausių visuomeninių santykių konstitucinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikoje konstitucinės kontrolę atlieka Konstitucinis Teismas. Lietuvoje institucinė valstybinės valdžios sąranga grindžiama valdžių padalijimo principu. Vadinasi kiekviena valdžios sistemos grandis atlieka tik jai patikėtas funkcijas. Šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse teisminė valdžia veikia kaip savarankiška valstybės valdžia, nepriklausomai nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. Todėl magistrinio tema kelia klausimą: kaip ir ar iš viso gali Konstitucinis Teismas įtakoti įstatymų leidybą. Darbe stengiamasi atskleisti Konstitucinio Teismo funkcijas ir tikslus, jo kompetenciją, kompetencijos ribas, analizuojant atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus (priimamus teisės aktus), bei nustatyti, ar egzistuoja tarpusavio priklausomybė, t. y. ar Konstitucinis Teismas daro įtaka įstatymų leidybai. Yra pateikiami statistiniai duomenys apie Konstitucinio Teismo priimtus nutarimus bei Seimo priimtas įstatymų pataisas. Pirmoji darbo dalis – įvadas. Antroje dalyje yra analizuojama Konstitucinio Teismo... [toliau žr. visą tekstą] / This master paper „Constitutional Court and Legislation in Lithuania“ is dedicated to analysis of Constitutional Court‘s participation in legislation procedure. In Lithuania as well as in other democratic countries it is important to ensure proper constitutional control in order to safeguard essential human rights and freedoms, constitutional regulation of the most important social relationship. In the Republic of Lithuania the constitutional control is perforemd by the Constitutional Court. In Lithuania the system of the institutional authority is based on the partition of powers. Every link of the authority system performs the functions which are assigned to it. In contemporary democratic states judicial authority acts as separate state authority independently from the legislative or the executive. Therefore this master paper raises a question how (if at all) the Constitutional Court influence the legislation. The Constitutional Court‘s functions, purposes, competence, its limits shall be seeked to be revealed herein while analysing relevant rulings of the Constitutional Court, actions of the Parliament of the Republic of Lithuania (legal acts adopted), interdependence shall be seeked to be identified, i.e. whether Constitutional Court influences the legislation. The statistical data on the rulings adopted by the Constitutional Court and the ammendments of the laws adopted by the Parliament o the Republic of Lithuania shall be provided. First part of the paper is... [to full text]

Pagrindinė kliūtis taikyti valstybei civilinę atsakomybę ilgą laiką buvo valstybės imuniteto (arba suvereno imuniteto, arba įstatymų leidėjo imuniteto) doktrina, kuri neleidžia taikyti valstybei deliktinės atsakomybės už viešojoje srityje atliktus veiksmus. Šis principas kildinamas iš anglų karalių teisės. Šiandien imuniteto egzistavimą bandoma teisinti valstybės turto apsaugos svarba, siekiu užtikrinti valdžių padalijimo principo veikimą, institucijos, turinčios kompetenciją nagrinėti bylas prieš valstybę (ar įstatymų leidėją), nebuvimu, adekvačių teisių gynimo būdų egzistavimu, išrinktų valdžios atstovų pozicijos stiprinimu bei tradicija. Viduramžiška imuniteto doktrina yra nesuderinama demokratinių valstybių principais, tad turi būti visiškai pašalinta. Lietuvos Teismų praktika šios doktrinos egzistavimo Lietuvoje nepripažįsta. Įstatymų leidėju paprastai laikomas subjektas, kuriam suteikta galia pareikšti galutinę ir neginčijamą valią dėl įstatymo priėmimo. Lietuvoje įstatymų leidėju laikomas Parlamentas bei Tauta. Įstatymų leidėjo kompetenciją ir diskreciją riboja Konstitucijoje nustatyti bei prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tarptautinių sutarčių pagrindu, pavyzdžiui, EŽTK, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti pagrindines teises asmenims, esantiems jos jurisdikcijoje. Įstatymas, pažeidžiantis tokią tarptautinę sutartį, laikytinas neteisėtu, tačiau nacionalinė teisė jokiai institucijai nėra suteikusi kompetencijos tikrinti įstatymų atitikimą tarptautinėms... [toliau žr. visą tekstą] / A main let to apply tort liability to the state is the principle of sovereign immunity (or state immunity; or legislator immunity), derived from Medieval English law, which says that government is immune from tort liability. Today remains of sovereign immunity doctrine usually is justified by: the importance of protecting government treasuries; separation of powers; the absence of authority for suits against the government; the existence of adequate alternative remedies; strengthening the position of elected politicians; and tradition. The doctrine of immunity is inconsistent with the main principles, recognized by democratic countries, so has no place in democracy and should be repealed entirely. The legislator is a subject, who has a right to make a final and unchallenged decision in the law making process. In Lithuania there are two legislators: the Parliament (Seimas) and the Nation. Competence and discretionary powers of legislature are limited by the Constitution and obligations of the state under the international and European Community law. By international contracts, such as European Convention of Human rights, Lithuania is obliged to confer the main rights to individuals in its jurisdiction. The national law that violates such provisions must be held unlawful, but there are no national institutions that have a competence to state that violation. Individuals may get remedy only if the European Court of Human Rights states the violation; in the same judgment the Court... [to full text]

The purpose of this work is to determine the effect of legal regulation of tax administration at customs-house on the collection of taxes administered by the customs authorities, to determine and to analyze the most topical theoretical and practical problems in the area of tax administration at customs-house, and to search for the solution of these problems.

Santrauka Tema „Teisės normų kolizijos ir jų sprendimo taisyklės” aktuali, originali ir nauja. Temos aktualumas reiškiasi galimybe naujai pažvelgti į reiškinį; temos originalumas reiškiasi jos naujumu. Šiame darbe nagrinėjama teisės normų kolizijos: sąvoka, kilimo priežastys, kolizijų sprendimo (šalinimo) taisyklės. Kadangi jurisprudencijoje nėra vieningos nuomonės kolizijų klausimu, darbe pateikiama keletas labiausiai reikšmingų nuomonių kolizijų sąvokos klausimu. Pažymėtina, kad pateiktose sąvokose figuruoja visas sąvokas jungiantis elementas – prieštaravimai, ar tai tarp teisės normų, ar tai tarp esamos teisinės tvarkos ir siekių ją pakeisti. Darbe akcentuojamas sąvokos „teisės kolizija” daugiareikšmiškumas; ši sąvoka apima: prieštaravimus tarp teisės principų ir teisės normų, tarp atskirų teisės normų, tarp vertybių, tarp teisės normų ir jų aiškinimo; teisės sampratų, teisinės sąmonės kolizijas. Poreikis turėti efektyvią teisę skatina jos paieškas; visuomeninių santykių bei procesų teisinis reguliavimas ne visada atneša lauktų rezultatų. Pagaliau, dėl visuomeninių santykių kaitos, vystymosi, nespėjama kurti teisės normų taip greitai ir sparčiai, kaip greitai ir sparčiai keičiasi visuomeninis gyvenimas bei socialinė elgsena, kuriems siekiama daryti atitinkamą įtaką. To pasėkoje kyla prieštaravimai visuomeniniame gyvenime. Tai be abejo atsispindi ir teisėje. Darbe analizuotas teisės normų kolizijų ir teisės normų konkurencijos tarpusavio santykio klausimas; prieita išvados... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement The subject „Collisions of Legal Norms and the Rules for Their Settlement” is urgent, original and new. An urgency of the subject expresses itself by an opportunity of a new attitude towards the problem; an originality of the problem expresses itself by its novelty. In the Paper, collisions of legal norms, including their definition, causes of their appearance and the rules for their settlement (liquidation), are discussed upon. Because of absence of a uniform opinion on collisions in law, several most important opinions on the definition of collisions are provided in the Paper. It should be noted that contradictions – between legal norms or between the legal order and striving to alter it – as an element that unites all definitions is presented in each of them. In the Paper, a polysemy of the definition „a collision of law” is emphasized; this definition includes contradictions between principles of law and legal norms, between individual legal norms, between values, between legal norms and their interpretations, between definitions of law as well as collisions related to legal conscience. A need in effective law encourages looking for it; a legal regulation of public relations and processes not always ensures expected results. Finally, it is impossible to develop legal norms upon rapid changing of public relations when the public life and social behavior to be impacted by them are permanently altering... [to full text]