Spelling suggestions: "subject:"veikimas"" "subject:"teikimas""
1 |
Organizacijų pokyčių vykdytojų reakcija į darbuotojų pasipriešinimą pokyčiams / Organizational change agents reactions toward the emploees' resistance to changeVasilevskaja, Sandra 26 June 2014 (has links)
Pokyčių valdymas yra gana populiari ir plati tema. Viena priežasčių yra ta, kad pokyčių įgyvendinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis nemažai įgūdžių (Burnes, 2007). Nepaisant to, kad yra gana daug literatūros su atvejų analizėmis, įvairių įmonių patirtimi bei patarimais, kaip diegti pokyčius ir kaip elgtis susidūrus su pasipriešinimu, nėra aišku, kodėl ir toliau pokyčių diegimo procesai daugeliu atveju vyksta nesklandžiai (Burnes, 2007; Szabla, 2007). Suplanuoti visą pokyčio procesą šiais laikais neįmanoma, nes aplinka keičiasi labai greitai, o informacijos srautai, kuriuos turi suvaldyti ir apdoroti pokyčių vykdytojas, labai dideli (Holbeche, 2006). Natūralu, kad dėl nenumatytų priežasčių pasipriešinimo pokyčiams kartais neįmanoma išvengti. Todėl iškyla kitas klausimas – ką pokyčių vykdytojai daro susidūrę su pasipriešinimu pokyčiams. Pastebėta, kad jų reakcijos ir veiksmai įtakoja tolimesnę proceso eigą (Burke, 2001). Todėl šio tyrimo metu buvo atlikti penki interviu su pokyčius diegiančiais asmenimis, norint išsiaiškinti, ar prieš diegdami pokytį jie numano, kad gali susidurti su pasipriešinimu, ar jie ruošiasi galimoms darbuotojų reakcijoms, kaip jie suvokia darbuotojų reakcijas, su kuriomis susiduria, ir ką tuomet daro. Du respondentai, kurie pokyčių metu naudojo darbuotojų įtraukimą į procesą ir palaikė glaudų kontaktą su jais, nesusidūrė su pasipriešinimu. Kitais trim atvejais vykdytojai nebuvo pasiruošę galimam darbuotojų pasipriešinimui ir proceso eigoje... [toliau žr. visą tekstą] / Change management is a popular and wide-ranging topic as change implementation is a complex process that requires considerable skill (Burnes, 2007). Despite the fact that there is quite a lot of literature with case studies and tips, how to introduce change and how to behave when confronted with resistance to change, it is not clear, why change management in many cases fail (Burnes, 2007; Szabla, 2007). Of course, it is not possible to plan all the process as everything changes very fast. Moreover, there is a huge information flow which should be managed by the implementer as well (Holbeche, 2006). As a result sometimes for unforeseen reasons it is not possible to avoid resistance to change. Consequently, there comes another question – what change agents do when faced with resistance to change. Their reactions and actions affect the course of a process (Holbeche, 2006). During this study there five interviews were conducted with people who were implementing changes in order to find out if they imply about possible resistance to change, whether they prepare for such reactions, how they perceive employees’ reactions and what do they do in response. Two respondents where using people involvement and tight contact with employees as a strategies during change. As a result they did not confront with resistance to change. Only in one case, employees were enthusiastic about the change and took a part in change implementation, however. In other cases, where change agents were not... [to full text]
|
2 |
Mikčiojimo įveikimo galimybės / Stuttering overcoming disorderAbramova, Irina 17 July 2014 (has links)
Bakalauro darbe analizuojamas mikčiojimas ir jo įveikimo galimybės. Taikant atvejo analizės metodą per naratyvo strategiją, atliekamas įvykusio fakto kokybinis tyrimas. Tyrimo tikslas - atskleisti mikčiojimo įveikimo galimybes. Tyrime dalyvavo 14 respondentų, 1 mikčiojantysis ir jo mama. Darbas buvo atliktas 2013 - 2014 metų gruodžio – sausio mėnesį Klaipėdos mieste. Pradžioje pateiktas tiriamojo apibūdinimas, kuris remiasi medicininės kortelės duomenimis ir mamos prisiminimais. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip pedagogai, mikčiojančiojo draugai ir kiti aplinkiniai žmonės reagavo į mikčiojimą ir kokius pagalbos metodus ir būdus jie taikė siekiant padėti mikčiojančiajam mažinti įtampą ir kalbėjimo baimę. Interviu, tiriamuoju metodu siekta ištirti jo asmeninius išgyvenimus dėl mikčiojimo bei sužinoti, kokius metodus ir būdus jis taikydavo įveikiant savo sutrikimą. Tyrimu nustatyta, kad pats tiriamasis ir jo šeima aktyviai ieškojo galimybių įveikti mikčiojimą. Taikant įvairius medicininės, logopedinės pagalbos metodus bei sportą, jaunuoliui pavyko įveikti sutrikimą. Pedagogai, draugai ir kiti aplinkiniai žmonės palaikydavo tiriamąjį bei suteikdavo jam kompetentingą pagalbą. Tyrimas atskleidė, kad mikčiojimo įveikimą lėmė tam tikri tiriamojo charakterio bruožai, sportas, amžius bei visų aplinkinių žmonių, kaip sistemos, palaikymas ir pagalba. / Final Bachelor degree paper analyses stuttering and ways to overcome this speech disorder. Qualitative research study of accomplished fact is conducted by implementing case analysis method through narrative strategies. Aim of the research study is to distinguish possibilities of overcoming stuttering. 14 respondents, 1 stuttering person and his mother had participated in the research study which was conducted during December 2013 – January 2014 in Klaipeda. Initially, a description of the respondent based on his medical history and recollections of his mother. The survey helped analyse how pedagogues, friends of the stuttering person and surrounding people reacted to the stuttering and what ways and methods they applied in order to help the stutterer reduce tension and overcome the fear to speak. The interview with the stutterer was intended to analyse his personal experience and identify self-therapy methods he applied. The research study showed that the respondent and his family actively searched for ways to overcome stuttering. This young man was able to overcome stuttering with the help of medical and speech therapy methods and sports. His pedagogues and friends were very supportive and ready to help. Results of the research study showed that the respondent overcame stuttering due to his certain personality features, sports, age and support of people that surrounded him.
|
3 |
Linkusių save žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo ir stresogeninių situacijų įveikos strategijų tarpusavio sąsajos / Links between anxiety, depression and coping with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselvesStanionytė, Violeta 14 January 2009 (has links)
Darbo tikslas: ištirti linkusių ir nelinkusių savęs žaloti įkalintų asmenų nerimo, depresiškumo įverčių skirtumus ir tarpusavio sąsajas su stresogeninių situacijų įveikos strategijomis.
Tiriamieji: šiame tyrime, vykusiam nuo 2008 – 02 – 18 iki 2008 – 10 – 01, dalyvavo 256 laisvės atėmimo vietose esantys asmenys, suskirstyti į dvi – tiriamąją ir lyginamąją – grupes. Iš jų tyrime dalyvavo 81 asmuo, įtrauktas į laisvės atėmimo vietos nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimosi ar bandymo nusižudyti apskaitos žurnalą, kuriems paskirta sustiprinta individuali priežiūra – minėti asmenys sudaro tiriamąją grupę. Lyginamąją grupę sudarė 176 laisvės atėmimo vietose esantys neįtraukti į šį apskaitos žurnalą asmenys. Tyrimui naudotos HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventary), COPE metodikos.
Išvados: nustatyta, jog linkę save žaloti yra jauni asmenys (amžiaus vidurkis – 30 m.), turintys žemesnį išsilavinimą, suimti ar atliekantys bausmę už sunkius, smurtinius nusikaltimus, laikantys save priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų. Linkusių save žaloti įkalintų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo įverčiai lyginant su įkalintais, bet nežalojusiais savęs asmenimis – aukštesni. Įvertinus tik linkusių save žaloti asmenų grupės depresiškumo, nerimo įverčių išreikštumą pagal laisvės atėmimo vietą nustatyta, jog suimtų asmenų grupėje nerimo, depresiškumo (tik BDI) įverčiai aukštesni nei nuteistų asmenų grupėje. Tyrime... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research. To survey differences in evaluations of anxiety and depression and links with strategies used to cope with stressful situations of persons in confinement who are tended to injure themselves and those who are not.The object of the research: 256 persons in confinement took part in the research. They were divided into two groups: analyzed and comparative groups. The research was started on the 18th of February, 2008 and ended on the 1st of October, 2008. Analyzed group was made out of 81 person who were tended to injure themselves (all of them belonged to the group of persons in confinement with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves, and were under reinforced supervision). Comparative group was made out of 176 persons in confinement who didn‘t belong to the group with the higher risk due to the disposition to injure or kill themselves. Methods of research were HAD (Hospital Anxiety and Depression), BDI (Beck Depression Inventory), COPE methods.
Conclusions. The research showed that persons who are tended to kill or injure themselves are young (~ 30 years old), with lower education, arrested or sentenced for violent crimes and those who think that are dependant on alcohol or drugs. Evaluations of anxiety and depression are higher in the group of persons in confinement who are tended to injure themselves. The results of the research showed that evaluations of anxiety and depression (only BDI) are higher in the group of... [to full text]
|
4 |
Daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų atpažinimas ir pagalbos teikimo metodai / Multilingual children’s language disorders identification and methods of assistanceCigaitė, Eglė 17 July 2014 (has links)
Šiame darbe nagrinėjami daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų atpažinimo ir pagalbos teikimo metodai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimus, jų atpažinimo metodus ir parengti logopedinės pagalbos modelį. Atliktas kokybinis tyrimas, iš dalies struktūruoto interviu forma apklausiant daugiakalbių vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, tėvus. Interviu metu gauti duomenys išanalizuoti ir jais remiantis sudarytas pasirinkto atvejo logopedinės pagalbos modelis.
Pirmajame skyriuje nagrinėjami tipinės daugiakalbių vaikų kalbos raidos ypatumai, aptariamos svarbiausios šios srities sąvokos, daugiakalbystės reiškinio įvairialypiškumas. Darbe analizuojama tipinė daugiakalbių vaikų kalbos raida, gimtosios, antrosios ir užsienio kalbos įsisavinimas, analizuojami dvikalbių/daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimai, lyginant juos su vienakalbių vaikų kalbos sutrikimais, atskleidžiama tėvų pagalbos reikšmė ugdant daugiakalbį vaiką. Remiantis psicholingvistiniais tyrimais, teigiama, kad daugiakalbystė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, veikiančių vaiko kalbos raidą ir plečiančių jo pasaulio sampratą (Hoff, 2002).
Antrajame skyriuje aptariami daugiakalbių ir dvikalbių vaikų kalbos sutrikimų įveikimo modeliai, įvardijami, teikiant lgopedinę pagalbą, kylantys sunkumai, pažymima specialistų ir tėvų bendradarbiavimo būtinybė, logopedų profesinio bendradarbiavimo, ugdymo įstaigų, teikiančių pagalbą dvikalbiams vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, reikšmingumas. Daugiakalbystės ir... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this master thesis is to examine language disorders in speech-impaired children from multilingual families, and to contribute to the development of intervention methods to improve the language and speech development of these children. The main reason for bilingualism and multilingualism in children and families today is migration and living in new socio-cultural environment.
Hypothesis: speech therapist, recognizes multilingual children’s language disorders and focuses using the appropriate methods of assistance, in collaboration with parents and speech therapist’s professionals, not only helping the child to overcome language problems, but also enhancing his communication skills.
The work is based on partially structured interviews with eight parents of multilingual children with speech and language disorders using Skype program. Information obtained from these interviews were analyzed and used to develop a language and speech improvement model.
The most important empirical conclusions that were drawn are:
The characteristics of speech disorders in bilingual and multilingual children do not differ from speech disorders occurring in monolingual children. However, the speech disorders of bilingual and multilingual children may be more pronounced and more complex than those of monolingual children. Therefore, the treatment of speech disorders of bilingual and multilingual children may be more difficult, more complex, and more time-consuming than the treatment... [to full text]
|
Page generated in 0.0259 seconds