Magistro darbo objektas yra vaikų žurnalai. Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų žurnalų tematiką komercializacijos aspektu. Darbo uždaviniai: atskleisti vaikų žurnalų tematikos ypatumus; išnagrinėti vaikų žurnalų komercializacijos problemą; apžvelgti vaikų žurnalų vaidmenį vaikų auditorijai; išanalizuoti Lietuvos vaikų žurnalų tematiką. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant analitinį, loginės analizės, sintezės metodus, prieita prie išvados, kad vaikų žurnalų tematiką lemia specifinės auditorijos pažinimo raida ir jos metu kintančios vaikų domėjimosi temos. Išanalizavus komercializacijos ir reklamos įtaką vaikų žurnalams, prieita prie išvados, kad vaikų žurnalų savininkai, stengdamiesi išsilaikyti konkurencinėje kovoje bei siekdami gauti daugiau pelno, pradeda teikti pirmenybę reklamos užsakovų interesams, ignoruodami auditorijos lūkesčius ir poreikius. Dėl šių priežasčių reklama žurnaluose užima vis daugiau vietos, ji ima skverbtis į redakcines medžiagas ir kokybiškai neigiamai keičia žurnalų turinį. Tokiu būdu vaikų žurnalai, tenkindami komercinius interesus, gali prisidėti prie materialinių vertybių diegimo vaikų auditorijai ir vaikų kaip vartotojų socializacijos. Atlikus Lietuvos vaikų žurnalų („Naminukas“, „Flintas“, „Bitutė“, „Laimiukas“ ir „Su P.E.R.“) tematikos tyrimą, prieita prie išvados, kad vaikų žurnalai redakciniu turiniu patenkina skaitytojų domėjimosi interesus, tačiau, siekdami išsilaikyti rinkoje ir gauti pelno, žurnalų leidėjai ima... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is children’s magazines. This object is not researched in Lithuanian academic literature neither is an expert of children‘s media in Lithuania. The problem analyzed is: whether topics coverage of Lithuanian children’s magazines satisfies audience’s interests and whether process of media’s commercialization doesn’t have negative influence to the content of children’s magazines. The hypothesis raised is that children’s magazines concentration to the profit outbalances the meeting of audience’s interests. The purpose of the thesis is to analyze the topics coverage of the children’s magazines in the aspect of commercialization. The tasks for reaching this purpose are: to consider the features of topics coverage of children’s magazines; to analyze the problem of children’s magazines commercialization; to review the role of children’s magazines to their audience; to analyze the topics coverage of the Lithuanian children’s magazines. To analyze the topics coverage of Lithuanian children’s magazines five magazines were examined: Naminukas, Flintas, Bitutė, Laimiukas ir Su P.E.R. Periodicals were analyzed using the methods of content analysis, comparativeness and observation. Considering the material presented and the survey performed the conclusion is made that media’s commercialization process determines decrease of the editorial publications in the Lithuanian children’s magazines. Entertaining publications, contests, offering to win various prizes, and... [to full text]

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos socialinė paskirtis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią socialinę paskirtį masinės komunikacijos auditorija priskiria pasitikėjimo mažėjimą išgyvenančiai žiniasklaidai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti galimus žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo būdus įvairiose teorinėse prieigose; ištirti žiniasklaidos paskirties sampratą auditorijos požiūriu; nustatyti pasitikėjimo žiniasklaida poveikį žiniasklaidos paskirties sampratai. Teorinėje darbo dalyje aptariamos įvairios žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo galimybės. Analizuojant funkcionalistinį žiniasklaidos paskirties modelį (H. Lasswel, C Wright) paaiškėja, jog žiniasklaida atlieka keturias pagrindines (informavimo, koreliacijos, kultūrinio tęstinumo ir pramogos) funkcijas, kurios užtikrina žiniasklaidos kaip socialinės sistemos stabilumą palaikančios institucijos vaidmenį. Aptariant funkcionalistinės prieigos kritiką prieinama prie išvados, jog šis žiniasklaidos paskirties interpretavimo būdas negali atsakyti į klausimą, kaip auditorija suvokia žiniasklaidos paskirtį, taip pat stokoja lankstumo skirtingų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Atsakymų ieškoma naudos ir atlygio teorijoje (D. McQuail), kurioje žiniasklaidos paskirtį apibrėžia auditorijos nariai. Aptarus pastarąją teoriją prieita prie išvados, jog žiniasklaidą auditorija naudoja kaip įrankį socialiniam statusui ar narystei grupėje palaikyti. Taip pat analizuojama ir dienotvarkės sudarymo (D.M. Shaw... [toliau žr. visą tekstą] / Mass communication as a social practice could be analyzed in many different approaches. In this paper social functions of media are analyzed. The main purpose of this paper is to identify how audience perceives the social destination of media. Theoretical analysis of media functions started in the early functionalism (H.Lasswell, C. Wright) theory, where media was treated as an important structural element of a social system. These theories as well as some other theoretical perspectives including uses and gratifications theory, agenda setting function of mass media and the two-step flow model of communication are discussed in this paper. Theoretical research of media destination showed that on the one hand media covers and encourages social interaction, and on the other hand it sometimes becomes ground for interpersonal communication. Meanwhile public opinion researches indicate the reduction of trust in media institutions. In case of media, trust can be extracted basing on evaluation of such content related information aspects as: preciseness, rightness, objectivity, reliability, and telling the whole story (Tsfati, Cappella). The reduced trust in media forces us to revise some classical media theories, which were founded in the “gold age” of media trust. On the one hand mistrust in media reveals higher level of criticism in society, but on the other hand the decrease of audience satisfaction in media institutions causes the lost of one of the main media functions -... [to full text]

Magistro darbo objektas – šviečiamųjų smurtinės žiniasklaidos poveikio mažinimo programų padėtis Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tarptautinėje praktikoje taikomų programų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo modelius ir išnagrinėjus šviečiamųjų programų padėtį Lietuvoje suformuluoti rekomendacijas efektyvesnei smurto žiniasklaidoje poveikio prevencijai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teorinę medžiagą apie žiniasklaidos smurtinio turinio poveikį vaikams ir paaugliams; išskirti faktorius, kurie laikomi reikšmingais tarpiniais veiksniais, darančiais įtaką smurto žiniasklaidoje priėmimo procesui; išnagrinėti pažangių pasaulio šalių mokslininkų ir organizacijų parengtas žiniasklaidos smurtinio turinio poveikio mažinimo programas pagal egzistuojančių programų tipus ir efektyvumą; ištirti dabartinę Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktiką ir nustatyti jų išvystymo lygį Lietuvoje; identifikavus tobulintinus aspektus, suformuluoti rekomendacijas Lietuvos atvejui, padėsiančias veiksmingai mažinti neigiamą smurtinės žiniasklaidos turinio poveikį vaikams. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus tyrimą prieita prie išvados, jog Lietuvos šviečiamųjų smurtinio žiniasklaidos turinio poveikio mažinimo programų praktika šiuo metu yra užuomazgų stadijoje. Programų įgyvendinimas Lietuvoje stokoja bendros politikos ir sistemiškumo, nėra vykdymo nuoseklumo ir tęstinumo. Dėl šios priežasties trūksta informuotumo apie galimybes... [toliau žr. visą tekstą] / For efficient control over exposure of young people to violent media content it is important to influence, in an integrated way, the external and internal factors that affect perception of violent content. The intermediary factors – characteristics of media audience, social circumstances and subjects along with the cultural aspects – determine the processes of accepting violent media and the strength of effects. Educational programmes are one of the ways to reduce the impact of violent media. This paper examines the international practice of applying programmes and looks at the Lithuanian situation as far as educational programmes are concerned in the attempt to find out whether a need for this type of programmes exists in Lithuania and ways to use the relevant experience from other countries, as well as to examine the specificity of developing these programmes in Lithuania and to analyse existing measures to mitigate the impact of media violence. Problem of paper: in what way the international experience is applied to Lithuania in order to affect intermediary factors of violent media content ant to seek for effective mitigation of the negative effects of violent media content. Object of research: the situation with educational programmes aimed at mitigating the impact of violent media in Lithuania. Aim of the paper: to analyse the patterns of mitigating violent media content in programmes applied in international practice and after examining the situation of educational... [to full text]

Šiame amžiuje nebeužtenka tik gebėti skaityti ir rašyti. Šiandien žmogus privalo orientuotis globaliame ir komercializacijos įtakos persunktame pasaulyje, kuriame reikia gebėjimo kritiškai vertinti ir interpretuoti visuomenėje vykstančius procesus, žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Žiniasklaidos raštingumas (angl. media literacy) – procesas, kurio metu ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti žiniasklaidos siunčiamus pranešimus. Žiniasklaidos raštingumas – jaunų žmonių kritinių ir kūrybinių gebėjimų vystymasis. Nors kitose šalyse žiniasklaidos raštingumo ugdymas vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti dar septintajame dešimtmetyje, tačiau Lietuvoje šis procesas tik dabar pradeda įsitvirtinti ugdymo sistemoje. Šio darbo tyrimo objektas – moksleivių žiniasklaidos raštingumo ugdymas. Darbo tikslas – įvertinti žiniasklaidos raštingumo ugdymo poreikį, patirtį ir galimybes Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškeliami šie uždaviniai: išnagrinėti žiniasklaidos raštingumo sąvokos vartojimo ir apibrėžimo tendencijas mokslinėje literatūroje ir oficialiuose dokumentuose, išanalizuoti proceso atsiradimo ir poreikio aspektus šiuolaikinėje visuomenėje ir situaciją Lietuvoje. Įvertinti programos ekspertų, mokytojų ir žurnalistų nuomonę dėl žiniasklaidos raštingumo programos poreikio ir naudingumo vidurinėse mokyklose bei ištirti programoje dalyvaujančių moksleivių žinias ir įgūdžius, vertinant žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Kad atlikti šiuos uždavinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this age it is not enough merely to read or write. These days a person has to orient in the world marked by globalisation and commerce, where in a compentence is needed to critically evaluate and interpret the ongoing society processes and the information proposed by mass media. Media literacy is a process during which an ability of thinking, analizing and evaluating critically the outgoing mass media messages is being developed. Media literacy is a development of young people‘s critical and creative abilities. Even though the education of media literacy was begun to be taught at secondary schools already in the seventies of the previous century, in Lithuania this process has merely begun to be entrenched in the system of education. The object of this research is the education of pupils‘ media literacy. The purpose of the work is to evaluate the need, experience and the opportunities of mass literacy education in Lithuania. The tasks aiming for the purpose are the following: to examine the tendencies of the use and the definition of the concept of media literacy in the scientific literature and official documents; to analyze the aspects of the nascency and the need of the process in modern society as well as to analyze the situation in Lithuania. To evaluate the opinion of the teachers, journalists and experts of the programme on the need and the benefit of the media literacy programme in secondary schools as well as examine the intelligence and skills of the pupils... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – ekologiško vartojimo diskursas žiniasklaidoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ekologiško vartojimo diskursą žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: apžvelgti ekologiško vartojimo sampratą ir teorijas pasaulyje ir Lietuvoje; pateikti ir paaiškinti pagrindines žiniasklaidos įtakų teorijas; aptarti diskurso sampratą ir diskurso analizės galimybes; atlikti tyrimą kiekybiniu ir kokybiniu turinio analizės būdu ir nustatyti, kaip ekologiško vartojimo diskursas yra pateikiamas žiniasklaidoje. Atlikus literatūros analizę, susijusią su analizuojama tema, pastebėta, jog ekologiškas vartojimas yra glaudžiai siejamas su ekologiniu sąmoningumu. Remiantis įvairiomis ekologinio sąmoningumo teorijomis nustatyta, jog ekologiškas vartojimas yra viena iš elgesio formų, kylanti iš ekologinio sąmoningumo. Taip pat remiantis įvairia literatūra paaiškėjo, kad žiniasklaida, informuodama visuomenę apie ekologines problemas, vaidina svarbų vaidmenį formuojant ekologinį sąmoningumą. Šiuo atveju pagrindinėmis teorinėmis prielaidomis pasirinktos dienotvarkės sudarymo ir rėmų teorijos, kuriomis ir buvo grindžiamas tyrimas. Svarbu buvo paaiškinti diskurso sampratą ir jo analizės galimybes. Paaiškėjo, kad diskursas yra tam tikra terpė, kur kalba ir kalbos išraiškos nebėra vien tik elementarūs komunikacijos atspindžiai, o tampa laidininku tam tikram pažinimui bei suvokimui atsirasti ir leidžia rinktis pačius pažinimo būdus. Ekologiško vartojimo diskurso straipsniuose analizė buvo atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / Green consumption has recently become a relevant topic not only in the foreign countries, but also in Lithuania. The media plays an important role in forming public opinion about green consumption, therefore thesis seeks to find out, how the media constructs and "frames" the green consumption in Lithuania, and how much attention does it pay for this matter. The objective of this master thesis is the discourse of green consumption in the media. The aim - to examine the discourse of green consumption in the media. Main goals of this thesis: to review the concept and theories of green consumption in the world and in Lithuania, and to explain the main theories of media influence, to discuss the concept of discourse and the opportunities of discourse analysis; to investigate the quantitative and qualitative content analysis and to determine, how green consumption discourse is presented in the media, on the basis of the analysis. From an analysis of the literature on the topic noted that green consumption is closely linked to eco-consciousness. According to various models of the environmental awareness, it was ascertained, that green consumption one of forms of behavior resulting from environmental awareness. With reference to various literatures it also turned out that the media plays an important role in environmental awareness by informing the public about environmental issues. In this case, the agenda setting and "frame" theories were selected as basic theoretical assumptions... [to full text]

Šio darbo objektu buvo pasirinktos žmogaus žinios, kurios yra veikiamos žiniasklaidos. Darbo tikslas – nustatyti galimą žiniasklaidos poveikį žmogaus žinioms. Darbo uždaviniai: apibrėžti žmogaus žinojimą, atskleidžiant visuomenės sampratą, nurodant individo buvimą visuomenės nariu, akcentuojant individo socializaciją; išanalizuoti ir pateikti žmogaus žinių žemėlapio sudarymo principus; išanalizavus žiniasklaidos poveikio teorijas nustatyti galimus žiniasklaidos poveikius žmogaus žinojimui. Darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės darbo dalys. Pirma darbo dalis yra skirta visuomenės ir žmogaus žinių aptarimui. Šioje darbo dalyje yra pateikiama visuomenės samprata, apibrėžiama ir analizuojama informacinė kultūra, žinių svarba žmogui. Numatomos galimybės ir būdai, leidžiantys svarstyti žmogaus žinių žemėlapių formavimą. Antroje darbo dalyje yra pristatomos žiniasklaidos teorijos, akcentuojant jų poveikį žmogaus žinių formavimui. Šioje darbo dalyje yra aptariami žiniasklaidos poveikiai, akcentuojant planuotus trumpalaikius ir ilgalaikius bei neplanuotus ilgalaikius žiniasklaidos efektus. Trečioje darbo dalyje yra pristatomas atliktas tyrimas, apie žiniasklaidos perduodamos informacijos svarbą žmogui, taip pat siekiama atskleisti galimą žiniasklaidos poveikį atitinkamų žinių formavimui ir papildymui, keitimui. Darbe taikyti tyrimo metodai: rašant darbo teorinę dalį naudojamas literatūros analizės metodas, praktinėje darbo dalyje taikomas anketinės apklausos metodas. / In nowadays human knowledge is seemed as one of the important factors. Therefore the impact of mass mediated information to modern society is unquestioned. We are all of us members of modern society and we live according norms and values that are dictated to us by dominant culture. Thus knowledge is the one of the most important value in modern information culture, which is the sum of norms, values and experience, that could be used in communicational processes and that let to use information base formed of it. Knowledge is one of the most important components in the life of human being. Steady acquiring of knowledge is the essential process that leads to update of existing unit knowing. One of the important elements that improve our lives with knowledge is mass media. Consumption of knowledge provided by mass media is requisite not to drag in the context of nowadays life. Therefore there must be analysed the usage of mass mediated information in modern society for building knowledge maps. The main aim of the work is to analyse the possible impact of mass media to social knowledge. There were formulated several tasks: • To analyse human knowledge, to exhibit definition of society and to show the importance of socialization for person in the context of society • To analyse and to set the framework of human knowledge map • To analyse theories of mass media and to show the effects of mass media to construction of human knowledge maps. The work consists of three parts: in the... [to full text]

Pagrindinis visuomenės informavimo priemonių tikslas, misija – būti informacijos kanalu, tarnaujančiu visuomenei, suponuoja svarbiausius žiniasklaidos principus, vertybes. Visuomenės informavimo įstatymas, žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, žurnalistikos teoretikai ir kritikai svarbiausiomis žiniasklaidos vertybėmis įvardija: žodžio, kūrybos ir sąžinės laisvę, pliuralizmą, nepriklausomybę, objektyvumą, tikslumą, informacijos išsamumą teisingumą, sąžiningumą, pagarbą žmogui ir visuomenei, asmeninę atsakomybę, savireguliaciją, toleranciją, nuomonių įvairovę. Toks idealistinis požiūris į visuomenės informavimo priemones turėtų būti pateisintas ir tapti žiniasklaidos egzistavimo priežastimi. Žiniasklaidos rinka yra verslo sritis, reikalaujanti ypatingo reguliavimo, nes visuomenės informavimo priemonės egzistuoja ne tik ekonominiame lygmenyje – jos vykdo ir tam tikrą misiją visuomenėje. Bendrieji konkurenciją reglamentuojantys teisiniai aktai neaprėpia visų žiniasklaidos rinkos niuansų. Kai kurie teisiniai aktai, būdami tik rekomendacinio pobūdžio, negali užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybės ir pliuralizmo, sėkmingo pilietinės žiniasklaidos egzistavimo. Demokratinėje šalyje viešąją informaciją skleidžiančios visuomenės informavimo priemonės privalo atskleisti visuomenei tam tikrus duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savininkus, jų komercinius interesus, politinę orientaciją ir pan. Šios viešumo ir skaidrumo reikalaujančios nuostatos yra būtinos... [toliau žr. visą tekstą] / The key purpose and mission of mass media is to be the channel of information serving the society, and it presupposes the most important principles and values of media. The law of mass media, ethic code of journalists and publishers, theorists and critics of journalism claim that the primary values of media are freedom of speech, creativity, and conscience, pluralism, independence, objectivity, accuracy, information comprehensiveness and correctness, honesty, respect for an individual and society, personal responsibility, self-regulation, tolerance, and variety of opinions. Such an idealistic view to mass media should be given credit and become the reason of the very existence of media. Media market is a business field needed of particular regulation because mass media not only exists in the economic level but performs a certain mission within the society as well. General legal acts regulating the competition do not cover all the aspects of media. Some legal acts being only of recommendatory base cannot ensure neither the independence and pluralism of media nor successful existence of public media. In a democratic country mass media providing public information must reveal to the public certain data about the owners of public information providers and spreaders, their commercial interests, political orientation, and etc. These provisions requiring publicity and transparency are necessary in order to ensure pluralism of opinions and prevent monopolism and manipulations in the... [to full text]

REFERATO LAPAS Miciulevičiūtė, Jurgita Mi 55 Verslininko įvaizdis Lietuvos žiniasklaidoje (2000 – 2006 metais): magistro darbas / Jurgita Miciulevičiūtė; mokslinis vadovas doc. dr. A. Nugaraitė; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Žurnalistikos institutas. – Vilnius, 2007. – 94 p. : lent. – Mašinr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 82–85 (76 pavad.). UDK 070:33(929)(474.5) Verslininko įvaizdis, įvaizdžio kūrimo procesas, įvaizdžio kriterijai, žiniasklaidos vaidmuo, žiniasklaidos įtaka Magistro darbo tikslas – išanalizuoti verslininko įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje (2000-2006 metais). Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kriterijus, kurie svarbūs įvaizdžio kūrimo procese; išanalizuoti žiniasklaidos, kaip įvaizdžio kūrimo šaltinio, funkciją ir atlikti verslininko įvaizdžio analizę trijose skirtingose žiniasklaidos priemonėse (specializuoto žurnalo, dienraščio bei dviejų internetinių portalų) bei pateikti rezultatus. Darbo objektas – verslininko įvaizdis. Naudojantis kiekybine trijų skirtingų žiniasklaidos priemonių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad verslininko įvaizdis skirtingose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse nėra vienodas: žiniasklaidai sunku sukurti universalų verslininko įvaizdį, kadangi ji kontaktuoja su įvairiomis visuomenės grupėmis, kurių vertinimo kriterijai bei vertybių sistemos yra skirtingos (o kartais netgi priešingos viena kitai). Žiniasklaida verslininko įvaizdį specializuotame žurnale kuria tik teigiamą, kadangi žurnalo tikslinė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Author of diploma paper: Jurgita Miciulevičiūtė Full title of diploma paper: Businessman image in Lithuania press (2000 – 2006 year) Diploma paper supervisor: Doc. Dr. Audronė Nugaraitė Presented at: Vilnius University, Faculty of Communication, Journalism Institute, Vilnius Number of pages: 94 Number of tables: 20 Number of appendixes: 4 The purpose of this master work is to analyze businessman image in Lithuanian press (in the period between 2000 and 2006). In order to accomplish this we must go through the following steps: • To find the most important criterions which contribute to the process of image creating; • To present the function of press as the image’s main source; • To analyze three different media sources (specialized business magazine, daily newspaper and internet portals) and to present results. The object of this work is the businessman image. Analyze method – monitoring. By analyzing the three different media sources we were able to observe that each produces a different businessman image. The reason is that each source is destined for a certain audience. Each addresses to different groups of society stratified by education, wealth, occupation. Their systems of value are diverse as are their conceptions and perception of the businessman. A good businessman image emerges from the specialized business magazines because the audience of this media is formed in majority from business persons. The audience is presented the image of powerful, but trustful... [to full text]

Magistro darbo objektas – manipuliacija politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti manipuliacijos procesą politinėje komunikacijoje, bei ištirti konkrečių manipuliacijos priemonių panaudojimą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti politinės komunikacijos procesą ir jo dalyvius; atskleisti manipuliacijos proceso savitumus; aptarti politinę manipuliaciją žiniasklaidoje; išnagrinėti dažniausiai politinėje komunikacijoje naudojamas manipuliacijos priemones; ištirti manipuliacijos taikymą politinėje komunikacijoje. Naudojantis literatūros analizės ir sintezės metodu, bei atlikus politinės komunikacijos ekspertų tyrimą nustatyta, kad manipuliacija politinėje komunikacijoje naudojama siekiant įvairiomis priemonėmis paveikti visuomenės nuomonę ir rinkėjų elgesį. Todėl, labai svarbu, kad visuomenė, į kurią ir yra nukreiptas pagrindinis politinės komunikacijos srautas, kuo daugiau žinotų apie manipuliacijos procesus politinėje komunikacijoje. Nes tik žinodama apie priemones ir būdus kuriais yra bandoma manipuliuoti, visuomenė galės apsisaugoti nuo tų bandymų. Išsiaiškinta, jog dažniausiai vykdydami politinę manipuliaciją politikai naudoja negatyvios reklamos ir pranešimų skleidimo, pseudoįvykių kūrimo, priešų konstravimo, stereotipų ir etikečių įvedimo, bei komunikacinių provokacijų priemones. Magistro darbas gali būti naudingas politinę komunikaciją tyrinėjantiems mokslininkams, politinės komunikacijos disciplinų dėstytojams ir studentams. Taipogi, šis darbas gali... [toliau žr. visą tekstą] / Political communication is an interactive process concerning the transmission of information among politicians, the news media, and the public. We can identify three distinct stages in the evolution of political communications – premodern, modern and pastmodern, which simultaneously transformed political organizations, the news media and the electorate. In the premodern stage, much political communication was subordinate to relatively strong and stable political institutions and beliefs. In the modern, faced with a more mobile electorate, the parties increasingly professionalized and adapted their communications to the news values and formats of limited-channel television. Postmodern – still emerging stage of political manipulation with media abundance. Political manipulation is a type of message aimed at influencing the opinions or behavior of people. Often, instead of impartially providing information, political manipulation can be deliberately misleading, or use fallacies, which, while sometimes convincing, are not necessarily valid. The object of this master job is manipulation in political communication. The main goal of this master job: to analyse the process of manipulation in political communication and explore specific tools of manipulation. The main problem of political communication is that politicians no longer formulate their policies on grounds of principle and rational argument, but do so in consideration of the perceived need to “play well” in the media, and... [to full text]

Moderni demokratija ir žiniasklaida yra iš esmės susijusios: kaip pastebi Jesper Strömbäck, jų santykį būtų galima apibūdinti kaip socialin�� sutartį. Žiniasklaidai reikalinga demokratinė santvarka, nes tai vienintelė valdymo forma, kuri gerbia žodžio, nuomonės (įsitikinimų), informacijos laisvę bei žiniasklaidos organizacijų nepriklausomybę nuo valstybės. Kita vertus, demokratijai taip pat reikalinga žiniasklaida, nes tai – pagrindinė priemonė, per kurią piliečiai ir jų išrinkti politiniais atstovai dalyvauja abipusiame informavimo ir įtakos darymo procese Žiniasklaida aprūpina piliečius informacija, padedančia jiems susiformuoti individualią nuomonę ir apsispręsti, už ką balsuoti; tuo tarpu valdžiai ji suteikia informacijos apie visuomenės nuomonę, kuri svarbi priimant politinius sprendimus. Kaip pastebi kritikai, tikrasis žiniasklaidos indėlis į demokratijos palaikymą vargiai atitinka jai keliamus normatyvinius reikalavimus. Teoretikai įvardija nemažai struktūrinių žiniasklaidos pokyčių, turinčių įtakos jos veiklai. Tai komercializacija, koncentracija, globalizacija, reguliacijos silpnėjimas. Agner Fog taip pat pabrėžia komercinę įtaką (kai reklamos užsakovai ir savininkai daro įtaką redakciniams sprendimams) ir turinio banalėjimą. Taigi, atsižvelgiant į visus pokyčius, kurie paveikė ir toliau daro įtaką žiniasklaidai, svarbu analizuoti, kaip žiniasklaida iš tiesų tarnauja demokratijos poreikiams dabartinėje aplinkoje, ir kuriose srityse ji šių poreikių neišpildo. Vienas... [toliau žr. visą tekstą] / Modern democracies and the media are intrinsically related. As Jesper Strömbäck notes, their relationship could be described as a social agreement. Media need democracy as it is the only political system which respects freedom of speech, of opinion, of information and the independency of media organizations form the state control. On the other hand, democracy also needs the media as it is the basic means for citizens and their elected representatives to participate in the mutual process of informing and influence making. The media give citizens information which helps them to form individual opinion and to decide whom to vote for during the election time. As for the government, the media give it information about public opinion which is important for making political decisions. As scholars observe, the real contribution of contemporary media to the support of democracy barely fit into the requirements described in theory. Many structural changes, such as commercialization, concentration, globalization and weekness of regulation have effect on the media performance. The internal and external pressures towards media organizations also have severe effects. Considering all the changes that are happening in the media sector nowadays, it is therefore important to analyze how much the media serve for the needs of contemporary democracy and where it fails to meet these expectations. One of the newest attempts in this field is the project “Media for Democracy Monitor”. This... [to full text]