Execution process is a significant part of civil process that helps to assure the legal peace between the parties of civil conflict as well as the stability of legal relations in the society. In this master thesis the rights and duties of a bailiff are analysed at the same time as comparing the legal regulation of this sphere in Lithuania and other countries. Possibilities to improve the regulation affecting procedural activities of a bailiff in Lithuania are considered on the basis of analysis. This work is started by analysing the relation between the process of execution and the civil one. It is done by reviewing the analysis of stages and principles of the civil process made by scientists as well as investigating whether the legal regulation of the execution process are found in the Codes of Civil Procedure or in the separate legal acts. The conclusion is done that the execution process is part of a civil one. The trends of harmonisation of the execution process in the world and separately in the European Union are also considered. The analysis of the rights and duties of a bailiff, his activities in the separate stages of the execution process takes the main part of this work. The procedural rights and duties of a bailiff while enforcing the monetary and non- monetary claims are discussed separately. The analysis of activities of a bailiff while enforcing monetary claims begins with the review of the stage of initiating a case of compulsory execution. This is done... [to full text]

Child’s right to maintenance is his/her natural constitutional personal property right. Constitutional consolidation of the parental rights and duties to maintain children show their importance in the social structure of a state as well as in the regulated social relations in the field of family law. Provision of the child’s right to maintenance creates conditions for implementation of other child’s rights: right to accommodation, education, suitable living conditions etc., because the direct aim of maintenance is maximum satisfaction of the child’s needs and interests. In this paper I try to disclose contents of the child’s right to parental maintenance urgent principles of its consolidation in the positive legislature and defence in the civil process as well as regulation peculiarities. The paper is not sought to be an in-deep scientific study, but it should be a valuable and informative measure in identification of the existing gaps in the regulation of the child’s right to parental maintenance and in the search for more efficient ways of solution.

XX amžiuje Lietuvos įstatymų leidėjas nesukūrė savo nacionalinio civilinio proceso kodekso, o 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, įtvirtindamas socialinio civilinio proceso modelį bei įnešdamas naujoves, pokyčius Lietuvos visuomenei. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema „Teismo vaidmens pokyčiai XXI amžiuje“ yra aktuali tiek teorine, tiek praktine prasme, nes šios temos kompleksinio ištyrimo ir išnagrinėjimo nėra nei Lietuvos, nei užsienio specialistų darbuose. Šio darbo objektas yra teismo vaidmuo nacionaliniame civiliniame procese ir jo pokyčiai. Darbo tyrimo dalykas yra teisės aktai, reglamentuojantys teismo vaidmenį civiliniame procese, sąlygojantys teismo vaidmens pokyčius naujajame XXI amžiuje bei nustatantys civiliniame procese dalyvaujančių asmenų ir teismo teises ir pareigas. Magistro baigiamuoju darbu siekiama išanalizuoti teismo vaidmens nacionaliniame civiliniame procese pokyčius XXI amžiuje. Pirmoje dalyje teoriniu aspektu atskleidžiama teismo vaidmens samprata. Antroje dalyje identifikuojami civilinio proceso rungimosi ir tardomojo modelių skirtumai, apibrėžiama socialinio civilinio proceso modelio esmė, lyginamas teismo vaidmuo Lietuvos civiliniame procese prieš ir po naujojo civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, atskleidžiant senojo kodekso trūkumus ir naujojo privalumus bei apibrėžiant naujojo civilinio proceso kodekso tikslą ir principus, nustatant rungimosi ir dispozityvumo principų įtaką teismo... [toliau žr. visą tekstą] / There was no national Code of Civil procedure in the 20th century in Lithuania but on 1 January 2003 the new Code of Civil procedure of the Republic of Lithuania came into force. It established the model of social civil procedure and brought innovations and changes for the society of Lithuania. The chosen subject of the master’s thesis Changes of the role of court in the 21st century is actual both in theoretic and practical sense as there is no complex analysis or research of this theme in the works of specialists not only from Lithuania but also from the foreign countries. The object of this work is the court’s role in the national civil procedure and changes of this role. The legal acts which regulate the role of the court in the civil procedure, which cause the changes of the court’s role in the new 21st century and establish the rights and duties of the persons who participate in the civil procedure, is the subject of research. The aim of the final paper is to analyze the changes of the court’s role in the national civil procedure in the 21st century. The conception of the Court’s role from the theoretic point of view is revealed in the first part of the work. In the second part of the paper the differences between the investigating and competing models are identified, the essence of the model of civil procedure is described, the Court’s role in the Lithuanian civil procedure before and after the new Code of Civil procedure came into force is compared while revealing the... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti viešojo intereso sampratą Lietuvos teisinėje sistemoje. Taip pat įvardijami esminiai probleminiai aspektai, susiję su viešojo intereso sąvokos apibrėžimu. Darbo pradžioje nustatomas viešojo intereso gynimo pagrįstumas civiliniame procese. Kitoje darbo dalyje pateikiama intereso prigimties mokslinių teorijų apžvalga, interesų klasifikacija ir interesų rūšys. Skirstant interesus pagal subjektus išskiriami viešieji interesai. Trečioje magistro baigiamojo darbo dalyje atskleidžiama viešojo intereso samprata užsienio ir Lietuvos teisės doktrinoje, išskiriami du pagrindinai viešojo intereso elementai, t. y. viešojo intereso subjektai ir objektas. Siekiant atskleisti viešojo intereso prasmę, atskiriamas viešasis interesas nuo privataus intereso, taip pat remiantis užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbais pateikiamos skirtingos viešojo intereso koncepcijos, atliekama jų analizė bei teisinis vertinimas. Paskutinėje magistro baigiamojo darbo dalyje analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys viešojo intereso apsaugą, nustatoma, kad nei viename teisės akte nėra apibrėžta viešojo intereso samprata. Analizuojami Lietuvos Respublikos viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procese įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai, aptariami jų trūkumai. Nustatoma, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte iš dalies yra apibrėžtas viešasis interesas bei nustatyti tam... [toliau žr. visą tekstą] / -. / In der Magisterarbeit ist man danach bestrebt, die Auffassung des öffentlichen Interesses im Rechtssystem Litauens zu erschließen. Außerdem werden die wichtigsten problematischen Aspekte angeführt, die mit der Definition des Begriffs des öffentlichen Interesses verbunden sind. Am Anfang der Arbeit wird die Begründetheit der Verteidigung des öffentlichen Interesses im Zivilprozess festgestellt. Im nächsten Teil der Arbeit wird eine Übersicht der wissenschaftlichen Theorien über das Wesen des Interesses, Klassifizierung und Arten der Interessen vorgelegt. Bei der Verteilung der Interessen nach Subjekten werden die öffentlichen Interessen hervorgehoben. Im dritten Teil der Magisterarbeit wird die Auffassung des öffentlichen Interesses in der ausländischen und litauischen Rechtslehre dargelegt und zwei Hauptelemente des öffentlichen Interesses, und zwar, Subjekte und Gegenstand des öffentlichen Interesses, werden hervorgehoben. Um die Bedeutung des öffentlichen Interesses zu erschließen, wird das öffentliche Interesse vom privaten Interesse getrennt, außerdem werden anhand von ausländischen und litauischen wissenschaftlichen Arbeiten unterschiedliche Konzeptionen des öffentlichen Interesses angeführt, ihre Analyse und juristische Bewertung durchgeführt. Im letzten Teil der Magisterarbeit werden die Rechtsakte analysiert, die den Schutz des öffentlichen Interesses regeln, sowie festgestellt, dass die Auffassung des öffentlichen Interesses in keinem Rechtsakt definiert ist... [der volle Text, siehe weiter]

Artical 2 of civil procedure code establishes the main aims of civil litigation:defence of violated subject rights and licit interests, proper applying of law when hearing civil cases and passing judicial decisios,swift restoration of legal peace,interpretation and development of law. The essential goal of master's final thesis is to investigate how the above mentioned aims of procedure are implemented in the judicial practice. The author claims that procedural aim of proper appliance of law in the practice of Lithuanian courts is interpreted as the duty of court to identify material truth.The author as well analyses the influence of the recent reform of civil procedure unto the rapidity of litigation and states that there still exist some negative practice in pastponing the hearing of the case when there are no serious reasons for such procedural decision instesd of passing a default judgement or appying procedural penalties. It is generalished that the new Code of Civil procedure established better premises to materialise the essential aims of the procedure.

Priverstinis turto realizavimas vykdymo procese yra viena iš priemonių greitai ir efektyviai įvykdyti išieškojimą, o priverstinai turtą realizuoja antstolis, surašydamas priverstinio turto realizavimo aktus, kurie turi būti patvirtinti teismo. Tačiau priverstinis turto realizavimas turi būti atliktas pagal griežtai nustatytas taisykles, kad nebūtų pažeistos vykdymo proceso dalyvių ir trečiųjų asmenų teisės. Dėl šios priežasties šiame magistro baigiamajame darbe stengiamasi nustatyti, kurie turto realizavimo taisyklių pažeidimai gali būti pripažinti esminiais ir tapti pagrindu teismui netvirtinti turto realizavimo akto, o patvirtintą – pripažinti negaliojančiu. Vykdymo proceso esmė yra surasti skolininko turtą, jį areštuoti, realizuoti ir, gavus pinigus, atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Skolininko turtą dažniausiai realizuoja antstolis parduodamas jį iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui arba perduodamas turtą išieškotojui. Realizuodamas turtą antstolis surašo priverstinio turto realizavimo aktą, kuris patvirtintas teismo tampa nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Tačiau priverstinai realizuojant turtą vykdymo procese nėra skolininko valios savo daiktą perleisti, o pardavimo procesą organizuoja ne turto savininkas, o antstolis. Todėl neretai kyla klausimas dėl priverstinio turto realizavimo akto negaliojimo. Iki šiol Lietuvoje nėra atliktas priverstinio turto realizavimo aktų negaliojimo vykdymo procese išsamus teorinis tyrimas. Todėl šiame darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Property realization in enforcement proceeding is one of the fastest and most effective means to implement recovery, and debtor’s property is realized by bailiff, who writes the property realization act, which must be validated by court. But debtor’s property realization in enforcement proceeding must not violate determined rules and proceeding parties or third parties rights. That is the reason why, in this work the author tries to determine what violation of property realization rules may be considered as basis of property realization in enforcement proceeding acts annulment. The purpose of enforcement proceeding is to find debtor‘s property, to arrest it, to realize it and to give an account to debtor‘s creditors. Usually debtor’s property is realized by bailiff in three ways: at public auction, by releasing debtor’s property to creditor, or by selling property to debtor’s proposed buyer. While realizing debtor’s property, bailiff must write the property realization act. If the act is validated by court, it becomes the document approving buyer’s right to property. But in compulsory debtor’s property realization debtor’s wish to sell his property do not exist, and the sale process is organized not by owner of the property, but by bailiff. Usually that is the purpose why, the question of property realization in enforcement proceeding acts annulment is raised. In Lithuania theoretical research of property realization in enforcement proceeding act annulment has not been given... [to full text]