Magistro darbe, vadovaujantis atlikta Lietuvos bei kai kurių užsienio šalių teisės normų lyginamąja analize ir anketinio bei statistinio tyrimo metodais gauta informacija, įvardinamos ir analizuojamos pagrindinės nacionalinį imunitetą turinčio asmens traukimo baudžiamojon atsakomybėn teorinės bei praktinės problemos. Teoriniu aspektu nagrinėjama imuniteto samprata – iškeliamas terminų imunitetas ir neliečiamybė, imunitetas ir indemnitetas diferencijavimo klausimas, diskutuojama dėl skirstymo pagal teisės normos šaltinį į tarptautinį ir nacionalinį imunitetą, atsižvelgiant į dabartinį reglamentavimą, pagrįstumo – atkreipiamas dėmesys į kai kurias teorines tokio skirstymo problemas. Kadangi konstitucinis Seimo, Vyriausybės narių, Konstitucinio Teismo bei visų pakopų teisėjų imuniteto reglamentavimas susijęs su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminu, analizuojamos baudžiamosios atsakomybės bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn „plačioji“ ir „siauroji“ sampratos bei su jų pasirinkimu susijusios galimos ir esamos teorinės bei praktinės problemos. Kaip pagrindinė problema, pabendravus su teisininkais bei peržiūrėjusi Seimo posėdžių stenogramas, įvardintinas Seimo in corpore sprendimas, kai svarstomas Seimo nario imuniteto panaikinimo klausimas – iš Seimo narių, dėl kurių Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą, tik 46, 15 procentai leista traukti baudžiamojon atsakomybėn. Magistro darbe nuosekliai peržiūrimi galimi traukimo baudžiamojon atsakomybėn būdai bei etapai, mėginant... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis lists and analyzes the principal theoretical and practical problems of bringing a prosecution to a person having national immunity with reference to comparative analysis of acts of law of Lithuania and other states and information obtained using methods of questionnaires and statistical survey. The concept of immunity is analyzed in a theoretical aspect – the question of differentiation of definitions immunity and inviolability, immunity and indemnity is raised, consistency of division into international and national immunity by the source act of law is discussed with respect to contemporary regulation – pointing out some theoretical problems of such a division. Whereas constitutional regulation of immunity of the Seimas, members of the Government, Constitutional Court and judges of all levels is related to the definition of bringing a prosecution, “general” and “narrow” concepts of criminal liability and bringing a prosecution is analyzed alongside existing and probable theoretical and practical problems related to their choice. The main problem, having talked to lawyers and watched verbatim reports of the Seimas sessions, is the resolution of the Seimas in corpore, when the question of withdrawal of immunity to members of the Seimas – from the members of the Seimas General Prosecutor applied to the Seimas for, prosecution was allowed only to 46,15 percent of them. Master thesis sequentially reconsiders probable ways and stages of bringing a prosecution... [to full text]

SANTRAUKA Vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse – vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, todėl šiandien yra aktualu paanalizuoti vieną iš dažniausiai padaromų nusikalstamų veikų nuosavybei – vagystę, kuri padaro žalą nuosavybei ar sukelia tokios žalos grėsmę. Taip pat yra nustatyta, kad nevienareikšmiška ir praktika taikant Lietuvos BK 178 straipsnio nuostatas, todėl vagystės sudėties analizė naudinga baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti ir atskleisti vagystės sampratą, jos sudėties požymius, ištiriant objektą, dalyką, objektyviąją vagystės pusę, subjektą ir subjektyviąją vagystės pusę, kvalifikuojančius požymius ir vagystės skirtumus nuo kitų panašių veikų nuosavybei pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamąją teisę. Šiam darbui buvo iškelti šie uždaviniai: atlikti įstatymų, reglamentuojančių baudžiamosios atsakomybės už vagystę, raidos Lietuvos Respublikoje apžvalgą; atlikti nusikaltimų nuosavybei sistemos trumpą analizę, nustatant joje vagystės vietą pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus; atskleisti vagystės sudėtį, bei palyginti vagystės sudėties panašumus ir skirtumus pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus; atskleisti vagystės kaip baudžiamojo nusižengimo sąvoką; išanalizuoti ir palyginti vagystę kvalifikuojančius požymius pagal Lietuvos Respublikos ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY One of the most committed crimes not only in Lithuania, but also in other world countries is theft. Quite much attention for the prevention and control of this crime gives our country; that is why today it is important to analyze one of the most committed criminal acts to property - theft, which harms property or endangers such harm. Also it is settled that practice is ambiguous by applying the provisions of the 178th article of Lithuanian CC, therefore, analysis of theft composition is useful for the practise of criminal law application. The purpose of this graduation paper was to analyze and reveal the conception of theft, and features of its contents, by researching object, matter, the objective side of theft, subject and the subjective side of theft, qualificatory features and differences of theft from other similar acts to property according to the criminal law of the Republic of Lithuania and foreign countries. The following tasks were set for this paper: to perform the research of law, regulating penal responsibility for theft, development in the Republic of Lithuania; to perform the brief analysis of crimes to property system, by instituting place of theft in it, according to the criminal laws of the Republic of Lithuania and foreign countries; to reveal the composition of theft, and to compare the similarities and differences of theft composition between criminal laws of the Republic of Lithuania and foreign countries; to reveal the concept of theft as... [to full text]

Darbe nagrinėjama baudžiamosios politikos sąvoka, pagrindiniai ją formuojantys veiksniai, analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamosios politikos, vykdytos po naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso priėmimo, tendencijos, pateikiamas jų vertinimas tikslingumo ir atitikimo valstybės deklaruojamiems baudžiamosios politikos principams ir pagrindinėms veiklos kryptims aspektu. / The paper analyses the conception of criminal policy, the main factors forming it, analyses and gives evaluation of the tendencies of the criminal policy of the Republic of Lithuania pursued after the enactment of the new Penal code of the Republic of Lithuania.

Magistro darbo “Genocido traktuotė tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse” tyrimo objektas yra genocido nusikaltimo samprata tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje. Darbas pradedamas atskleidžiant šios sampratos susiformavimo ištakas ir raidą abiejose teisinėse sistemose. Siekiant kuo aiškiau ir išsamiau atskleisti genocido koncepciją, tiriami atskiri šios koncepcijos elementai, remiantis baudžiamojoje teisėje nusistovėjusia nusikalstamų veikų sudėčių analizės schema, t.y. išskiriant objektą, objektyviuosius požymius, subjektą ir subjektyviuosius požymius. Magistro darbe nurodomos problemos, kylančios bandant apibrėžti genocido nusikaltimo požymių turinį, ir vertinant tiek oficialių institucijų, tiek doktrinos atstovų pateikiamus galimus atskirų genocido sampratos aspektų aiškinimus, ieškoma teisiniu ir praktiniu požiūriu priimtiniausio minėtų problemų sprendimo. Darbe didelis dėmesys teikiamas genocido sampratos pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę lyginamajai analizei. Aiškinamasi, kiek nacionalinėje teisėje įtvirtinta genocido koncepcija atitinka tarptautinę, identifikuojami pagrindiniai šių koncepcijų skirtumai, tiriamos minėtų skirtumų atsiradimo istorinės, teisinės prielaidos ir esama bei galima įtaka baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Magistro darbas buvo rašomas remiantis tarptautiniais teisės aktais (Konvencija dėl genocido, Ruandos tribunolo statutas, Jugoslavijos Tribunolo statutas, Tarptautinio baudžiamojo teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of master thesis is the concept of the crime of genocide in national and international law. Analysis begins by explaining the origins of this concept and following it‘s evolution in both legal systems. In order to give a full and particular account on the notion of the crime of genocide, the concept is examined by splitting it into several different elements, while using the traditional scheme of analysis in Lithuanian criminal law (object, objective side, subject and subjective side are researched separately). Master thesis also points out the problems related to defining the meaning of separate elements of the concept of genocide. By examining and comparing various opinions expressed by official institutions and scientists on these questions, author seeks to find a solution which poses least problems in legal and practical terms. In master thesis attention is also given to comparative analysis of the concept of genocide in national and international law. Author examines the differences between these concepts and historical, legal and political reasons behind said differences and their present and possible impact to criminal law theory and practice. Master thesis was written while using international legal documents (Convention on the prevention and punishment of the crime of genocide, statutes of international criminal tribunals, the Statute of International Criminal Court), international and national case law, Lithuanian legal acts, scientific literature... [to full text]

Vienas iš dažniausiai padaromų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse – vagystė. Mūsų valstybė šio nusikaltimo kontrolei ir prevencijai skiria nemažą dėmesį, dažnai tobulina ir keičia teisės normas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už vagystę. Šios normos ne visada būna tinkamai inkorporuotos į visą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų sistemą, ir tai sąlygoja praktinio taikymo sunkumus, problemas atribojant panašias nusikalstamas veikas nuosavybei bei nevienodą teismų praktiką tokiose bylose, todėl ši tema aktuali tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Šio darbo tikslas buvo atskleisti vagystės kaip socialinio reiškinio esmę ir išnagrinėti baudžiamosios atsakomybės už ją reglamentavimo problemas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. Šiam darbui buvo iškelti šie uždaviniai: panagrinėti baudžiamosios atsakomybės už vagystę sampratos bei ją numatančių įstatymų raidą Lietuvos Respublikoje ir pasaulyje; atskleisti vagystės sudėtį ir pagrindinius jos požymius Lietuvos Respublikoje bei užsienio šalių baudžiamuosiuose įstatymuose; išanalizuoti ir atskleisti vagystę kvalifikuojančius bei itin kvalifikuojančius požymius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse; aptarti bausmės už vagystę pagrindinius aspektus bei problematiką Lietuvos Respublikoje; atskleisti vagystės ir kitų nusikalstamų veikų nuosavybei skirtumus bei dažniausiai pasitaikančias praktikos problemas, taikant šias veikas reglamentuojančius įstatymus. Rašant šį darbą buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Theft is one of the most frequently committed crimes not only in Lithuania, but also in other countries all over the world. Lithuanian legislator pays quite much attention for the prevention and control of this crime, regularly improves and amends the laws, prividing a criminal liability for theft. These legal regulations are not always properly incorporated into the entire system of regulations of the Lithuanian Criminal Code, which leads to difficulties of their practical application, problems disassociating similar criminal acts to property from different judicial proceedings in such cases. That makes this topic relevant for both – theoretical and practical aspects. The objective of this work was to reveal the conception of theft as a social phenomenon and to explore the problems of regulation of criminal liability for theft in the Lithuanian Criminal Code. The main tasks set for this work were the following: to perform the research of development of the conception of penal liability for theft and the laws regulating it in the Respublic of Lithuania and other countries; to reveal the composition of theft, and to compare the similarities and differences of theft composition between criminal laws of the Respublic of Lithuania and foreign countries; to analyse and compare the aggravating features of theft between criminal laws of the Respublic of Lithuania and foreign countries; to discuss the main aspects and problems of sentences for theft in Lithuanian Republic, to reveal... [to full text]

Bausmių skyrimas yra ypatingas baudžiamosios teisės institutas, nes skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir jos paskirtis. Todėl bet kokia kaltininkui skiriama bausmė turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalies nuostatų matyti, jog vienas iš tokių skiriamos bausmės individualizavimą įtakojančių veiksnių yra baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parodydamos teismui tam tikrus momentus, mažinančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžiančius švelninti tokią veiką įvykdžiusio asmens baudžiamąją atsakomybę, šios aplinkybės tampa neatsiejama bausmių skyrimo, kaip bene svarbiausio bei sudėtingiausio baudžiamojo proceso etapo, dalis. Atsižvelgdamas į tiesiogiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 dalyje įtvirtintas ar, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik konkrečioje byloje lengvinančiomis pripažintinas aplinkybes, teismas gali paskirti kaltininkui švelnesnę iš atitinkamoje baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos sankcijoje numatytųjų bausmės rūšį ar mažesnį tokios bausmės dydį. Be to, remdamasis baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas taip pat gali paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta tokioje sankcijoje, bausmę (baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 62 str. 1 – 2 d.) ar net apskritai atleisti minėtą asmenį nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Imposing of penalties is a special institution of the criminal law because the criminal law and its assignment are practically implemented while imposing the penalty on the person, who has committed the criminal deed. Thus, any penalty, imposed on the culprit, should be just and appropriately individualized. According to the provisions of part 2 of art.54 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the circumstances, which facilitate amenability and are fixed in the Criminal Code, are among the factors, which influence individualization of the penalty to be imposed. By revealing certain moments to the court, which reduce gravity of the criminal deed and permit to mitigate the criminal amenability of the person, who committed this deed, these circumstances become a constituent part of imposing penalties, serving as the most important and the most complex stage of the criminal process. With taking into consideration the provisions, fixed directly in part 1 of art.59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, or being ruled by the provisions, fixed in part 2 of the same article, which acknowledge the facilitating circumstances in the definite lawsuit, the court may impose a more mitigated type of the penalty, foreseen in the appropriate sanction of the norm, defined in a special part of the Criminal Code, on the culprit. Moreover, referring to the circumstances, which mitigate the criminal amenability, the court may also impose a more mitigated penalty on the... [to full text]

Darbe nagrinėjamas riboto pakaltinamumo institutas Lietuvos Respublikos baudžiamojoje teisėje: jo istorinė raida, atsiradimo ypatumai, turinys bei reikšmė, taip pat nustatymo klausimai bei problemos. Kadangi šis institutas pakankamai platus ir apima ne vien jo turinį sudarančius kriterijus ir jų požymius, tačiau ir apibrėžia asmenų baudžiamąją atsakomybę bei numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio ar medicinos prievartos priemones, apsiribota tyrinėjamo objekto nagrinėjimu Lietuvos baudžiamojoje teisėje, trumpai apžvelgiant kitose valstybėse įtvirtintus panašius institutus. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas riboto pakaltinamumo turinį sudarančių medicininio ir juridinio kriterijų atskleidimui, jų nustatymo ypatumams ir būdams, aptariami dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, lemiantys minėtų kriterijų nustatymą. Be to, nagrinėjamas riboto pakaltinamumo ir amžiaus santykis, socialinio nebrandumo priskyrimas riboto pakaltinamumo medicininiam kriterijui, atskirai aptariamos afekto ir pogimdyvinė psichofiziologinė būsenos, jų santykis su ribotu pakaltinamumu bei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintos, su minėtomis būsenomis siejamos nusikalstamos veikos. Lietuvos baudžiamojoje teisėje riboto pakaltinamumo institutas pakankamai „jaunas,“ todėl jo taikymo praktika vis dar formuojasi. Remiantis Lietuvos teismų praktika, darbe stengtasi iškelti minėto instituto taikyme bei reglamentavime pastebėtas problemas, pasiūlyti jų sprendimo variantus. / This article analyses diminished capacity in Lithuanian penal law: its historical development, peculiarities of instilment, its content, its importance, also questions of its evaluation and occurring problems. Whereas the institution of diminished capacity is quite wide, it includes not only its content, content’s criteria ant their features, but it also determines criminal liability of an individual, foresees the application of punitive and forced medical measures, therefore in this article diminished capacity is analyzed within limits of Lithuanian penal law, with brief overlook of similar institutions implemented in penal law of other countries. Special attention is paid to the medical and juridical criteria of the content of diminished capacity, the disclosure of their content, peculiarities and means of their evaluation. Due to that most common mental affections that determine the measurement of above-mentioned criteria are discussed. Moreover the relation of age and diminished capacity and attribution of social immaturity to the medical criterion are researched. Apart of all mentioned above, diminished capacity relations with the state of affect and special postnatal state of women is analyzed likewise crimes associated with aforesaid states are also scrutinized. The institution of diminished capacity in Lithuanian penal law is quite „young“ therefore its practice of its implementation is still shaped. Also, according to the practise of Lithuanian courts, the main... [to full text]

Nusikaltimo ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo problema nepraranda savo aktualumo. Jį ypač išryškėja bandant atrasti civilinės teisės pažeidimo ir sukčiavimo atribojimo kriterijus. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas - nustatyti baudžiamosios ir civilinės teisės santykį, visapusiškai išnagrinėti sukčiavimą kaip teisinį reiškinį, atskleisti jo sudėties požymius, raidą, pasireiškimo formas bei atrasti atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimų kriterijus. Darbe analizuojama teisės normų taikymo praktika, jos trūkumai, pateikiami pasiūlymai, siekiant įstatymo taikymo tobulinimo. Darbe iškelta hipotezė, kad trys pagrindiniai sukčiavimo atribojimo nuo civilinės teisės pažeidimo kriterijai yra apgaulė, kreditoriaus galimybės apginti savo teises civilinės teisės priemonėmis atėmimas ar apsunkinimas panaudojant apgaulę bei tiesioginę tyčią. / The problem of the delimitation between criminal and civil delict is still relevant. Especially it appears significant when attempting to find the delimitation criterions for the fraud and the civil delict. The aim of this Master’s thesis is to find the relation between the criminal and civil law, to analyze a fraud in all its legal aspects, to detect the elements constituting this criminal offence, its evolution and realization forms and to justify delimitation criterions between it and civil delict. Court practice in fraud field and its drawbacks are considered; also suggestions for development of law practice are given in this Master’s thesis. Hypothesis of this Master’s thesis is proposition, that there are three principal delimitation criterions between fraud and civil delict: deception, deprivation of access for creditor to maintain his (her) rights by means of civil law or imposition on these rights by means of deception and the deliberate tortuous intent.

Baudžiamoji atsakomybė yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės forma, sukelianti nusikaltusiam asmeniui griežčiausias teisines pasekmes ir paliečianti svarbiausias žmonių teises ir laisves. Jos turinį sudaro visos teisinės pasekmės, kylančios po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šiame darbe analizuojama bausmė ir teistumas, kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos. Visais laikais bausmės nagrinėjimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, nes ja paliečiamos svarbiausios prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip gyvybė, laisvė ar sveikata. Todėl nieko keista, kad istorijos bėgyje ne kartą buvo keliamas klausimas ar valstybė turi teisę bausti žmogų. Tačiau idėjos, siekiančios paneigti pačios bausmės legitimumą, reikšmingos tik istoriniame lygmenyje, ir vėlesnių laikų mokslininkų visai nebeplėtotos, pripažįstant šią valstybės teisę nekvestionuojama ir būtina, dėmesį sutelkiant į bausmei keliamų tikslų problematiką, jos paskirtį ir kitus klausimus. Todėl toliau darbe ir analizuojamas bausmės paskirties klausimas, kurio pagrindu istorijos raidoje susiformavo ne viena bausmės teorija, turinti įtakos ir šiais laikais, sprendžiant šį klausimą. Per ją atsiskleidžia pati bausmės esmė ir jos realizavimo tikslai, kurių nuosekli sistema ir sudaro paskirtį. Bausmė išsiskiria iš kitų teisės šakų atsakomybės rūšių tuo, kad sukelia ypatingus teisinius padarinius – teistumą. Tai tam tikra ypatinga asmens teisinė padėtis, kuriam įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis... [toliau žr. visą tekstą] / Criminal charge is the most severe legal form of responsibility causing a criminal the hardest legal consequences and affecting the most important civil rights and liberties. Its content is composed of all legal consequences rising after conviction. The thesis of master’s work is analysis of punishment and conviction as forms of realization of criminal charge. In all times major attention was paid to investigation because it touches most important natural civil rights and freedom likewise life, liberty and health. The issue if a state has a right to punish a person was covered in due course of history several times. Though ideas negotiating criminal legitimating become more important on historic background and later on stopped being developed and questioned by scientists. The focus is the problems of punishment, its purpose and other questions. The question of penalty is analyzed on which bases not a single theory of punishment has been established to have influence still in current times on judgment this question. It helps to cover the point of punishment and issues of its realization. Penalty is different from the rest branches law because it causes serious legal sequence – conviction that is a situation in which summary conviction has already become effective. The consequences caused by conviction are separated into legal that appear only after misdemeanor and other legal sequences resulted by other code of law. It is approached to the conclusion that conviction is one of... [to full text]

Torture is prohibited in a great number of international treaties. Some of the documents prohibit torture in general terms; some of them propose the definition of torture. The purpose of this research is to analyse how the legal scope of torture definition enshrined in the CAT has changed throughout the years and to what extent the definition of torture is applicable in contemporary legal practice. In the first part the international legal regulation will be discussed explaining which international documents prohibit torture, which of them define torture, what monitoring and judicial mechanisms are created. The definition of torture is differently interpreted in the jurisprudence of international tribunals. The actions which were not defined as torture 50 years ago are understandable as torture in recent jurisprudence. The second part is aimed to analyse how definition of torture evolved in international law during the years and how it was narrowed in the USA practice. Different interpretations of the definition of torture are compared in order to analyse which elements of torture definition enshrined in the CAT used in contemporary international judicial practice and to what extent they are applicable. This explains to what extent definition of torture is applicable by international judicial bodies in contemporary practice and what requirements it should fulfil to ensure the needs of contemporary human values. In the third part the definition of torture applicable in... [to full text] / Tarptautinės sutartys draudžia kankinimus. Vienos jų tiesiog draudžia kankinimus, kitos – pateikia kankinimų apibrėžimą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip keitėsi teisinė kankinimo apibrėžimo apimtis ir kokia apimtimi jis yra taikomas šiuolaikinėje tarptautinės teisės praktikoje. Pirmoje darbo dalyje aptariama tarptautinė teisinė bazė, aiškinant kurie dokumentai draudžia kankinimus, kurie nustato kankinimų apibrėžimą, aiškinama kokie yra sukurti monitoringo ir kiti teisines priežiūros mechanizmai. Kankinimų apibrėžimas yra skirtingai interpretuojamas tarptautinių tribunolų jurisprudencijoje. Veiksmai, kurie prieš 50 metų nebuvo klasifikuojami kaip kankinimai, šiandien jau patenka į šią sąvoką. Antroje dalyje analizuojama kaip kankinimų apibrėžimas, pateiktas JT Konvencijoje prieš kankinimą, laikui bėgant, kito ir kaip jo taikymas buvo apribotas JAV praktikoje. Lyginamos įvairios kankinimų apibrėžimo interpretacijos, siekiant išanalizuoti JT Konvencijos prieš kankinimą apibrėžimo elementus, naudojamus šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje ir išsiaiškinti kokia apimtimi jie yra taikomi. Taip paaiškinama, kokia apimtimi šiuolaikinėje praktikoje šį apibrėžimą taiko tarptautinės teisminės institucijos ir kokius reikalavimus jis turi atitikti, tam kad užtikrintų šiolaikinių žmogiškųjų vertybių poreikius. Trečioje dalyje analizuojamas kankinimo apibrėžimas, kuris yra taikomas Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad Lietuvoje nėra aiškaus kankinimų apibrėžimo ir normos... [toliau žr. visą tekstą]