Teroro aktas – nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į visuomenės saugumą. Gilinantis į šio reiškinio mokslinio ištirtumo bazę, pastebėta, kad neanalizuoti Lietuvos Respublikos (LR) baudžiamieji įstatymai tarptautiniame kovos su teroro aktais kontekste. Tai suponavo pristatomo darbo mokslinę problemą, kuri lyginamuoju, abstrakcijos ir apibendrinimo metodais spręsta lyginant Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamosios atsakomybės už teroro aktą įstatymus. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad nei tarptautiniu, nei nacionaliniu lygmeniu nėra susiformavusi teismų praktika ar doktrininis aiškinimas siekiant apibrėžti konkretų teroro aktus sudarančių veikų sąrašą. Egzistuoja įvairiopa teroro aktų klasifikacija, tačiau tiksliausias ir išsamiausias būtų J. D. Višniakovo ir kt. skirstymas, teroro aktus klasifikuojant pagal tokius pagrindus: ideologiją ir pasireiškimo sferą, veikimo zoną, veikimo būdą ir pajėgas, dalyvaujančius asmenis. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu pakeitus teroro akto dispoziciją, LR BK 250 str. nuostatos sugretintos su tarptautinės bendrijos reikalavimais. Teroristinių tikslų nustatymas baudžiamojoje byloje svarbus ne tik tuo, kad tai – būtinasis teroro akto sudėties požymis, bet ir dėl to, kad būtent per teroristinių tikslų kategoriją šį nusikaltimą galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų.RFR terorizmo nusikaltimas įtvirtintas RF BK 205 straipsnyje. Terorizmas pagal RF BK – tai sprogdinimas, padegimas ar kiti veiksmai, sukeliantys grėsmę... [toliau žr. visą tekstą] / An act of terrorism is a criminal activity targeting safety of the public. By going deeper into the basis of scientific research of this phenomenon it was noticed that the criminal laws of the Republic of Lithuania (RL) have not been analysed within the context of international fight against acts of terrorism. This implied the scientific problem of the Paper being introduced which was being dealt with through application of comparative, abstraction, and generalization methods comparing the Lithuanian and foreign laws regarding criminal liability for an act of terrorism. Based on the results of the research done we may claim that jurisprudence or doctrinal interpretation has not been formed in order to define a specific list activities considered as acts of terrorism neither on the international, nor the national level. There are different classifications of acts of terrorism, however, the most accurate and comprehensive one is the classification by J. D. Višniakovas et al. in which case acts of terrorism are based on the following grounds: ideology and the field of occurrence, coverage area, method of operation and forces, as well as people involved. Upon changing the disposition of an act of terrorism by a law on 2 July 2013, provisions stipulated in Art. 250 of the CC of RL [Criminal Code of the Republic of Lithuania] have been harmonized with the requirements of the international community. Determination of terrorist targets in a criminal case is important not only in... [to full text]

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe autorė nagrinėja atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą mokesčių administratoriui. Teisinė atsakomybė nagrinėjama sistemingai analizuojant Lietuvos Respublikos įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, bei LRKT, LVAT ir LAT jurisprudenciją. Autorė nagrinėja administracinę, mokestinę ir baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą mokesčių administratoriui. Analizuojant nagrinėjamos veikos sudėtį, iškeliamos teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problemos. Daroma vienareikšmė išvada, kad neteisingų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui yra valingas mokesčio mokėtojo veikimas siekiant išvengti arba nuslėpti mokesčius. Teisinės atsakomybės rūšies taikymas glaudžiai siejasi su mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tai atskleista nagrinėjat administracinę ir mokestinę atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą mokesčių administratoriui. Baudžiamoji atsakomybė mokesčių mokėtojui kyla tik tada, jeigu mokesčių administratoriui buvo pateikiami žinomai neteisingi duomenys apie savo pelną, turtą ar pajamas, taip siekiant išvengti mokesčių. Baigiamajame darbe taip pat atsakoma į klausimus, kaip mokesčių administratorius vertina mokesčio mokėtojo pateiktus duomenis, kaip nustatoma ar mokesčio mokėtojo duomenys yra neteisingi bei kaip tokiu atveju apskaičiuojami mokesčiai. Teisinė analizė paremta teisės normų taikymo praktika LRKT, LVAT ir LAT, taip pateikiant pagrindines... [toliau žr. visą tekstą] / The author of the thesis deals with liability for submission of false data to tax administrator. The thesis is based on system analysis of laws and bye-laws of the Republic of Lithuania as well as case-law of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Supreme Administrative Court of Lithuania and the Supreme Court of Lithuania. The author examines administrative, fiscal and criminal liability for submission of false data to tax administrator. The criteria used by tax administrator to determine whether the data submitted by a taxpayer is true are analyzed in the thesis. Also the methods of assessing tax base, when it is found that the data of a taxpayer is false, are comprehensively described. The conclusion is being drawn that submission of false data to tax administrator is a voluntary act of a taxpayer having an intention to avoid or conceal taxes. Application of type of legal liability is closely related to the duty of a taxpayer to cooperate with tax administrator; this is demonstrated by analyzing administrative and fiscal liability for submission of false data to tax administrator. Criminal liability is incurred only if a taxpayer has submitted knowingly false data regarding taxpayer’s profit, assets or income to tax administrator having an intention to avoid taxes. Legal analysis is based on application practice of legal norms by the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Supreme Administrative Court of Lithuania and the Supreme Court of... [to full text]

Subject of the dissertation research – analysis of the body of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity provided for in Part 1 Art. 129 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania as well as analysis of theoretical and practical problems that arise upon qualifying these criminal acts. The goal of this research is to reveal a concept of murder without circumstances aggravating and mitigating its gravity where punishment is imposed in accordance with Part 1 Art. 129 of the CC of the Republic of Lithuania, to analyse attributes of this criminal act, to raise theoretical and practical problems of qualification of the analysed criminal act and to make proposals for solution of these problems. / Disertacijos tyrimo dalykas – nužudymo be jo pavojingumą didinančių ir mažinančių aplinkybių, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – LR BK) 129 str. 1 d., sudėties analizė bei teorinių ir praktinių problemų, kylančių kvalifikuojant šias nusikalstamas veikas, tyrimas. Disertacijos tyrimo tikslas – atskleisti nužudymo be jo pavojingumą didinančių ar mažinančių aplinkybių, už kurį kyla baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, sampratą, išanalizuoti šios nusikalstamos veikos požymius, iškelti nagrinėjamos nusikalstamos veikos teorines ir praktines kvalifikavimo problemas bei pateikti pasiūlymus šių problemų sprendimui.

Magistro baigiamajame darbe analizuojama ir vertinama kaltininko asmenybės įtaka baudžiamajai atsakomybei Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Darbo tikslas - remiantis sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis nustatyti esamus kaltininko asmenybės vertinimo trūkumus ir privalumus nacionalinėje teisėje bei įvertinus užsienio šalių patirtį nagrinėjamu klausimu, padaryti išvadas, pateikti pasiūlymus. Pirmiausia, darbe nagrinėtas atskirų užsienio valstybių (Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Anglijos ir Velso, JAV, Rusijos, Kanados) kaltininko asmenybės baudžiamasis teisinis vertinimas. Toliau darbe kritiniu požiūriu pažvelgta į kaltininko asmenybės baudžiamąjį teisinį vertinimą nacionalinėje teismų praktikoje. Darbe analizuojamos įvairių instancijų atskirų Lietuvos teismų baudžiamosios bylos, teismų nuosprendžiai ir nutartys. Siekiama nustatyti, kokių pasitaiko teismų praktikos nevienodumų bei trūkumų vertinant kaltininko asmenybę baudžiamosios atsakomybės ir bausmės individualizavimo procese, kodėl pasitaiko, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos traktuojamos nevienodai. Nagrinėjant Lietuvos teismų praktiką bausmių praktinio pritaikymo aspektu pastebėta, kad bausmių taikymui būdingas nedarnumas, nenuoseklumas ir subjektyvumas vertinant kaltininko asmenybę. Darbe pateikiami teoriniai siūlymai įstatymų leidėjui ir teismų praktikai sprendžiant kaltininko asmenybės baudžiamojo teisinio vertinimo problemas. Darbo pabaigoje siūloma detaliau reglamentuoti bendruosius... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this scientific work analyses personality of an offender and its influence on criminal liability in Lithuanian and foreign countries criminal law. The aim of the study is by sustaining the accumulative theoretical and practical information to identify the merits and demerits of the offenders estimation in the national criminal law and while evaluating foreign countries experience to make the conclusions and suggestions for the national doctrine. First of all, the author analyses foreign countries (such as France, Netherlands, Germany, England and Wales, USA, Russia, Canada) experience in valuing personality of an offender and its influence on criminal liability. Then, there is given a critical look at the personality of an offender and its criminal evaluation in the national criminal law further in this scientific work. The study concentrates on the analysis of judicial practise of the decisions and sentences of various courts. The investigation of Lithuanian case law in practical aspects showed us that the application of sanctions considering the personality of an offender is not consistent and represents value judgement. The author attempts to make theoretical suggestions for the lawmaker and the courts how to solve the problem. At the end of the study the author suggests to regulate general principles of determining sentence in more detail way and to determine the influence of personality of an offender on criminal liability.

Šio magistro darbo analizė vyksta trimis kryptimis: pirmiausia autorė apžvelgia tarptautinės teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės sąveikos problematiką. Atkreipiamas dėmesys į tarptautinių sutarčių vietą Lietuvos teisėje, koncentruojantis ties tokių sutarčių poveikiu nacionaliniam baudžiamajam įstatymui; siekiama nustatyti tiesioginę tokių sutarčių taikymo galimybę baudžiamojoje teisėje. Autorė prieina išvadą, jog tarptautinės sutartys, reglamentuojančios klausimus, svarbius baudžiamajai justicijai, turi būti perkeliamos į nacionalinius įstatymus. Kitoje darbo dalyje tiriamas visuotinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sutarčių, tokių kaip Visuotinės žmogaus teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) bei Jungtinių Tautų Organizacijos priimamų konvencijų reikšmė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorė nesiekia nustatyti konkrečių normų reikšmės nacionaliniam baudžiamajam įstatymui, bet išskiria poveikio nacionalinei baudžiamajai teisei kryptis. Analizuodama EŽTK autorė pabrėžia šios tarptautinės sutarties specifiškumą, be to, atkreipia dėmesį į Lietuvos baudžiamajame įstatyme konstruojamų blanketinių dispozicijų ir Konvencija garantuojamo principo nullum crimen sine lege sąveikos problemą. Magistro darbe prieinama išvada, kad Lietuva baudžiamosios teisės požiūriu, tarptautinius teisės aktus, garantuojančius asmens teisių apsaugą, įgyvendina pakankamai tiksliai. Paskutinioji darbo dalis skirta Europos Sąjungos (ES) teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Analysis of this Master’s Paper is developed in three directions: firstly, the author summarized the issues of the international and national criminal law. Attention is drawn to the place of the international treaties in the Lithuanian law, focusing on the national criminal law implications of such treaties; attempting to determine the possibility of direct application of the treaties in the criminal law. The author concludes that international treaties regulating the matters that are relevant to criminal justice should be transferred to national laws. The second part of the Paper analyses the significance of the treaties on the protection of universal human rights and freedoms, such as the Universal Charter on Human Rights, the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms (ECPHRFF) and of the conventions adopted by the United Nations Organization in general, to the criminal law of Lithuania. The author does not aim at defining the importance of the particular rules of law to the national criminal law, and distinguishes instead the trends of the national criminal law implications. Analyzing the ECPHRFF, the author emphasizes the special character of this international treaty also drawing attention to the problem of interaction between the blanket dispositions constructed in the Lithuanian criminal law and the principle of nullum crimen sine lege guaranteed by the Convention. The Master’s Paper concludes that implementation of the... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama viena iš svarbiausių baudžiamosios teisės kategorijų - baudžiamosios atsakomybės samprata ir jos realizavimo formos. Temos aktualumą lėmė naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimas, kuriame yra pateiktas naujas baudžiamojo poveikio priemonių institutas, atnaujinta bausmių sistema bei kiti institutai, kurie yra susiję su baudžiamosios atsakomybės samprata. Baudžiamosios atsakomybės sampratos pateikimui, buvo išnagrinėti teisės literatūroje pateikti baudžiamosios atsakomybės apibrėžimai, buvo aptarta pozicija dėl baudžiamosios atsakomybės atsiradimo momento, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindai. Taip pat buvo aptarta baudžiamosios atsakomybės samprata teisinių, filosofiniu aspektu. Magistro darbe taip pat buvo nagrinėjama baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos: skiriant bausmę ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Siekiant šio tikslo buvo nagrinėjami bausmės ir teistumo institutai, analizuojama baudžiamojo poveikio (nepilnamečiams – auklėjamojo poveikio) priemonių paskyrimas ir šių priemonių santykis su baudžiamąja atsakomybe, bei priverčiamųjų medicinos priemonių institutas. Magistro darbo pabaigoje pateikiamos išvados dėl baudžiamosios atsakomybės sampratos ir jos realizavimo formų. / One of the most important categories of criminal law - criminal responsibility and the forms of its realization - has been investigated in this master's theses. A new criminal code that has recently come into force, which includes a new institution of penal means, a renewed system of punishment and other institutions related to the conception of criminal responsibility, has predetermined the importance of the topic. For the presentation of the conception of criminal responsibility, the definitions of the criminal responsibility given in the literature of law have been investigated, a standpoint concerning the starting point of criminal responsibility as well as the basics of prosecution have been discussed. The conception of criminal responsibility both in legal and philosophic aspect has been analysed, as well. In the theses, the forms of the implementation of criminal responsibility, both with and without the punishment, have also been discussed. For this purpose, the institutions both of punishment and previous conviction, the impact of penal measures imposition (educative - on minors) and the relation of these measures to the criminal responsibility, and also the institution of compulsory medical measures have been analysed. In the concluding part of the master's theses, the conclusions about the criminal responsibility and its implementation forms are presented.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje yra įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės institutas – baudžiamojo poveikio priemonės. Magistriniame darbe yra nagrinėjami įvairūs šio instituto aspektai. Pirmoje dalyje apibrėžiama baudžiamojo poveikio priemonių samprata, tikslai, sistema fiziniams asmenims, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo poveikio priemonių sistemos juridiniams asmenims. Daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra atskira baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Antroje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir taisyklės, analizuojant ir skyrimo su bausmėmis problemą. Trečiojoje dalyje gilinamasi į baudžiamojo poveikio priemonių rūšių turinį, nagrinėjami probleminiai teoriniai bei taikymo aspektai, pateikiamos bei analizuojamos skirtingos pozicijos, alternatyvūs reguliavimo variantai. / Penal measures is a new institute of Lithuanian criminal law and is set out in Lithuanian Criminal Code, section IX. The work covers different aspects of such new institute. In the first part of the work, the conception of penal measures is determined, the goals and the system of penal measures for natural persons is indicated, a recomendation on the system for legal persons is given. Also, the conclusion, that penal measures are one of the forms of realisation of criminal responsibility, is made. In the second part, the grounds and the rules of imposing penal measures are discussed, analysing the problem concerning the imposition of penal measures together with a penalty. The third part examines the contents of the types of penal measures, focusing on the problemic theoretic and practical aspects of sepatare penal measures, giving and analysing alternative positions and versions of regulation.

Baudžiamoji atsakomybė už vagystę yra pati griežčiausia teisinės atsakomybės rūšis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Vagystė nors ir nėra pati pavojingiausia, tačiau yra dažniausiai padaroma turtinio pobūdžio nusikalstama veika, tad šiame darbe siekiama išnagrinėti įstatyminį baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimą ir atskleisti bei aptarti aktualius probleminius aspektus, kylančius ir galinčius kilti aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas teismų praktikoje bei nagrinėjamus baudžiamosios teisės teorijoje. Siekiant nurodyto tikslo šiame darbe išskiriamos penkios struktūrinės dalys: pirmojoje nagrinėjama vagystės sąvokos istorinė raida ir jos samprata pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą bei baudžiamosios teisės teoriją, antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojami pagrindinės vagystės sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, ketvirtojoje – vagystę kvalifikuojantys požymiai, o penktojoje dalyje trumpai apžvelgiamos baudžiamosios teisinės pasekmės už vagystę. Šiame darbe taip pat lyginamas baudžiamosios atsakomybės už vagystę reglamentavimas Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose ir apžvelgiama ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos baudžiamosios teisės teorija. Galiausiai išvadose pateikiami darbo eigoje atsiskleidę aktualūs probleminiai aspektai ir galimi jų sprendimo būdai. / Criminal liability for theft is the strictest type of legal liability regulated in the criminal code of the Republic of Lithuania. Although theft is not the most dangerous, but it is the generally committed criminal offence against property, therefore the author of this master thesis seeks to analyze the statutory regulation of the criminal liability for theft in order to reveal and discuss its relevant aspects of the problems, which emerge or likely to emerge in the interpretation and application of the provisions of the criminal code (in legal practice as well as in criminal law theory). In order to achieve this aim the master thesis consists of five structural parts: in the first part the author examines the historical development of the concept of theft and its definition under the present criminal code and criminal law theory, the second and third parts contains the analysis of the objective and subjective elements of the main composition of theft, the forth – analysis of the aggravating features of theft, whereas in the fifth the legal consequences of committing theft are briefly discussed. In this master thesis the national criminal codes of the Lithuania, Latvia, Estonia and Russia are compared as well as Lithuanian and Russian criminal law theory is reviewed. Finally the author of this master thesis lists the conclusions by discussing the problems and providing their possible solutions.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiu asmeniu teorinės nuostatos, išanalizuotos jų problemos, išnagrinėtas šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies teorinis reglamentavimas Lietuvoje bei jo taikymo Lietuvos teismų praktikoje problemos, pateikiami pasiūlymai taikymo praktinėms problemoms išspręsti. Pirmoje dalyje nagrinėjami teoriniai baudžiamosios atsakomybės, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aspektai, nurodoma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiu asmeniu vieta baudžiamosios teisės sistemoje, jos požymiai, skirtumai nuo kitų baudžiamosios teisės institutų bei reikšmė. Antroje dalyje analizuojami teoriniai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius aspektai, taikymo pagrindai, teorinės ir praktinės problemos, su kuriomis susiduriama taikant šiuos pagrindus, galimi jų sprendimo būdai. Trečioje dalyje yra nagrinėjami atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius taikymo apribojimai bei teisiniai padariniai. / The final Master's thesis analysed and evaluated the theoretical approaches for exemption from criminal liability when the perpetrator reconciles with the victim, analyzing their problems and theoretical regulation of dealing with the exemption of from criminal liability of this kind in Lithuania, and problems of its application in the Lithuanian case law, by providing the recommendations for solving practical problems for its application. The first part deals with theoretical aspects of criminal liability and with exemption from criminal liability, pointing out the role in the criminal justice system of exemption from criminal liability when the perpetrator reconciles with the victim, its features, differences from other criminal justice institutions, and the value. The second part examines the theoretical aspects of exemption from criminal liability in case of reconciliation of the victim and the offender, the basics of its application, theoretical and practical problems encountered in the application of these fundamentals, and their possible solutions. The third part analyses the limitations for application of exemption from criminal liability in case of reconciliation of the perpetrator and the victim, and legal consequences.