Magistro darbe analizuojama medijos koncentracijos įtaka profesionaliai žurnalistikai. Darbo tikslas – išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos priežastis ir kismą, kokią įtaką gali turėti koncentracijos didėjimas pliuralizmui ir žurnalisto darbui. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: aptarti, kokiais teisiniais aktais reguliuojama koncentracija šalyje ir Europoje, išnagrinėti užsienio kapitalo skvarbą ir įtaką Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, anketavimo būdu atlikti tyrimą, kurio metu išnagrinėti žiniasklaidos koncentracijos įtaką žurnalisto darbui. Darbe keliamos hipotezės: Didėjant medijos koncentracijai, mažėja žiniasklaidos pliuralizmas; Profesionali žurnalistika nebeatlieka savo misijos – pirmiausia tenkinti visuomeninį interesą; Didžiosios žiniasklaidos įmonės ima reguliuoti visuomenės mintis; atskaitomybė ir skaidrumas gali sustiprinti žiniasklaidos priemonių patikimumą ir solidumą auditorijos akyse. Medijos koncentracijos ir jos įtakos pliuralizmui bei profesionaliai žurnalistikai problemos nagrinėjamos remiantis įvairiais autoriais (David Croteau, Anthony Smith, Denis McQuail, Jurgen Habermas, Ben H. Bagdikian), Europos Sąjungos, Lietuvos ir kitų šalių teisės aktais, straipsniais periodinėje spaudoje ir t.t. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis aiškina koncentracijos sąvokos esmę, kilmę, vystymosi procesus, jos reikšmę žiniasklaidos rinkoje, nagrinėja teisės aktus, reguliuojančius koncentracijos procesus, aptaria žiniasklaidos koncentracijos įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / For five decades Lithuania had very limited media: television, newspapers and radio stations were controlled by the state. In 1990 when Lithuania regained its independence, the situation changed: commercial television appeared, private radio stations were created, newspapers experienced an “explosion”. In sixteen years of independence an opinion came about that due to various reasons (newspapers buying other newspapers, there are less owners of media channels, owners are more concerned with profits and less with informing the public) the choice of media is getting poorer, the quality of journalists’ work is getting worse. Several years of changes created increasing media concentration in Lithuania. Lithuanian journalism market is being divided among large business corporations and media magnates. Despite of that, owners and growing media concentration are not talked about – information is hidden, media corporations do not answer to the public. Professional journalism has an important function in the society: it helps to keep democracy, increases public society activity, satisfies public needs and ensures the feedback, but at the same time remains a passive and objective information transmitter. These functions are best delivered by pluralistic journalism, but the question is whether pluralism remains in media concentration. Today there are several opinions regarding media concentration. There are proposals to stop media concentration with rules and regulations or encourage... [to full text]

Darbo objektai yra du – tai žiniasklaidos informacija apie ekonominę emigraciją ir ekonominiai emigrantai Londone. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti, kiek žiniasklaidos pateikiama informacija apie ekonominę emigraciją atitinka realybę. Keliami uždaviniai: aptarti šalies įvaizdžio sąvoką, kūrimo ypatybes ir svarbą visuomenei; aprašyti žiniasklaidos galią, įtaką ir poveikį visuomenės nuomonei; išanalizuoti pagrindines emigracijos teorijas; atskleisti šiuolaikinės emigracijos iš Lietuvos bruožus; paanalizuoti Lietuvos gyventojų emigracijos mastus ir tendencijas; atlikti kokybinę spaudos ir televizijos, informuojančios apie ekonominius emigrantus iš Lietuvos Didžiojoje Britanijoje analizę; atlikus kokybinį tyrimą išsiaiškinti ekonominių emigrantų Londone gyvenimo realijas. Praktinėje darbo dalyje išsikeltam tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti buvo atlikti du kokybiniai tyrimai. Pirmojo metu buvo tiriami dviejų Lietuvos dienraščių – „Lietuvos ryto“ ir „Respublikos“ straipsniai ir Lietuvos televizijos laidos „Emigrantai“ reportažai lietuvių emigracijos Didžiojoje Britanijoje tematika, pasirodę 2006 metais. Antrasis tyrimas buvo atliktas Londone – parengti 25 bendrųjų gairių interviu su ekonominiais emigrantais, taip pat penki interviu su specialistais-ekspertais. Šis darbo vertė yra ir mokslinė, ir praktinė. Atliktas kokybinis tyrimas galėtų būti naudingas į emigracijos klausimus besigilinantiems ir jos problematiką, o ypač rezultatus nagrinėjantiems tyrėjams. O... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis “Image of a country and economic emigration: match of conveyance and reality” raises an important issue – press gives a lot of information about emigration, but does this information really reflect reality? The purpose of the paper is to face media information about economic emigration and reality. It is also important to discuss the meaning of country image as it influences trend of economic emigration and about media power influence to public trust. The factors and causes which influence the massive emigration of the Lithuanian are also revealed. The paper includes a survey of migration processes until 1990 concentrating on the changes in migration forms and flows that occurred after 1990 when the legislative restrictions on emigration from Lithuania were eliminated. The raised issue is approached by analyzing social, psychological and other scientific literature as well as various contemporary periodicals. Statistical analysis of the data about the official and undeclared cases of emigration from the state enables to take a closer look at the migration flows from 1990 until 2006. The research paper consists of theoretical and practical parts. The first section of the theoretical part introduces conception of image and country image. There is explained the meaning of country image to public in every day life also. Opinion of public is very influenced by media. It mostly forms image of the country by itself. The second section of the theoretical part... [to full text]

Žiniasklaidos atskaitingumas – prieš pusšimtį metų Jungtinėse Amerikos valstijose užgimusi idėja apie žiniasklaidos priemonių socialinę atsakomybę ir atskaitingumą visuomenei, tapo daugelio visuomenės informavimo priemonių bei komunikacijos tyrinėtojų, mokslininkų diskusijų objektu. Demokratinėse valstybėse žiniasklaidos atskaitingumo procesas yra lyg pusiausvyros taškas tarp žiniasklaidos laisvės ir kontrolės, kuris užtikrina žiniasklaidos turinio kokybę. Lietuvos viešojoje erdvėje žiniasklaidos atskaitingumas nėra plačiai diskutuojama tema. Žiniasklaidos atskaitingumo tyrimai Lietuvoje taip pat nėra vykdomi. Iki šios dienos yra atliktas tik vienas žiniasklaidos atskaitingumo tyrimas palietęs Lietuvą, o tiksliau tik didžiausius šalies leidinius. Tai paskatino atlikti mažesnių šalies žiniasklaidos priemonių atskaitingumo tyrimą. Empirinis darbo tyrimas buvo orientuotas į didžiausių Lietuvos regionų centrų žiniasklaidos priemones. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo ištirti regioninės žiniasklaidos organizacijų atskaitingumą ir nustatyti, kokias žiniasklaidos atskaitingumo priemones savo veikloje integruoja tiriamų Lietuvos regionų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Alytaus, žiniasklaidos organizacijos. Tyrimo metu buvo apklausta 10 regioninės žiniasklaidos priemonių ir atlikti 2 pusiau struktūruoti interviu su žiniasklaidos ekspertais. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokias atskaitingumo priemones savo veikloje integruoja regioninės žiniasklaidos... [toliau žr. visą tekstą] / Media accountability is the idea of media accountability and social responsibility to the public that have born in the United States of America half a century ago. The idea of media accountability became the subject of discussion among many media communication researches and academics. In democratic countries the media accountability process is like a point of balance between media freedom and control that ensures the quality of media content. Media accountability is not a widely discussed subject in the Lithuanian public sphere. There are not many researches which concern media accountability as well. Up to this day, there is developed only one media accountability research in Lithuania. The accountability research concerned only the main publications of the country. Hence, it encouraged to develop the research of regional media accountability. Empirical research was focused on the regional media organizations of the largest regions of Lithuania. The aim of the research was to explore the accountability of regional media and to find out which media accountability tools are integrated in to the activities of Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Utena ir Alytus regional media organizations. The research was based on a survey of 10 regional media organizations and a semi-structured interview with two media experts. The research was intended to clarify which media accountability tools are integrated in the activities of regional media organizations and to find out which... [to full text]

Magistro darbo objektas – pastarųjų trejų metų Lietuvos periodinė spauda. Darbo tikslas - išnagrinėti grįžtamojo ryšio Lietuvos žiniasklaidoje sklaidos ypatumus 2004-2006 metais. Siekiant šio tikslo keliami pagrindiniai uždaviniai: aptarti tiesioginį ir netiesioginį grįžtamąjį ryšį; išanalizuoti grįžtamojo ryšio priemonių teigiamą ir neigiamą įtaką VIP turiniui; išsiaiškinti per grįžtamąjį ryšį matomos viešosios darbotvarkės įtaką žiniasklaidai; išnagrinėti dvikryptės komunikacijos modelio žiniasklaidoje formavimosi paskatas ir kliūtis; apibūdinti grįžtamojo ryšio, kaip VIP konkurencinio pranašumo, ypatumus; atlikti dviejų Lietuvos dienraščių turinio analizę, siekiant įvertinti grįžtamojo ryšio efektyvumą Lietuvos periodinėje spaudoje. Plintant internetui, vystantis internetinei žiniasklaidai, ėmė kristi laikraščių tiražai, televizijos ir radijo stočių reitingai. Ėmę diskutuoti, kaip įprastinei žiniasklaidai išlaikyti savo auditoriją, žurnalistai bei žiniasklaidos tyrinėtojai priėjo išvados – būtina įtraukti visuomenę į žiniasklaidos priemonės turinio formavimo procesą. Šį tikslą įmanoma pasiekti tik skiriant daugiau dėmesio viešąją darbotvarkę atspindinčiam grįžtamajam ryšiui. Naudojant kiekybinę ir turinio analizę atliktas dviejų Lietuvos dienraščių tyrimas, parodęs, kad Lietuvos dienraščiai taiko po kelias grįžtamojo ryšio priemones, tačiau jas spausdina ne kiekviename numeryje. Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžtamąjį ryšį dienraščiai naudoja ne tik visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / The spread of Internet and the development of electronic mass media have made a significant impact on traditional mass media means. The circulation of newspapers and broadcast media ratings have been falling down. As a result, mass media journalists and researchers have started searching for ways for traditional mass media to retain its audience. They all have come to conclusion that readers, viewers and listeners should be involved into the formation of the mass media content. However, this is possible to happen only if journalists and editors devote more attention to the audience’s feedback – the reflection of the public agenda. The object of this work is an overview of Lithuanian newspapers of the last three years. The goal of this work is to investigate the reflection of the audience’s feedback in the Lithuanian mass media. The tasks of this work are: to distinguish direct and indirect feedback, to analyze positive and negative feedback’s impact to mass media content; to explain the impact of public agenda; to analyze the conditions for a two-way communication model in the mass media; to expose the feedback as a competitive advantage; to research the content of two Lithuanian newspapers to estimate the effectiveness of feedback in Lithuanian mass media. The research findings have revealed that Lithuanian newspapers use several means of feedback. However, the latter is not published on the daily basis. Furthermore, different sources of feedback were discovered in the... [to full text]

Sociologiniai žiniasklaidos aspektai: realybės konstravimas SANTRAUKA Žiniasklaida yra galinga visuomenės stereotipus kurianti institucija, todėl kyla klausimas, ar Lietuvos visuomenė yra adekvačiai informuojama apie įvykius tiek šalyje, tiek užsienyje? Ar visada žiniasklaida teisingai panaudoja savo simbolinę galią, ar visada jos veiksmai atitinka pilietinės visuomenės interesus? Lietuvoje žiniasklaida yra ne tik institucija, kuria labiausiai pasitiki gyventojai, bet ir vienas svarbiausių informacijos šaltinių. Būtent aukšti pasitikėjimo žiniasklaida Lietuvos visuomenėje reitingai, prieštaringas ir kvestionuojamas informacijos ir naujienų perteikimas bei noras pažvelgti į šią socialinę instituciją kitu kampu – ne skaitytojo ar žiūrovo, o žiniasklaidos atstovo, paskatino susidomėti šia socialine institucija, pabandyti atskleisti jos veikimo principus atrenkant, apdorojant ir pateikiant informaciją visuomenei. Šio darbo tikslas yra per spaudos ir televizijos naujienų atstovų patirtį atskleisti žiniasklaidos vidinę ideologiją ir kritiškai įvertinti žiniasklaidą kaip realybės konstravimo priemonę. Šiame darbe yra apžvelgiami žiniasklaidos priemonių – spaudos ir televizijos – bendri bruožai ir ypatumai. Nagrinėjamos sociologinės bei komunikacijos teorijos, analizuojančios žiniasklaidą. Aptariamos M. McLuhan’o, J. Baudrillard’o, C. McCullagh’o, P. Berger‘io, T. Luckmann‘o bei kitų šiuolaikinių teoretikų idėjos. Remiantis kokybiniais interviu su spaudos bei televizijos naujienų... [toliau žr. visą tekstą] / The Sociological Aspects of Mass Media: Reality Construction SUMMARY Mass media is a powerful society institution that has a power to create stereotypes, that‘s why some questions arise: is Lithuanian society adequately informed about the events in the country and abroad? Does mass media always properly use its symbolic? Does her action always match the interests of civil society? Lithuanian mass media is not only the most trustful institution in Lithuania but also is one of the most important sources of information. The high level of mass media confidence, controversial and questionable presentation of information and events in Lithuanian society and the intention to look at this social institution from the other point of view – not from the audience but from the agent of mass media, encouraged to take an interest in this social institution and try to reveal its working principles in selecting, processing and presenting information to the society. The purpose of this work is to reveal an inner ideology of the mass media and critically evaluate the mass media as a mean of reality construction on the ground of the experience of mass media agents. There are reviewed the common features and peculiarity of the press and television. The common mass media aspects are analyzed on the ground of various sociological and communicative theories that are assigned to mass media. There are discussed M. McLuhan’s, J. Baudrillard’s, C. McCullagh’s, P. Berger‘s, T. Luckmann‘s and some others... [to full text]

Magistro darbo objektas – teorinė literatūra, publikacijos apie naująją žiniasklaidą. Darbo tikslas − išnagrinėti ryšių su visuomene ir šiuolaikinės žiniasklados sąveikos ypatumus. Darbo uždaviniai: įvardinti šiuolaikinės žiniasklaidos sampratą; išskirti jos skirtumus nuo tradicinės žiniasklaidos; išnagrinėti kaip naujosios technologijos paveikė žiniasklaidą, ryšių su visuomene veiklą; kaip naujųjų technologijų kaita paveikė ryšių su visuomene ir žiniasklaidos sąveiką; išnagrinėti šiuolaikinės žiniasklaidos ir ryšių su visuomene sąveikos ypatumus; išanalizuoti, su kokiomis etinėmis dilemomis susiduria bendradarbiaudami žurnalistai ir ryšių su visuomene specialistai; išnagrinėti, kaip ryšių su visuomene veiklą, įtaką šiuolaikinei žiniasklaidai vertina Lietuvos žurnalistai. Naudojantis mokslinės literatūros analizės ir lyginimo metodais, prieita prie išvados, kad žiniasklaida dėl tobulėjančių technologijų keičiasi, atsiranda naująją žiniasklaida vadinamosios žiniasklaidos priemonės; dėl to priversti keistis ir ryšiai su visuomene; keičiasi ir ryšių su visuomene bei žiniasklaidos sąveika. Atlikus Lietuvos žurnalistų apklausą prieita prie išvados, kad žurnalistai ne itin pasitiki ryšių su visuomene specialistais, vertina juos kaip ne itin profesionalius ir mano, jog abipusė sąveika kur kas naudingesnė ryšiams su visuomene. Magistro darbas gali būti naudingas ryšių su visuomene specialistams, žiniasklaidos darbuotojams. Komunikacijos ir informacijos disciplinų dėstytojams ir... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this masters’ thesis is to analyze the peculiarities of public relations and new media interaction. The goals of this masters’ thesis is to define new media, to analyze the differences between new and traditional media and to define how new media developments influence public relations and new media interaction. In addition it aims to analyze how Lithuanian journalists consider the interaction between public relations and mass media, and whether or not they trust public relations particioners. This theme for the thesis was chosen because mass media has been recently been undergoing a change throughout the world as well as in Lithuania. Traditional mass media currently faces some of its greatest challenges and stands on the brink of crisis. The main reason for this challenge is rapidly growing influence of the internet and new technologies, which are developing very quickly and impacting upon original forms of media. The content of new media is created more often by the general public at large, rather than professional journalists. The old guard of information gatekeepers are rapidly disappearing as this technological march gathers pace. This situation is forcing public relations practitioners to change their traditional methods of communication as they continue seek ways to influence new media, also referred to as social media. In Lithuania the peculiarities of public relations and new media have not been well analyzed. The reason behind this is that new media... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) diskursas. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip verslui skirti periodiniai lietuviški leidiniai pateikia įmonių socialinės atsakomybės temą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti įmonių socialinės atsakomybės sampratą; apžvelgti žiniasklaidos įtaką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai; išanalizuoti ir apibendrinti įmonių socialinės atsakomybės diskursą periodiniuose Lietuvos verslo leidiniuose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, pirmiausiai prieita prie išvados, kad universalus įmonių socialinės atsakomybės apibrėžimas ir samprata nėra paplitę. Išanalizavus žymių įmonių socialinės atsakomybės tyrinėtojų, tokių kaip Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker ir kt., literatūrą, prieita prie išvados, kad apibendrintai ĮSA gali būti aiškinama kaip verslo įsipareigojimas ne tik užtikrinti įstatymus bei visuomenės normas atitinkančią sąžiningą ir etišką veiklą, bet ir savanoriškos įmonių pastangos, suderintos su bendrais įmonės tikslais ir integruotos į bendrą įmonės veiklos strategiją, naudojant savo išteklius papildomai prisidėti prie aplinkos ir visuomenės ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės gerovės vystymo, kurios yra naudingos ir pačiai įmonei. Išanalizavus ĮSA situaciją Lietuvoje, prieita prie išvados, kad šalyje ĮSA nėra plačiai paplitusi ir vystoma gana lėtai, tačiau, dėl palankaus verslo požiūrio į ĮSA, palankiai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master work is corporate social responsibility's (CSR) discourse. The purpose of this work is to analyze how Lithuanian business press presents CSR topic. The main tasks to reach this purpose are: overview and compare CSR definitions; analyze media impact to CSR; analyze and summarize CSR discourse in Lithuanian business press. Literature analysis, synthesis and comparative methods were used to drawn conclusions. After the literature analysis of such scientists as Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker and others it was found out that universal CSR definition hasn‘t been developed yet. However, generally CSR may be described as business commitment not only to ensure fair and ethical activity according to the law and public norms, but also as voluntary efforts, combined with company’s goals and integrated into its strategy, using company’s resources to contribute additionally to the economic, social and environmental wealth development of the society and environment, that are also beneficial for the company itself. The analysis of CSR in Lithuania showed that CSR is not widely spread in the country and the development of it is slow but the general conditions for CSR development in Lithuania are positive. After the literature analysis of such scientists as S. Ball-Rokeach, D. Davis, S. Baron, K. Schroder, K. Miller, J. Hall, S. Brooks, J. Duck, B. Mullin, J. Bryant, D. Zillmann and others it was found out that media is... [to full text]

Internetinė žiniasklaida, kaip savarankiška verslo ir žiniasklaidos sritis, gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje. Perėjusi įvairias vystymosi stadijas, šiuo metu ji yra viena iš pelningiausių verslo sričių bei svarbi reklamos rinkos dalis. Tą įrodo ir egzistuojantys teiginiai „jei tavęs nėra internete, tavęs nėra niekur“, ir gausiai besikuriančios viešųjų ryšių agentūros, besistengiančios bendradarbiauti su internetine žiniasklaida, ir vis augantis internetinės žiniasklaidos vartotojiškumas. Visi šie dalykai skatina verslininkus investuoti į internetą, sekti naujoves ir tobulinti internetines technologijas. Žiniasklaidos ekonomika tyrinėja įvairius ekonominius veiksnius, kurie tiesiogiai daro įtaką žiniasklaidos projektui. Tyrinėjimo sritis yra labai plati, apimanti socialinius, kultūrinius ir ekonominius faktorius. Žiniasklaidos ekonomika tyrinėja žiniasklaidos koncentraciją, rinkos sąlygas, vartotojų poreikius, žiniasklaidos projektų pasiūlą, efektyvias ekonomikos strategijas ir kitas su žiniasklaidos verslu susijusias kryptis. Kaip ir kiekviename versle, taip ir internetiniame galima išskirti kriterijus, kurie yra svarbūs, kuriant verslo modelį. Būtina išanalizuoti šalies rinką, kokie verslo modeliai yra efektyvūs, kurie nebeegzistuoja, kurie turi perspektyvas. Taip pat svarbu, ar kuriamam produktui arba paslaugai jau yra susiformavusi vartotojų grupė ir šis produktas yra pageidaujamas rinkoje. Šio darbo objektas – internetinės žiniasklaidos verslo modeliai ir jų... [toliau žr. visą tekstą] / Online journalism, as independent business and journalism sphere, exists more than 10 years in Lithuania. Recently it has been one of the most profitable business branches and important branch of the advertisement market. Nowadays we have an expression such as „if you are not online, you do not exist“. More and more public relation organizations are being established and they are cooperating with online journalism organizations. Also we have growing usage of internet and online journalism. These aspects encourage businessmen to invest in the internet, look for the novelty and improve technology of the internet. Media economics embodies theoretical and practical economic questions specific to media of all types. Field of research is very wide and includes social, cultural and economic factors. Media economics explores media concentration, conditions of market, consumers‘ needs, supply of media projects, effective strategies of economic and other fields. In every business we can exclude criterions, which are important for business model. In the internet business are important these directions of research: what is the market of the country, which business models are effective and which ones do not exist, what are consumers needs, is this project is needed in the market and has its audience. Subject of this work is business models of online journalism and their distribution in Lithuania. In this work is discussed, which business models are effective, what is contributed in... [to full text]

Magistro darbo objektas – ryšių su visuomene pranešimai spaudai. Darbo tikslas – išsiaiškinti, koks žiniasklaidos vaidmuo ryšių su visuomene veikloje, ir nustatyti, kaip atsiskleidžia naujienos ir reklamos santykis RsV pranešimuose. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti ryšių su visuomene veiklos principus; nustatyti RsV pranešimų ypatybes ir rašymo pagrindus; nurodyti, kokie yra svarbiausi naujienos kriterijai; pastebėti, kaip pranešimuose naudojami reklamos elementai; išsiaiškinti, kaip informacija turi būti pateikiama žiniasklaidai; suprasti, kaip ji publikuojama visuomenės informavimo priemonėse; pastebėti, kas įtakoja informacijos pateikimą visuomenei. Naudojantis dokumentų ir regioninių laikraščių redaktorių apklausos analize, prieita prie išvados, kad ryšių su visuomene pranešimuose ne tik informuojama, bet yra skelbiama ir organizacijos reklama. Kadangi pastebimas žiniasklaidos poveikis informaciją gaunančiai visuomenei, pranešimai spaudai yra populiariausia ir dažniausiai naudojama ryšių su visuomene bendravimo forma. Tačiau tikslas informuoti visgi dažniau siekiamas su noru įtikinti ar paveikti. Tuo tarpu RsV specialistai privalo suprasti, kad reikia platinti pranešimus žiniasklaidai ir juose pateikti tik esmę ir naudoti svarbiausius naujienų kriterijus, reikalingus žurnalistiniam tekstu. Išryškėja tendencijos, jog ir žiniasklaidos priemonėse visuomenei žinios pateikiamos ne objektyviai ir dažnai veikia įtikinimo elementai. Regioninių laikraščių redaktorių... [toliau žr. visą tekstą] / Final work „Press release in public relations“ analyses the press release position and its importance in modern society. The main purpose of this work – to find out the role of mass media in public relations and determine real relationship between news and advertisement in press releases. Main tasks, determined in the final work are: to dispute activity fundamental of public relations; to define peculiarities and writing instructions of press release; to indicate the main news criteria; to observe advert details in press releases; to find out how information should be offered to mass media; to understand how it is published in mass communication; to find out influence groups, that prescribe published information to society. Conclusions can be drawn: press releases not only inform, but also declare organization’s advertisement in public relations. Mass media impact to society is observable, that’s why press releases are the most popular and commonly usable in public relations. However the intention to inform is switching with desire to persuade or impress. In the mean time specialists of public relations must understand it’s need to distribute press releases and give only the main point – use prime news criteria like journalists. Tendencies are showing up that society is getting unfair information with persuasion details from mass media. Analysis of local mass media editors’ poll have indicated, that promotion men and public relations specialists influence publications while... [to full text]

Magistro darbo objektas – pašto sektoriaus įvaizdis žiniasklaidoje. Pašto sektorių sudaro ir Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems išduoti leidimai, suteikiantys teisę teikti pašto paslaugas; ir pasiuntinių paslaugų teikėjai (Lietuvos bendrovės ir užsienio bendrovių atstovybės ar filialai Lietuvoje), ir užsienio šalių universaliųjų pašto paslaugų teikėjai. Darbo tikslas – atskleisti, kokį pašto sektoriaus įvaizdį pastaruoju metu formuoja žiniasklaida bei palyginti jį su visuomenės nuomone ir ekspertų, specialistų požiūriu į pašto sektoriaus objektyvią dabartinę situaciją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: remiantis žiniasklaidos įtakos prigimtimi, aptarti žiniasklaidos atliekamą vaidmenį demokratinėje informacijos ir žinių visuomenėje; pristatyti Ryšių Reguliavimo Tarnybos užsakymu 2006 metų gruodžio mėnesį atliktos Lietuvos gyventojų, besinaudojančių pašto ir pasiuntinių paslaugomis, reprezentatyvų žvalgybinį tyrimą; atskleisti, kokį pašto sektoriaus įvaizdį pateikia spaudos žiniasklaida, remiantis 2006 metų lapkričio 1 dienos – 2007 metų kovo 31 dienos dienraščių „Lietuvos ryto“, „Respublikos“, „Kauno dienos“, „Verslo žinių“, „Klaipėdos“ kokybine turinio analize; pateikti bendras atliktos kokybinės žiniasklaidos turinio analizės išvadas, įvertinti, kiek žiniasklaidos formuojamas pašto sektoriaus įvaizdis atitinka visuomenės nuomonę apie pašto sektorių, kiek sutampa su ekspertų, specialistų nuomone; apibendrinti, kiek žiniasklaida svarbi pačioms pašto sektoriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The Image of Postal Sector in Lithuanian Media Post is one of the business branches the services of which are used in the whole world. Domestic market, international trade, and commerce can be successful on the condition that good communication and distribution channels exist. The postal sector is an important part of Lithuania’s and other countries’ economy, a part of communications market closely related to and having impact on many sectors of the country’s economy. This issue being related with both economic and social situation in the country and future changes in the postal sector receives more and more attention from the media in Lithuania and worldwide. The object of the research is the image of the postal sector in the media. The postal sector consists of Lithuania’s legal and natural persons having permits to provide postal services as well as providers of courier services (Lithuania’s companies and agents or branches of foreign companies in Lithuania) and foreign providers of universal postal services. Taking into consideration the fact that publications appearing in the media serves as a basis for subjective interpretations of the visual world in the minds of individuals the following objective of the research was chosen: to reveal what image of the postal sector is currently created by the media, compare it with the opinions of the public and experts towards the current situation in the postal sector and give an answer to the question why such an image is created... [to full text]