Šiame darbe analizuojama kalendorinių švenčių tradicijos kaitos procesai pradedant tarpukariu ir baigiant nepriklausomybės laikotarpiu. Darbe nagrinėjama kaip skirtingais laikotarpiais vienos jų toliau tebešvenčiamos, kitos naujai atsiradusios išnyksta ar sėkmingai prigyja. Atkreipiamas dėmesys į kaitos procesą įtakojančias priežastis. Darbo objektas – teorinė tradicijos samprata ir kalendorinių švenčių tradicijos suvokimo kaita tarpukario, sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpiais. Darbe siekta apžvelgti teorinę tradicijos sąvokos traktuotę filosofiniame, istoriniame kontekstuose bei atlikti kalendorinių švenčių kaitos proceso analizę periodiniuose leidiniuose, remiantis trimis istoriniais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu, nepriklausomybe. Nuo XVIII a. iki XX a. šimtmečio tradicija laikyta barjeru, slopinančiu individualaus žmogaus vystymąsi ir kūrybą. Susiformavusi opozicija, galutinai atskyrė „gėrį“ nuo „blogio“, t.y. tradiciją nuo modernybės. Atraminė tradicijos sąvoka daugelio mokslininkų apribojama XVIII-XIX a. Tokie požiūriai į tradiciją, kaip parodė atlikta analizė, nėra išnykęs iki šiol. Kalendorinių švenčių aktualumas nemaža dalimi priklauso ne tik nuo žmonių poreikio, tačiau kartu ir nuo valstybės politinės, ekonominės situacijos. Svarbiausiomis šventėmis laikytos Kūčios, Kalėdos ir Velykos, atkartojančios religines ir etninės kultūros tradicijas, išliko mažiausiai pakitusios, nors religinis turinys stipriai sumenkęs. Toks elgesys „iš tradicijos“ gali... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses the changes of calendar feasts traditions beginning with interwar period and leading to independent period. This work deals with a question of how some feasts are still being celebrated in different eras, when at the same time new one disappear or flourish, circumstances of such a processes are considered. Main topic of work is theoretical understanding of tradition and calendar feasts traditions during periods of interwar, soviet and independence. Work is focused upon theoretical understanding of tradition in philosophical and historical context, as well as trying to accomplish analysis of the changes of calendar feasts in periodical publications by invoking three historical eras: interwar, soviet occupation and independence. Starting from 18th century up until 20th century tradition was thought as barrier suppressing human development and creativity. Such an attitude conclusively distinguished ’’good’’ and ’’evil’’, tradition and modernity. By many scientists, notion of tradition is restricted from 18th century to 19th century. Analysis shows, that suchlike positions are still alive. The importance of calendar feasts depends not only on needs of human beings but just as well on political and economical situation of particular State. Least changes are seen on those feasts which were considered to be the most important, Christmas Eve, Christmas and Easter, although religious content is much weaker. Such behaviour ’’from tradition’’ might be conditioned... [to full text]

Darbe nagrinėjamos svarbiausios abiturientų šventės: šimtadienis, paskutinis skambutis bei išleistuvės XX a. - XXI a. pr. Darbo objektas – abiturientų švenčių tradicijos 1924 – 2012 m. Darbo tikslas: atskleisti šioms šventėms būdingus bruožus ir nustatyti abiturientų švenčių pokyčius per beveik 90 metų laikotarpį. Uždaviniai: . Palyginti Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje) vykstančias abiturientų šventes bei jų ypatumus; panagrinėti abiturientų švenčių kilmę ir jų atsiradimo istoriją Lietuvoje; aptarti abiturientų švenčių oficialiųjų ir neoficialiųjų dalių esminius bruožus; palyginti skirtingų laikotarpių (tarpukario, sovietmečio ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpio) Lietuvos mokyklų šimtadienių, paskutinio skambučio, išleistuvių tradicijas bei papročius; išsiaiškinti abiturientų švenčių svarbą ir reikšmę moksleivių gyvenime. Darbe naudojami šie tyrimo metodai: aprašomasis, lyginamasis, interpretacinis, analizė. Naudoti medžiagos rinkimo metodai: dalyvaujamasis stebėjimas, interviu ir anketavimas. Per 3 metus (2010 – 2012 m.) anketomis apklausti 239 pateikėjai, atlikti 24 interviu, stebėta 11 abiturientų švenčių, vykusių Kaune, Šakiuose, Vilniuje. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys ir išvados. Pirmojoje darbo dalyje „Abiturientų šimtadienio folkloras“ aptariamos abiturientų šventės įvairiais laikotarpiais: tarpukariu, sovietmečiu bei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Antrojoje dalyje „Abiturientų paskutinio skambučio šventė“ aprašomi XX a... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses the most important school-leavers’ celebrations such as 100-days party, the last bell, seeing-off party in the 20th and 21st centuries. The paper object is traditions of school-leavers‘ celebrations from 1924 to 2012. The aim of the paper is to reveal characteristic features of the celebrations mentioned and identify changes of school-leavers‘ celebrations in a period of 90 years. The objectives are as follows: to compare school-leavers‘ celebrations that take place in Lithuania and neighbouring countries, namely Latvia, Poland, Russia, and their peculiarities, to analyse the origins and development history of these celebrations in Lithuania, to discuss the main features of formal and informal parts of school-leavers‘ celebrations, to compare traditions and customs of Lithuanian school 100-days party, the last bell and sending-off parties; to find out the significance of school-leavers‘ celebrations in pupils‘ life. The following methods are employed in the paper: descriptive, comparative, interpretational, analytical. The data was collected by using active observation, interviews, and the questionnaire. In a period of 3 years (from 2010 to 2011) 239 respondents were questioned, 24 interviews were taken,11 school-leavers‘ celebrations in Kaunas, Šakiai and Vilnius were observed. The paper consists of introduction, three body parts and conclusion. The first part „Folklore of school-leavers‘100-days party“ describes school-leavers‘ celebrations in different... [to full text]

The subject of this Master‘s Thesis - „The Role of Choir in Formation of Ethno-Cultural Attitude of Students“.Globalisation is associated with the positive and the negative at the same time. It manifests itself in danger for traditional culture of people, its variety and, especially, the spiritual component of culture, including traditional humanistic virtues. As the activity of choir makes great influence on the formation of ethno-cultural attitude of students, strengthening of ethno-cultural attitude in the activity of mixed choir and choir of schoolchildren from the 1st to the 4th grades is an urgent pedagogical problem. The purpose of this study is to investigate possibilities of formation of ethno-cultural attitude of students sustaining and developing national traditions in the choir of schoolchildren from the 1st to the 4th grades and mixed choir. The object of the study is the attitude of choir members and other students to ethno-culture.Having analysed studies on the influence of the processes of globalisation on the national consciousness and having studied pedagogical and psychological literature associated with the subject of the research, threat for survival of national traditions and, furthermore, importance of national education of young generation can be clearly observed.With the help of questionnaire survey, ethno-cultural attitudes of students were determined and conclusions were made. Conditions as good as possible for expression of various forms of... [to full text]

Siekiama išanalizuoti dainų švenčių poveikį šiuolaikinei Lietuvos kultūrai. Apžvelgus Dainų švenčių įstatymo (2007), Dainų švenčių tradicijos 2007-2011 metų tęstinumo programos patvirtinimo, internetinių svetainių (llkc.lt dainusventes.lt, unesco.lt), sub-regioninių konferencijų rezoliucijų (2005-2007) turinius paaiškėjo, jog dažniausiai minimos dainų šventės, švenčių tradicijos, tęstinumas ir ugdymas. Apklausus Lietuvos gyventojus išsiaiškinta, kad dainų šventės reikšmingos dėl puoselėjamų vertybių ir tradicijų, etninės kultūros pristatymo, tačiau pačios šventės siejamos su pažintimis, laisvalaikiu, kolektyvinėmis pramogomis ir pakiliais jausmais. Šiuolaikinės melodijos nėra itin vertinamos. Dainų šventės daro teigiamą poveikį visuomenei (psichologiškai saugo nuo išmykimo grėsmės). Teigiamos nuomonės formavimui pasitelkiama žiniasklaida, visuomenės ugdymas ir integravimas, renginiai susiję su dainų švenčių tradicijos tęstinumu. / The goal of the study is to analyze the influence of song festivals on the contemporary Lithuanian culture. The Song Festival Law (2007), Approval of the Song Festival Tradition Continuity Programme for 2007-2011, internet websites (llkc.lt, dainusventes.lt and unesco.lt) and sub-regional conference resolutions (2005-2007) were reviewed and conclusions were drawn that song festivals, festival traditions and its continuity and development were regarded the most. Lithuanian residents were surveyed and it became clear that song festivals are valued highly for the values and traditions that they uphold and the representation of ethnic culture. Also, the festivals were linked to new acquaintances, leisure time, group activities and elevated mood. However, contemporary pieces are not highly valued. Song festivals have a positive impact on the society (they provide psychological protection from the threat of disappearance). To form positive opinion the following tools are employed: press, society education and integration and events related to the continuity of song festival tradition.

Darbe analizuojami politiniai ritualai viešosiose miestų erdvėse, išskiriant teatrinių ir performatyvių elementų vaidmenį. Pirmojoje darbo dalyje apibrėžiamo politiniai ritualai ir pristatomi pagrindiniai jų analizės aspektai. Politiniai ritualai apibrėžiami kaip sekuliarūs ritualai, kuriais siekiama su valdžia, galios santykių performavimu susijusių tikslų. Taip pat politiniams ritualams būdinga tai, kad jie yra organizuota (vykstanti pagal tam tiktas taisykles, struktūruota) veikla, vykstanti specifinėje vietoje ir specifiniu laiku, suteikianti papildomą vertę naudojamiems objektams, nekurianti materialios naudos, kartojama (t.y. tradicijos palaikoma ir ją kurianti) bei atliekama turint tikslą. Taip pat išskiriami ir pasirinktai analizei išskirtinai svarbūs politinio ritualo bruožai - teatrališkumas bei performatyvumas. Pristačius teorinę prieigą, darbe toliau analizuojami konkretūs politiniai ritualai. Antra darbo dalis skirta valstybės šventėms. Valstybės šventės apibrėžiamos kaip oficialią politiką reprezentuojantis politinis ritualas, analizuojamas performatyvių ir teatrališkų elementų vaidmuo minint vasario 16ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją. Trečiame skyriuje analizuojamas kitas pasirinktas pavyzdys – eitynės. Jos veikia labiau kaip žanras, suteikiantis ritualo bruožų visiems juo besinaudojantiems. Konkrečių eitynių analizei pasirinktos skirtingas pažiūras, skirtingą santykį su valdžia demonstruojančios eitynės: patriotų eitynės „Tėvynei“, stačiatikių arkivyskupijos... [toliau žr. visą tekstą] / Thesis deals with political rituals in public city spaces extra focus lying on their theatrical and performative elements. First chapter of the thesis presents definition of political rituals. Political rituals are defined as secular, designed to gain or reconstruct power relations. Political rituals are also described as organized, taking part in specific environment on specific time, creating symbolical value for used objects and participants, not producing material value, repeated, purposeful activity. Separately are describes theatricality and performativity of public political rituals. After presenting theory examples are analyzed. Second part of thesis deals with state holidays. After showing that they can be regarded as political ritual, theatricality and performativity of February 16th, March 11th and July 6th are analyzed. Third part of the thesis goes on to analyze processions. Procession can be described as a genre. Using form of procession almost automatically makes an event ritualized. Further are analyzed processions that represent different political views and relations to official state politics: patriotic procession “For Homeland”, Christian procession “For Life” and procession for Tax freedom day organized by Liberal and centre union. In order to have broader perspective on how aesthetics, performativity and politics interact, fourth part of the thesis deals with political performance art, which uses elements of ritual or is ritualized by repeating it... [to full text]