Bakalauro darbe analizuojama Šiaulių universiteto studentų fizinio aktyvumo ypatumai. Vieni iš pagrindinių sveikos gyvensenos aspektų yra fizinis aktyvumas, grūdinimasis, sveika mityba, tinkamas darbo ir poilsio rėžimas. Bakalauro darbo tikslas - atskleisti Šiaulių universiteto studentų fizinį aktyvumą. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti fizinio aktyvumo teorinius aspektus; 2) išanalizuoti studentų požiūrį į savo kūno išvaizdą, fizinį pajėgumą taip pat išsiaiškinti veiksnius galinčius įtakoti studentų fizinį aktyvumą; 3) įvertinti studentų fizinį aktyvumą. / The final thesis analyses the peculiarities of physical activity of Šiauliai University students. Physical activity, fitness, healthy nutrition, proper work and rest regimens and etc. are the key aspects of healthy lifestyle. The aim of the Bachelor‘s thesis is to reveal physical activity of the students of Šiauliai University. To achieve this aim the following objectives have been set: 1) to convey theoretical aspects of physical activity; 2) to analyse students’ attitude towards their body image, physical activity and to find out the factors which may have influence on students’ physical activity; 3) to assess physical activity of students.

Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy of... [to full text]

After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy... [to full text] / Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe analizuojamos pamatinės liberalizmo prielaidos: žmogaus teisų, moralinio individualizmo, valstybės neutralumo doktrinos, nustatomi jų tarpusavio ryšiai. Pasitelkiant Locke‘o ir Dworkino koncepcijas atskleidžiama liberaliosios minties giluminė struktūra, kritikuojamas jos nenuoseklumas bei ribotumas. Identifikuojami liberalizmo idėjų fundamentalūs šaltiniai – protestantiškoji pasaulėžiūra, renesansiškoji humanistika. Atskleidžiama centrinė liberalios politikos sąvoka - individas ir jo autonomija. Parodomi ankstyvosios ir šiuolaikinės liberaliosios minties esminiai skirtumai. / The main point of this work concerns basic premises and its interrelation of liberalism: doctrines of human rights, moral individualism and state neutrality. Locke‘s and Dworkin‘s liberal conceptions help to reveal the deep structure of liberal mind, its inconsistence and limitation. There are identified Protestant world-view and Renaissance humanism as a fundamental sources of liberal ideas. Individual and its autonomy is revealed as a central idea of liberal politics. There are shown substancial differences between early and contemporary liberal mind.

The European Union is stated that promoting human rights, rule of law and democracy is one of the main objectives of the EU foreign policy. It was endorsed in the EU official document such as European Consensus on Development (2005) and also EU Strategy towards Central Asia. The thesis analyses the promotion of the EU value towards Central Asian countries, namely: Kazakhstan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Uzbekistan Because of the isolation of the Turkmenistan, it was impossible to include the country in the research paper. In order to analyze the promotion level, it was decided to scrutinize the EU instruments such as EIDHR, human rights dialogue and civil society seminars. The European Union adopted the Strategy towards Central Asian countries in 2007 and this document expands the relation between European Union and Central Asia. Therefore, the thesis analyses the corporation of the both sides before and after the adaptation of the Strategy. Issues of cooperation in terms of the human rights and rule of law between the European Union and Kazakhstan are analyzed as a case study. At the conclusion, the promotion of the values assessed and the conclusion outlined for the corporation in the field of human rights and the rule of law between European Union and Central Asian countries. / Europos Sąjunga pabrėžia, jog žmogaus teisių, teisės viršenybės ir demokratijos rėmimas yra vienas iš pagrindinių ES užsienio politikos tikslų. Šis tikslas yra įtvirtintas oficialiuose ES dokumentuose, tokiuose kaip Europos Vystymosi Konsensusas (2005) bei Europos Centrinės Azijos strategija. Šiame darbe analizuojamas ES vertybių sklaidos rėmimas Centrinės Azijos šalyse – Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane ir Uzbekistane. Turkmėnijos atvejo, dėl šalies izoliacijos, į tyrimą įtraukti nebuvo įmanoma. Siekiant nustatyti ES vertybių sklaidos rėmimo lygį darbe nuspręsta nagrinėti ES instrumentus, tokius kaip EIDHR, žmogaus teisių dialogas bei pilietinės visuomenės seminarai. Europos Sąjunga patvirtino Centrinės Azijos Strategiją 2007m. Šiuo dokumentu buvo išplėtoti santykiai tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos. Dėl šios priežasties darbe analizuojamas abiejų pusių bendradarbiavimas prieš ir po Strategijos patvirtinimo. Problemos žmogaus teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo srityje tarp ES ir Kazachstano yra analizuojamos kaip atvejo studija. Darbo pabaigoje pateikiamas ES vertybių sklaidos rėmimo įvertinimas bei pateikiamos perspektyvos Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimui žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.

Moksliniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisių apsauga Lietuvoje. Kadangi tautinių mažumų teisės yra žmogaus teisių dalis, todėl ir visa analizė remiasi būtent žmogaus teisėmis.Tautinių mažumų teisių netinkamas įgyvendinimas įrodytų, kad Lietuvoje ši teisinės sistemos dalis nėra tinkamai įtvirtinta, o teisės aktai nors ir priimti, bet įgyvendinami blogai juos pritaikant. Remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais siekiama išanalizuoti, tautinių mažumų teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Tautinių mažumų teisių apsauga yra aktuali teisinė problema, kuriai didžiulę įtaką daro ES teisė. Problemą bandoma reguliuoti priimamais nacionaliniais teisės aktais, o taip pat ir tarptautiniais, tačiau kol ši sistema yra su spragomis, tol žmogaus teisės, tautinių mažumų teisių apsaugos srityje bus pažeidinėjamos netinkamai jas įgyvendinant. Šiame darbe siekiama apžvelgti tautinių mažumų sąvoką istoriniu aspektu, įvykdyti objektyvių ir subjektyvių kriterijų analizę, kuriais paremtas tautinių mažumų egzistavimas. Tautinių mažumų konstitucinis statusas demokratinėje visuomenėje analizuojamas per lygiateisiškumo principą, lyginant su diskriminavimo draudimu. Gilinamasi į nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus reguliuojančius tautinių mažumų teises, o taip pat analizuojami diskriminacijos, kaip žmogaus teisių pažeidimo, teisinius aspektus. / The research analysis the protection of ethnic minority rights in Lithuania. Ethnic minority rights are a part of human rights therefore the whole analysis is based precisely on human rights. The law implementation of national minorities in Lithuania is analyzed based on national and international law acts. This analysis shows that the protection and implementation of ethnic minority rights is a relevant legal issue, largely influenced by the law of the European Union. This issue is regulated by adopting national and international law acts, however, as long as the transposition of the legal acts into the national law is not without flaws, the human rights in the field of ethnic minority right protection will be vulnerable to an improper implementation. In research ethnic minority conception is discussed, analyzing its historic aspect. It’s also analyzes the constitutional status of ethnic minorities in a democratic society with reference to principle of equality in compare with prohibition of discrimination. Research analyzes an international regulation in the field of ethnic minority right protection, specifically the establishment of ethnic minority rights in the European Union legislation and in the frameworks of the United Nations. And also an ordinary legislative regulation in the field of ethnic minority right protection is discussed.

Lygybės prieš įstatymą, teisės apsaugos ir nediskriminavimo principai yra laikomi žmogaus teisių pamatinėmis normomis, kuriomis turi būti grindžiama teisės sistema. Lygybė reiškia, kad visi žmonės gimta laisvi ir lygūs, turi tokias pačias teises, yra vienodai gerbiami ir vertinami tiek šeimos, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Vadovaujantis lygybės principu, visi žmonės yra lygūs savo prigimtinėmis teisėmis bei orumu, todėl niekam neturėtų būti paneigtos žmogaus teisės dėl tautybės, etninės kilmės, rasės, religijos, lyties, amžiaus, kalbos, seksualinės orientacijos, negalios, politinių ir kitų pažiūrų, bei remiantis kitais diskriminaciniais pagrindais. Lygybės principas yra neatskiriamas nuo nediskriminavimo principo, kuris jį papildo, bei sudaro bendrą ir pagrindinį žmogaus teisių principą. Nediskriminavimo principas iš tiesų reiškia, kad turi būti lygios teisės tarp vyrų ir moterų visose gyvenimo srityse. Nors žmogaus teisių apsauga sulaukia vis didesnio dėmesio tarptautinėje bendruomenėje, tačiau,vis tik išlieka susirūpinimas dėl moterų teisių apsaugos, kadangi ne visada tarptautiniai žmogaus teises ginantys dokumentai yra pajėgūs užtikrinti vyrų ir moterų lygiateisiškumą, o moterų teises ginantys dokumentai nesulaukia pakankamo musulmoniškų šalių pripažinimo, ypač tose srityse, kurios glaudžiai susijusios su musulmonų religijos ir kultūros aspektais. Magistriniame darbe bus kompleksiškai išanalizuotas lyčių lygybės principas šeimos teisiniuose santykiuose... [toliau žr. visą tekstą] / Equality before the law, protection of the rights and non-discrimination are considered as core set of human rights norms and must form the whole legal system. Equality means that all people are born free and equal, have same rights and are equally respected and valued both in family and society. In accordance with the principle of equality of all people are equal in their natural rights and dignity, so no one should be denied human rights on grounds of nationality, ethnicity, race, religion, gender, age, language, sexual orientation, disability, political or other opinion which are based on other discriminatory basis. The principle of equality is inherent in the principle of non-discrimination which it complements and includes general and basic human rights. Non-discrimination principle in fact implies that there must be equality of rights between men and women in all spheres of life. Although the protection of human rights receive growing attention in the international community, however, there is still a concern for women's rights, as not always protecting international human rights and not always welcomed by Muslim countries, especially in areas that are closely associated with the Muslim religion and culture. This master's thesis will be analyzing a comprehensive gender equality in the legal family relations at the international level which is based on Sharia law. It will be focusing on the situation of women in the legal assessment of family relationships through... [to full text]

The purpose of this writing is to analyses the doctrine of informed consent. Person exercises his autonomy by making informed and reasonable decisions. The writing attempts to disclose a theoretical and practical role of the informed consent institute and its influence on physician’s civil liability. This work consists of five parts. First of all is given ethical importance of informed consent doctrine. In the following parts of the work it is analyzed national and international regulations on informed consent. There is short Lithuanian case law on informed consent overview. At the end it is concluded that there are some gaps in Lithuanian law concerned with informed consent.

The summary provided hereunder gives short overview of final thesis. The summary outlines the subject matter, aim and goals of the thesis. In addition it shortly describes the content and main aspects of this final work. The subject matter of this thesis is – individual constitutional complaint as an effective domestic remedy under Article 13 of the Convention for Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (hereinafter – the European Convention on Human Rights). The thesis is aimed at the evaluation of the individual constitutional complaint as an effective domestic remedy. This final work deals with the meaning, aim and scope of Article 13 of the European Convention on Human Rights; the nature of the remedies required under Article 13; the similarities and differences of the institution of constitutional complaint, which exists in Poland, the Czech Republic and Hungary, this analysis is being made with special regard to the rules on standing of individuals (the complainants, admissibility criteria, etc.) and the legal effect of the Constitutional Court’s final decision; the optimal model of the individual constitutional complaint suitable for Lithuania is being analyzed. The thesis stresses that there is no single answer, whether the constitutional complaint can be considered an effective domestic remedy under article 13 of the European Convention on Human Rights. The thesis states that so far the European Court of Human Rights analyzed the effectiveness of the... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas genetinių algoritmų taikymas biometrijoje. Išnagrinėta plačiausiai naudojama biometrinė informacija, aprašytos labiausiai paplitusios biometrinės sistemos, genetiniai algoritmai bei jų pritaikymas biometrinių sistemų optimizavimui. Baigiamajame darbe pasiūlytas naujas rankos atpažinimo metodas. Šiam metodui pritaikyti genetiniai algoritmai. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, biometrija, genetiniai algoritmai, genetinių algoritmų taikymas biometrinėse sistemose, genetinių algoritmų taikymas rankos atpažinimui, išvados ir literatūra. Darbo apimtis – 51 p. teksto be priedų, 30 pav., 4 lent., 32 bibliografiniai šaltiniai. / In the graduation thesis to receive the master‘s degree the application of genetic algorithms in biometrics is analysed. The most widely used biometric information have been examined, the most common biometric systems, genetic algorithms and their customization in biometric systems optimization have been described. A new method is proposed for hand recognition. Genetic algorithms have been customized for this method. Structure: introduction, biometry, genetic algorithms, application of genetic algorithms in biometric systems, application of genetic algorithms for hand recognition, the conclusions and bibliography. Thesis consist of: 51 p. text without appendixes, 30 pictures, 4 tables, 32 bibliographical entries.