Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]

Pastaruoju metu ekonomikos perkaitimas tapo daugumos ekonomikos analitikų svarstoma tema. Šio mokslinio darbo pagrindinis tikslas – patikslinti ekonomikos perkaitimo apibrėžimą ir pasiūlyti prie apibrėžimo adaptuotą ekonomikos perkaitimo vertinimo metodiką. Pirmoje šio mokslinio darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslinės literatūros analize, atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygis – trūksta ekonomikos perkaitimo konkretaus apibrėžimo ir jo vertinimo tikslumo. Šios problematikos sprendimo sritys bus tobulinamos tolesniuose šio darbo skyriuose. Antroje šio mokslinio darbo dalyje pagal pirmoje darbo dalyje išanalizuotas ekonomikos perkaitimo metodikas pasirenkami perkaitimo rodikliai, susiję su paklausa, atliekama naujausia jų analizė ir įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmė. Perkaitimo rodiklių analizės eigoje atskleistas nepakankamas ekonomikos perkaitimo įvertinimas, nes akcentuojami tik paklausos veiksniai, netiriamas pasiūlos vaidmuo. Atsižvelgiant į ekonomikos perkaitimo problematikos ištyrimo lygį ir neįvertintą pasiūlos vaidmenį, paskutinėje šio mokslinio darbo dalyje pateikiamas ekonomikos perkaitimo mechanizmas pasiūlos aspektu ir pasiūlomas pakoreguotas ekonomikos perkaitimo metodas, kurio pagalba įvertinama Lietuvos ekonomikos perkaitimo grėsmė. / The economic overheating recently became a topic of discussions among majority of economic analysts. The purpose of this scientific work is to present the definition of economic overheating in the aspect of supply and to propose the evaluation methodic of economic overheating. In the first part of this work, referring to the analysis of scientific literature, the insufficient level of investigation of economic overheating topic is revealed – there is a lack of concrete economic overheating definition and it‘s precise evaluation. The fields of solutions for these topics will be developed in further chapters. In the second part of this scientific work according to the analyzed economic overheating methodology in the first part the overheating indexes, bounded to demand, are chosen, the newest analysis of these indexes is implemented and the evaluation of economic overheating risk in Lithuania is done. In the progress of analysis of economic overheating indexes the insufficient evaluation of economic overheating is revealed, because only the demand‘s factors are being highlighted, the impact of supply was not investigated. Taking into consideration the level of economic overheating problem‘s evaluation and the fact that the supply‘s impact was not estimated, in the last part of this scientific work the economic overheating mechanism in the aspect of supply is presented and the improved economic overheating method is offered, with which help the evaluation of economic... [to full text]

Lietuva, pastaraisiais metais pasižymėjo aukštu ekonominio augimo lygiu bei atskirų sričių vystymųsi. Augant ekonomikai didėja visuomeniniai poreikiai, gamybos apimtys, auga vartojimas. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis iškyla grėsmė aplinkai, t.y. kad spartus ekonominis vystymasis bus pasiektas aplinkos sąskaita. Pagrindinis šio darbo tikslas – remiantis teoriniais ekonominio augimo bei darnaus vystymosi pagrindais, išanalizuoti ir įvertinti pastarųjų metų Lietuvos ekonominį augimą darnaus vystymosi kontekste. / Lithuania, as well as other two Baltic states, could be characterized by a high level of economic growth and development in various fields in previous years. Naturally, threats to environment emerge under such conditions, i. e. the intense economic development is pursued at the expense of the environment. The main goal of the paper is analyse and evaluate the tendencies and perspectives on economic growth in Lithuania of the recent years, based on the theoretical principles of economic growth and sustainable development.

Iki ekonominės krizės visuomenėje vyravo vartotojiškas požiūris, gauti kuo didesnes pajamas, noras turėti kuo daugiau, tačiau toks besaikis vartojimas pasaulį privedė prie finansinės krizės ir sukrėtė vyraujantį ekonominį modelį iki pat pamatų. Nepaisant technologinių pasiekimų, keičiantis gamybos ir vartojimo tempams kinta ir išteklių naudojimas bei aplinkos tarša. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (toliau NDVS) (2009) iškeltas tikslas, kad Lietuva pagal ekonomikos lygį ir išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 m. turi pasiekti 2003 m. ES–15 šalių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, todėl labai svarbu žinoti, kaip siekiant šių tikslų gali keistis aplinkos būklė ir, ar pasiseks įgyvendinti darnaus vystymosi strategijoje numatytus aplinkosauginius tikslus. Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindinius aplinkos sektoriaus darnaus vystymosi rodiklius ir nustatyti jų priklausomybę nuo ekonomikos pokyčių 2000–2020 m. Lietuvoje. Darbe buvo analizuojami pagrindiniai Lietuvos darnaus vystymosi ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai rodikliai 2000–2010 m., taip pat nustatyta aplinkos kintamųjų priklausomybė nuo ekonomikos (ne)augimo ir įvertintos galimos aplinkos kintamųjų tendencijos bei galimybės įgyvendinti iškeltus tikslus, pagal tris galimus ekonomikos vystymosi scenarijus 2010–2020 m. laikotarpiu. Sudarius tris galimus ekonomikos vystymosi scenarijus rezultatai parodė, kad jei šalies ūkis vystytųsi pagal pirmą (16... [toliau žr. visą tekstą] / Consumeristic approach to maximize income, the desire to have more has dominated in societies before the economic crisis, but that excessive consumption of the world has led to the financial crisis witch has shaken dominant economic model to the foundation. Despite technological achievements, changing production and consumption rates influence use of resources and environment pollution. The main aim of the National Sustainable Development Strategy (2009) is to achieve the average development level of EU15 in year 2003 according to the indicators of economic and social developments as well as to the efficiency in consumption of resources and to stay within the EU’s allowable limits by 2020. The aim of the study is to examine main sustainability indicators of environmental sphere and to assess their dependence from economic (GDP) changes over 2000–2020 periods in Lithuania. The main changes of indicators of sustainable development over 2000–2010 period were assessed in Lithuania. Also dependence of environment variables from economic (de)growth was examined and possible tendencies of environmental variables and opportunities to achieve foreseen targets, according to three possible scenarios for economic development over 2000–2020 periods were evaluated. Three possible scenarios for economic development has shown that if country’s economy develops according to the first (16 % GDP growth) or second (zero GDP growth) scenario, the aim set by NSDS (2009) to decouple the... [to full text]

The purpose of this study is to examine economic growth impact on financial sector development in the Baltic States by investigating interrelation between indicators of these two economic areas. Research is based on scientific literature and empirical analysis. Statistical data is collected mostly from World Bank database in the period between 1994-2009. Indicators like liquid liabilities to GDP and private credit to GDP ratio are used to measure the financial sector size and activity. Economic growth is analyzed throughout total production and factors which are suggested by three economic growth theories. Analysis of GDP is made by expenditure approach. Statistical data showed positive financial sector development in Baltic States during the research period. Estonia had highest developed financial sector, then followed Latvia and Lithuania. The main reason for strongest financial performance in Estonia can be explained by highest export and import activity, financial capital accumulation and lowest real interest rates, unemployment and population. Financial sector development in Latvia was supported by high education expenditure and capital formation in the private sector. Lowest performance of financial activity in Lithuania can be justified by greatest unemployment, population and lowest financial capital attraction. This work confirms Patrick's (1966) demand-following hypothesis which states that growing economy leads to increasing demand of financial services and so... [to full text] / Šių studijų tikslas yra ištirti ekonomikos augimo įtaką finansinio sektoriaus plėtrai Baltijos šalyse, nagrinėjant tarpusavio ryšį tarp šių dviejų ekonominiu sričių vystymosi rodiklių. Tyrimas remiasi moksline literatūra ir empirine analize. Statistiniai duomenys yra surinkti daugiausiai iš Pasaulio Banko duomenų bazės 1994-2009 metų laikotarpyje. Indikatoriai kaip likvidţių įsipareigojimų santykis su BVP ir privačių kreditų santykis su BVP yra naudojami matuojant finansinio sektoriaus dydį ir aktyvumą. Ekonomikos augimas analizuojamas per bendrą produkciją ir indikatorius, kurie buvo pasiūlyti trijų ekonomikos augimo teorijų. BVP analizuojamas išlaidų metodu. Statistiniai duomenys parodė pozityvų finansinio sektoriaus vystymąsi Baltijos šalyse tiriamajame laikotarpyje. Estija turėjo labiausiai išvystytą finansinį sektorių, po jos sekė Latvija ir galiausiai Lietuva. Stipri finansinė padėtis Estijoje gali būti paaiškinama dėl aukšto eksporto ir importo aktyvumo, finansinio kapitalo akumuliacijos ir ţemos palūkanų normos, ţemo nedarbo ir populiacijos. Finansinio sektoriaus plėtra Latvijoje buvo paremta didelėmis švietimo išlaidomis ir kapitalo formavimu privačiame sektoriuje. Silpnesnį finansinį sektorių Lietuvoje greičiausiai sąlygojo didţiausias nedarbas, populiacija, ir maţiausias finansinio kapitalo pritraukimas. Šis darbas patvirtina Patricko (1966) paklausos-sekimo hipotezę, kuri teigia, kad ekonomikos augimas veda prie didėjančios finansinių paslaugų paklausos ir taip... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

Darbo objektas - žmonių gerovės ir laimės sąryšis Darbo tikslas - ištirti žmonių gerovės kilimo ir laimės sąryšį Lietuvoje. Darbo uždaviniai: Ištirti ir susisteminti mokslinę teorinę ir empirinę literatūra, nagrinėjančią gerovės ir laimės ryšius. Remiantis literatūros analize, suformuluoti tyrimo metodiką, bei pateikti jos pagrindimą. Išnagrinėti žmonių gerovę lemiančius veiksnius ir išanalizuoti žmonių laimės indeksą labiausiai įtakojančius faktorių dinamiką Lietuvoje bei palyginti su kitų šalių duomenimis. Išstudijavus gerovę ir laimę lemiančius veiksnių dinamiką išnagrinėti jų tarpusavio sąryšį, taikant statistinės analizės metodus; Atlikti gyventojų anketinę apklausą, siekiant nustatyti veiksnius, įtakojančius jų laimės pojūtį bei įvertinti jų poveikį laimės pojūčiui užsibrėžtoje skalėje. / Work item - the people's welfare and happiness, and the relationship between them. The aim - to explore people's welfare and happiness, and relationship between them in Lithuania. Job tasks: 1. Investigate scientific, theoretical and empirical literature dealing with the welfare and happiness. 2. Based on the literature analysis, create formulation of research methodology, and to provide its justification. 3. Examine human welfare and to analyze the determinants of human happiness index of the factors influencing the dynamics of Lithuania, and compared with data from other countries. 4. Examination welfare and happiness of the determinants of factors to examine the dynamics of their relationship, the application of statistical methods of analysis; 5. Make survey questionnaire, in order to identify the factors that influence people sense of happiness and to assess their impact on the feelings of happiness's scale. Hypothesis - people's feeling of happiness in Lithuania are directly dependent on their economic welfare. The work will contain three parts. The first part is an overview of scientific information, scientific articles related to the path of prosperity and happiness, and relationships. The second part will present the study methodology and its rationale, as well as analysis of the key indicators of well-being and happiness a sense of the determinants of the trend in Lithuania and statistically assess the relationship between them. The third section will present... [to full text]

Kad išsilaikyti rinkoje, gauti kuo geresnės kokybės kailiukus su kuo mažesne jų savikaina, o tuo pačiu gauti ir maksimalų pelną, kreipiamas labai didelis dėmesys laikymo sąlygoms. Šinšilų laikymo sąlygos yra specifinės ir iš augintojų reikalauja tam tikrų žinių. Individualus ir šių žvėrelių šėrimas. Geram kailiui gauti reikia vykdyti pilnavertį šėrimą. Šerdami nepakankamai subalansuotais pašarais, neužauginsime geros kokybės ir atitinkamo dydžio kailiuką turinčias šinšilas. Darbo tikslas – išanalizuoti šinšilų šėrimą, laikymą, patelių pieningumą, augimo spartą, naudojant skirtingus pašarus; nustatyti maisto medžiagų pasisavinimą šinšilų virškinamajame trakte. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti šinšilų fiziologines savybes; 2. nustatyti pašarų maistinę ir energinę vertę; 3. nustatyti racionų maistinę ir energinę vertę; 4. atlikti virškinimo bandymą su suaugusiomis šinšilomis; 5. nustatyti išmatose esančias nesuvirškintas maisto medžiagas ir energijos kiekį; 6. sekti jauniklių augimo spartą nuo atsivedimo iki atjunkymo; 7. nustatyti patelių išskiriamo pieno kiekį per parą. Iš atlikto bandymo ir stebėjimų galime padaryti šias išvadas: 1. trijų savaičių amžiaus tiriamosios grupės šinšilų jaunikliai svėrė 156,8 g, arba 14,48 proc. daugiau (p<0,001) palyginti su kontrolinės grupės žvėreliais, praėjus dar dviems savaitėms, svėrimo rezultatai parodė, kad tiriamosios grupės gyvūnėliai svėrė po 204,2 g, arba 11,81 proc. daugiau (p<0,001) palyginti su kontrole; šinšiliukus atjunkėme... [toliau žr. visą tekstą] / The aim to analyze the chinchilla feeding, storage, dams milk production, growth rates, using different feeds, the nutrient digestibility in digestive tract of chinchilla. The goals: - to analyze the physiological characteristics of chinchillas; - to determine nutritional and energy value of diets; - to carry digestibility experiment with adult chinchillas; - to determine undigested food materials and energy in the stool; - to follow the growth rate of pups from birth to weaning; - to determine the amount of milk in female per day. Research methods. We use to fulfill the objectives set out the approach adopted in compliance with all requirements and standards. Animals are chosen for analog approach, where the difference between the parameters allowed 3 percent. Before the test, producing animals are examined by veterinarian, as well as conducted by the accounting ledgers, check or animals vaccinated against the disease peculiar to them (Januškevičius, 1992). Each group was selected of 3, has been awarded the two analogue groups. Digestibility of the test were taken from each group, all females; test performed one month after weaning pups. Pup weight, determined at the beginning of the test, in between individual growth and at the end of the test. Chemical analysis of feed and feed ingredients for individual tests was done at the Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Nutrition. Results. Three-week-old chicks chinchilla experimental group weighed 156.8 grams... [to full text]

Nepakankama mityba iki nėštumo ir per nėštumą gali lemti palikuonio svorio pokyčius, vėlesnę brandą ar lėtines neinfekcines ligas suaugus. Darbo tikslas: Įvertinti mitybos iki nėštumo ir per nėštumą įtaką žiurkių palikuonių fizinei būklei. Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti žiurkių palikuonių svorio kitimo tendencijas tarp pirmos ir antros palikuonių kartų. 2. Įvertinti morfologinius pirmos ir antros kartos palikuonių išvaizdos ir elgsenos pokyčius. Tyrime naudotos 12 motininių žiurkių patelių ir 121 palikuonis. Žiurkių maitinimas vyko nustatytomis eksperimento sąlygomis: I eksperimentinės grupės (N=5) žiurkės buvo 50 proc. ribotos maisto 1 mėnesį iki nėštumo ir per visą nėštumo laikotarpį, II eksperimentinės grupės (N=5) žiurkės buvo ribotos 50 proc. maisto 1 mėnesį iki nėštumo, III eksperimentinė grupė (N=2) – kontrolinė, buvo maitinama ad libitum (apie 20 g/p). Vėliau visų grupių žiurkės šertos ad libitum. Palikuonys sverti kartą per savaitę, vertinta metabolinį stresą patyrusių ir nepatyrusių žiurkių palikuonių išvaizda, elgsena ir kiti metabolinio streso požymiai: domėjimasis aplinka, bailumas, agresyvumas, nervingumas. Rezultatai: 1. &#9642; Suaugę pirmos kartos iki nėštumo ir per nėštumą maisto medžiagų ribojimą patyrusių žiurkių vyriškos lyties palikuonys sveria reikšmingai daugiau už kitas grupes; &#9642; Suaugę antros kartos tik iki nėštumo maisto medžiagų ribojimą patyrusių žiurkių vyriškos lyties palikuonys sveria reikšmingai daugiau nei kitų grupių palikuonys... [toliau žr. visą tekstą] / Unsufficient diet before pregnancy or in time of pregnancy can lead to inadequate weight of offspring, delayed maturation as well as obesity and greater risk of noncommunicable diseases in adulthood. The main objective of this study was to explore if there is a change in rat offspring’s body weight that can be attributed to maternal nutrition. Materials and methods. The animals were housed under standard conditions in the vivarium of the Institute of Biochemistry. All animal procedures are in accordance with the The State Food and Veterinary Service. The cohort of 12 mature female Wistar rats was divided into 3 groups with respect to nutritional restriction. The rats were fed either a control (1 group) or restricted diet (2 groups): one experimental group was food-restricted prior to pregnancy and the other - one month prior and through the pregnancy period. Both food-restricted rat groups received 50 percent less of the feed eaten in the control group. After 1 month maternal rats were mated. After weaning all pups were fed with control diet ad libitum. Pups were weighted weekly with the same, calibrated scales. After 4 months female offspring were mated following a standard above mentioned procedure. 2nd offspring generation was kept and weighted under the same standardized conditions. We also observed and evaluated offspring appearance, behavior and other signs of metabolic stress: interest in the environment, fear, aggressiveness, nervousness. Results show that 1... [to full text]

INTRODUCTION Relevance of the scientific problem: Individual experience of teachers, perceiving one’s self as an instance of the subject’s activities in the teacher career is becoming one of the pre-conditions for professional development. However, modern educology still targets at general requirements for a teacher’s work rather than his/her professional individuality. It is impossible to realise the new paradigm of humanistic education without the quintessence of perception of an educator’s personality, aim, content and characteristics of professional development. All this cannot proceed without an expression of professional individuality, which realises the humanistic potential of educating. Nevertheless, solving of such problems in educology still encounters a number of obstacles: the boundaries, fields and goals of teacher activities, the realisation of which depend on a teacher’s individuality are not sufficiently defined, because everything what is individual is referred to as a common element. A statement of Ušinskas (1983) that in teaching everything is based on a personality and “only a personality is capable/may educate a personality” also remains declarative (1983, p. 14). Processes of individual professional becoming of college teachers have not been researched, but they continuously foster interest of scholars as there is a growing tendency to assess a teacher in terms of his/her individuality, uniqueness and individual style (Pukelis, 2004; Laužackas, 2003... [to full text]