Bandymai buvo atlikti 2007-2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. LŽŪU Bandymų stoties dirvožemis IDg8-k (LVg-p-w-cc) – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Tyrimo objektas – kukurūzų veislė BAXXAO. Tyrimų variantai: 1. Kontrolė (netręšta); 2. Tikslinis trąšų mišinys – tręšimo norma N204P120 K208; 3. Standartinis mišinys NPK 17-17-17 – tręšimo norma N208P208K208; 4. Standartinis mišinys NPK 18-12-20 – tręšimo norma N187 P125K208; 5. Kompleksinės trąšos NPK 11-9-20+Mg+S+B – tręšimo norma – N229P94K208; 6. Kompleksinės trąšos NPK 17-10-14+S+Zn – tręšimo norma – N252P149K208. Didžiausias kukurūzų biomasės derlius – 18,49 t ha-1 – gautas tręšiant tiksliniu trąšų mišiniu , o mažiausias biomasės derlius – 17 t ha-1, tręšiant standartiniu trąšų mišiniu NPK 17-17-17. Didžiausias kukurūzų grūdų derlius – 8,81 t ha-1 – gautas tręšiant tiksliniu trąšų mišiniu N204P120K208, o mažiausi – 7,86 t ha-1 , tręšiant standartiniais trąšų mišiniu NPK 17-17-17. Kompleksinės trąšos vienoje granulėje nebuvo efektyvesnės už analoginės sudėties vienanarių trąšų mišinius. Atskirų trąšų formų efektyvumo skirtumai buvo gauti tik dėl nevienodo šių trąšų praturtinimo mikroelementais. / Researches, whose purpose were investigate fertilizes mixtures and complex fertilizes influence in corn harvest productivity, trials were carried out in 2007 – 2008 in Lithuanian University of Agriculture. Trial field soil: IDg8-k (LVg-p-w-cc) – carbonate shallow glacious soils. The biggest corns biomass were 18.49 t ha-1 – received when were fertilized with objective fertilizes mixture and the less harvest – 17 t ha-1 – fertilized with standart fertilizes mixture NPK 17-17-17. The biggest corns grains harvest – 8.81 t ha-1 – fertilized with objective fertilizes mixtureN204P120K208, the less – 7.86 t ha-1, when fertilized with standart fertilizes mixture NPK 17-17-17. Complex fertilizes in one granule were not so effective as analogue composition monomial fertilizes mixture.

Tyrimai atlikti 2012 m. Lietuvos miškų ir agrarinių mokslų centro filiale žemdirbystės institute (LAMMC). Cukriniai runkeliai auginti lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (Lightloam, Endocalcari-Endohypogleyic Combisol). Eksperimentu siekta išsiaiškinti, kaip skirtingos kompleksinės trąšos veikia cukrinių runkelių derlingumą ir kokybinius šakniavaisių rodiklius. Tyrimams pasirinkta cukrinių runkelių veislė „Ernestina“. Vidutiniais bandymų duomenimis nustatyta, kad skirtingos kompleksinės trąšos teigiamai veikė cukrinių runkelių derlingumą, naudojant tiek didesnes (N150) tiek mažesnes (N120) azoto normas. Didžiausias cukrinių runkelių derlingumas (82,19 t ha-1), gautas augalus tręšiant kompleksinėmis trąšomis NPK 16-16-16(120 kg ha-1)azoto norma. Tačiau skirtingos sudėties kompleksinės trąšos neturėjo esminio poveikio cukrinių runkelių pasėlio tankumui. Visos tyrime naudotos trąšos neturėjo esminės įtakos cukrinių runkelių cukringumui, tačiau didino cukrinių runkelių poliarizuoto cukraus ir baltojo cukraus derlingumą. Užfiksuotas net 13,35 t ha-1baltojo cukraus derlingumas naudojant kompleksinę trąšą NPK 16-16-16 ir tręšiant mažesne 120 kg ha-1 azoto norma. Skirtingos kompleksinės trąšos į dirvožemį įterpiant 120 kg ha-1 azoto, cukrinių runkelių šakniavaisiuose alfa-amino azoto koncentracijos nedidino arba ji padidėjo neženkliai. Bet cukrinius runkelius tręšiant 150 kg ha-1 azoto norma ir naudojant NPK 8-15-30 + 4 S kompleksinę trąšą, nustatytas... [toliau žr. visą tekstą] / The study was based on the experiment carried out at the Institute of Agriculture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry in Central Lithuania on an Lightloam, Endocalcari-Endohypogleyic Combisol during 2012,in order to figure out the effect of different configurations of complex fertilizers on sugar beet yield and quality parameters. "Ernestina" is the type of sugar beets selected for testing. Different configurations of complex fertilizers in the background of nitrogen fertilizers (N120 and N150 kg ha-1) were used for testing as well as the plants were additionally fertilized with liquid boron fertilizer through the leaves 1 l ha-1 during the growing season. On the basis of average test data it was found positive effect of different NPK fertilizers on sugar beet yield using both rates of nitrogen (N120 and N150). The largest yield (82,19 t ha-1)of sugar beet obtained, when the plants were fertilized with NPK 16-16-16 fertilizers, 120 kg ha-1nitrogen rate and additionally fertilized with liquid boron fertilizers through the leaves 1 l ha-1. Different NPK fertilizers didn’t have a substantial effect on sugar beets plant density. All in the test used fertilizers didn’t have any substantial effect on sugar content of sugar beet roots, but they increased pol. sugar and white sugar yield as well. The largest yield of white sugar (13.35 t ha-1) was obtained from plants fertilized with NPK 16-16-16 fertilizers N120 rate.Concentration of alpha-amino nitrogen in... [to full text]

Magistratūros studijų baigiamajame darbe pateikiami 2012–2013 metų žieminių kviečių purškimo biologiniais preparatais įtakos jų produktyvumui skirtinguose tręšimo fonuose tyrimų duomenys. Lauko eksperimentas buvo atliktas 2012 – 2013 m. ASU Bandymų stotyje. Dirvožemis IDg8 - k (LVg – p – w - cc) – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Tyrimo objektas: Žieminių kviečių veislė Ada. Tyrimų hipotezė: Tirtų biologinių preparatų naudojimas teigiamai įtakoja žieminių kviečių produktyvumą skirtinguose tręšimo fonuose. Tyrimo tikslas: Įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką žieminių kviečių produktyvumui skirtinguose tręšimo fonuose. Tikslui pasiekti reikėjo išspręsti šiuos uždavinius skirtinguose tręšimo fonuose: 1. Įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką žieminių kviečių grūdų derlingumui; 2. Įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką produktyviam pasėlio tankumui; 3. Įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką žieminių kviečių varpos produktyvumui; 4. Įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką žieminių kviečių 1000 grūdų masei; 5. Įvertinti tirtų biologinių preparatų įtaką žieminių kviečių grūdų skaičiui varpoje. Tyrimo rezultatai • įvertinta preparato Azofix, preparatų Azofix ir Fosfix, preparatų Azofix, Fosfix ir Amalgerol derinių įtaka žieminių kviečių derlingumui ir nustatyta, kad biologinių preparatų naudojimas esmingai didino žieminių kviečių grūdų derlingumą visuose tręšimo fonuose; • nustatyta, kad didžiausias... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of Master studies research was to evaluate the optimization opportunities of nitrogen fertilizer rates, using biological preparations in winter wheat crops. Field experiment was conducted in 2012 – 2013 at ASU Experimental Station. The soil type – Calc (ar) – Epihypogleyic Luvisols (LVg – pw – cc). Object of the research - winter wheat (Tritticum aestivum L.), sort ‘Ada‘. Research object: winter wheat variety Ada. Research aim: to evaluate the influence of tested biological preparations on winter wheat productivity in different fertilization backgrounds. Research results: • The biggest winter wheat yield (8,1 t ha-1) was obtained in the variant where a combination of Azofix (1,0 l ha-1), Fosfix (1,0 l ha-1) and Amalgerol (3,0 l ha-1) was sprayed and fertilization rate N160 was used, it was 1,45 t ha-1 higher than in the control, in which biological agents have not been used. • The biggest winter wheat crop density also was obtained in the variant where a combination of Azofix (1,0 l ha-1), Fosfix (1,0 l ha-1) and Amalgerol (3,0 l ha-1) was sprayed and fertilization rate N160 was used. • The biggest winter wheat plant productivity (1,21 g) was obtained in the variant where a combination of Azofix (1,0 l ha-1) and Fosfix (1,0 l ha-1) was sprayed and fertilization rate N140 was used, it was 0,33 higher than in the control, in which biological agents have not been used. Because of the effect of biological preparations on winter rapeseed yield structure elements... [to full text]

2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje atlikus organinių azoto trąšų Provita įtakos ekologiškai auginamoms bulvėms tyrimus, nustatyta, kad tręšimas organinėmis azoto trąšomis Provita, bei organinių azoto trąšų Provita deriniais su Patenkali ir fosforitmilčiais esminiai padidino bulvių suminį ir prekinį derlingumą bei derliaus prekingumą. Patręšus Provita, Patenkali ir fosforitmilčiais bei Provita ir Patenkali esminiai padidėjo suminis ir prekinis bulvių derlingumas, lyginant su tręšimu Provita bei Provita ir fosforitmilčių trąšų deriniu. Bulves patręšus Provita, Provita ir Patenkali bei Provita, Patenkali ir fosforitmilčiais esminiai sumažėjo bulvėse krakmolo, lyginant su netręštomis bulvėmis. Patręšus bulves organinėmis azoto trąšomis Provita esminiai sumažėjo sausųjų medžiagų bulvių gumbuose, lyginant su netręštomis bulvėmis bei tręšimu Provita, kalio ir fosforo trąšų deriniais. Tręšiant organinėmis azoto trąšomis Provita gautas neigiamas azoto balansas. Tręšimas N60 organinių azoto trąšų norma, neužtikrino teigiamo azoto balanso dirvožemyje. / Research on the effect of organic nitric fertilizers Provita to organically cultivated potatoes performed in 2008 at the experimental station of Lithuanian University of Agriculture highlighted, that fertilization of potatoes with organic nitric fertilizers Provita, as well as combinations of organic nitric fertilizers Provita with Patenkali and phosphorite powder, significantly increased total and marketable harvest of potatoes, as well as merchantability of harvest. In case of fertilization with Provita, Patenkali and phosphorite powder, as well as Provita and Patenkali, total and marketable harvest of potatoes was significantly increased, compared with fertilization using Provita and the combination of Provita and phosphorite powder. After fertilization of potatoes with Provita, Provita and Patenkali as well as Provita, Patenkali and phosphorite powder, the concentration of starch in potatoes was significanlty lower, than in these never fertilized. After fertilization of potatoes with organic nitric fertilizers Provita, the concentration of dry matterial in potatoes was significantly decreased, compared to these never fertilized, or fertilized with Provita, combinations of kalium and phosphoric fertilizers. Fertilization of potatoes had no significant effect to the concentration of soluble dry matterial in potatoes. Fertilization with organic nitric fertilizers Provita resulted in negative nitric balance. Fertilization with standard volume of organic nitric fertilizers N... [to full text]

Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ūkyje 2007-2008 m. atlikus fosforo ir kalio trąšų įtakos ekologiškai auginamiems žieminiams rugiams tyrimus nustatyta, kad didžiausias žieminių rugių derlingumas gautas tręšiant P60 fosforitmilčių norma. Didinant normą žieminių rugių derlingumas mažėjo. Lyginant fosforitmilčių normas tarpusavyje bei su netręštais žieminiais rugiais, esminių grūdų derlingumo skirtumų nenustatyta. Tręšimas fosforitmilčiais neturėjo esminės įtakos baltymų kiekiui ir tešlos kritimo skaičiui žieminių rugių grūduose bei natūriniam grūdų svoriui. Kalio trąšų formos ir normos neturėjo esminės įtakos žieminių rugių grūdų derlingumui, baltymų kiekiui ir tešlos kritimo skaičiui žieminių rugių grūduose bei natūriniam grūdų svoriui. / After having performed tests, in 2007-2008 year, the different fertilizers affect with the phosphorus and potassium to ecologically grown winter rye in the ecological manufacturing farm of Agro-ecology centre of Lithuanian University of Agriculture, it was identified that the highest yields of winter rye rate with phosphorus P60 fertilization. The yields declined increasing the rate of winter rye. It was identified that the phosphorus rate compared with each other and did’t have essential influence on the grain crop of winter rye. The fertilization with phosphorus not have essential influence on the protein content of the dough and drop in the number of winter rye grain and to the natural grain weight. The potassium fertilizer forms and rates did not have essential influence on the grain yields of winter rye and protein content and drop in the number of winter rye grain and to the natural grain weight.

Lauko eksperimentas buvo vykdomas nuo 1999 metų pagal šią schemą: A veiksnys: Šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š), šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys: Žemės dirbimo sistemos. Eksperimentas buvo atliktas Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje. Eksperimentas vykdytas 2010 metais. Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiaudų įterpimas ir žemės dirbimo sistemos neturėjo esminės įtakos piktžolių daigų skaičiui. Daugiausiai daugiamečių piktžolių daigų rasta sekliai purentuose variantuose, o mažiausiai – tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą. Trumpaamžių piktžolių daigų kiekiui esminės įtakos turėjo šiaudų paskleidimas (+Š). Trumpaamžių piktžolių daigų skaičius buvo 43 procentais mažesnis nei dirvoje, kur šiaudai buvo pašalinti (-Š). Nustatyta, kad šiaudų paskleidimas neturėjo esminės įtakos vasarinių rapsų piktžolėtumui, nustatytam prieš derliaus nuėmimą. Esminių skirtumų buvo rasta skirtingose žemės dirbimo sistemose, sekliai purentuose laukeliuose. Palyginus seklųjį purenimą kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais (KL) bei seklųjį purenimą rotoriniu kultivatoriumi (RK) su giliu arimu (kontrolė) (GA), piktžolių kiekis padidėjo 1,5 ir 1,6 karto. Daugiamečių piktžolių esmingai padidėjo laukeliuose, kur buvo sekliai arta (SA). Šiaudų paskleidimas turėjo esminės įtakos trumpaamžių piktžolių kiekiui. Dirvoje su šiaudais, palyginus su laukeliais be šiaudų, trumpaamžių piktžolių sumažėjo 1,3 karto. Esmingai trumpaamžių piktžolių kiekis... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiment was carried out since 1999, as follows: Factor A: Insert a straw: straw removal (-S), straw, shredded and spread (+S). Factor B: tillage systems. The experiment was carried out in Lithuanian University of Agriculture Experimental Station. The experiment was conducted in 2010. It was determined that straw incorporation and tillage system had no significant effect on the number of weed seedlings. Most perennial weed seedlings found in shallow scratch in the treatments, while at least - when sown directly into uncultivated soil. Short-lived weed seedlings had a substantial impact on the quantity of straw spreading (+S). Short-lived weed seedling density was 43 percent lower than in the soil, where straw was removed (-S). It was found that the spreading of straw had no significant effect on weed control in spring rape, before the harvest. Significant differences were found in different tillage systems, shallow scratch boxes. Compared shallow scarification autum cultivator tines and implements Disc (KL) and a rotary cultivator shallow scarification (RK) with deep plowing (control) (GA), weeds grew 1.5 and 1.6 times. Perennial weeds has increased substantially in the fields, where it was shallow plowing (SA). Spreading straw had a substantial impact on short amount of weed. The soil with straw, as compared with the boxes without straw, weeds, fallen short 1.3 times. Substantially short amount of weeds growing through tillage systems. Studies have shown that both... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami 2013 metų vasarinių kviečių veislių, sėtų po skirtingų priešsėlių, derlingumo ir sėklų kokybės rodiklių duomenys ir atliktas priešsėlių poveikio veislėms įvertinimas. Darbo objektas - vasariniai kviečiai 'Triso' ir 'Hamlet', sėti po skirtingų priešsėlių (vasarinių miežių ir vasarinių rapsų). Darbo metodai ir vieta. Tyrimai vykdyti 2013 m. Vilmos Žliobienės ūkyje, Antušavos kaime, Kėdainių rajone. Eksperimento įrengimo vietoje dirvožemis karbonatingas glėjiškas rudžemis (RDg4-k2). Buvo nustatytas grūdų derlingumas, derliaus struktūros komponentai (produktyvių stiebų skaičius, vidutinis grūdų skaičius varpoje, 1000 grūdų masė, varpos produktyvumas). Grūdų kokybės rodikliai (baltymų, šlapiojo glitimo, krakmolo kiekis, sedimentacijos rodiklis ir kiti) nustatyti AB :Linas agro" laboratorijoje. Darbo rezultatai. Esmingai didžiausias derlingumas (5,9 t ha-1) ir 1000 grūdų masė (43,84 g) nustatyti `Hamlet` veislės vasariniams kviečiams po vasarinių rapsų priešsėlio. Patikimai didžiausias produktyvių stiebų skaičius (432,8 vnt. m-2) ir vidutinis grūdų skaičius varpoje (34,8 vnt.) buvo `Triso` veislės augalų. Genotipo (veislės) savybės ir 1000 grūdų masė turėjo didesnę įtaką grūdų derlingumui ir esmingai padidino ‘Hamlet` veislės derlingumą. Esmingai didžiausias vasarinių kviečių grūdų baltymų (14,9 proc.) ir sedimentacijos rodiklis (71 proc.) nustatytas ‘Triso‘ veislės grūduose po vasarinių rapsų priešsėlio. Esmingai didžiausias... [toliau žr. visą tekstą] / In Master's thesis is a submitted spring wheat variety of 2013, which were sown under different preceding crops, yield and seed quality indicators in data and performed assessment of preceding crop varieties impact. The object. Spring wheat 'Triso' and 'Hamlet', which were sown after different preceding crops (spring barley spring oilseed rape). Working methods and location. Research was carried out in 2013 at Vilmos Žliobienės farm in the Antušavos village in the Kėdainių area. The soil is endohypogleyic cambisol (RDg4-k2) at installation site of the experiment. It was established grain yield, harvest structure components (the number of productive stems, average number of wheat-ear, 1000 grain weight, productivity of wheat-ear). Grain quality indicators (protein, wet gluten, starch content sedimentation rate and others) were determined at AB Linas Agro laboratory. Results. Essentially the highest grain yield (5.9 t ha-1) and 1000 grain weight (43.84 g) were obtained in the fields of `Hamlet` variety, which were sown after spring oilseed rape. Reliably largest number of productive tillers number (432.8 units. m-2) and the average number of grains per ear (34.8 pc) was the variety of `Triso` compared to the variety of `Hamlet`, which was investigated in the same influence of forecrop. But a variety of properties and weight of 1,000 grain had a greater impact on grain yield and substantially increased varieties of 'Hamlet `yield. Substantially the largest spring wheat grain... [to full text]

2005 - 2006 metais Lietuvos Žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) IDg8-k (LVg-p-w-cc) atlikti tyrimai, siekiant įvertinti žieminių kviečių Titicum aestivum L. derlingumą ir kokybinių rodiklių pokyčius, naudojant skirtingas skystųjų kompleksinių trąšų KAS 32 ir Lyderis 25 - 3 S koncentracijas atskirais javų brendimo tarpsniais. Tyrimams pasirinkta žieminių kviečių veislė Lars, kuri priskiriama gerų kepimo savybių grupei. Nustatyta, kad papildomam žieminių kviečių tręšimui naudojant skystąsias kompleksines trąšas, patikimas derliaus priedas (1,64 – 2,14 t ha-1) gautas visuose variantuose, kuriuose tr��������šta N130 norma per augalų vegetaciją ir variante papildomai tręštame krūmijimosi tarpsnyje (N80) bei bambėjimo tarpsnyje (N20) norma. Žieminių kviečių papildomas tręšimas skystosiomis kompleksinėmis trąšomis gerino grūdų kokybę. Didžiausias kiekis šlapiojo glitimo ir baltymų nustatyta variantuose, kurie papildomai tręšti vėlyvaisiais augimo tarpsniais didesne N norma. / The productivity and quality traits of winter wheat (Triticum aestivum L.) under the influence of different liquidity fertilizers ‘KAS 32’ and ‘Lyderis 25-3S’ on special cereal ripeness were investigated at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture in 2005-2006. The winter wheat variety ‘Lars’, which ascribable to well cooking group, were grown in the soil on trial fields – carbonate shallow gracious (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) IDg8-k (LVg-p-w-cc). Our results showed, that using liquid manure for additional fertilization influenced significant yield additive (1.64-2.14 t ha-1) in all experiments, using N130 rate of fertilizers on plant growing season and additionally fertilized on tillering (N80) and stooling (N20) stages. Additional fertilization of winter wheat using liquid fertilizers improved grain quality. The greatest amount of wet gluten and protein were estimated in the experiments, using nitrogen at a premium rate for additional fartilization on late growth stages.

Magistro darbe tiriama skirtingų auginimo technologijų įtaką juodiems serbentams. Darbo objektas – ekologiškai ir įprastai auginami juodieji serbentai (‘Ben Lomond‘, ‘Ben Alder‘, ‘Ben Tiran‘). Darbo tikslas - ištirti ekologiškai auginamų juodųjų serbentų derėjimą bei uogų kokybę ir palyginti su įprastai auginamais juodaisiais serbentais. Darbo metodai – lauko tyrimai (buvo skaičiuojamas stiebų kiekis viename krūme, kekių skaičius krūme, žiedų ir uogų skaičius kekėje, krūmo derlingumas) ir laboratoriniai tyrimai (vitamino C ir sausųjų medžiagų kiekis uogose). Darbo rezultatai. Nustatyta, kad įprastiniu būdu auginamų serbentų veislė ‘Ben Lomond‘ turėjo iš esmės daugiau kekių viename krūme, žiedų ir uogų kekėje, lyginant su kitomis tirtomis veislėmis. Auginimo technologijos neturėjo esminės įtakos vidutinei uogos masei. ‘Ben Lomond‘ veislė auginama tiek ekologiškai tiek ir įprastai turėjo iš esmės didžiausią esamą ir potencialų vieno krūmo derlių ir derlingumą t ha-1. Daugiausiai sausųjų medžiagų sukaupė iš esmės ‘Ben Lomond‘ veislės serbentų uogos auginamos įprastiniu būdu. Statistiškai patikimai daugiausiai vitamino C sukaupė ekologiškai auginamos ‘Ben Alder‘ veislės uogos. / Master‘s work deals with influention of different growing technologies on blackcurrant. Object of work – blackcurrant (‘Ben Lomond‘, ‘Ben Alder‘, ‘Ben Tiran‘) grown ecologically and conventionally. Purpose of work is to investigate the productivity and the quality of ecologically grown blackcurrant comparing with conventionally grown blackcurrants. Methods of work – field investigations (counting amount of stems in one bush, number of trusses in a bush, number of blossoms and berries in a truss and the productivity of a bush) and laboratory research (amount of vitamin C and dry substances in berries). Results of work. It is established that conventionally grown blackcurrant ‘Ben Lomond‘ has substantially had more trusses in a bush as well as blossoms and berries in a truss comparing with other investigated species. Growing technologies have not had essential influence on average mass of a berry. ‘Ben Lomond‘ species grown both ecologically and conventionally has had the largest present and potential productivity and harvest t ha-1. The largest amount of dry substances has been accumulated in blackcurrant species ‘Ben Lomond‘ grown conventionally. Statistically reliably the largest amount of vitamin C has been accumulated in ecologically grown blackberries of ‘Ben Alder‘ species.

Laboratoriniuose tyrimuose koncentruoti trąšos su jūros dumbliais tirpalai turėjo įtakos vasarinių rapsų dygimui, šaknų ir kaleoptilių vystymuisi. Geriausias rezultatas gautas vasarinius rapsus apipurškiant 0,1 proc. vnt. koncentracijos trąšų su jūros dumbliais tirpalu. Šiame variante vasariniai rapsai tolygiausiai sudygo, šaknelių ir kaleoptilių ilgiai buvo vienodžiausi, išsivystė stipri šaknų sistema, kuri leidžia tikėtis gero derlingumo ir atsparesnių augalų blogoms meteorologinėms sąlygoms. Lauko eksperimente trąšos su jūros dumbliais turėjo įtakos vasarinių rapsų derlingumui ir cheminei sudėčiai. Naudojant trąšas su jūros dumbliais vasarinių rapsų derlingumas esmingai padidėjo nuo 0,37 iki 0,42 t ha-1 ir atitinkamai siekė 2,89 ir 2,94 t ha-1. Trąšos su jūros dumbliais taip pat turėjo įtakos vasarinių rapsų riebalų kiekiui. Riebalų kiekio esminis padidėjimas 1,10 proc. vnt. pastebėtas vasarinius rapsus tręšiant Eurofertil plius NP 37 Physio trąšomis prieš sėją, stiebo augimo pradžioje Sulfammo 30 ir butanizacijos tarpsnyje Fertileader Gold trąšomis. Trąšos su jūros dumbliais baltymų ir gliukozinolatų kiekiams esminės įtakos neturėjo. / The laboratory studies of the concentrated fertilizer with seaweed liquid had an impact on oilseed of summer rapeseed germination, root and the development of coleoptiles. The best result was reached by sputtering 0.1 percents units concentration of fertilizer with seaweed on the summer rapeseed. For this fertilizing version the summer rapeseed most germinated, and root and coleoptiles lengths had been the same and it had developed the strong root system, which allowed expecting a good yield and planting more resistant to bad weather conditions. The experiment on field of fertilizer with seaweed had affected the productivity and chemical composition of summer rapeseed. Using the fertilizer with seaweed the productivity of summer rapeseed was substantially increased from 0.37 to 0.42 t ha-1, respectively reached 2.89 and 2.94 t ha-1. The fertilizers with seaweed had also influenced the fat content of summer rapeseed. It was observed the substantial increase of 1.10 percents for unit on the summer rapeseed fertilized with Eurofertil plius NP 37 Physio before sowing, at stage of stem growth time fertilized with Sulfammo 30, at bud formation time with Fertileader Gold. The fertilizers with seaweed hadn’t significant influence to protein and glucosinolate contents.