Šokio veiklos ypatumai. Kūrybinė veikla šokio ugdymo procese. Viduriniosios vaikystės šokio veiklos ypatumai. / Qualitative data analysis of the research shown that in education process using creativity of dance activity in the groups are educated childrens psychophysiological (communication of „myself“ discovering) skills.

Baigiamajame magistro darbe „Šiuolaikinio šokio profesionalų rengimo ypatumai“ siekiama nustatyti šiuolaikinio šokio profesionalų rengimo ypatumus. Pirmoje darbo dalyje, remiantis mokslinės literatūros analize, atskleidžiama šiuolaikinio šokio samprata bei raidos ypatumai, taip pat šiuolaikinio šokio raiška Lietuvos kultūroje. Antroje darbo dalyje, remiantis mokslinės literatūros analize, apibrėžiami šiuolaikinio šokio atlikėjų, choreografų bei šokio mokytojų profesinės veiklos ypatumai ir tai veiklai atlikti būtinos kompetencijos. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami empirinio tyrimo rezultatai – JAV ir Vakarų Europos aukštųjų šiuolaikinio šokio mokyklų studijų programos, taip pat šiuolaikinio šokio profesionalų požiūris į šiuolaikinio šokio specialistų rengimą, studijų galimybes bei kokybę Lietuvoje. Darbo pabaigoje pateikiamas, mokslinės literatūros, studijų programų bei profesionalų požiūrio į specialistų rengimą analizės pagrindu, sukurtas šiuolaikinio šokio profesionalų rengimo modelis. / Final MA thesis “Features of Education of Contemporary Dance Professionals” aims to discover and describe features of education of contemporary dance professionals. By analyzing theoretic literature in the first section of this thesis author tries to reveal concept and traits of development of contemporary dance as well as contemporary dance in Lithuania. By analyzing theoretic literature the second section of this thesis describes features of contemporary dance professions such as dancer, choreographer and teacher along with necessary competences for these careers. The third part of the thesis analyzes the results of empirical research – contents and structure of study programmes of higher education institutions in USA and Western Europe as well as opinion of Lithuanian contemporary dance professionals about options of contemporary dance studies in Lithuania and their quality. In accordance with analysis of theoretic literature, study programmes of foreign institutions and opinions of contemporary dance professionals about studies in Lithuania the final section proposes a new model for education of contemporary dance professionals.

The dissertation deals with the problem of dance skills education in early adolescence. The analyses of educational, professional, psychological and philosophical sources substantiated the structure of dance skills which is grounded by principles of cognitive arts education theory and based on expression of dance elements (movement, spac, rhythm, tempo, energy, dynamics, metaphore) and communication trough it. Communicative course in dance skills education, kinesthetic aspect of dance skills and pecularities of dance activities in early adolescence are analyzed. The empirical part of the research includes methodological substantiation of the research and methods applied (questionnaire survey, diagnostic investigation, pedagogical experiment, interview, statistical analysis). Results of dance teachers questionnaire survey revealed main tendencies of dance skills education. Diagnostic investigation showed possibilities and pecularities of theoretically identified dance skills expression. It has been established that pedagogical experiment was successful and devised model of dance skills education in early adolescence was efficient in achieving significant changes in dance skills expression. The interview of participants of pedagogical experiment showed that the model of dance skills education had significant impact on changes of adolescents attitudes to dance activities. On the bases of the dissertation theoretical and empirical research data the recommendations for dance... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami šokio gebėjimų ugdymo ypatumai ankstyvosios paauglystės amžiuje. Atlikus edukologinės, dalykinės, psichologinės, filosofinės literatūros analizę kognityvinės meninio ugdymo teorijos požiūriu pagrindžiama šokio gebėjimų struktūra, susieta su šokio elementų (judesio, erdvės, ritmo, tempo, judesio jėgos, dinamikos, metaforos) raiška kuriant šokio struktūrą ir ja bendraujant. Analizuojama komunikacinė šokio gebėjimų ugdymo kryptis, kinestetinis šokio gebėjimų aspektas ir paauglių šokio veiklos ypatumai. Empirinėje darbo dalyje aprašoma tyrimo metodologija ir argumentuojamas tyrimo metodų (anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo, pedagoginio eksperimento, interviu, statistinės analizės) pasirinkimas. Atlikus anketinę šokio mokytojų apklausą, identifikuotos pagrindinės šokio gebėjimų ugdymo tendencijos. Diagnostinio tyrimo duomenys parodė teoriškai išskirtų šokio gebėjimų atsiskleidimo galimybes ir ypatumus. Atlikus pedagoginį eksperimentą, nustatytas parengto šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumas ugdant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje. Pedagoginio eksperimento dalyvių interviu atskleidė jų nuostatų į šokio veiklą kaitą. Teorinių ir empirinių disertacinio tyrimo duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos šokio mokytojams ir šokio mokytojus rengiančioms institucijoms, orientuojančios į komunikacinį ir kūrybinį šokio gebėjimų ugdymo ir šokio ugdymo proceso organizavimo modelį.

Šiandieninėje visuomenėje yra publikuojama, kad reguliarus fizinis aktyvumas – vienas svarbiausių dalykų, stiprinančių sveikatą bei palaikančių fizinį pajėgumą, mažina stresą, gerina nuotaiką, bei savijautą tiek įgaliems žmonėms, tiek turintiems negalią. Vienas iš gerų fizinio aktyvumo aspektų yra šokio terapija. Tačiau tyrimai nagrinėjantys šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims egzistuoja tik užsienio šalyse. Todėl ieškant mokslinių darbų, neradau nieko kad Lietuvoje būtu atliekami panašus tyrimai apie šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto asmenims, jų nuotaikos kaitai. Tas ir paskatino imtis šios srities tyrimo. Hipotezė- Šokio terapija gali pagerinti paauglių su sutrikusiu intelektu nuotaiką Tikslas- nustatyti šokio terapijos poveikį sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitai. Uždaviniai: 1 Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką prieš šokio terapiją. 2.Nustatyti sutrikusio intelekto paauglių nuotaiką po šokio terapijos. 3.Palyginti sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaitą prieš ir po šokio terapijos. Tyrimo objektas- sutrikusio intelekto paauglių nuotaikos kaita. Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumai tiriamųjų paauglių prieš šokio terapiją nuotaika buvo bloga, jie jautėsi pikti, irzlūs, nepatenkinti. Po šokių terapijos užsiėmimo, daugumai tirtų paauglių, nuotaika buvo žymiai geresnė, jie jautėsi laimingesni, daugiau šypsojosi, draugiškai bendravo su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The importance is recognized in society. A lot of researchers concluded that regular physical activity is one of the most important things which is promoting health and supporting the physical capacity, reduces stress, improves mood, and well-being for people without disability and people with disability. One of the best examples of successful implementation of physical activity is a dance therapy. However a lot of researchers exploring the effects of dance therapy with intellectual disabilities exists only in foreign countries. Therefore, there is the lack number of investigations in this field in Lithuania. There is important to carry out research about an effect of dance therapy on mood changes of people with intellectual disabilities. Because of that the hypothesis was formulated. Hypothesis- Dance therapy can enhance teenagers’ with intellectual disabilities mood. The main aim - To evaluate an effect of dance therapy for teenagers with intellectual disability moods change. The goals of the research were: 1. To establish the teenagers with intellectual disability mood before of dance therapy 2. To establish the teenagers with intellectual disability mood after of dance therapy 3. Compare the teenagers with intellectual disability mood before and after dance therapy. Conclusions of the study: The results showed that most of the subjects were in a bad mood, they felt angry, irritable and unhappy before dance therapy. After dance therapy most of the subjects felt much... [to full text]

Pastaruoju metu vis daugiau suaugusiųjų pasirenka šokio mokymąsi ir kaip laisvalaikio praleidimo bei savęs tobulinimo formą, ir kaip būsimąją profesiją. Nors ir suaugusiųjų mokymas(is) yra gana plačiai išnagrinėtas Lietuvos mokslinių darbų autorių, tačiau nėra atlikta tyrimų suaugusiųjų šokio mokymo(si) klausimu. Išryškėja tyrimo problema, kaip efektyviau organizuoti suaugusiųjų šokio mokymo ir mokymosi procesą, siekiant įgyvendinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo tikslus. Tyrimo objektas – suaugusiųjų šokio mokymas(is). Tyrimo tikslas – nustatyti neformalaus suaugusiųjų šokio mokymo(si) ypatumus. Atlikus temai aktualios literatūros analizę išsiaiškinta, kad suaugusiųjų mokytojo siekiamas tikslas – visokeriopai padėti besimokančiajam prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi. Pagrindinės suaugusiųjų mokymosi ypatybės yra asmeninės charakteristikos, didėjantis besimokančiojo savarankiškumas, patirtis, pasirengimas mokymuisi ir motyvacija. Suaugusiojo asmenybę apibūdina psichologiniai, fiziologiniai, juridiniai ar socialiniai požymiai, o psichologiniai pokyčiai yra susiję su asmenybės raidos stadijomis. Psichologinėje plotmėje šokis padeda pasąmonėje glūdinčius dalykus perkelti į sąmonės lygmenį, o palaipsniui didėjant judesio ir kūno saviraiškai, didėja ir psichologinių pokyčių galimybės, nyksta išankstinės nuostatos, kategoriški įsitikinimai, atsiranda naujas požiūris ir nauji vertinimo kriterijai. Interviu su šokių mokytojais metu paaiškėjo, kad organizuojant neformalaus... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an increasing number of adult choose learning dance as a pastime form of self-development or as a future profession. Though adult education is a fairly broad considered with Lithuanian authors, but there is no research done in adult dance training. So the problem of research is how to efficiently organize the dance of adult teaching and learning process to achieve the objectives of non-formal adult education. The object of research – adult dance training. The aim of research – to establish characteristics non-formal adult dance training. After literature analysis it is clear that the aim of adult teachers is to help the learners to take responsibility for their learning. The main features of adult learning is a personal characteristics, increasing autonomy or learner, readiness for learning and motivation. The personality of adult characterizes psychological, physiological, legal, or social characteristics and psychological changes related to personal development phases. In psychological context, dance helps to move subconscious things to the level of consciousness. In a gradual increase of body movement and self-expression increases the possibility of psychological change, disappears prejudices, new opinion and criteria nascent. Interviews with dance teachers revealed that dance teacher introduces learners to the curriculum and objectives of studies. Commonly used methods for teaching dance show, explanation, repetition, and watching video footage analysis... [to full text]

Ikimokykliniu amžiaus tarpsniu ypač svarbu organizuoti vaiko šokio veiklą kaip vientiso asmenybės ugdymo būdą, padedantį pamatus judesių raiškos, jų meninės kokybės tolesnei plėtotei, o šio proceso metu teigiamos socialinės ir emocinės patirties įgijimas, pažinimo motyvacijos žadinimas, kūrybiškumo skatinimas darželyje yra viena iš socialinės kompetencijos ugdymo prielaidų. Vadinasi, ikimokyklinio amžiaus vaikų šokio veiklą būtina organizuoti ir įgyvendinti taip, kad ji savo tikslų sistema, turiniu, organizacinėmis formomis, technologijomis, ugdymo sistemų pobūdžiu, jų vidinėmis ir išorinėmis savybėmis realizuotų kiekvieno vaiko asmenybės vystymosi raidos ir socializacijos idėją. Todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo šokio veikloje galimybių atskleidimas yra aktuali pedagoginė problema. Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo šokio veikloje galimybes bei ypatumus. Šiam tikslui įgyvendinti kelti uždaviniai: remiantis pedagoginės, psichologinės, metodinės literatūros bei švietimo dokumentų analize atskleisti socialinės kompetencijos sampratą bei ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinių gebėjimų ugdymo prielaidas; išryškinti vaiko socialinės kompetencijos ugdymo šokio veikloje galimybes; įvertinti tėvų požiūriu šokio veiklos svarbą vaikų socialinės kompetencijos ugdymui; pateikti ir eksperimentu patikrinti socialinės kompetencijos ugdymo šokio veikloje modelį. Tyrimo objektas – ikimokyklinio amžiaus vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / It is particularly important to organize child’s dance activity to make it a solid means of person education, which gives base to movement expression, development of its artistic quality and, in this process, gaining positive social and emotional experience, stimulating familiarity motivation, encouraging creativeness in the kindergarten is one of social competence education presumptions. Consequently, it is necessary to organize and implement preschool children dance activity insomuch that it would realize the idea of every child’s personal development and socialization by its aim system, content, organizational forms, technologies, nature of educational systems, their internal and external features. Therefore, potentiality revelation of social competence development during dance activity of preschool children is a relevant pedagogical problem. The aim of the research is to reveal the potentiality and peculiarities of social competence development during dance activity of preschool children. Specific objectives were set in order to realize this aim: to reveal the concept of social competence and presumptions of social competence development of preschool children using analysis of pedagogical, psychological, methodic literature and educational documents; to highlight possibilities of preschool children social competence development during dance activity; to evaluate parents attitude towards dance activity importance to children social competence development; to propose and... [to full text]

Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje teigiama (2008), kad mokyklose, kurios skiria daugiau dėmesio kultūriniam ir meniniam ugdymui, aktyviai kūrybinei ir praktinei mokinių veiklai, išauga mokymosi motyvacija, pagerėja psichologinė mokymosi aplinka, sustiprėja bendruomeniniai ryšiai. Mokiniai kur kas geriau įsisavina įvairių dalykų mokomąją medžiagą, tampa patrauklesnis pats mokymosi procesas, atsiranda papildomų sąlyčio taškų su realiu gyvenimu ir kultūrine aplinka (2008). Akivaizdu, kad meninis ugdymas mokykloje yra svarbus ne tik ugdant mokinių meninius gebėjimus, bet ir kuriant mokyklos kultūrą, o šokio pamokose sukurtos sąlygos, gali suteikti mokiniams galimybę patirti džiaugsmą, susijusį su kūrybinės iniciatyvos, saviraiškos atskleidimu. Pagrindinio ugdymo šokio bendrosiose programose (2008) akcentuojami įvairių žanrų (liaudies, pramoginio, klasikinio, šiuolaikinio, breiko ir kt.) šokio žingsniai, jų deriniai, šokiai ar jų fragmentai. Nors klasikinis šokis ir yra paminėtas šokio ugdymo programose, tačiau nėra aišku, ar jis yra mokomas bendrojo lavinimo mokyklose. Daugiausia šokio ugdymo srityje yra akcentuojamas lietuvių liaudies sceninis šokis ir tik kartais užsimenama apie klasikinį (baletą). Taigi, kodėl klasikinio šokio mokymo galimybė bendrojo lavinimo mokykloje yra labai maža, nors šio žanro mokymas yra naudingas mokinio asmenybės tobulėjimui, lavina kūno laikyseną, ugdo kantrybę ir ištvermę, todėl klasikinio šokio mokymas bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Children and youth cultural education concept states (2008), that schools which focus more on cultural and artistic education, active students' creative and practical activities, increase their learning motivation, improve the psychological learning environment, as well as make community relations stronger. Students master educational materials for various subjects, much better the learning process becomes more attractive, that results in additional points of contact with real life and cultural environment (2008). It is clear that arts education in school is important, not only in developing students' artistic skills, but also in creating school culture, and conditions created in dance lessons may give students the opportunity to experience the joy associated with the creative initiative of detection of self expression. Basic dance education programs in general (2008) highlights dance steps of various genres (folk, ballroom, classical, contemporary, break, etc.), their combinations, dances or their fragments. Although classical dance is mentioned in education programs, but it is not clear whether it is taught in comprehensive schools. Lithuanian folk stage dance is mainly highlighted in teaching dancing and only occasionally it is hinted at the classical one (ballet). So why the possibility of teaching classical dance in comprehensive schools is very low, although teaching this genre is useful for students personal development, developing the body posture... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama problema: kokių muzikinių gebėjimų ir žinių reikia šokio pedagogikos studentams studijų metu ir šokio pedagogams jų praktinėje, profesinėje veikloje. Tyrimo objektas – šokio mokytojų muzikinis ugdymas. Siekiamas darbo tikslas – analizuoti šokio mokytojų muzikinio ugdymo ypatumus per pasirinktą kokybinio aprašomojo tyrimo strategiją. Siekiant atskleisti tiriamąjį reiškinį, atlikta šokio pedagogikos studentų ir absolventų apklausa raštu, vykdyti giluminiai interviu, analizuoti šokio pedagogų ugdymo ir darbo gaires reglamentuojantys dokumentai, atliktos keturių tiriamųjų įstaigų studijų programų analizės. / The object of this research thesis is the musical education of dance teachers, i.e. which musical skills and knowledge are necessary for students of dance pedagogy as well as for dance teachers in their activities. The main purpose of this qualitative descriptive study was to investigate specific aspects pertaining to the musical education of dance teachers, including regulatory documents, curricula, needs analyses, and also the congruity of these aspects. Data were collected through a written survey of dance pedagogy students and graduates, in-depth interviews, document analysis of study programs at the four institutions of higher learning that offer dance education in Lithuania, and a review of documents, which regulate the work and education of dance teachers.

Straipsnyje aptariama šokio ir judesio terapija kaip socialinė paslauga šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką. Šia socialine paslauga siekiama pagerinti šeimų socialinę situaciją, padėti sėkmingai integruotis, patirti teigiamų emocijų. Atliekant šokio ir judesio terapijos, kaip socialinės paslaugos poreikio tyrimą, buvo atliktas kombinuotas tyrimas. Buvo atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 64 šeimos, auginančios neįgalų vaiką. Paaiškėjo, jog šeimoms trūksta įvairių socialinių paslaugų, tarp jų ir šokio ir judesio terapijos paslaugos. Taip pat tyrimo metu buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu su Lietuvos šokio ir judesio terapijos asociacijos vadove – eksperte A. Laurinaityte. Tyrimas atskleidė informacijos trūkumą apie šią socialinę paslaugą, taip pat buvo nustatytas neįgalų vaiką auginančių šeimų poreikis užsiimti šia veikla kaip socialinės situacijos gerinimo galimybe. / This paper discusses the dance and movement therapy as a social service to the person with disability and his family. The social service aims to improve the social situation of families, to help successfully integrate, to experience positive emotions. The dance and movement therapy as a social services needs assessment study was carried out in combination. It was carried out a survey, which included 64 families with a disabled child. It revealed the lack of various social services, including dance and movement therapy services. Also the study was carried out semi-structured interview with Lithuanian Dance and Movement Therapy Association Guide - expert A. Laurinaitytė. The study revealed a lack of information about the social service has also been established families with disabled children need to engage in this activity as a social situation improvement.

Tyrimo tikslas – įvertinti užsiėmimų, paremtų šokio-judesio terapija, efektyvumą keičiant 18-25 m. merginų kūno vaizdą. Tyrime dalyvavo 105 merginos iš Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto. Intervencinėje grupėje visame penkių užsiėmimų cikle dalyvavo 40 merginų, o lyginamojoje grupėje, paskaitoje ir abiejose apklausose dalyvavo 37 merginos. Intervencinės grupės tiriamieji dalyvavo penkiuose 1,5 val. trukmės, kartą per savaitę vykstančiuose, šokio judesio terapija paremtuose užsiėmimuose, skirtuose formuoti pozityvesnį savo kūno vaizdą. Lyginamoji grupė dalyvavo vienoje 2 val. trukmės paskaitoje apie valgymo sutrikimus, sutrikusį kūno vaizdą ir šokio-judesio terapijos taikymo galimybes. Siekiant nustatyti intervencinių užsiėmimų efektyvumą prieš intervenciją ir po jos tiriamųjų buvo prašoma užpildyti Kūno formos, Požiūrio į valgymą, užsiėmimų naudingumo vertinimo klausimynus, Teigiamų ir neigiamų emocijų, Susirūpinimo svoriu, Išvaizdos vertinimo, Pasitenkinimo kūno sritimis skalės. Taip pat, kiekvieną užsiėmimą (prieš ir po) tiriamosios pildė Teigiamų ir Neigiamų emocijų skales. Tyrimo rezultatai parodė, kad šokio-judesio terapija paremtuose užsiėmimuose taikomos poveikio priemonės yra efektyvios formuojant pozityvesnį kūno vaizdą, t.y. jaučiama daugiau teigiamų emocijų savo kūno atžvilgiu, mažiau– neigiamų, sumažėja susirūpinimas savo išvaizda ir svoriui ir pagerėja išvaizdos vertinimas 18-25 m. merginoms. Taip pat, nustatyta, kad po kiekvieno... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to evaluate the efficacy of sessions based on dance/movement therapy in altering body image of 18-25 years old girls. 105 girls from Vytautas Magnus University Social Sciences Faculty participated in the research. 40 girls of the intervention group attended all of the five sessions based on dance/movement therapy. 37 girls of the control group attended a lecture and pre and post measuring. Once a week intervention group participants attended one and a half an hour duration sessions based on dance/movement therapy designed for improving body image. Control group participated in two hours duration lecture about eating disorders, distorted body image and the applicability of dance/movement therapy. In order to evaluate the efficacy of the sessions based on dance/movement therapy research participants filled in Body Shape, Eating Attitude, Evaluation of Sessions Utility Questionnaires, Positive and Negative Emotions, Weight Preoccupation, Appearance Evaluation, Appearance Orientation, Body Areas Satisfaction Scales. Research participants had to fill in Positive and Negative Emotions scales before and after each session as well. The results of the research indicate that the methods used in the sessions based on dance/movement therapy have a positive effect on improving body image, i.e. positive emotions towards one’s body increased, negative ones – decreased in quantity, preoccupation with weight and appearance reduced and one’s appearance evaluation... [to full text]