At the end of XX century, after the collapse of totalitarian regimes, Central and Eastern European states started a new development process related to essential constitutional reforms. It became necessary to ensure human rights and freedoms, their fulfilment and protection. Human rights and freedoms confirmed in the constitutions of Central and Eastern European countries make one of the most fundamental institutions of constitutional law. This master thesis analysis human rights and freedoms confirmed in the constitutions of Central and Eastern European countries as well as discloses in detail personal, political and social, economic and cultural rights according to the content of rights.

Magistro darbe analizuojama pačios sunkiausios ir pavojingiausios Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse aprašytos nusikalstamų veikų žmogui grupės – nusikaltimų žmogaus gyvybei – priežastingumo problema. Autorė daugiausia remiasi vienos iš šiuolaikinių kriminologijos teorijų – raidos ir gyvenimo eigos kriminologijos teorinėmis nuostatomis, todėl nusikaltimų žmogaus gyvybei reiškinį nagrinėja ne kaip statišką ir nekintamą faktą, bet kaip dinamišką polideterminuotą procesą. Tyrime išskiriamos kelios nusikaltimų žmogaus genezėje dalyvaujančių veiksnių grupės: 1. apibūdinančios kaltininką, jo asmenybę; 2. apibūdinančios nusikaltimo situaciją. Atsižvelgiant į kriminologijos mokslo tarpdisciplininį pobūdį, pirmajai veiksnių grupei priskiriami nusikaltimų žmogaus gyvybei kaltininką apibūdinantys biologiniai, socialiniai bei psichologiniai požymiai. O nusikaltimai žmogaus gyvybei aiškinami kaip visų šių savybių bei situacinių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse atliktų tyrimų rezultatais, išskiriami dažniausiai su nusikaltimais žmogaus gyvybei koreliuojantys faktoriai ir siūlomos nuoseklios dviejų lygių (bendrosios bei specialiosios) prevencinės priemonės. / Master's work examines the causation problem of the most dangerous offenses described in the Criminal Code – crimes against human life. This work is mainly based on theoretical provisions of one of the most modern criminological theories – Development and life course criminology. While the most typical criminology theories give the static explanation of crime, we explain it as to be the result of dynamic process in which many different factors take place: 1. Those describing the offender and his personality; 2. Those describing the crime situation. Due to the interdisciplinary of criminology, we define first group of factors as to include all biological, social, psychological features of the offender. According to the results of empirical studies made in Lithuania and foreign countries, we find some strong associations between some of those factors and the development of crimes against human life. So we suggest some of consistent three-level (primary, secondary and tertiary) preventive measures.

In this Master thesis are discussed critical aspects of the most important and biggest international organizations– the United Nations – actions, missions and activities in the field of promotion and protection of human rights in this world. The analyze is based on the SWOT model which helps to find the strengths, weaknesses, possible opportunities to change critical situation and discuss all possible threats, also find ways how to fight against them. The work is started with analyze of the origin of the UN and it’s the main documents - the UN Charter and the Bill of Human Rights. The purpose of this step is to estimate the aims of this organization in human rights protecting and promotion branch. The next step is to analyze strengths and weaknesses of the UN institutions (charter and treaty bodies) some practical examples. The last part of this work is to suggest some reforms in the UN finances, which are in crisis now and stop a lot of necessary missions necessary to protect millions of people in different states, also to pay for attention to the reporting system and enforcing international human rights law changing it’s nature and implementing stronger sanctions, fighting against world non- action as the main way to react to human rights abuses in nowadays world.

Abbrevations t – fluorescence lifetime j – rotational correlational time ([Ru(bpy)2(phen-ITC)]2+) – Bis-(bipyridine)-5-(isotiocyanatophenantrolin)-Ru(PF6-)2 Ab – antibody AF – Alexa Fluor 660 AF-hGH – with Alexa Fluor 660 labelled human growth hormone FITC – fluorescein isothiocyanate FITC-Ab – FITC labelled antibody FP – fluorescence polarization FRET – fluorescence resonance energy transfer hGH – human growth hormone PMI – N-(3-pyrene)maleimide PMI-hGH – human growth hormone labelled N-(3-pyrene)maleimide PVPPB – poly(N-vinyl-2-pyrolidone) with phenylboronic acid copolymer r – anisotropy RITC – rodamine B isothiocyanate RITC-hGH – with RITC labeled human growth hormone SDS-PAGE – sodium dodecylsulfate-polyacrylamide gel electrophoresis INTRODUCTION Relevance of the study. Human growth hormone (hGH) is a heterogeneous protein with several molecular forms (isoforms). Human growth hormone measurements are complicated because of the heterogeneous nature of hGH. Specific assays for each isoform are currently unavailable. Because the different antibodies used in immunoassays bind to a different spectrum of hGH isoforms, hGH concentrations measured by immunoassay are likely to depend on the particular antibody used. Moreover, because the distribution of the different hGH isoforms varies among individuals, the results from different immunoassays cannot be interrelated easily by using a single conversion factor. Fluorescence is by far the most important optical... [to full text]

Magistro darbas yra skirtas įrodyti šią hipotezę: suvokiant bei toleruojant skirtingą žmogaus teisių turinio interpretaciją skirtingose valstybėse ar regionuose, galima kovoti su terorizmo kaip socialinio reiškinio suaktyvėjimo priežastimis. Darbe yra analizuojamas dabartinis žmogaus teisių statusas ir reikšmė pasaulyje. Yra pripažįstama, jog žmogaus teisės pastaruoju metu yra naudojamas kaip matas, atskiriantis kas yra gerai, o kas yra ne. Žmogaus teisių idėja yra pripažįstama žmogaus kaip individo teisių sistema, kurios kontekste asmuo gali realizuoti savo galimybes bei tikslus. Žmogaus teisių idėjos universalumo problema yra ta, jog keliamas klausimas: kaip gali egzistuoti universali žmogaus teisių idėja pasaulyje, kuriame egzistuoja tiek daug skirtingų kultūrų, kas lemia skirtingą pagrindą jų suvokimui. Analizuojamas kultūrinio reliatyvizmo įtaka žmogaus teisių turinio interpretacijai. Darbe yra pripažįstama, jog egzistuoja žmogaus teisių idėjos universalumas, kuris savo forma – t.y. – globalumu (kaip žmogaus teisės yra įtvirtintos) – yra beveik vienodas, tačiau jo turinys yra reliatyvus, priklausomai nuo valstybės kultūros, istorijos, religijos ir pan. Bet turinio vertinimo kriterijai kilę labiau iš Vakarų civilizacijos. Darbe taip pat nagrinėjamas terorizmas. Yra teigiama, jog terorizmas yra objektyviai egzistuojantis socialinis reiškinys ir šiuo metu yra jo suaktyvėjimo etapas. Taip pat šiuo metu terorizmas yra maišomas su jo pasireiškimo forma – tai yra teroristines... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY THE UNIVERSALITY OF IDEA OF HUMAN RIGHTS: PROBLEMS AND A MEASURE TO FIGHT TERRORISM AS A SOCIAL PHENOMENON The aim of this master thesis is to prove hypothesis, that it is possible to fight terrorism as a social phenomenon by tolerating different interpretation of the idea of human right in different countries and regions. In this paper the current status of human rights are analyzed. It is concluded that human rights currently are used as sort of evaluation standard to decided what is positive and what is negative. It is summarized that the idea of human rights means a system of individual rights, as a context where human being can materialize his possibilities and aims. The universality of human rights faces the main problem: how can someone state, that in this culturally diverse world one same interpretation of human rights can exist. Cultural relativism is being analyzed as a mean to fight idea of universality. It is concluded that the idea of human rights universality exist, but the content of human rights is culturally relative, and their evaluation standards evolved more from Western than from Eastern society. Terrorism is analyzed as a social phenomenon which exists objectively. It is stated the nowadays problem is that there is no distinction made between terrorists and terrorism. There is no one accurate reason why this phenomenon exists and most of the time the reasons are complex and coherent. Measures to fight terrorism, which are entrenched in documents... [to full text]

Šiame ribotos apimties magistro baigiamajame darbe analizuojama žmogaus teisių apsaugos institucijų sistema. Didelis dėmesys skiriamas nacionalinės žmogaus teisių institucijos, veikiančios pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus, sampratos analizei. Pateikiama užsienio šalių nacionalinių žmogaus teisių institucijų analizė (Airija, Danija, Vokietija, Lenkija). Darbe darytina išvada, kad Lietuvoje turėtų būti steigiama nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri vykdytų žmogaus teisių padėties stebėjimą, didintų visuomenės žinomumą, konsultuoti valstybės valdžios institucijas žmogaus teisių klausimais, bendradarbiautų su tarptautinėmis institucijomis, užtikrintų Lietuvoje tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi, nagrinėtų individualius asmenų skundus dėl visų žmogaus teisių pažeidimų tiek viešoje, tiek privačioje srityje. Taip pat darbe analizuojamos klasikinių ir specializuotų ombudsmenų veikla ir reikšmė žmogaus teisių apsaugoje, pateikiant Skandinavijos valstybių ombudsmenų veiklos analizę bei išsamiau analizuojamas Lietuvos Respublikoje įsteigtų Seimo kontrolierių, Lygių galimybių kontrolieriaus bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijų statusas. Magistro baigiamajame darbe pateikiama teismo, kaip pagrindinės žmogaus teises ginančios institucijos, veiklos analizė, prieinant prie išvados, jog teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas yra viena svarbiausių žmogaus teisių apsaugos garantijų. Lietuvos Respublikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis analyses the system of human rights institutions. Special focus is placed on the concept of national institutions operating in compliance with the Paris Principles approved by the United National General Assembly. An analysis of foreign national human rights institutions (Ireland, Denmark, Germany, Poland) is also offered. The study made leads to the conclusion that a national institution should be established in Lithuania to monitor the human rights situation, improve public awareness, consult state authorities on human rights issues, cooperate with international institutions, ensure compliance with international human rights standards in Lithuania, and examine complaints by individual persons regarding any violation of human rights in both public and private sectors. The thesis also analyzes the activities of traditional and specialized ombudsmen and the role they play in the protection of human rights, based on a detailed overview of the activities of Scandinavian ombudsmen. It addresses in detail the status of the Seimas ombudsmen, the Office of the Equal Opportunities Ombudsman and the Office of the Ombudsman for the Protection of Children’s Rights operating in the Republic of Lithuania. The master’s thesis also analyses the activities of courts of law as the primary institution to protect human rights, concluding that the principle of judicial independence serves as a principal human rights guarantee. The status of the Constitutional Court of the... [to full text]

The thesis contain analysis of judgments of the European Court of Human Rights in cases related to conflicts caused by information disseminated in media. Analysis is presented by the main criteria used by the European Court of Human Rights while giving judgments in cases related to the restraints of the freedom od media.The contents of the freedom of media, as one of the parts of the freedom of expression protected by the European Convention of Human Rights, is specified on the basis of numerous examples of the judgments of the European Court of Human Rights.

Santrauka Bandant atsakyti į klausimą ar naujoji JT Žmogaus teisių taryba – veiksmingesnės žmogaus teisių apsaugos garantas ar viso labo iliuzija, šiame darbe yra aptariami Tarybos pirmtakės – Komisijos – istorija, raida, pasiekimai, trūkumai bei privalumai. Taip pat yra pateikiamas šios JT žmogaus teisių institucijos reformos įvertinimas. Darbe – aptariama pakitusi Tarybos vieta bei statusas JT sistemoje (nuo šiol Taryba yra pagalbinė Generalinės Asamblėjos institucija). Taip pat yra analizuojama Tarybos sudėtis, aptariant pakitusį narių skaičių bei geografinį jų pasiskirstimą. Detaliai analizuojama nauja rinkimų į Tarybą tvarka, kuri turėtų padidinti Tarybos atskaitingumą bei pakelti pasitikėjimą ja. Darbe taip pat nagrinėjami reikalavimai šalims, siekiančioms patekti į Tarybą, o taip pat papildomi bendradarbiavimo reikalavimai šalims, išrinktoms į Tarybą. Aptariamas padidintas Tarybos sesijų skaičius bei jų bendra trukmė, kas turėtų suteikti Tarybai galimybę greičiau, rimčiau bei nuosekliau reaguoti į žmogaus teisių problemas, staiga kylančias krizes, o taip pat užsiimti žmogaus teisių pažeidimų prevencija. Darbe – analizuojami Tarybos veiklos mechanizmo elementai – specialiosios procedūros, skundų procedūra, Patariamasis komitetas, bei naujoji Visuotinės periodinės peržiūros procedūra. Taip pat yra aptariamas kitas aspektas, nuo kurio didele dalimi priklauso Tarybos veiksmingumas – NVO vaidmuo Tarybos veikloje, kuris išliko beveik toks pats koks jis buvo Komisijos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary In an attempt to answer the question whether the new UN Human Rights Council is a guarantee of a more effective protection of human rights or merely an illusion, the paper discusses history, development, achievements, shortcomings and merits of the Council's predecessor -- the Commission. The paper also presents an assessment of this UN human rights institution's reform. The paper discusses the altered place and status of the Council within the UN system (from now on the Council is a subsidiary institution of the General Assembly). The paper also analyzes the Council's composition, discussing the changed number of members and their geographical distribution. The paper also provides detailed analysis of the new rules for electing Council members, which should make the Council more representative and should increase trust in the Council. The paper also examines requirements set for the countries vying for a seat on the Council as well as additional requirements for the countries elected to the Council. The paper discusses the increased number of sessions and their overall duration, something that should help the Council to react to sudden human rights crises and to deal with human rights problems in a faster, more serious and more consistent manner as well as help the Council to be proactive when it comes to human rights violations. The paper analyzes the elements of the Council's work mechanism -- special procedures, complaint procedure, the Advisory Committee and the... [to full text]

1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]

Šio darbo objektas yra žmogaus teisių politika Vyšegrado šalyse. Tyrimo problema - Žmogaus teisių politika Vyšegrado valstybėse palyginus yra nauja ir iki šiol beveik netyrinėta tema, nors ir yra neatskiriama bendrosios pokumunistinės transformacijos dalis. Tyrimo problemą charakterizuoja tai, jog žmogaus teisių sferoje Vyšegrado šalys neturi gilių intelektualinių ir praktinių politinių tradicijų ir jų pradedamos formuluoti žmogaus teisių politikos nėra grįstos etosu, kuris tarptautinės bendruomenės būtų laikomas pavyzdiniu ar išbaigtu. ES reikalavimai ir spaudimas buvo pagrindinis išorinis veiksnys ir postūmis žmogaus teisių politikos plėtotei Vyšegrado valstybėse. Darbo tikslas tikslu tapo siekis išanalizuoti faktorius, lėmusius Vyšegrado šalių nacionalinės žmogaus teisių politikos ypatumus ir jų įsijungimą į tarptautinę žmogaus teisių politiką. Siekiant atskleisti minėtąjį tikslą, keliami šie uždaviniai: atskleisti Europos žmogaus teisių režimo ypatybes, jo teisinėses ir institucines struktūras; parodyti europinio žmogaus teisių apsaugos modelio efektyvumą ir poveikį; įvertinti Vyšegrado šalių nacionalinėje žmogaus teisių politikoje įvykusias institucines transformacijas; išanalizuoti Vyšegrado šalių valstybės ir visuomenės santykį formuojant nacionalines žmogaus teisių politikas; išnagrinėti Čekijos Respublikos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos dalyvavimą tarptautinėje žmogaus teisių politikoje. Atlikus tyrimą, kurio metu atsižvelgiant į darbo temą, jos platumą... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this paper is the human rights policy in the Visegrad countries. The problem of the research – the Human Rights Policy in the Visegrad countries – is a relatively new and hardly explored subject, although it is an integral part of the general post-communistic transformation. The research problem is characterized by the fact that in the sphere of human rights of the Visegrad countries, no tradition of intellectual and practical political tradition occur, and their newly formulated policies on human rights are not based on the ethos that could be considered standard or finished by the international community. The EU requirements and pressure were the main external factors boosting the development of the human rights policy in the Visegrad countries. The aim of the paper is to analyze the factors that led to the peculiarities of the national human rights policy in the Visegrad countries, and their integration to the international human rights policy. In order to reveal the above-mentioned aim, the following tasks have been formed: to reveal the characteristics of the human rights regime, as well as its legal and institutional structures; to reflect the effectiveness and effect of the protection of human rights in Europe; to assess the institutional transformations that have taken place in the national human rights policy of the Visegrad countries; to analyze the relationship between the Visegrad countries and a society in shaping the national policies on human... [to full text]