The aim of master‘s thesis is to evaluate the influence of investments on structural changes of labour market in the town of Šiauliai and confirm or deny the hypothesis that direct foreign and material investments have considerable influence on structural changes of labour market in Šiauliai, helping to create new working places, reduce the level of unemployment. An exhaustive analysis of assumptions defining possitive and negative influence of investments on labour market is presented in the first part of the thesis. The tendencies of changes of structural indicators in labour market, direct foregn and material investments are compared with the same tendencies in Lithuania in the analytical part of the thesis. The analysis is based on econometric and statistic data and the hypothesis that direct foreign and material investments mostly positively influence the change of structural indicaors in labour market is denied.

Darbo sutarties, tame tarpe ir terminuotos, institutas yra vienas svarbiausių darbo teisės institutų. Darbo sutartį galima vadinti darbo teisinių santykių atsiradimo pagrindu, o atsižvelgiant į tai, kad terminuotų darbo sutarčių sudarymas yra labai paplitęs ES valstybėse – narėse, tikėtina, kad netrukus ir Lietuvoje terminuota darbo sutartis taps viena iš lanksčias darbo sąlygas užtikrinančių priemonių. Lyginamoji terminuotos darbo sutarties analizė Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje padeda atskleisti šio instituto reglamentavimo trūkumus ir privalumus. Pažymėtina, kad esminis terminuotos darbo sutarties instituto reglamentavimo Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje skirtumas yra susijęs ne tik su skirtinga pagrindinių darbo teisės šaltinių lyginamosiose valstybėse struktūra, bet ir su valstybių ekonomikos išsivystymo lygiu, socialiniais poreikiais bei ES valstybių – narių gyventojų teisine sąmone, kas turi nemažą įtaką nustatant griežtesnes (kaip Lietuvoje) ar lankstesnes (kaip Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje) sąlygas, sudarant terminuotą darbo sutartį. Akivaizdu, kad nors dauguma darbo sutarties normų Lietuvos Darbo kodekse yra suderintos su Europos Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, tačiau lyginant su Vokietijos bei Jungtinės Karalystės teisine baze, reglamentuojančia terminuotą darbo sutartį, pastebėtina, kad Lietuvos Darbo kodeksui labiau būdingas griežtas terminuotos darbo sutarties instituto reglamentavimas, bylojantis tik apie... [toliau žr. visą tekstą] / Befristeter Arbeitsvertrag in Litauen und in den EU-Mitgliedsstaaten: Vergleichsanalyse The fixed-term contract in Lithuania and European Union member states: comparative analysis Das Institut Arbeitsvertrag, darunter auch befristeter Arbeitsvertrag, ist eines der wichtigsten Rechtsinstitute. Einen Arbeitsvertrag kann man als Entstehung der Grundlage für Arbeitsrechtsverhältnis betrachten und angesichts davon, dass die Schließung von befristeten Arbeitsverträgen sehr gängig in den EU-Mitgliedsstaaten ist, kann es dazu kommen, dass demnächst auch in Litauen der befristete Arbeitsvertrag zu einem Mittel, der flexible Arbeitsbedingungen gewährleistet, wird. Die Vergleichsanalyse des befristeten Arbeitsvertrags in Litauen, Deutschland und Großbritannien dient zur Aufdeckung von Vorteilen und Nachteilen der Regelung dieses Rechtsinstituts. Bemerkenswert ist das, dass der wesentliche Unterschied der Regulierung der Institute in Litauen, Deutschland und Großbritannien nicht nur mit der unterschiedlichen Struktur der Hauptquellen des Arbeitsrechtes des zu vergleichenden Staates verbunden ist, sondern auch mit dem Wirtschaftsentwickelungsniveau des Staates, sozialen Bedürfnissen und der Rechtsgessinung der Bürger der EU-Mitgliedsstaaten, was einen namhaften Einfluss auf die Festsetzung der strikteren (wie in Litauen) oder flexibeler (wie in Deutschland und Großbritannien) Bedingungen bei der Schließung eines befristeten Arbeitsvertrags hat. Offensichtlich, obwohl die meisten... [to full text]

Pasitenkinimas darbu yra emocinis atsakas į tam tikras darbo charakteristikas – atlyginimą, fizines ir emocines darbo sąlygas, paaukštinimo galimybę, santykius su kolegomis ir vadovais ir t.t. Plačiai tyrinėjamas pasitenkinimo darbu ryšys su skirtingomis darbo, darbuotojo, vadovo ir kitomis charakteristikomis. Šiame darbe bus nagrinėjamas darbuotojų pasitenkinimo darbu ryšys su suvoktu tiesioginio vadovo vadovavimo stiliumi ir darbuotojo darbo autonomiškumu. Šio darbo tikslas: nustatyti tyrime dalyvavusių darbuotojų pasitenkinimo darbu, dabartiniu atlyginimu, paaukštinimo galimybėmis, vadovu, bendradarbiais ir bendro pasitenkinimo darbu lygį, apklaustųjų pavaldinių tiesioginių vadovų vadovavimo stilių paplitimą, darbuotojų darbo autonomiškumo laipsnį; analizuoti ryšį tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, paaukštinimo galimybėmis, vadovu, bendro pasitenkinimo darbu ir suvokto vadovavimo stiliaus; taip pat ryšį tarp bendro darbuotojų pasitenkinimo darbu ir jų darbo autonomiškumo. Naudojami šie tyrimo metodai: Aprašomasis Darbo Indeksas (Job Descriptive Index; Smith, Kendall, ir Hulin, 1969); kontrolės skalė (Job Control Scale; Jackson, Wall, Martin, Davis, 1993); vadovavimo stiliaus klausimynas (Flood, Hannan, Smith, Turner, West ir Dawson, 2000). Darbe keliamos tokios prielaidos: egzistuoja teigiamas ryšys tarp darbuotojų pasitenkinimo darbu, paaukštinimo galimybėmis, vadovu, bendro pasitenkinimo darbu ir transformacinio bei transakcinio vadovo suvokto vadovavimo stiliaus... [toliau žr. visą tekstą] / Job satisfaction is emotional reaction to certain job characteristics – salary, physical and emotional work conditions, promotion opportunities, relationships with colleagues and manager, etc. A lot of research on the relationship between job satisfaction and various work, employee, employer and other characteristics has been done. The relationship between job satisfaction and perceived leadership style and employees’ job autonomy will be analyzed. The purpose of this research is to explore the level of respondents’ job, salary, promotion opportunities, employer, colleagues’ satisfaction and overall job satisfaction; respondents’ managers’ perceived leadership styles, employees’ job autonomy level; analyze the relationship between employees’ job, promotion opportunities, employer satisfaction, overall job satisfaction and perceived leader’s leadership style; and the relationship between employees’ overall job satisfaction and their job autonomy. Research methods are: Job Descriptive Index (Smith, Kendall, ir Hulin, 1969); Job Control Scale; Jackson, Wall, Martin, Davis, 1993); Leadership Style Questionnaire (Flood, Hannan, Smith, Turner, West ir Dawson, 2000). The hypotheses are these: there is a positive relationship between employees‘ job, promotion opportunities, employer and overall job satisfaction and managers’ transformational and transactional perceived leadership style; there is a negative relationship between employees‘ job, promotion opportunities, employer... [to full text]

Neterminuotos darbo sutartys yra bendriausia ir pagrindinė darbdavių bei darbuotojų darbo santykių forma, tačiau tam tikromis aplinkybėmis – nenuolatinio pobūdžio darbams atlikti - vis dažniau atsiranda poreikis darbuotojus įdarbinti pagal terminuotas darbo sutartis, kurios tam tikromis aplinkybėmis labiau atitinka ir darbuotojų ir darbdavių interesus. Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos Lietuvos ir Lenkijos darbo teisėje įtvirtintos nuostatos dėl terminuotos darbo sutarties rūšių išskyrimo, jos sudarymo prielaidos, vykdymo ypatumai bei nutraukimo pagrindai ir apribojimai, analizuojamas šių nuostatų įgyvendinimas teismų praktikoje. Taip pat analizuojamas abiejų valstybių terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių nuostatų atitikimas EB Tarybos direktyvoje Nr. 1999/70/EB įtvirtintiems bendriesiems reikalavimams, įpareigojantiems kiekvieną valstybę narę nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti normas, užtikrinančias vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, saugant juos nuo diskriminacijos bei neleisti piktnaudžiauti sudarant terminuotas darbo sutartis. Pažymėtina, jog dauguma terminuotą darbo sutartį reglamentuojančių normų Lietuvos ir Lenkijos darbo kodeksuose yra suderintos su Europos Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais. Terminuotos darbo sutarties analizė, lyginant abiejų valstybių nacionalinės darbo teisės normas, rodo, jog Lenkijos darbo kodeksas labiau orientuotas į liberalius, paremtus šalių lygybe, darbo teisinius... [toliau žr. visą tekstą] / Open-ended employment contracts are the most general and the main form of employment relationship between employers and employees; however, in certain circumstances – for the purposes of performing temporary work – there is an increasing need for recruitment of employees under fixed-term employment contracts, which in certain circumstances better respond to the interests of both employees and employers. This master thesis considers the provisions stipulated in the Lithuanian and Polish labour law regarding discernment of the fixed-term employment contract, preconditions for its conclusion, specific features of its execution as well as the basis for and restrictions on its termination; implementation of these provisions in judicial practice is considered. The author also analyses compliance of the provisions of both states regulating the fixed-term employment contract with the general requirements set forth in Council Directive 1999/70/EC and committing every member state to lay down in national legislation the norms ensuring equal treatment for fixed-term workers by protecting them against discrimination and to prevent abuse when concluding fixed-term employment contracts. It should be noted that the majority of the norms regulating the fixed-term employment contract in the Lithuanian Labour Code and the Polish Labour Code have been harmonised with legal acts of the European Union and international legal acts. Analysis of the fixed-term employment contract by comparing both... [to full text]

Santrauka Darbe apžvelgiami Darbo kodekso 235 straipsnio 2dalies 8, 9, 10 punktuose numatyti darbuotojų atleidimo be įspėjimo pagrindai, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Minėti 235 str. punktai apžvelgti ne tik teisiniu aspektu, bet ir istoriniu bei palyginami su kitais teisės aktais bei kaimyninių valstybių teisės aktais reglamentuojančiais darbo santykius. Panagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėtos civilinės bylos susijusios su šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais pagal punktuose numatytus pažeidimus, iškeltos problemos ir trūkumai susiję su atleidimu iš darbo remiantis šiais aspektais.Taip pat paliesta kolektyvinių ( grupinių) ir individualių atleidimo iš darbo atvejų sąsajumas remiantis 1998 07 20 ES direktyva Nr 98/59, o taip pat panagrinėta specialių darbuotojų kategorijų atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo pažeidimus specifika ir palyginta su Darbo kodekso reglamentojamomis šiuos aspektus normomis. Darbe akcentuoti pagrindiniai kriterijai kuriais remiantis galima atleisti darbuotoją be įspėjimo, kai jis šiurkščiai pažeidžia pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 8,9,10 punktuose numatytą darbo drausmę : 1. DK 235 str. 2dalies 8 punktas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantis gamybos procesai: - konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; - darbuotojas yra neblaivus darbo metu; - jis yra neblaivus darbo vietoje ( t.y... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The Termination of Employment Contracts Due to Gross Breach of Labour Duties whereas Encroaching on the Labour Treatment (Pursuant to Item 8, 9, 10, part 2, art. 235 of Labour Code of the Republic of Lithuania) The Paper presents review of the grounds for termination of an employment contract without notice in case of gross breach by an employee of work duties as provided for in Paragraphs 2(8), (9), and (10) of Article 235 of the Labor Code. The indicated paragraphs have been reviewed from the legal as well as historical point of view, and compared with other labor relations-regulating national legal acts as well as legal acts of neighboring countries. The Paper also contains analysis of the gross breach associated civil cases which were subject to hearing at the Supreme Court of Lithuania, and indicates the problems and drawbacks associated with termination based on the indicated grounds. In addition, the Paper considers correlation of the cases of collective redundancies and individual termination under the 20th July 1988 EU Directive No. 98/59, as well as the specifics of termination of employees of certain categories for gross breaches of labor discipline in comparison with norms regulated by the Labor Code. The Paper underlines the main criteria based on which an employee may be terminated without notice in case of gross breach of labor discipline as provided for in Paragraphs 2 (8), (9), and (10) of Article 235 of the Labor Code: 1. Paragraph 2(8) of Article 23... [to full text]

SANTRAUKA Magistriniame darbe analizuojama socialinio konflikto samprata: pateikiama socialinio konflikto sąvoka, pagrindinės teorijos, socialinio konflikto priežastys, struktūra ir dinamika, socialinių konfliktų klasifikacija, jų funkcijos, pasekmės, sprendimo strategijos. Pagal pasirinktą darbo tikslą detaliai analizuojami darbo nesutarimai, ypatingai tie, kurie perauga į darbo ginčus ir yra nagrinėjami teisinėmis priemonėmis, aptariama metodų teisės ginčams nagrinėti samprata, jų privalumai ir trūkumai, nagrinėjami konkretūs darbo ginčų teisiniai reguliavimo būdai. Darbe analizuojamos socialinio konflikto sampratos, darbo konflikto ir darbo ginčo atskyrimo, darbo ginčų reguliavimo Lietuvoje problemos. Aptariami esminiai Lietuvos Respublikos DK numatyti darbo ginčų reguliavimo trūkumai, atkreipiamas dėmesys į vartojamų sąvokų nenuoseklumą, vientisos darbo ginčų reguliavimo priemonių sistemos nebuvimą. Taip pat aptariami Lietuvos Respublikos Seimui pateikti DK pakeitimai ir numatomos naujovės, susijusios su darbo ginčų sąvokų koregavimu, aiškesniu kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės ir dėl interesų atskyrimu, darbo ginčų nagrinėjimo metodų sistemos pakeitimais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad socialinių konfliktų tyrimas tampa vis labiau kompleksinis, mokslinis požiūris į patį socialinį konfliktą nuo pirmųjų tyrimų pradžios gerokai pakito: nuo visuomenės dezintegracijos veiksnio, socialinės aplinkos anomalijos iki integraciją ir identifikaciją lemiančio... [toliau žr. visą tekstą] / Social Conflicts: the Concept and Potential for Legal Regulation SUMMARY In the master work the conception of social conflict is analyzed: the concept of social conflict, the main ideas, the reasons, structure and dynamics of social conflict, the classification of social conflicts, their functions, results, strategies of solution are given. The odds of cross-purposes of work are particularly analyzed by the chosen purpose of work, mainly those which grow into contentions of work and are investigated by the legal means, the conception of methods for the investigation of the legal contentions, their merits and demerits are disputed, the particular ways of legal regulation of the contentions of work are analysed In the work the conceptions of social conflict, the problems of separation of the conflict of work, the contention of work and the regulating of contentions of work in Lithuania are analyzed. The main demerits of the contentions of work, which are intended in the Code of work of the Republic of Lithuania are disputed, the inconsequence of the used conceptions, the absence of solid system of means to regulate the contentions of work are noticed. Also the intended innovations and changes of the Code of work, proposed to the Seimas of Republic of Lithuania, connected with the correction of conceptions of contentions of work, the clearer separation of collective contentions of work due to the law and the interest, the changes of system of methods of investigation of the... [to full text]

Kolektyvinė sutartis yra norminio ir sutartinio pobūdžio teisės aktas, sudaromas tarp darbdavio ir darbuotojų kolektyvo ir atliekantis apsauginę, socialinės partnerystės, teisės kūrimo ir reguliacinę funkcijas. Kolektyvinėmis sutartimis modifikuojamas įstatyminis reglamentavimas, nustatant darbuotojams papildomas lengvatas ir garantijas. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja atlikti darbines funkcijas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą ir mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbuotojas yra laikomas silpnesniąja darbo sutarties šalimi, todėl yra svarbu užtikrinti darbuotojų teisių ir interesų apsaugą. Darbuotojų interesų atstovavimas kolektyvinių sutarčių pagalba padeda užtikrinti lygiavertę darbo teisinių šalių padėtį derybose dėl geresnių darbo sąlygų. DK ir tarptautiniuose dokumentuose yra įtvirtinta, jog darbo sutarties sąlygos, prieštaraujančios kolektyvinei sutarčiai, turi būti laikomos negaliojančiomis ir vietoj jų turi būti taikomos atitinkamos kolektyvinės sutarties sąlygos, o kolektyvinės sutarties nuostatos, kai jos yra palankesnės nei darbo sutarties sąlygos, taikomos tiesiogiai ir nedelsiant, nereikalaujant papildomo patvirtinimo. Darbo kodekso normose atsiskleidžia kolektyvinių ir darbo sutarčių konjunkcinis ir disjunkcinis tarpusavio santykis, t.y. atitinkamus klausimus leidžiama reglamentuoti kolektyvinėmis ir (arba)... [toliau žr. visą tekstą] / Collective agreements are written and published agreements between certain parties, who are entitled by law to conclude these agreements, which have general and abstract provisions with binding impacts on the employment relationship. An employment contract is an agreement between an employee and an employer under which the employee undertakes to do work for the employer in subordination to the management and supervision of the employer, and the employer undertakes to remunerate the employee for such work and to provide the working conditions prescribed in the agreement between the parties, a collective agreement, law or administrative legislation. Collective agreements are not regarded to be parts of the contract of employment, therefore it does not modify the contract, but if the provision of the new collective agreement are more favourable than certain parts of the contract, than the clauses of the collective agreements are valid for the employment relationship an the contractual clause is void.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos Lietuvos apskričių darbo rinkų situacijos, remiantis mokslinėje literatūroje išskirtais darbo rinką apibūdinančiais rodikliais, kurie buvo suskirstyti į keturias grupes ir padėjo įvertinti keturis darbo rinkos aspektus: darbo rinkos pajėgumą, darbo pasiūlą, darbo paklausą ir darbo rinkos lankstumą. Darbe nustatyta, kurioje Lietuvos apskrityje situacija darbo rinkoje yra geriausia taip pat, kurioje yra prasčiausia. / Bachelor Final work examines the situation of Lithuania‘s counties labour markets with reference to in scientific literature defined labour market indicators, which were grouped into four groups and helped to assess four aspects of labour market: labour market capability, labour supply, labour demand and labour market flexibility. In this work it was assessed in which Lithuania‘s county labour market situation is the best, as well as, in which is the worst.

Integruojantis į Vakarų pasaulio ekonomiką, Lietuvos ūkio subjektai privalo tapti lygiaverčiais partneriais užsienio įmonėms. Lygiavertiškumą galima pasiekti naudojant vis didėjančius užsienio kapitalo srautus šalies ūkio vystymui, tokiu būdu didinat konkurencingumą. Tiesioginės užsienio investicijos, sulaukiamos iš išsivysčiusių pasaulio šalių ne tik didina konkurencingumą, inovacijų plėtrą, kas skatina nacionalinio ūkio vystymąsi, bet turi tam tikros neigiamos įtakos, kuri dažniausiai pasireiškia per socialinius veiksnius. Taigi tiriamajame darbe nagrinėjama tiesioginių užsienio investicijų įtaka šalies ekonomikos vystymuisi bei išskiriami jų privalumai ir trūkumai, kurie jaučiami ne tik tų įmonių darbuotojams, bet ir visos šalies gyventojams. Tema aktuali, nes šiuo metu Lietuvai reikalingos užsienio investicijos sparčiam verslo vystymuisi, kad Lietuvos įmonės būtų konkurencingos stiprių Europos Sąjungos šalių įmonių atžvilgiu bei suteiktų didesnį pagreitį pilnai Lietuvos integracijai į Europos Sąjungos rinką. Tyrimo objektas – tiesioginės užsienio investicijos Lietuvos ūkyje. Tiesioginių užsienio investicijų vertinimą Lietuvos ūkyje padės atlikti iškeltos hipotezės patikrinimas: Hipotezė – TUI didžia dalimi skatina tokių makroekonominių rodiklių kaip BVP, užimtumas ir darbo užmokestis augimą. Tiriamojo darbo tikslas – teoriškai bei remiantis statistinių duomenų analize, atlikta anketine apklausa ir regresine analize, įvertinti tiesioginių užsienio investicijų poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / Foreign direct investment (FDI) that comes from more developed countries increases competition, innovation expansion, which promotes national economy growth but also FDI has a negative influence to social elements. In this project one will find the analysis of FDI influence to national economy development and exaltation of their advantages and disadvantages, which of course, influence people of our country. The purpose of this project is to evaluate FDI influence to Lithuanian economy (market) appealing to theory and methodical analysis. The Object of research - is FDI in Lithuanian economy (market). The theory part of project represents the conception of investments, followed by information about investments, their forms, economical point and juridical regulation. Also this part presents principal elements, which influence FDI development, what strategies are used for penetration of FDI and what technical cooperation aspects are available with companies and investors of the country. Analytic part of the project presents FDI review on Lithuanian economy using statistic information. There is properly discussed FDI distribution in different economy branches and different Lithuanian districts, emphasizing the most FDI attracting branches and districts. This part also presents FDI influence to GDP of country, employment and unemployment, considering FDI improvement in Lithuanian economy. The third part presents the verification of hypothesis. This part generalizes questionnaire... [to full text]

Apie moterų karjeros galimybes pradėta kalbėti ne taip jau seniai. Seniau joms užtekdavo (o dažniausiai neturėdavo kito pasirinkimo) būti tik namų šeimininkėm, laikui bėgant moteriškoji lytis po truputį pradėjo skverbtis į taip vadinamąjį „vyrišką“ pasaulį. Ir galima pastebėti, kad joms labai gerai sekėsi, vien todėl, kad kokia yra šiandieninė daugelyje šalių moterų padėtis visuomenėje – seniau moterys net pasvajoti apie tai negalėjo. Dabar pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, 29 straipsnį: „Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“ (WIDOM, C. S., 1984). Taigi dabar visis lygūs. Į įprastą vyrų pasaulį – verslą – vis sparčiau žengia moterys. Nors šiuo metu vyrams ir moterims sudarytos teisiškai vienodos galimybės pradėti verslą, tačiau pagrindiniai verslo kūrėjai yra vyrai. Lietuvoje 2004 m. savarankiškai dirbančios moterys sudarė apie 42,5% visų savarankiškai dirbančių žmonių. ES šis rodiklis gerokai mažesnis ir siekia vos 32,66%. Statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis 2005 m. Lietuvoje 43 procentai visų vadovų (įstatymų leidėjų, vyresniųjų pareigūnų ir valdytojų) buvo moterys. Moterų vadovių daugiau tik Latvijoje – 44 (Europos Sąjungos valstybėse – 32 procentai). Lietuvoje moterys buriasi į įvairias organizacijas, kurios gina jų interesus ir teises, įgyvendina moterų verslo plėtros iniciatyvas, užmezga ir plėtoja... [toliau žr. visą tekstą] / Discrimination concept and its sorts are present in first part of this work. There is also discussing about the theories of market discrimination. From the material presented above different theories of discrimination can be concluded that current labor market discrimination is the result of force that hinder competition or labor market adjustments to competitive forces. The second part is about womens position in the labor market. There is talking about discrimination against womens in the Europe and equal rights realizations. There is also represented the comparison the womens position in the Europe with the womens position in Lithuanian. It is also talking about women salary, occupation, unemployed and activity in the labor market of Lithuanian.