Magistro darbo objektas – e-valdžios modeliai. Darbo tikslas – įvertinus teorinius e-valdžios modelių diegimo aspektus, išanalizuoti šios idėjos taikymo mastus bei galimybes Lietuvos savivaldybėse. Pagrindiniai darbo uždaviniai: įvertinti e-valdžios diegimo patirtį ES šalyse; atskleisti e-valdžios sampratą ir esmę; išanalizuoti e-valdžios diegimo modelius; įvertinti e-valdžios diegimo pažangą Lietuvos viešojo administravimo institucijose; atlikti e-valdžios idėjos taikymo Vilniaus savivaldybėje pažangos įvertinimą bei numatyti tolesnes taikymo kryptis. Naudojantis teorinės problemos analizės, mokslinės literatūros analizės, loginės lyginamosios analizės bei sintezės, sisteminimo ir klasifikavimo, koncepcinio modeliavimo bei aprašomosios statistikos metodais, prieita prie išvados, kad šalies gyventojų naudojimosi 2001m. kovo mėn. EK patvirtintomis pagrindinėmis viešosiomis paslaugomis vartotojams ir verslui lygis yra gana žemas, o Vilniaus miesto savivaldybės teikiamomis elektroninėmis paslaugomis (populiariausia jų – elektroninė registracija poliklinikoje) naudojasi tik dešimtadalis anketiniame tyrime dalyvavusių gyventojų. Nors Vilniaus miesto savivaldybės internetinis tinklapis yra pripažįstamas kaip vienas geriausių tinklapių tarp visų Lietuvos savivaldybių, tačiau pastebima, kad tik penktadalis tyrime dalyvavusių Vilniaus miesto gyventojų lankėsi šiame tinklapyje ieškodami informacijos. Nepaisant to, jog Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė pateikia platų... [toliau žr. visą tekstą] / The object of master thesis – e-government models. The aim of this work is to evaluate theoretical aspects of implementing e-government models and to analyze the practice of this idea in Lithuanian municipalities. Primary tasks of the work: to evaluate the practice of e-government implementation among EU countries; to reveal the concept and essence of e-government; to analyze models of e-government implementation; to measure the progress of implementing e-government in public administration institutions; to accomplish the evaluation of e-government situation in Vilnius municipality and to foresee the primary trends for development. The application of methods of theoretical problem analysis, scientific literature analysis, logical comparative analysis and synthesis, filing and classification, concept modeling and descriptive statistics, has presented the conclusion that public services for consumers and business, that were confirmed by EC in March, 2001, are not widely used. The survey has presented that only a tenth of all respondents have used the electronic services that are provided by the municipality of Vilnius city (the most popular service is electronic registration in health centre). Despite the fact that internet page of Vilnius city municipality is acknowledged as one of the best among Lithuanian municipalities, the survey has presented that only a fifth of participants of the survey had visited this portal for the purpose of information search. Though, the... [to full text]

The purpose of this research is to find out trust elements in e-voting systems and possible ways of implementation of them in IS. The objects of research are theoretical Lithuanian e-voting system’s concept and Geneva’s e-Voting, Estonian I-Voting systems. The main tasks were performed in order to solve this research problem: theoretical trust in e-government models were analysed, the research of trust elements in Lithuanian e-voting system’s concept and Geneva’s e-Voting, Estonian I-Voting systems were done, complex trust model in e-voting were described and finally the experiment was done. Methods used in research – analysis of scientifical literature, the complex trust in e-voting model is created in order to find out it‘s validity, experiment consisting of questionaire is made. The results and conclusions of research – after analysis of trust models in e-government we concluded that these factors can be divided into two groups - pre-interactional factors: individual citizen, institutional attributes, technology and interactional factors: product/service attributes, transactional delivery and fulfilment of services and information content attributes. After analysis of Lithuanian e-voting system’s concept and Geneva’s e-Voting, Estonian I-Voting systems trust elements were defined. The experiment – a questionaire gave results that the most important factors while creating e-voting systems in order to stimulate citizens trust are citizens confidenciality, trust in governemnt... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this research is to find out trust elements in e-voting systems and possible ways of implementation of them in IS. The objects of research are theoretical Lithuanian e-voting system’s concept and Geneva’s e-Voting, Estonian I-Voting systems. The main tasks were performed in order to solve this research problem: theoretical trust in e-government models were analysed, the research of trust elements in Lithuanian e-voting system’s concept and Geneva’s e-Voting, Estonian I-Voting systems were done, complex trust model in e-voting were described and finally the experiment was done. Methods used in research – analysis of scientifical literature, the complex trust in e-voting model is created in order to find out it‘s validity, experiment consisting of questionaire is made. The results and conclusions of research – after analysis of trust models in e-government we concluded that these factors can be divided into two groups - pre-interactional factors: individual citizen, institutional attributes, technology and interactional factors: product/service attributes, transactional delivery and fulfilment of services and information content attributes. After analysis of Lithuanian e-voting system’s concept and Geneva’s e-Voting, Estonian I-Voting systems trust elements were defined. The experiment – a questionaire gave results that the most important factors while creating e-voting systems in order to stimulate citizens trust are citizens confidenciality, trust in governemnt... [to full text]

Didėjant interneto skvarbai ir visuomenės kompiuteriniam raštingumui, vis daugiau įmonių ir žmonių naudojasi elektroninėmis valdžios paslaugomis ir šių paslaugų teikimas tapo neatsiejama bet kurios valstybinės institucijos veiklos dalimi. EDAS sistemos įtaka Lietuvos verslui yra ypač svarbi, nes teikiamos socialinio draudimo paslaugos yra aktualios visoms įmonėms. E-valdžia įtakoja verslo sąlygas Lietuvoje ir tarptautinį valstybės konkurencingumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“ (2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 2115) pažymima, kad „Lietuviškam verslui šis išbandymas gali būti labai sunkus, tačiau teigiami šio persiorientavimo rezultatai leis paprasčiau ir efektyviau dalyvauti pasaulinėse prekių ir paslaugų rinkose“. Vienas svarbiausių Lietuvos verslo sąlyčio taškų su valdžia yra Sodros veikla. Viena iš Sodros funkcijų yra duomenų apie draudėjus ir apdraustuosius apskaita vykdoma pagal Lietuvos verslo įmonių teikiamas ataskaitas. Kokybiškos elektroninės paslaugos leistų pagerinti Lietuvos verslo klimatą. Kyla klausimas kaip įvertinti EDAS sistemos atitikimą Lietuvos verslo lūkesčiams ir tuo pačiu kokios turėtų būti tolimesnės tobulinimo gairės. / Governments worldwide face with the challenge of transformation and the need to reinvent government systems in order to deliver efficient and cost effective services, information and knowledge through information and communication technologies. One of the most important aspects of e-government is how it moves businesses closer to the government. State Social Insurance Fund Board of the Republic of Lithuania presented the electronic services for Lithuanian business named EDAS. The object of this master thesis is e-government model application in the EDAS system. The aim of the work is to analyze theoretical e-government models and aspects, benchmark EDAS system according to evaluation criteria and to propose the guidance for improvement. The main tasks of this paper are to analyze the e-government models, application domains, aspects and criteria for benchmarking; to analyze scientific studies and international practice; to propose the benchmarking method which could evaluate EDAS system from a theoretical perspective; to measure Lithuanian business satisfaction with EDAS system using the survey and, according to its results, to propose the primary trends for improvements. The methodology for benchmarking was selected using logical e-government strengths and weaknesses analysis, American Customer Satisfaction Index criteria, Kearns e-government evaluation model, and European Commission e-Government Economics Project (eGEP). The aspects of these models were used for the... [to full text]

Disertacinis darbas pirmą kartą išsamiai sistemiškai nagrinėjamas parlamentinės kontrolės institutas kaip konstitucinės teisės dalis, sudaranti parlamentinės teisės pošakį ir disertaciniame darbe, remiantis Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos parlamentinės kontrolės modelių analize, vertinamas Lietuvos parlamentinės kontrolės modelis ir jo įgyvendinimas. Disertacinio darbo tikslas - išnagrinėti ir įvertinti parlamentinės kontrolės institutą kaip konstitucinės teisės institutą. Darbas sudarytas iš įvado, darbo metodologijos ir tyrimų apžvalgos, keturių dėstomosios dalies skyrių, išvadų ir pasiūlymų. Pirmojoje disertacinio darbo dalyje analizuojama tautos suvereniteto doktrinos ir valdžių padalijimo principo įtaka parlamentinės kontrolės instituto, vystymuisi. Antrojoje - nagrinėjamas parlamentinės kontrolės ir priežiūros sąvokų įvairovės ir specifinių bruožų klausimas ir parlamentinės kontrolės sąvokos turinio aspektai: sensu stricto ir sensu largo. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modeliai senosios demokratijos valstybėse. Nagrinėjant parlamentinės kontrolės institutą, analizuojama ir parlamentinė praktika, „tipiniai“ modeliai demokratinėse valstybėse, šių modelių įgyvendinimo ypatumai. Ketvirtojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinės kontrolės įgyvendinimo modelis. Nagrinėjama ne tik Konstitucinio Teismo doktrina, bet ir parlamentinė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral for the first time it systematically studies the institute of parliamentary control as a part of the constitutional law forming a sub-branch of the parliamentary law and the doctoral dissertation provides the evaluation of the Lithuanian model of parliamentary control and its implementation based on the analysis of such models in Great Britain, Germany, the United States of America and France. The aim of the doctoral dissertation is to analyze and assess the institute of parliamentary control as the institute of constitutional law. The dissertation includes the introduction, methodology and research reviews, four chapters of the body, conclusions and recommendations. The first part of the doctoral dissertation analyses the influence of the Nation‘s sovereignty doctrine and the principle of separation of power on the development of the institute of parliamentary control. The second part establishes problem of variety in definitions specific features of parliamentary control and supervision and content dimensions of the parliamentary control definition: sensu stricto and sensu largo. The third part of the doctoral dissertation analyses models of parliamentary control implementation in the countries of the old democracy. Together with the institute of parliamentary control, the parliamentary practice is also studies, as well as “typical” models in the democratic countries and peculiarities of implementation of these models. The forth part of the dissertation... [to full text]

Pastaruoju metu e.valdžia tampa vis dažnesnis diskusijų objektas tiek buitiniu, tiek ir aukščiausiu teoriniu lygiu visame pasaulyje. Beveik visos pasaulio valstybės vysto e.valdžios iniciatyvas, eEuropos 2005 Veiksmų Plane e.valdžia išskiriama kaip viena pagrindinių prioritetinių krypčių. Ir nors pats e.valdžios fenomenas palyginti nesenas, tačiau jo skvarba tampa kiekvienos šalies socialine būtinybe. Dabartinės valdžios teisinio reguliavimo pagrindai iš esmės kinta dėl naujų valstybės ir visuomenės sąlygų bei poreikių. Nesunku pastebėti, kad šiandien radikaliai keičiasi valstybinio valdymo funkcijos, būdai bei jų įgyvendinimo priemonės. Visuotinai pripažinta, kad e.valdžios įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo teisinio reguliavimo aplinkos. Valstybės turi nustatyti e.valdžios teisinio reglamentavimo rėmus, geriausiai atitinkančius jų visuomeninius poreikius, kadangi tik tinkama teisinė aplinka gali paskatinti e.valdžios procesų vystymasi. Kyla daugybė teisinių problemų, kurių sureguliavimui tiek mokslininkai, tiek įstatymų leidėjai ieško geriausių sprendimo būdų. / Recent developments of e-governance initiatives and processes are highly dependant on a proper legal environment of e-governance. The author of the thesis provides an overview of different legal framework initiatives for e-governance and identifies the advantages and disadvantages of them. The second part of the thesis is devoted to different regulatory theoretical approaches of e-governance expanding gradually around the world. First one concentrates on the developing separate laws and regulations covering individual questions pertaining to e-governance. Holistic framework identifies and addresses all relevant issues impacting e-Governance development under a single principal law or regulation. This part also includes an analysis of the alternative and maybe co-existence regulatory ways for e-governance – principle based model and self-regulation. Which model will work better will depend on the purpose of the regulation and on the specific circumstances. The third part gives real life examples introducing with the Austrian E-government Act and the USA 2002 E-government Act. Although the acts develop different e-governance legal regulatory concepts, several common features are identified – main e-governance principals, public-private partnership, establishing the responsible institutions, penal provisions. Finally current e-government situation of the Republic of Lithuania is examined. The legal environment of e-governance in Lithuania is still in transitional phase and... [to full text]

LIETUVIŲ Šv. KAZIMIERO DRAUGIJA (Jaunimui auklėti ir globoti) Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (jaunimui auklėti ir globoti) buvo įsteigta 1925 m. Tai buvo viena įtakingiausių kultūros ir švietimo organizacijų kaime, iš visų Vilniaus krašte veikusių lietuviškų draugijų. Jos poreikis buvo didelis, todėl kad dauguma Vilniaus krašte gyvenusių lietuvių buvo kaimiečiai. Draugijos tikslas buvo skatinti lietuvių jaunimo švietimą, o taip pat išlaikyti tautinį identitetą. Šiam tikslui įvairiose regionuose buvo kuriami draugijos skyriai, bibliotekos, skaityklos. Organizuojamos paskaitos, kursai ir kultūros renginiai. Draugija veikė pg. savo įstatus, kurie po ilgų pastangų buvo valdžios patvirtinti. Pagrindiniai jos padaliniai buvo Centro valdyba ir Visuotinis narių susirinkimas. Centro valdyba susidėjo iš 5 asmenų su pirmininku priešakyje. Savo veikloje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija (LŠKD) bendradarbiavo su „Ryto“ švietimo draugija ir Laikinuoju Vilniaus lietuvių komitetu (LVLK). Būtent šis komitetas teikė finansinę ir įvairią kitokią paramą. Tarpininkaujant jam, iš Lietuvos pusiau konspiruotais kanalais buvo gaunama spauda ir literatūra, reikalinga švietimui. LŠKD įkūrėjai buvo didelį autoritetą turintys kunigai, o ilgalaikiais pirmininkais buvo A. Viskantas ir V. Taškūnas. 1925-1930 m. veiklos laikotarpiu draugijai pavyko įsteigti daugelį savo skyrių, o 1935 m. pasiektas rekordas, jų veikė netgi 477. Reikia pripažinti, kad bendradarbiavimas su kitomis lietuvių organizacijomis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Lithuanian St. Casimir Association (for educating and fostering youth) was established in 1925. It was one of the most influential cultural and educational organizations in the country, regarding all working Lithuanian associations in Vilnius region. The need for it was immense as most of the residents in Vilnius region were countrymen. The aim of the association was to promote the education of Lithuanian youth, as well as to maintain the national identity. For this aim, the association’s departments, libraries, reading-rooms were being established in various regions. Lectures, courses and cultural events were being organized as well. The association worked according to its rules which, after long struggle, were ratified by the government. The main its departments were Central Board and General Members Meeting. Central Board comprised five people and a chairperson. Lithuanian St Casimir Association (LSCA) cooperated with “Rytas” educational association and Temporary Committee of Vilnius Lithuanians (TCVL). The latter provided financial and other support. Through the mediation of it, through partially conspiratorial channels the press and literature needed for education was available from Lithuania. The founders of the LSCA were authoritative priests, and the long-term chairmen were A. Viskantas and V. Taškūnas. During the year 1925-1930 the association managed to establish many of its departments and in 1935 the record was reached as even 477 departments were working... [to full text]

E. valdžios esmė – padaryti aptarnavimo sferą labiau prieinamą, orientuotą į klientą (paslaugos gavėją), labiau aktualią piliečiams ir greičiau reaguojančią į jų poreikius. Tik kryptingai siekiant šių esminių tikslų, galėsime sakyti, kad įgyvendinama veiksminga ir efektyvi valdžia. Vykstant globaliai valdžios transformacijai aktualiausia tema nustatyti kas lemia e. valdžios veiksmingumą ir kokybę. Šio darbo tikslas - atskleisti valdžios veiksmingumą ir kokybę lemiančius kriterijus. Jau 1990 m. JAV atsirado pirmosios e. valdžios užuomazgos, siekiant patobulinti viešojo sektoriaus funkcionalumą. Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pirmosios , kurios iškėlė idėją reorganizuoti, modernizuoti valdymą per informacines komunikacines technologijas, kuris taptų efektyvesnis, greitesnis, kokybiškesnis ir pigesnis. Elektroninės valdžios idėja kilusi JAV buvo greitai nukopijuota Europos sąjungos, ir nuo tada yra formuojamos politinės iniciatyvos vystymas lygiagrečiai su JAV Veiksmingumas dažniausia matuojamas pagal tai kaip tai paveikia tikslines grupes. E. valdžios veiksmingumo pasireiškimas vyksta trimis kryptimis, nukreiptas į : viešąjį administravimą, gyventojus, verslą. Daugelis mokslininkų pažymi, kad valdžios veiksmingumas yra siejamas su gyventojų poreikių patenkinimu ir efektyviu išteklių panaudojimu tiems poreikiams patenkinti. Vienas iš svarbesnių diskutuotinų klausimų yra veiksmingumo vertinimo problema. Kriterijai, kuriais remiantis gali būti vertinamas e. valdžios... [to full text] / The aim of e.government – to make a service more available and orientated to the customer, relevant for all people and effectively reacted to their needs. Only purposeful of these aims can bring really efficient ant effective government. In the global government transformation, topical theme is to identify e. government efficiency and quality dependency. In the year 1990, in the USA were initial e. government nudes, with the purpose to modernize government functions. USA was the first country, which brought idea to reorganize, modernize governance via ICT that makes governance more efficient, qualitative, quick and cheaper. The EU quickly copied the electronic government idea and since then the electronic government political initiatives are developed parallel in the USA and in the EU. Efficiency measure usually is according as influence to the interests groups. E. government efficiency manifest is in three ways: public administration, citizens and business. Many scientists’ notes that efficiency of the government associative with people needs satisfaction and the effective use of resource. One of the more important questions is efficiency measure problem. Criterions for the e. government efficiency measuring involve these areas: formation of governance, economical effectiveness, IT development, personnel qualification, e. service. E. service – is the main e. government expression tool, that’s why e. government quality is reflected in e. service. E. government quality... [to full text]

Šiandien į „viešojo valdymo“ sąvoką įeina viešosios politikos formavimas ir viešasis administravimas, vykdomoji valdžia ir jos stiprėjimas, tarnautojų, piliečių ir jų grupių įtaka formuojant politinius ir administracinius sprendimus, viešojo ir privataus sektorių partnerystė ir t.t. Svarbiausią vietą Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje užima Vyriausybė. Ji yra aukščiausioji valstybės valdžios vykdomoji institucija Lietuvos Respublikoje, įgyvendinanti vykdomąją valdžią šalyje ir vadovaujanti šios sistemos institucijoms bei koordinuojanti jų veiklą. LR Vyriausybė, spręsdama problemas ar rengdama įstatytumus, jų projektus ir pan, sudaro darbo grupes konkretiems klausimams spręsti. Pasitelkus visas įmanomas priemones ir veikimo būdus galima sumaniai ir pagrįstai kurti, įgyvendinti bei taikyti įstatymus, spręsti konkrečias gyvenimiškas situacijas, sudaryti ir įgyvendinti reikalingas visuomenės vystymo programas, tačiau vis dar atsiranda kliūčių sprendžiant valstybinės reikšmės klausimus ir problemas. Šio darbo tikslas – aptarti viešosios valdžios struktūrą, veiklą, išorinį poveikį, bei politikos tinklų tipus teoriniu lygmeniu bei išanalizuoti vienos struktūrinės dalies (darbo grupių) veiklą, išsiaiškinti Lietuvos Respublikos valdžios institucijose susidarančių politikos tinklų tipus ir jų reikšmę valstybei. Iškeltos 3 hipotezės, jog mokslinėje literatūroje trūksta LR Vyriausybės darbo grupių veiklos reglamentavimo, sudarymo, kandidatų... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, the concept of "public authority" includes public policy formation and public administration, executive power and its strength, also the influence of civil servants, citizens and their groups on the formation of the political and administrative decisions, public-private partnerships, etc. The Government has the most important place in the Lithuanian system of executive authorities. It is the supreme executive body of state power in the Republic of Lithuania, which is implementing the executive power and leading the institutions of this system coordinating their activity. While solving the problems and drafting the laws and their projects Lithuanian government establishes working groups to tackle specific issues. Through all the possible means and methods of operation the laws can be implemented and applied quite sensibly and reasonably, dealing with specific real life situations, creating and implementing public development programs, however there still are barriers dealing with the issues of state interest. The aim of the research – to discuss the structure, activity of public authority, external impact on it, types of policy networks at the level of theory, to analyze the activity of one of the structural parts (work groups); to clarify the types of policy networks established in the Lithuanian government bodies and their implications for the state. There are raised three hypotheses: (1) in the scientific literature there is lack of regulation of activity of... [to full text]

Sparčiai besivystančios informacinių ir ryšių technologijos atvėrė naujas globalaus bendravimo ir sąveikos galimybes – sukūrė elektroninę erdvę be įprastų laiko ir atstumo suvaržymų. Atsižvelgiant į globalizaciją, vienas svarbiausiųjų uždavinių šiuolaikinei valstybei – keistis pagal modernėjančios visuomenės ir verslo poreikius bei lūkesčius, keisti valstybės valdymą, o kartu modernizuoti viešąjį administravimą, diegiant šiuolaikines technologijas, pertvarkant ir permąstant organizacinius procesus, atsižvelgiant į vartotojo poreikius bei siekiant efektyvumo valdyme. Elektroninė valdžia suprantama kaip viešojo administravimo veikloje diegiamų informacinių ir ryšių technologijų, organizacinių šios veiklos pokyčių ir naujų įgūdžių, skirtų viešosioms paslaugoms, demokratiniams procesams ir viešajai politikai tobulinti visuma. Tolimesnė e. valdžios plėtra reikalauja elektroninių viešųjų paslaugų efektyvumo ir saugumo. Taigi vienas iš svarbiausių e. valdžios aspektų yra užtikrinti didesnį paslaugų naudotojų pasitenkinimą elektroninėmis viešosiomis paslaugomis, atkreipiant ypatingą dėmesį į tokias elektronines viešąsias paslaugas, kurios gali būti teikiamos tarpnacionaliniu lygmeniu. Teikiant šias paslaugas elektroniniu būdu, turi būti siekiama plataus jų naudojimo, o ne vien tik šių paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę. Darbo tikslas – išanalizavus teisės aktus, institucijas, remiantis statistiniais duomenimis ir atlikus kokybinį tyrimą, įvertinti informacinės visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid development of information and communication technologies opened up new opportunities for global interactions – developed electronic space without usual time and distance strictures. Considering globalization, one of the most important tasks for the present government is being able to change along with the exigencies and expectations of modern society and business, being able to change state ruling and at the same time make public administration modern, using up-to-date technologies, rethinking and rearranging organizational processes considering consumer requirements and trying to achieve effective control. Electronic Government is understood as an entirety which includes integration of information and communication technologies into public administration, new skills and alternation of organizational activities designed for the purpose of public services, democratic operations and open politics’ improvement. Further development of Electronic Government requires public services to be effective and secure. So, one of the key aspects of Electronic Government is to ensure the consumers, who are using electronic public services, satisfaction and pay exceptional attention to the services which can be offered internationally. In order to be able to offer these services electronically, we have to aim for a wide range of use, not only for relocation of the services into electronic medium. The purpose of work is to evaluate the implementation of Electronic... [to full text]

Darbe analizuojami e. valdžios projektai, jų rengimo etapai, e. valdžios projektų savybės, specifika, e. valdžios projektų modeliai. Darbo tikslas: išnagrinėti e. valdžios projektų specifiką, rengimo metodiką; aprašyti būtinus bei galimus e. valdžios projektų diegimo etapus, remiantis sėkmingais ir nesėkmingais jau įvykdytais e. valdžios projektais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; išnagrinėti teorinį projekto modelį, jį pritaikyti e. valdžios projektams. Darbo objektas: e. valdžios projektai, e. valdžios projektų diegimui reikalingi etapai, e. valdžios projektų valdymo metodika. / The objectives of the work is to explore the specifics of e-government projects, methods of arrangement, manner of records and potential stages of e-government project implementation, on the ground of already implemented successful or unsuccessful e-government projects in Lithuania and abroad; to look at the theoretical model, apply it for e-government projects. The target is: e-government projects, necessary stages of e-government projects, management methodology of e-government projects.