Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos Lietuvos komercinių bankų teikiamas elektroninės bankininkystės paslaugas vartotojo požiūriu.Pirmoje darbo dalyje analizuojami elektroninės bankininkystės paslaugos teoriniai temos aspektai. Antroje dalyje pateikiami atlikto tyrimo rezultatai apie elektroninės bankininkystės paslaugos problemas ir plėtros tendencijas. Siekiant įvertinti elektroninės bankininkystės paslaugos būklę ir teikiamų paslaugų kokybę, analizuojami devyni Lietuvos bankai („Swedbank“ AB, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, AB DnB bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, AB Ūkio bankas, AB Citadele bankas, UAB Medicinos bankas), teikiantys elektroninės bankininkystės paslaugas. / The master thesis deals with the Lithuanian commercial banks offered online banking services to a consumer‘s perspective. Electronic banking services theoretical aspects of the issue are analyzed in the first part of the work.The second part presents the results of a study of electronic banking issues and developments. In order to assess the state of e-banking services and quality of service, the analysis of nine Lithuanian banks (Swedbank AB, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, AB DnB bankas, AB SEB Bank, Nordea Bank Finland Plc, Lithuania Branch, AB Citadele bankas, Danske Bank A / S Lithuania branch, AB Ukio Bankas, UAB Medicinos bankas) was made for providing e-banking services.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamos elektroninės bankininkystės paslaugos Lietuvoje, lyginant jas su Europos Sąjungos valstybėmis, JAV, PAR, Rusija, Kinija, Brazilija, Australija. Pirmoje darbo dalyje pateikiami teoriniai elektroninės bankininkystės aspektai: rūšys, priemonės, privalumai ir trūkumai. Antroje darbo dalyje atlikta Lietuvos ir pasirinktų pasaulio valstybių elektroninės bankininkystės paslaugų palyginamoji analizė. Remiantis negrynųjų pinigų atsiskaitymus, mokėjimo korteles, bankomatus apibūdinančiais rodikliais nustatyta, jog Lietuva gali pasigirti panašia elektroninės bankininkystės priemonių kiekio struktūra, tačiau pagal vertines atliekamų operacijų elektroninėje erdvėje išraiškas Lietuva atsiduria žemiausiose pozicijose analizuojamų valstybių kontekste. Koreliacinės-regresinės analizės metu nustatyta, jog negrynųjų pinigų atsiskaitymus Lietuvoje lemia vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, bedarbių skaičius, mokėjimo kortelių skaičius šalyje, infliacija, grynųjų pinigų išėmimo operacijų bankomatuose vertė. Atlikus elektroninės bankininkystės perspektyvų vertinimą nustatyta, kad elektroninė bankininkystė Lietuvoje ir toliau plėsis: daugės elektroninės bankininkystės vartotojų, modernės vartotojų aptarnavimo ir apsaugos platformos elektroninėje erdvėje. / Bachelor final work examines e-banking services of the commercial banks operating in Lithuania and compared with EU countries, USA, South Africa, Russia, China, Brazil and Australia. The first part represent the theoretical aspects of electronic banking: sorts, devices, advantages and disadvantages. The second part of the work represent the carried out analysis of electronic banking service in Lithuania and other selected countries. Based on cashless payments, payment cards, ATMs describing indicators, Lithuania is very similar with other countries in e-banking devices using but in cashless payments operations values Lithuania is at the lowest positions in the context of the analysed countries. The correlation-regression analyse showed that there are five factors which determine the cashless payments in Lithuania: the average monthly average, the number of unemployed, the number of payment card in country, inflation, cash withdrawals from ATMs value. The qualitative analyse of prospects for e-banking showed that e-banking in Lithuania will grow: the number of e-banking consumers continues to grow, consumers’ service platforms will become more modern and safer.

Šiandien visos pasaulio valstybės akcentuoja neįgaliųjų integraciją, skaitmeninės atskirties mažinimą, yra kuriami socialinės integracijos įstatymai, rekomendacijos, kuriose kaip vienas iš svarbiausių punktų minimas prieinamumas. Šis prieinamumas apima ir informacijos prieigą – teisę į informaciją. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog: 1) rega yra svarbiausias žmogaus pojūtis, o jos netekimas apsunkina informacijos prieigą bei galimybę naudotis tomis paslaugomis, kuriomis naudojasi negalios neturintys žmonės, 2) internetinė bankininkystė suteikė galimybę asmeninius finansus tvarkyti neišeinant iš namų, o tai dėl komplikuoto neregių mobilumo yra ypač jiems aktualu, 3) siekiant sumažinti skaitmeninę neregių atskirtį, yra sukurta daugybė rekomendacijų, metodikų ir pagalbinių priemonių, palengvinančių internete esančios informacijos prieigą yra aktualu išsiaiškinti, kaip Lietuvos komercinių bankų teikiamos internetinės bankininkystės paslaugos yra prieinamos regos negalią turintiems asmenims. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti prieigos prie internetinės bankininkystės paslaugų užtikrinimą Lietuvos komerciniuose bankuose asmenims su regėjimo negalia. Šiam tikslui keliami uždaviniai yra: išnagrinėti internetinės bankininkystės paslaugas; išanalizuoti asmenų su regėjimo negalia skaitmeninės atskirties mažinimo galimybes; ištirti Lietuvoje veikiančių komercinių bankų internetinės bankininkystės paslaugų prieinamumą neregiams; išsiaiškinti, ar bankai imasi specialių priemonių tam, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, all of the world emphasizes the integration of disabled people, bridging the digital divide, is creating laws of social integration and recommendations in which accessibility is one of the key points. This includes the accessibility of information - the right to information. Therefore, given the fact that: 1) the vision is the most important human sense and its’ loss impedes the access to information and to those services which are used by people without disabilities; 2) internet banking is an opportunity to manage personal finances from home, which is especially important for blind people with complicated mobility; 3) on purpose to reduce the digital divide of blind people a lot of recommendations, methodologies and tools are created in order to facilitate access to online information; it is relevant to find out how Lithuanian commercial banks providing Internet banking services are accessible to visually impaired persons. The aim of this master work is to analyze the access to the online banking services in Lithuanian commercial banks for the people with visual disabilities. The goals of the work: to explore an online banking service; to analyze the digital divide bridging opportunities of persons with visual disabilities; to explore online banking services accessibility to the blind people in the commercial banks which operate in Lithuania; to find out whether the banks undertake special measures that their online banking services are available to people with... [to full text]

Ši tema yra aktuali tuo, kad informacinių technologijų įtaka, šalies gyventojams, verslui, ekonomikai ir kitiems veiksniams yra labai didelė. Nuo tos įtakos, kaip ji reiškiasi mūsų valstybės rėmuose, priklauso šalies informacinės visuomenės lygis. Jo sudedamosios dalys parodo, kokioje situacijoje yra šalies padėtis ir kur reikalinga plėtra, norint neatsilikti ar pirmauti tarp kitų valstybių - gyvenant naujoje ir modernioje visuomenėje. Apie informacinę visuomenę, jos aspektus ir bruožus, yra daug teorinės informacijos, kuri yra skirtinga, tačiau turi bendrus bruožus. Vienas iš garsiausių informacinės visuomenės teoretikų Frank Webster, ją aprašinėja teoriškai, tačiau praktiškai kaip išmatuoti šalies informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas tyrimų, neskaitant Statistikos Departamento, Eurostato ar kitų tyrėjų pateiktų ataskaitų apie esamą ir buvusią IT padėtį valstybėse, yra nedaug. Todėl, informacinės visuomenės plėtros ir perspektyvų analizė ir prognozė Lietuvoje, bus atlikta pagal Europos Komisijos parengtos e.Europe 2005 veiksmų plano informacinės visuomenės plėtros prioritetus. Tyrimo objektas – informacinės visuomenės plėtros padėtis ir perspektyvos. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą ir perspektyvas, remiantis teminių informacinės visuomenės aspektų analize, Europos Komisijos parengto e.Europe 2005 veiksmų plano, informacinės visuomenės plėtros prioritetais. Tyrimo uždaviniai: 1) Įvardinti ir apibūdinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Information Society is a term for a society in which the creation, distribution, and manipulation of information has become the most significant economic and cultural activity. An Information Society may be contrasted with societies in which the economic underpinning is primarily Industrial or Agrarian. The machine tools of the Information Society are computers and telecommunications, rather than lathes or ploughs. The main object of research is development situation and perspectives of information society. This master‘s paper represents conceptions and the history of information society, it also defines criteriuos, features, tasks and levels of it. The main priorities by the e.Euope 2005 development action plan, are selected for the information society analysis. Moreover there are analysed information society ranges like: population competence, public administration and knowledge economy. Further on, it‘s information and indicators are forecasted for next 4 years, in accordance with linear regression models. Considering to final reaearch, ascertained develompent tendencies of information society in Lithuania till 2010. The master‘s final paper proves the hypothesis that development of information society in Lithuania till 2010 is perspective. This paper consist of 85 pages, 37 pictures, 3 tables, 20 scientific literature sources and 30 information sources.