• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 6
  • Tagged with
  • 6
  • 4
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • 1
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Dievo rūpestingumo metaforos Senajame Testamente. Teologinis ir antropologinis diskursas / Metaphors of Gods solicitude. Their theological and anthropological aspects is metaphors from the Old Testament

Ivanauskienė, Eglė 22 July 2014 (has links)
Darbe nagrinėjamos rūpestingumo metaforos, aprašančios Dievą Senąjame Testamente, būtent: Dievas kūrėjas kaip menininkas ir puodžius, Dievas kaip tėvas, Dievas kaip motina, Dievas kaip gydytojas, Dievas kaip ganytojas, Dievas kaip sodininkas ir vynininkas. Aptariami šių metaforų teologiniai ir jų suponuojami antropologiniai aspektai. / The subject of this master thesis Metaphors of Gods solicitude. Their theological and anthropological aspects is metaphors from the Old Testament, which describe Gods solicitude. This thesis is based on the classification of A. Rubšys and analyses six main metaphors: God the Creator as an artist and a potter, God the Father, God the Mother, God the Doctor; God as gardener / vinedresser, God as pastor / shepherd. Also the subject of human is discussed in the context of these metaphors, the anthropological discourse is raised. It is necessary to say, that this subject is hardly studied in Lithuania and is significant, because it has been noticed, that talking about God often begins and ends with particular considerations and definitions about him, etc. We believe, that it is essential and possible to make theological discourse relevant, by raising the subject of human in parallel and, in this case, by searching for direct links between God (who is described as solicituous using metaphors in the Holy Bible) and human (whose picture evolved out of that – particular its definitions). It is interesting to review and discuss possible effects and outcomes of this process. The main goal of this thesis is to analyze and detect the theological and anthropological levels of metaphors of Gods solicitude in the Old Testament.
2

Ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje / The conception of atheism in christian tradition

Šuškevičius, Irmantas 27 June 2014 (has links)
Ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje Santrauka Šiame darbe nagrinėjama ateizmo samprata krikščioniškoje tradicijoje. Darbas suskirstytas į tris dalis. Pirmojoje dalyje aptariama ateizmo istorinė raida, bei ateizmo pavidalai. Žvelgiama nuo pat senovės laikų. Stengiamasi įvardinti pagrindines ir dažniausiai pasikartojančias ateizmo formas. Darbe nėra perdėm gilinimasi į kiekvieną ateistą ar laikmetį, tai daugiau panoramininis žvilgsnis. Materializmas, pozityvizmas, marksizmas – tai pagrindiniai ateizmo pavidalai, kurie randa atgarsių ir šiandieną. Šie trys ateizmo pavidalai apibudinami vienu žodžiu – natūralistinis ateizmas. Būtent dėl to, kad jam būdingas angažuotumas į gamtos reiškinius ir žmogaus asmens tapatinimas su gyvūnu. Anrojoje dalyje išryškinamas jau kitoks ateizmo pavidalas - humanistinis ateizmas. Toks ateizmo pavidalas labiau būdingas ir geriau pažįstamas mūsų kartai. Filosofo Nietzsche‘s pradėtas ir sustiprėjąs su Sartre‘o ateistiniu egzistencializmu. Kritikuodamas natūralistinį ateizmą humanistinis ateizmas atsigęžia į žmogų kaip įstatymų leidėją ir suvereną. To pasekoje Dievo figūra tampa marginalinė. Šioje dalyje yra aptariama ir sekuliarizacijos procesas. Keliami klausimai: kas yra sekuliarizacija? Gal tai dar vienas ateizmo veidas? kur sekuliarizacijos ribos? Ir koks turėtų būti santykis tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų? Sekuliarizacijos šešėlyje apariamas ir nūdienos ateizmas, kuriam būdingas karingas nusiteikimas. Čia analizuojamos nūdienos... [toliau žr. visą tekstą] / The conception of atheism in Christian tradition Summary This paper analyzes Christian understanding of atheism. It consists of three parts. The first part discusses the historical development of atheism as well as its different variants. The main forms of atheism are viewed panoramically, starting with their oldest manifestations, but without going into details about some or other atheist or each separate period of time. The basic patterns of atheism found both in older times and today, are materialism, positivism and marxism. These three can be defined as naturalistic atheism which considers only natural phenomena and sees human beings from purely biological point of view. Naturalistic atheism rejects metaphysics and idealism, it is based on treating material world as the only existing reality. The second part of the research deals with onother pattern of atheism, namely, humanistic atheism witch is closer to us and more familiar to this generation. It began with Nietsche and gained strength in Sartre‘s atheistic existentialism. Humanists criticize naturalististic atheism and turn towards man who is the only creator of laws and the sovereign. Thus, God is treated as absolete here. This part of the paper also dwells on the process of secularization: what secularization is, whether it can be seen as a kind of atheism, what its limits are, what sort of relationships between believers and non – believers are desirable. Secularization partly includes the agressive tendencies of... [to full text]
3

Dievas elgeta: elgetos vaizdinys lietuvių papročiuose ir mitologijoje / God the beggar: the image of beggar in lithuanian customs and mythology

Džekčioriūtė, Vita 27 June 2014 (has links)
Santrauka Dievas elgeta: elgetos vaizdinys lietuvių papročiuose ir mitologijoje Elgetavimas lietuvių tradicijoje atsiskleidžia kaip ypatingas, ikikrikščioniškosios kultūros bruožų išlaikęs reiškinys. Šiame darbe, pasitelkus istorinius, paprotinius bei pasakojamosios lietuvių tautosakos duomenis, bandoma ištirti šio reiškinio savitumą ir ištakas. Darbe nagrinėjami XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos kaime vyravę, su elgetomis susiję, kasdienybės ir švenčių papročiai. Juose atsiskleidžia elgetų svarba ir reikšmė to meto kaimo visuomenėje. Nors elgetos suvokiami kaip tam tikrame socialiniame užribyje esantys asmenys, jie sulaukia daug dėmesio ir pagarbos. Tai ypatingai ryšku su šventėmis susijusiuose papročiuose. Toks savitas elgesys su elgetomis gali būti pagrįstas tiek socialiniu, tiek mitologiniu aspektu. Socialinį aspektą darbe bandoma pagrįsti, duomenų (istorinių šaltinių, tautosakos), susijusių su senosios baltų tradicijos žyniais analize. Ja remiantis, elgetavimas gali būti ta niša, kurioje, tam tikru būdu, galėjo išlikti senosios baltų religinės tradicijos žynių institutas. Mitologinis aspektas grindžiamas elgetos vaizdinio nagrinėjimu lietuvių pasakose ir sakmėse. Jose elgetos vaizdinys neatsiejamas nuo pasakose pasirodančio Dievo Senelio vaizdinio. Nors Dievo Senelio pavidalu pasirodo trys populiarios lietuvių mitologinės dievybės – Perkūnas, Velnias ir Dievas, tačiau su elgetos vaizdiniu daugiausia susijusių duomenų galima aptikti toje pasakų grupėje, kurioje pasirodo po... [toliau žr. visą tekstą] / Summary God the Beggar: the Image of Beggar in Lithuanian Customs and Mythology Begging in the Lithuanian tradition manifests itself as a special phenomenon that has retained the features of pre-Christian culture. This paper attempts to research the peculiarity and origins of this phenomenon by means of historical data as well as data on Lithuanian customs and narrative folklore. The present paper analyses beggar-related daily and festive customs that prevailed in rural Lithuanian during the period between the end of the 19th century and the beginning of the 20th century. The analysis of customs reveals the significance and the importance of beggars to the rural society of that time. Whilst beggars are perceived as certain social outcasts they are treated with much consideration and respect. This is particularly evident in festive customs. Such special behaviour towards beggars may be accounted for by the social and the mythological aspects. The social aspect is underpinned by the analysis of data, such as historical sources and folklore data, which are concerned with magi of the old Baltic tradition. This analysis suggests that begging can be the niche, which in some way could have conserved the “institution” of magi of the old Baltic religious tradition. The mythological aspect is based on researching the image of the beggar in Lithuanian tales and sagas. The image of the beggar is inseparably linked with the image of God the Old Man, which appears in tales. Even though... [to full text]
4

Balta balta diena / White White Day

Gudačiauskaitė, Dovilė 03 July 2014 (has links)
Šiame esė formos rašto darbe, keliauju simbolinę kelionę, kuri neturi aiškaus, konkretaus tikslo, nei uždavinių. Būtis, laikas, atmintis, praeitis, Dievas, gimimas, mirtis, laikinumas, amžinybė – padriki egzitenciniai klausimai, į kuriuos įsižiūriu, bet neatsakinėju. Vadovaujuosi fragmentiškais atminties žemėlapiais, menininkų kūriniais ir jų atsiradimo sąlygomis. Remiuosi fenomenologiniu metodu, kuris pagrįstas refleksija ir reikalauja pakartoti esmines intuicijas, siekia išugdyti dėmesingumą, leidžia naujai įprasminti, kaip ir ką mes išgyvename. Darbo skyrius žymiu dienoraštį primenančiais pavadinimais. Šis fragmentiškas dienoraštis – be pradžios ir be pabaigos (prasidėjęs labai seniai, pasibaigia sugrįžimu į pradžią). Jis tampa svarbia praktinio darbo dalimi, paaiškinimu. / In this work written as an essay, I make a symbolic trip which doesn‘t have a clear, precise goal nor aim. Existence, time, memory, past, God, birth, death, temporality, eternity – such are the unbound existential questions which I do look at but do not try to answer. I follow fragmented maps of memory, consider artists‘ creations and the conditions of their appearance. I base myself on phenomenological method which relies on reflection and demands to repeat the essential intuitions, asks to grow attentiveness, permits to give sense to what we experience and how we do it. I give titles to the parts of this work similar to personal diary titles. This fragmented diary is without beginning and without end (it started very long ago and it ends with returning to it‘s starting point). It becomes an important part of the practical work, it‘s explanation.
5

Krikščioniškosios asmens sampratos reikšmė ir patirtis sutuoktinių bendrystėje (“Sutuoktinių susitikimų“ rekolekcinio judėjimo patirties analizė) / Christian notion of the person and its importance in marriage (The experience of the retreat movement “Encounters of spouses”)

Sinicienė, Julija 14 July 2011 (has links)
Visame pasaulyje vis plačiau toleruojamos antišeimiškos vertybės. Jaučiama taip pat ir moralinio reliatyvizmo įtaka, teigianti, kad nėra vienos privalomos etinės ar moralinės tiesos, ir skelbianti tariamą laisvę, iš tiesų tik atskiriančią žmogų nuo žmogaus. Tokioje situacijoje šiandieninė Katalikų Bažnyčia aktyviai vykdo teologines bei pastoracines paieškas, siekdama įveikti vis didėjantį tarpusavio susvetimėjimą ir individualizmą šeimoje bei dabartinę šeimos krizę, besireiškiančią plintančia kohabitacija bei skyrybomis. Katalikiškoji teologija akcentuoja Dievo trinitarinį gyvenimą esant tinkamiausiu santuokos pirmavaizdžiu. Šeima yra unikali būtent savo panašumu į Dievo paveikslą ir tam tikra prasme yra apreiškimas, nurodantis, koks turėtų būti žmonių santykis su Dievu ir vienas kitu. Savo meilės bendryste vyras ir moteris santuokoje atspindi Trivienio Dievo paveikslą. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą turi asmeninį Dievo kvietimą meilės dialogui, bendrystei. Dialogo, pokalbio, komunikacijos matmuo yra esminė žmogaus tiesa. Žmogus save suvokia tik akistatoje su kitu. Santuokos kaip dialogo supratimas reiškia kokybiškai naują sutuoktinių buvimą kartu - buvimą santykyje, dialoge su nuostata girdėti suprasti, dalintis ir atleisti. Būti žmogumi reiškia būti pašauktam tarpasmeninei žmogiškai bendrystei, kurios pavyzdys matomas Trejybės Asmenų bendrystėje, kur visų tarpasmeninių santykių pamatas - buvimas dovana. Sutuoktiniai realizuoja šį pašaukimą meilei per santuoką. ... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor paper studies the positive experience of the retreat movement “Encounters hof Spouses”. This movement aims at reconciliation of families where spouses have relationship problems. This movement encourages openness and dialogue between spouses which is based on discovering the image and likeness of God in the human person. The paper therefore, stresses the role of understanding both oneself and the other person as having natural dignity and worth due to the image and likeness of God. This understanding leads to an open dialogue between spouses which brings confidence, trust and new unity. The methodology of the research was participant observation. The spouses shared their experience by talking and analyzing the positive changes in their relationships. The paper aims at the theological anthropological generalization of this help to families and provides some recommendations of how to apply this experience more widely. Thus , the paper is relevant and important for today’s society and Christian communities. The first part of the paper discusses the theological aspects of the human person and marriage in God’s plan for this world as seen from the documents of the Catholic Church. It deals with the Christian idea of the family as a reflection of the Trinitarian Union and as a vocation for divine love, as well as complete self-giving. It also analyzes marriage as a sacrament. The second part of the paper is devoted to the phenomenon of the dialogue as the basic... [to full text]
6

Biblijos horizontas XXa. šeštojo dešimtmečio kartos lietuvių poetų kūryboje / The Biblical horizon in the XXth century 6th decade generation Lithuanian poets' ceation

Norvaišaitė, Rasa 03 June 2005 (has links)
Summary The architectonics of the Biblical horizon allow to perceive, and highlight the ideological and semantical poetical kernel of the XXth century 6th decade poets’ generation. While highlighting the peculiarity of the Biblical horizon and revealing the semantical kernels of writers’ apprehension and poetical worldview, the theoretical hermeneutical principle of text reading is chosen. A reference is made to the perspective of Ricoeuras, which formulates the tradition of hermeneutical symbol and metaphor apprehension. The Biblical horizon is perceived according to the three poetical traditions of the Scripture re-creating. That would be: the structure of views proning to the logycs of rebellion and myth, the poetical principle of sensual and perceptual relation to the things, the intelectual novation of the biblical religious architectonics. The creation of these poets, representing diverse poetical traditions, idividually transform (Platelis, Kajokas, Gailius, Cieškaitė) or deform (Patackas) the notional field of the Scripture. In Patackas and Platelis poetry, representing the verse of death or reflection, for pointing out the Biblical horizon is important the mythopoetical cogitation which brings forward the dominant of rebellion, related to the sociocultural apprehension and revealing the Biblical typology of banishment from the paradise. Patackas poetry points out the perspective of the profanic paradygme, demythologization of the biblical images, semantical... [to full text]

Page generated in 0.0307 seconds