Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, teismų praktika bei įmonių lokaliniais teisės aktais, šiame darbe analizuojama atleidimo iš darbo, kai dabuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, teorinės ir praktinės problemos: Pirmiausia nagrinėjama šiurkštaus pažeidimo sąvokos atskleidimo teorinė problematika, lyginant šią sąvoką su kitomis teisės šakomis; Antra, analizuojamos AB „Achema“, Klaipėdos lopšelio-darželio „Volungėlė“, Viešosios įstaigos Kauno ligoninė Vidaus darbo tvarkos taisyklės bei AB „Vakarų laivų gamyklos“ Kolektyvinė sutartis ir jose numatyti darbo pareigų pažeidimai ir šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai; Trečia, analizuojamas probematišku laikytinas Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas- kiti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Pateikiama teisminių bylų praktinė analizė, kai šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai priskirtini būtent kitiems šiurkštiems darbo pareigų pažeidimams; Ketvirta, analizuojama atleidimo iš darbo, kai darbuotojas vieą kartą pažeidžia darbo pareigas, tvarka. Šioje dalyje taip pat pateikiama teorinė ir praktinė analizė šiuo klausimu, taip pat akcentuojamas tokio atleidimo iš darbo tvarkos bei įforminimo laikymasis. Darbo pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir pasiūlymai, kurie manytina, galėtų teigiamai įtakoti tinkamą darbo sutarties nutraukimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus kvalifikavimą. / With reference to legal acts of the Republic of Lithuania, practice of courts and local legal acts of companies, in this work theoretical and practical problem of dismissal from work when employee once outrageously breaches work duties are analyzed: At first theoretical problematic of concept’s outrage breach revealing is researched comparing this concept with other branches of law; Secondly, rules of Internal work procedures of SC “Achema”, Klaipeda kindergarten “Volungele”, Public enterprise Kaunas hospital and Collective agreement of SC “Vakaru laivu gamykla” and foreseen provided breaches of work duties and rough breaches of work duties are analyzed; Third, clause 11 of the 2nd part of article 235 of Labor Code –other outrage breaches of work duties – considered as problematic is analyzed. Practical analysis of judiciary cases when outrage breach of work duties are attributed to other outrage breaches of work duties is represented; Fourth, order of dismiss from work is analyzed when employee breaches work duties once. In this part also theoretical and practical analysis on this point are proposed, also compliance with work order and perfection of such dismissal is emphasized. At the end of the work generalizing conclusions and offers which are considered to positively influence appropriate qualification of work agreement’s termination because of outrage breach of work duties are represented.

Santrauka Darbas – kiekvieno žmogaus sąmoninga veikla, kuri yra nukreipta į tam tikrą tikslą, kuris pasiekiamas naudojant fizinę ir protinę energiją. Žmogus savo darbu sukuria produktą ar teikia tam tikras paslaugas, kurios tenkina kitų žmonių poreikius. Nuo darbingų žmonių darbo priklauso ekonomikos lygis. Jeigu šalies gyventojai gali pagaminti daugiau prekių, teikti daugiau paslaugų, tai ekonomika galės aprūpinti darbuotojus vis geresniais įrankiais, užtikrinti platesnes galimybes, o tai reikš, kad bus pagaminama vis daugiau prekių, ir bus pastebimas ekonomikos augimas. Augant darbo našumui didėja produkcijos gamybos apimtis. Darbas darosi vis našesnis, o visuomenė turtingesnė ir laimingesnė. Trumpa ekonominė apžvalga pagrindžia, kad šiuo metu mūsų šalyje ekonominė padėtis nėra stabili, didelė bedarbystė, lėtai augantis darbo užmokestis, o minimalus darbo užmokestis vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Valstybė negali aprūpinti darbu visų norinčių ir galinčių dirbti, visuomenė netenka galimybės pagaminti ir įsigyti papildomų prekių ir paslaugų, prarandamas vertingas resursas: potencialios prekės ir patarnavimai – šalis netenka dalies nacionalinio produkto, nes jis nėra pagaminamas. Dėl gamybos apimčių mažėjimo atsiranda nedarbas, darbuotojų paklausai viršijant pasiūlą, mažėja darbo pamokėjimas, didėja galimybė būti atleistam iš darbo. Visa tai sukelia neigiamas emocijas žmonių tarpe. Valstybei, nepadedant sukurti pakankamai darbo vietų, žmonės liks be pajamų pragyvenimui... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Maintaining Work Discipline Work is a person’s conscious physical or mental effort or activity directed toward accomplishing a certain goal. When working, a human being produces goods or provides services that satisfy the needs of other people. A country’s economy depends on the efforts of those capable to work. If a population can produce more goods and provide more services, the economy will be able to supply workers with ever-improving tools and ensure them broader opportunities, which in its turn means that more and more goods will be produced and economic growth will be observed. Rising productivity leads to the increase of production volume. Work efficiency keeps growing and society becomes wealthier and happier. However, the brief economic overview emphasizes that at present the economic situation in Lithuania is not stable, unemployment is high, salaries and wages are slow to increase, and the minimum wage is among the lowest in the European Union. The country’s economy cannot provide job places for everyone capable and willing to work; as a result, society fails to produce and acquire additional goods and services thus losing a valuable resource – potential output of goods and services. The economy therefore is deprived of a part of the national product because it is not produced. Due to the decrease in the total output, the supply of workers exceeds the demand, unemployment soars, wages plunge, and the likelihood to be dismissed from a job rises dramatically... [to full text]

Ilgalaikis nedarbas laikoma labai svarbia darbo rinkos problema tiek Lietuvoje, tiek visose Europos Sąjungos šalyse. Ilgalaikiu bedarbių skaičiaus mažinimas – vienas iš pagrindiniu Lietuvos darbo biržos 2005 metu veiklos tikslu. Šiandieninės nesprendžiamos ilgalaikio nedarbo problemos – tai rytdienos socialinės problemos, kurių sprendimui reikės vis didesnių visuomeninių lėšų. 2004 metais bendras bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst., tačiau ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su bendru bedarbiu skaičiumi, išliko didelė (26,9 proc.). 2005 metu pradžioje Lietuvoje kas trečias bedarbis nedirbo daugiau kaip 12 mėnesių. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką sąlygojančius veiksnius, įvertinti užimtumo priemonių veiksmingumą, darbo biržos teikiamu paslaugų efektyvumą, bedarbių darbinės motyvacijos lygį, bei nustatyti šios bedarbių grupės užimtumą didinančias kryptis bei priemones. Darbą sudaro keturi skyriai. Įvade pateikti darbo tikslai, uždaviniai, hipotezės. Pirmame skyriuje aptarta ilgalaikių bedarbių situacija darbo rinkoje, išanalizuotos ilgalaikio nedarbo priežastys, socialinės ir ekonominės ilgą laiką nerandančių darbo žmonių nedarbo problemos. Antrame skyriuje dėmesys skirtas naujausių ilgalaikių bedarbių užimtumo politikos krypčių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje aptarimui. Trečiame skyriuje aprašytas sociologinio tyrimo modelis, tiriamųjų atrankos, anketos sudarymo logika ir duomenų apdorojimas. Ketvirtame skyriuje pateikti tyrimo... [to full text] / Long-term unemployment is considered a very significant labour market problem in Lithuania as well as in all European Union countries. Reducing a number of the long-term unemployed is one of the main tasks of Lithuania Labour Exchange for the year 2005. The purpose of this thesis is to find out the factors determining successful integration of the long-term unemployed into the labour market. Also, this thesis aims to evaluate employment means, service effectiveness of Labour Exchange, motivation level of the unemployed and to set directions and means for employment increasing.

SANTRAUKA Darbo sutarties sąveika su civilinėmis sutartimis nagrinėjama atskleidžiant jų panašumus ir skirtumus bei bendrų sutartims principų veikimą. Darbo sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. Visos sutartys – tiek civilinės, tiek darbo – turi sutartims būdingus elementus. Sudarant tiek darbo, tiek ir civilines sutartis yra laikoma, kad šalys yra lygios bei laisvos pačios nuspręsti su kuo ją sudaryti. Pagrindinis tiek civilinių, tiek darbo sutarčių požymis – laisvos šalių valios suderinimas. Apsispręsdamos dėl bet kurios sutarties sąlygų šalys yra lygios ir laisvos, tik nuo jų pačių priklauso dėl ko, kaip ir panašiai bus susitarta. Darbo teisėje sutarties laisvės principas gali būti taikomas tik tiek, kiek tai nepažeidžia DK ir kituose darbo įstatymuose nustatytų imperatyvių normų ir nepablogina darbuotojų padėties. Prieš sudarant sutartis tarp šalių susiklosto tam tikri ikisutartiniai santykiai, kurių pagrindas yra derybos, t. y. bandymas susitarti dėl būsimos sutarties sąlygų. Būtent šių santykių metu ir pasireiškia šalių galimybių nelygumas, kuris yra įvardijamas kaip derėjimosi galios nelygybė. Tokia derėjimosi nelygybė lemia, kad viena sutarties šalis savo ekonomine galia yra tiek pranašesnė už kitą, jog gali diktuoti sutarties sąlygas. Daugeliu atvejų nesiderama dėl sąlygų, nes viena šalis už kitą silpnesnė savo patyrimu, derybų meistriškumu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Labour contract play with civili contracts is pended to exhibit their analogies, differencies and general run of principles for contracts. Labour contract is important nor just in economical but either ir social way. It helps to lessen strain between social groups to match up different interest of various persons. All contracts either civil, neither labour have typical elements for contracts. Making either labour, neither civili contracts it is held that sides of contract are equal and free to decide with whom to it with. The main feature of either civil neither labour contract side's free will match. Resolving of any covenant sides are equal and free, only from them depends of what, how it will be agreed. Free will principle in labour law can be invoked as far as it doesn't disorder labour code, imperative norms improved in other labour laws and doesn't exacerbate the go to the employees. Before making contracts between the sides it originates particular precontractual relationships which reason is bargain - attemt to setle about conditions of the future contract. Exactly in the time of these relationships it manifests odds of side's possibilities, which is named like negotiation power odd. Such negotionation odd conditions that one contract side it is superior in economical power against other side and can dictate conditions of contract. In many occasions it is not negotitiating of conditions, because one side is less powerfull in it's experience, negotiation skills... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos užimtumo ir nedarbo problemos teoriniu ir praktiniu aspektais. Išsamiai analizuojami teoriniai aspektai nedarbo ir gyventojų užimtumo klausimais, nustatoma darbo rinkos ir darbo jėgos sąveika, aiškinamos nedarbo atsiradimo priežastys, socialinės ekonominės nedarbo pasekmės. Aptariamos valstybinės darbo rinkos reguliavimo priemonės. Atlikta mokslinės ir statistinės literatūros, Lietuvos Respublikos norminių aktų, turinčių įtakos gyventojų užimtumo didinimui, analizė. Darbe išanalizuota Šiaulių darbo biržos veikla, vykdoma užimtumo politika, apžvelgiamos aktyvios darbo rinkos politikos programos. Atlikta išsami bedarbių ir ieškančių darbo asmenų integracijos į darbo rinką galimybių Šiaulių mieste ir rajone analizė. Pabaigoje patvirtinama autorės suformuluota tyrimo hipotezė, kad integracija į darbo rinką priklauso nuo bedarbių ir ieškančių darbo asmenų, darbdavių pozicijos ir valstybinės užimtumo bei kompetencijų tobulinimo politikos pokyčių. / In the final paper of master the problems of employment and unemployment are discussed in theoretical and practical aspects. The paper presents a detailed analysis of theoretical aspects of employment and unemployment, the interaction between labour market and labour force, the reasons of rise in unemployment, the economic social consequences of unemployment. There are also analysed the measures of labour market state regulation. An analysis of scientific and statistical literature, legal acts of Respublic of Lithuania that influence the growth of employment has done. The paper analyzes the activity of Siauliai Labour Exchange and the employment policy that it realizes, also describes the programmes of active labour market policy. The paper presents a detailed analysis of unemployed and job-seekers integration into the labour market in Siauliai city and its district. Finally, here is confirmed the hypothesis of the scientific research formulated by the author maintaining that integration intothe labour market depends on the position of unemployed and job-seekers, employers, changes of national employment policy and development of competencies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Šis principas suponuoja kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, laisva valia sutikti dirbti; teisę laisvai disponuoti savo sugebėjimais dirbti, galimybę laisvai pasirinkti veiklos rūšį ir profesiją. Laisvė pasirinkti darbą reiškia ir tai, kad asmuo savo noru gali nedirbti. Laisvės principas leidžia žmogui priimti sprendimus dirbti nuolatinį arba terminuotą darbą, dirbti ne visą darbo laiką, t.y. būti iš dalies užimtam. / The purpose of final work for master‘s degree is to examine the legal basis of seasonal work in the Republic of Lithuania, to estimate the particular regulatory features of seasonal work, to underline the main problems, to give recommendations and conclusions. The purpose of final work for master‘s degree is elaborated by setting problems that determined the following structure of final work for master‘s degree: in the first part of work the author analyses the theoretic aspects of seasonal work that are concerned with the concept of seasonal work and the labour contracts for seasonal work and their fundamental features; in the second part of final work for master‘s degree the author gives particular regulatory features for seasonal work in the Republic of Lithuania (making labour contracts for seasonal work, changing and breaking them, working hours and the time of breaks, the salary, also there is provided the analysis of seasonal, temporal, and terminal labour contracts).

Komunikacija neabejotinai yra vienas iš sėkmingo organizacijos funkcionavimo veiksnių. Lietuvos kompanijose susidomėjimas vidine organizacijos komunikacija sparčiai auga. Daugelis organizacijų vadovų pajuto, kad efektyviai komunikuojanti organizacija gali pasiekti daugiau per trumpesnį laiką. Šiame darbe siekta nustatyti vidinės organizacijos komunikacijos, motyvacijos ir darbo atlikimo sąsajų ypatumus bei pateikti jas atvaizduojantį modelį (subjektyviam ir objektyviam darbo atlikimui). Tyrime dalyvavo organizacijos privačiame sektoriuje tos pačios specialybės darbuotojai. Šimtas dvidešimt du tiriamieji užpildė internetinį klausimyno, kurį sudarė Pasitenkinimo komunikacija klausimynas (Communication Satisfaction Questionnaire), Darbo charakteristikų vertingumo klausimynas (Work Preference Inventory) vidinei ir išorinei motyvacijai nustatyti bei Prailginto Delft matavimo rinkinio (Extended Delft Measurement Kit) bendro darbo atlikimo subskalė, variantą. Taip pat buvo įtraukti demografiniai klausimai ir klausimas apie priedo prie atlyginimo dažnį. Atlikus rezultatų analizę, nustatyta, kad pasitenkinimas grįžtamuoju ryšiu bei komunikacijos priemonių kokybe skiriasi pagal regionus, kuriuose dirba tiriamieji. Kuo ilgiau tiriamasis yra išdirbęs organizacijoje, tuo jo pasitenkinimas grįžtamuoju ryšiu, organizacijos perspektyva, komunikacijos klimatu ir komunikacijos priemonių kokybe mažesnis. Didesnis pasitenkinimas organizacijos integracija, organizacijos perspektyva bei... [toliau žr. visą tekstą] / Communication is one of successful functioning organization‘s elements. In Lithuania interest in internal organizational communication increases rapidly. Many companies‘ managers comprehended that when communicating effectively, organization can achieve more during a shorter period of time. Current study aimed to determine internal organizational communication, motivation and performance relationships as well as present a model reflecting them (for subjective as well as objective performance indicator). Employees of the same job position in the same organization participated in the research. 122 employees filled in on-line questionnaire which included Communication Satisfaction Questionnaire, Work Preference Inventory to measure intrinsic and extrinsic motivation, Extended Delft Measurement Kit General Performance subscale. Demographic questions as well as the question about the amount of additions to a fixed salary during half a year period were included. After performing data analysis, the study found that satisfaction with personal feedback and media quality differs in groups according to regions to which employees belong according to their working place. The longer study participant has worked in the company; the lower is his/her satisfaction with personal feedback, organizational perspective, communication climate and media quality. The higher is employee’s satisfaction with organizational integration, organizational perspective and media quality, the better he/she tends... [to full text]

Darbo rinka, sudedamoji rinkos ekonomikos dalis, be savo pagrindinės funkcijos – darbo jėgos paskirstymo tarp ekonominių veiklų, profesijų, teritorijų, įmonių – atlieka dar dvi socialines ekonomines funkcijas: paskirsto gyventojų pajamas darbo užmokesčio forma ir tokiu būdu skatina užimtumą, bei visiems formaliai sudaro vienodas galimybes pasinaudoti teise į darbą ir profesinį tobulėjimą. Teorinėje problemos analizėje nagrinėjami darbo rinkos bei pagrindinių jos elementų sąvokos, darbo rinkos teorijos, darbo rinką veikiantys veiksniai, bei lankstaus ir saugaus užimtumo įgyvendinimo principai šiuolaikinėje visuomenėje. Tyrimo dalyje analizuojami pagrindiniai Lietuvos darbo rinkos pokyčiai 2001 – 2007 metų laikotarpyje, išryškinant pagrindinius darbo rinkos lankstumą apibūdinančius rodiklius, bei palyginant juos su Europos Sąjungos šalimis. Taip pat vertinama, kokie ekonominiai, socialiniai, bei demografiniai pokyčiai labiausiai įtakoja Lietuvos darbo rinką, ir atlikus šių rodiklių prognozę, aptariama galima optimistinė, realistinė , bei pesimistinė darbo rinkos procesų raida Lietuvoje. / Labour market, as a component of market economy, without its main function- distribution of labour force among economic activities, professions, territories, enterprises- also performs two more socioeconomic functions: it distributes the income of people in a form of labour pay and in this way it promotes employment and formally makes equal possibilities for everyone to use the right to labour and professional perfection. Concepts of labour market and its main elements, labour market theories, factors affecting labour market and principles of implementation of flexible and secure employment in modern society will be examined in theoretical part of the thesis. Major changes in Lithuanian labour market in the period of 2001- 2007 are analysed in research, highlighting main indicators defining flexibility of labour market, and comparing them with European Union countries. It is also assessed, which economic, social and demographic changes affect Lithuanian labour market most. After the forecast of these indicators, possible optimistic, realistic and pessimistic development of market process in Lithuania is discussed.

Darbe apibrėžiama Lietuvos darbo migranto sąvoka ir aprašomos trys istorinės darbo migracijos bangos iš Lietuvos. Dėl didelių ekonominės ir socialinės migracijos mastų pablogėjo Lietuvos demografinė situacija, prarasta didelė dalis kvalifikuotos darbo jėgos, socialinio draudimo sistema nesurenka reikiamų pajamų, šeimos patiria problemų dėl vaikų auklėjimo ir santuokos išsaugojimo, nefiksuojama smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, dėl nelegalaus ir nekvalifikuoto darbo užsienyje darbo migrantai praranda turimą kvalifikaciją ir ryšį su Lietuvos darbo rinka. Nutolus nuo tėvynės blogėja galimybės joje įsidarbinti, mokytis ar persikvalifikuoti. Reemigrantų įtraukimas į Lietuvos darbo rinką reikalauja specialaus valstybinio požiūrio, darbo jėgos pritraukimo veiksnių ir darbo rinkos sureguliavimo būdų. Vienas efektyviausių būdų yra į Lietuvą sugrįžusių darbo migrantų karjeros projektavimas, kuris padėtų derinti žmonių poreikius ir galimybes su šio laikmečio profesijų pasaulio reikalavimais. Tačiau darbo biržos veikla, projektuojant darbo migrantų karjerą, nėra apibrėžta ir įvardyta, veiklos efektyvumas netirtas nepriklausomų ekspertų. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei yra palankus momentas imtis kur kas aktyvesnių veiksmų adaptuojant darbo migrantus Lietuvos darbo rinkoje, sudarant sąlygas mokytis paklausių profesijų, padedant tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad darbo migrantai gerai vertina darbo biržos veiklą, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis a conception of Lithuanian labour migrant is defined and three historic labour migration waves from Lithuania are described. Because of huge amount of economic and social migration, Lithuanian demographic situation has become worse, a great part of qualified labour force is lost, social insurance system does not collect needed income, families experience problems concerning education of their children and saving marriage, development of small and medium business is not fixed, because of illegal and unqualified work abroad, labour migrants lose their qualification and relation with Lithuanian labour market. Being away from a native country, possibilities to employ oneself, study or retrain are becoming worse. Involvement of re-emigrants into Lithuanian labour market requires a special State attitude, factors of attracting labour force and ways of regulating labour market. One of the most effective ways is projecting careers of labour migrants having returned to Lithuania, that would help to match people’s needs and possibilities with requirements of these times world professions. Nevertheless, activity of a jobcentre, projecting career of labour migrants, is not defined and named, activity’s efficiency was not examined by independent experts. After start of the world economic crisis, a favourable moment appeared to take much more active actions, adapting labour migrants in Lithuanian labour market, creating conditions to study marketable professions, helping... [to full text]

Magistro darbo tema yra aktuali, nes dėl emigracijos Lietuvoje išryškėjo darbo jėgos trūkumas. Siekiant efektyvesnio darbo rinkos subalansuotumo, vienas svarbus kelias – kuo daugiau į darbo rinką įtraukti neaktyvių ir prarandamų asmenų, t. y. vyresnio amžiaus bedarbių. Nedarbas mažėja, tačiau nepaisant mažėjančio nedarbo, vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Šis faktas reikalauja gilesnės vyresnio amžiaus bedarbių padėties darbo rinkoje analizės. Tyrimo problema. Vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Tyrimo objektas. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija į darbo rinką. Tyrimo tikslas. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių integracijos į darbo rinką problemas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti vyresnio amžiaus bedarbių integravimo į darbo rinką teisinius ir institucinius aspektus; 2. Apibūdinti vyresnio amžiaus bedarbių socialinės atskirties ypatumus; 3. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinamumo tendencijas Lietuvos darbo rinkoje; 4. Nustatyti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją dirbti ir nedarbo priežastis; 5.Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją mokytis ir galimybes integruotis į darbo rinką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, įstatymų ir dokumentų analizė, anketinė apklausa. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija darbo rinkoje yra sudėtinga ir prieštaringa problema nes visų pirma būtina skatinti šios bedarbių grupės bendrą... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of master degree is actual, because changes in labor force supply were influanced by emigration factors. Lithuania experience a lack of labor force. Integration of passive, elder unemployed into the labor market, is one of the measures strengthening the policies for equal opportunities. Unemployment rate is decreasing, however the integration of elder unemployed into the labor market is more difficult comparing with ather age group. This factor require a deep analysis of equal opportunities and support of elder unemployed implementing active labor market policy measures. The problem of research. Integration of elder unemployed into the labor market is more complicated that unemployment of other age group. Aim of research. To reveal the problems related to elder people integration into the labor market measures. Objectives of research: 1. Overview legal and institutional aspects of integration of elder unemployed into the labor market; 2. Describe features of social separation of elder unemployed; 3. Show employment possibilities for elder unemployed in Lithuanian labor market; 4. Determine motivation for work and causes of unemployment of elder unemployed; 5. Reveal motivation for training and possibilities to integrate into the labor market. Methods of research: analysis of scientific literature, analysis of law and documents, questionnaire survey. Integration of elder unemployed into the labor market is controversial and complicated problem, because, first of all... [to full text]