Darbas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių asmens garantijų. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės tikslas darbo teisės šakoje - nustatyti ir efektyviai taikyti tokias teisės normas, kurios užtikrintų darbuotojų saugumą, teisę į poilsį, laisvalaikį ir atostogas, teisingą apmokėjimą, socialinę apsaugą nedarbo atveju, suteiktų lygias galimybes darbui gauti, nepriklausomai nuo rasės, lyties, socialinės padėties ar kitų individualių, su darbo rezultatais nesusijusių savybių, griežtai apibrėžtų darbuotojo ir darbdavio pareigas bei teises, užkirstų kelią nelegaliam ir priverčiamajam darbui. Šių principų įgyvendinimą garantuoja Lietuvos Respublikos pagrindinis įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucija), kurioje numatytas ir ja suteikiamų teisių apsaugos mechanizmas - asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Darbo ginčų nagrinėjimo institucijų sistemoje teismui skiriamas ypatingas vaidmuo, kadangi jo uždavinys yra suderinti individualius, grupinius ir visuomeninius interesus. Būtent dėl šios aplinkybės darbo byloms yra būdingi ir tam tikri jų nagrinėjimo ypatumai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso IV dalyje. Šie ypatumai yra susiję su darbo bylų teismingumu, nagrinėjimo dalyku, teisminio nagrinėjimo procedūromis bei teismo sprendimų vykdymu. Specialiosios darbo bylų nagrinėjimo taisyklės yra reglamentuotos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisės aktuose. Šiame darbe yra analizuojami ne... [toliau žr. visą tekstą] / Work is one of the most important economic and social guarantees of the person. The aim of every modern country in the branch of labour law is to set and effectively apply such rules of law, which ensured the safety of employees, the right to recreation, leisure and holiday, social security in case of unemployment, provided equal opportunities in receiving a job independent of race, gender, social status or other individual features not related to work results, strictly defined the duties and rights of the employer and the employee, prevented illegal and forced work. The implementation of these principles is guaranteed by the main law of the Republic of Lithuania (Constitution of the Republic of Lithuania), which envisages the mechanism for the protection of rights granted by it – the person whose constitutional rights or freedoms are violated shall have the right to apply to court. The system of labour dispute investigation gives a special role to court, as its objective is to reconcile individual, group and public interests. Namely due to this circumstance certain investigation particularities are characteristic of work case, which are regulated by Section IV of the Civil Code of the Republic of Lithuania. These particularities are related to jurisdiction of work cases, investigation object, court proceedings and execution of court decisions. Special rules for work case investigation are also regulated by the legal acts of other European Union states. The present paper... [to full text]

Magistrinio darbo objektas yra darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka bei darbo sutarties nutraukimo apribojimai ir garantijos. Darbo sutartis laikoma viena iš pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo formų, o darbo užmokestis – vienas pagrindinių asmens pragyvenimo šaltinių, todėl kiekviena valstybė siekia užtikrinti darbo santykių stabilumą, kuriuo stengiamasi apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįstų darbo sutarčių nutraukimų. Be abejo darbo sutarties nutraukimo apribojimai turi būti objektyviai pagrįsti, ir nustatomi tik siekiant teisėtų ir apibrėžtų tikslų, nes kitaip yra galimybė, kad bus pažeidžiamos darbdavio teisės ir interesai. Tokias objektyvias priežastis nulemia kitos darbo santykių šalies ir visos visuomenės interesai. Numatyti ribojimai ne tik padeda apsaugoti darbuotojų teisėtus interesus, bet ir užkirsti kelią socialiniams konfliktams, masiniam nedarbui, taip pat padeda užtikrinti darbo santykių šalių pusiausvyrą, darbdavio soialinę atsakomybę – jis turi būti atsakingas už jo naudojamą darbo jėgą. Rašto darbe apibrėžiami darbdaviui, ketinančiam nutraukti darbo santykius, taikomi apribojimai ir garantijos, numatytos darbuotojams; analizuojamas jų turinys; išskiriamos egzistuojančios darbo teisinių santykių reglamentavimo bei teisės normų taikymo problemos ir sunkumai, siūlomi jų sprendimo variantai, teisiškai įvertinamos praktinės situacijos bei priimti teismų sprendimai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master thesis is the order of cancellation of labour contract on initiative of the employer and the restrictions and warranties of the labour contract. The labour contract is considered as one of the main forms of person’s right to implement work, and the wage is one of the main sources of person’s sustenance, therefore, each country tries to warrants the stability of labour relations, by which there is trying to protect the workers from too intense alternation of labour relations and unreasoned cancellations of labour contracts. Of course, the restrictions of cancellations of labour contracts must be reasoned objectively and established only when reaching for lawful and determined purposes, if otherwise, there occurs an opportunity to violate the interests of a party of labour relations and the whole society. Such the objective reasons are caused by the interests of the other party of labour relations and the whole society. The intended restrictions help not only to protect the lawful interests of the workers, but also to prevent the social conflicts, mass unemployment, also help to warrant the balance of the parties of labour relations, the social amenability of the employer – he must be amenable for the labour force used by him. In the thesis the restrictions applied to the employer intending to cancel the labour relations and warranties intended for the workers, are determined; their content discussed; the existing problems and difficulties of regulation... [to full text]

SANTRAUKA Magistro darbo tema: „Darbo sutarties vykdymas“. Šiame darbe, vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, įsigaliojusiu 2003 m. sausio 1 d., ir kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, apibūdinama darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo samprata, darbo sutarties vykdymo ir keitimo samprata, analizuojami darbo sutarties sąlygų pakeitimo, laikino darbo sąlygų pakeitimo ypatingais atvejais, perkėlimo į kitą darbą prastovos atveju, nušalinimo nuo darbo pagrindai, sąlygos ir tvarka, bendrai aptariami su darbo sutarties vykdymu susiję individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai. Temos aktualumas ir naujumas pasireiškia tuo, kad naujasis Lietuvos Respublikos darbo kodeksas yra labiau pritaikytas prie dabartinių ekonominio gyvenimo reikalavimų. Baigiamajame darbe yra remtasi įvairiais literatūros šaltiniais: teisės norminiais aktais, specialiąja literatūra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl Darbo kodekso normų taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų priimtomis nutartimis. Darbe naudoti metodai: analizės, sisteminis, loginis, istorinis, precedentinis, teleologinis. Darbo teisių ir pareigų įgyvendinimas – tai teisės normų įgyvendinimas esant faktiniams darbo santykiams. Kai individualiais ar kolektyviniais veiksmais įgyvendinti savo teisių ir pareigų nebeįmanoma, reikia trečiųjų asmenų, t.y. kompetetingų institucijų pagalbos. Pagrindiniai subjektai, ginantys darbo teises, yra... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The subject of the master’s paper: “Implementation of the Employment Contract”. Following the new Work Code of the Republic of Lithuania, dated January 1, 2003, and other employment relations legislation, this paper defines the conception of the execution of employment rights and duties and the conception of contract execution and amendments, analyses the basics, the conditions and the procedure of modifications to employment contract provisions, temporary modification to provisions under specific circumstances, in cases of lay-off and suspension, as well as discusses the peculiarities of dealing with individual employment disputes. The relevance and the novelty of the subject lies in the fact that the new Work Code of the Republic of Lithuania is in a greater agreement with the contemporary requirements of economic life. The final paper was written with reference to different literature sources: regulatory legislation, special literature, explanations on the application of Work Code rules presented by the Senate of the Lithuanian Supreme Court and order established by civil case judges of the Lithuanian Supreme Court. Methods used in writing the paper: analysis, systematic, logical, historical, precedent, teleological. The execution of rights and duties is the execution of legal rules in factual employment relations. When it is impossible to carry out one’s rights and duties individually or collectively, the help of the third party, i.e. the competent authorities, is... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]

Darbo teisėje skiriamos trys subjektų rūšys: darbuotojas, darbdavys ir darbuotojų kolektyvas. Darbuotojo ir darbdavio teisinis statusas siejamas su prasidėjusiais darbo teisiniais santykiais. Darbuotoju gali būti pripažintas tik toks fizinis asmuo, kuris turi darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbdaviais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu. / Labour law distinguishes between these types of entities: the employee, the employer and the employees. The legal status of employee and the employer is related to legal employment relations. A public or private juridical person whose legal employment subjectiveness arises at the moment of the foundation may become an employer. The staff consist of the employees related to the employer by employment relations.

Tinkamas darbo ginčų reglamentavimas teisės normose ir jų taikymas praktikoje yra svarbus įgyvendinant ne tik ginčo šalių, bet ir visos visuomenės konstitucinę teisę į darbą. Vieni iš įstatyme įtvirtintų individualių darbo ginčų kategorijų, kuriuose ginamos ypač svarbios darbuotojų teisės į socialinę apsaugą, finansinį stabilumą, yra ginčai dėl darbo sutarties. Tai ginčai, kylantys dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų keitimo, nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva ir atleidimo iš darbo. Šiame darbe autorė, taikant loginės analizės, sintezės, lyginamąjį ir statistinį metodus, išanalizavo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties nagrinėjimo tvarką ir jos ypatumus. Darbe aiškintasi, kaip teisės normos, reglamentuojančios ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo tvarką, pritaikomos praktiškai, analizuojamos teisme kylančios problemos taikant įstatymus. Darbe vadovautasi svarbiausiais Lietuvos teisės aktais, reguliuojančiais darbo ginčų nagrinėjimą: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbo kodeksu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Darbe naudota mokslinė literatūra, darbo bei civilinio proceso teisės vadovėliai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei Kauno miesto apylinkės teisme priimti sprendimai darbo bylose. Darbą sudaro įvadas ir trys dalys. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami pasiūlymai. Pirmoje darbo dalyje autorė, atskleidė ginčų dėl darbo sutarties sampratą ir rūšis, išanalizavo įstatyme numatytą tvarką ir reikalavimus, kuriais remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Proper labour dispute regulation in the legal norms and its application in practice is important for implementing constitution right to work of both dispute parties and all the society. One of the individual labour dispute categories consolidated in the law in which especially important employee rights to social protection, financial stability are defended are disputes regarding the labour contract. These are disputes arising due to change of necessary labour contract conditions, removal from work at the initiative of the employer and discharge from work. In this paper the author employing logical analysis, synthesis, comparative and statistical methods has analyzed the procedure of considering disputes arising regarding labour contract and its peculiarities. The paper was an attempt to establish how legal norms regulating the procedure of considering disputes regarding labour contract are applied in practice, problems arising in court when applying law have been analyzed. The paper follows the most important Lithuanian legal acts regulating labour dispute procedure: Republic of Lithuania Constitution, Labour Code and Republic of Lithuania Civil Procedure Code. In the paper scientific literature, labour and civil procedure law textbooks, practice of Lithuanian Supreme Court and decisions passed in labour cases in Kaunas City District Court have been employed. The paper consists of an introduction and three parts. In the end of the paper conclusions are formulated and offers... [to full text]

Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų. Sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas. Teisės norminiai aktai nustato daugumą privalomų sąlygų, būtinų aptarti darbo sutartyje, nustato sąlygų minimumą. Taip pat nustatoma laisvė aptarti kitas sąlygas, tačiau sutarties laisvę apriboja taip pat teisinės taisyklės, kurios apima beveik kiekvieną darbo sutarties aspektą. Teisės norminiai aktai užtikrina minimalių darbo standartų laikymąsi, nustato draudimus, apribojimus, įpareigojimus, siekiant išvengti kurios nors šalies piktnaudžiavimo įstatymo suteikta galimybe, suteikiant teisę darbuotojui ir darbdaviui susitarti dėl darbo sutarties sąlygų, apsaugančių darbuotojo socialines teises. Pažeidus minimalių, draudžiamų darbo standartų laikymąsi – pažeidžiamos įstatymų nuostatos ir darbo sutarties sąlygos tampa prieštaraujančios įstatymams. Prieštaraujančius įstatymams santykius privaloma nedelsiant keisti arba nutraukti. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimo tvarką. Prieštaravimų pašalinimas – tai darbo sutarties pakeitimas. Konstatuojami ir nepašalintini prieštaravimai, kurių teisiniai padariniai yra dvejopi: darbuotojo perkėlimas jo sutikimu į kitą darbą arba darbo sutarties nutraukimas. Darbo sutarties prieštaravimas įstatymams, esant tam tikrai juridinei sudėčiai (faktui) sudaro savarankišką darbo sutarties nutraukimo... [toliau žr. visą tekstą] / Employment agreement is one of the main legal forms of actualizing a person’s right to employment. The content of the agreement consists of the provisions negotiated by the parties, which define the rights and obligations of the parties. The prevailing legal norms and acts regulate most of the obligatory conditions of an employment agreement and define the minimal requirements. There is room left for free discussion of unregulated conditions, yet, the free room is also limited by legal norms, which cover almost every aspect of an employment agreement. Legal norms and acts ensure compliance to the minimal employment standards, define insurance rates, and settle the limitations and obligations in order to prevent any of the parties from being legally abused by the other party and in order to provide the employer and the employee with a possibility to negotiate such employment conditions which would protect the social rights of the employees. When the minimal restricted employment standards are violated, the provisions of the associated legal acts are violated alongside, and the conditions of such employment agreements come to be in contradiction to the prevailing law. The contract which is in contradiction to law should be immediately amended or terminated. The Labour Code of the Republic of Lithuania defines the order of elimination of the employment agreement provisions which are in contradiction with the law. Elimination of such provisions means changing the employment... [to full text]

Magistro baigiamajame nagrinėjamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje. Siekiant tyrimo tikslo, pasitelkiami teoriniai ir empyriniai tyrimo metodai: loginis-analitinis, lyginimo, dokumentų analizės, analogijų, lingvistinis, sisteminės analizės, apibendrinimo. Užimtumo problema - viena iš svarbiausių daugelio pasaulio šalių ekonominių ir socialinių problemų. Užimtumas gali būti suprantamas kaip gyventojų veikla, susijusi su asmeninių ir visuomeninių poreikių tenkinimu, ir už kurią gaunamos pajamos arba uždarbis pinigais ar natūra. Užimtumas ypač prisideda prie visapusiško piliečių dalyvavimo ekonominiame, kultūriniame, socialiniame gyvenime, bei jų galimybių realizavimo, ir reiškia teisės į darbo laisvę faktinį įgyvendinimą. Kad paskatintų ekonomikos augimą, visos valstybės turi pritraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių ir užtikrinti jų nuolatinį dalyvavimą toje rinkoje. Šiam tikslui būtina didinti užimtumą taikant aktyvią darbo rinkos politiką. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pripažintos kaip pagrindinis ir efektyvus ne tik užimtumo, bet ir socialinės politikos įgyvendinimo įrankis. Užimtumo rėmimo programos inicijuoja ir platesnio masto pokyčius, ypač kalbant apie atskirų šalies regionų, pasižyminčių lėtesniu ekonominiu vystymusi, plėtrą. Darbe daroma išvada, kad būtina skatinti teritorinį darbo jėgos judumą, didinti galimybes susikurti darbo vietą. Atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį, sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / The present Master’s thesis is examining legal regulation of active labor market policy measures and employment support programs in Lithuania. To achieve purposes of the study, methods of theoretical and empirical research are employed: logic-analytic, comparative, documents analysis, analogies, linguistic, systemic analysis, and generalization. The problem of employment is one of the most important economic and social problems in many countries of the world. Employment may be conceived as activity of residents related to satisfaction of personal and public needs and resulting in income or earnings in cash or in kind. Employment is crucial for fully-fledged participation of citizens in economic, cultural, and social life, for realization of their potentials, and represents actual implementation of the right to employment freedom. To stimulate growth of the economy, all countries must include into their labor markets as many people as possible and must ensure their steady participation in that market. For this purpose it is necessary to increase employment by means of an active labor market policy. Active labor market measures are recognized to be the main and effective tool for implementation of both employment and social policies. Employment support programs stimulate changes on a wider scale, particularly with the regard to development of certain regions characterized by a slower economic growth. The work leads to the conclusion that it is necessary to promote territorial... [to full text]

Marijampolės apskrities seniūnijų darbuotojų darbo organizavimo tobulinimas Magistratūros studijų baigiamasis darbas, 70 puslapių (be priedų), 15 paveikslų, 16 lentelių, 46 literatūros šaltiniai, 3 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAI ŽODŽIAI – darbo organizavimas, seniūnijos darbuotojai, darbo paskirstymas, normavimas, vertinimas, darbo metodai. Tyrimo objektas – Marijampolės apskrities seniūnijų darbuotojų darbo organizavimas. Darbo tikslas – parengti seniūnijos darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo modelį. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti darbo organizavimo sampratą teoriniu aspektu. 2. Nustatyti seniūnijos darbuotojų darbo organizavimo privalumus ir trūkumus. 3. Nustatyti seniūnijos darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: sisteminė mokslinės literatūros analizė, pirminių ir antrinių duomenų analizė, apklausos metodas (anketavimas ir nestruktūrizuotas interviu). Tyrimo problema: kurie darbo organizavimo veiksniai labiausiai įtakoja Marijampolės apskrities seniūnijų darbo organizavimą. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje dalyje išnagrinėtas Marijampolės seniūnijų darbuotojų darbo organizavimas teoriniu aspektu. • Antroje dalyje išanalizuoti ir pateikti tyrimo rezultatai, nustatytos Marijampolės seniūnijų darbuotojų darbo organizavimo problemos. • Trečioje dalyje pateiktos Marijampolės seniūnijų darbuotojų darbo organizavimo tobulinimo kryptys ir modelis. • Straipsnis „Marijampolės apskrities seniūnijų darbuotojų darbo organizavimo tobulinimas teoriniu... [toliau žr. visą tekstą] / The final work of master studies consist of 70 pages of printed text (without apendixes), including 15 figures, 16 tables, 46 references, 3 apendixes (in Lithuanian language). KEYWORDS – organization of work, work distribution, normalization, evaluation, work methods. The object of investigation – work organization of employess` in sub-districts of Marijampole country. The aim of the work – formulate the improvement model of employess` work organization in sub-districts of Marijampole county. Tasks to be solved were as follow: 1. Analyse work organization conception in theoretical aspect. 2. Identify the advantages and disadvantages of employess` work organization in sub-districts of Marijampole county. 3. Identify the devepolement courses of employess` work organization in sub-districts of Marijampole. Methods of investigation were as follow: the system analysis of the literature on general science, the analysis of primary and secondary data, poll method (questionnaire and non-formal interview). Problem of the work: which elements of work organisation mostly influence work organization of employess` in sub-districts of Marijampole country. Results of investigation: • On the first part was investigated employess` work organization in sub-districts of Marijampole county in theoretical aspects. • On the second part was analysed results of research, confirmed problems of employess` work organization in sub-districts of Marijampole county. • On the thirth part was formulated the... [to full text]

Nedarbo problemos aktualios visame pasaulyje, būtina analizuoti šių problemų priežastis ir sukurti palankią ekonominę, teisinę ir politinę aplinką, didinančią įvairių amžiaus grupių žmonių užimtumo didinimo Lietuvoje galimybes. Todėl, magistro baigiamojo darbo temos – aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvoje, aktualumas laikytinas neabejotinu. Tyrime derinami ir kompleksiškai naudojami teoriniai ir empiriniai tyrimų metodai. Tyrimo objektas atskleidžiamas ekonominiu, sociologiniu ir teisiniu aspektais. Remtasi Lietuvos ir užsienio šalių teorine medžiaga, analizuojama aktyvių darbo rinkos politikos priemonių teisinio reguliavimo patirtis. Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių teisinio reguliavimo problematika iliustruojama įvairių institucijų pateikiamais kiekybinės ir kokybinės analizės pavyzdžiais. Apibendrinant atliktą darbą, formuluojamos šios tyrimo išvados: Valstybinė užimtumo politika orientuota į visumą veiksmų, sudarančių prielaidas pasiekti kuo didesnį gyventojų užimtumą bei minimalų nedarbo lygį. Šiam tikslui pasiekti veiksmai turi būti nukreipti trimis pagrindinėmis kryptimis. Pirma – ekonominė plėtra ir darbo vietų kūrimas, antra – žmogiškųjų išteklių ugdymas bei trečia – lygių galimybių aktyviai ekonominei veiklai atskiroms socialinėms demografinėms gyventojų grupėms užtikrinimas. Pabrėžiama, kad modernioje visuomenėje reglamentavimas yra būtinas, kad galėtų funkcionuoti ekonomika, visuomenė, tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / Problems of unemployment are a relevant global issue. It is necessary to analyze the causes of these problems and create favorable economic, legal and political environment to improve the opportunities for increasing employment of different age groups of people in Lithuania. Therefore, the master's thesis topic on legal regulation of active measures of labor market policy and employment support programs in Lithuania has unquestionable relevance. The study combines and makes complex use of theoretical and empirical research methods. The object of the study is revealed in economic, sociological and legal aspects. Study is based on theoretical material of Lithuania and foreign countries; the analysis of experience of legal regulation on active labor market policy measures is done. The problem of legal regulation of active measures of labor market policy is illustrated by samples of quantitative and qualitative analysis provided by various institutions. To sum up the research, the following findings are formulated: State employment policy is oriented to the aggregate of actions which form prerequisites for achieving a higher level of employment and minimum unemployment rate. To achieve this goal the actions should be focused on three main directions. First, economic development and job creation; second, human resource development; and third, ensuring equal opportunities for individual social demographic groups to engage in economic activities. It is noted that in contemporary... [to full text]