Šiame darbe analizuojamas elektroninio parašo reguliavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje 2000-2005 m. Darbe remtasi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės ir Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikta statistine medžiaga, Lietuvos Respublikos Seimo išleistais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais. Darbe teigiama, kad kvalifikuotas elektroninis parašas Lietuvoje elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose. Kvalifikuotas elektroninis parašas bus diegiamas ir naudojamas valstybės institucijoms teikiant viešąsias elektronines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims „vieno langelio“ principu. / In this work regulation and implementation of electronic signature is analysed from 2000 to 2005. The information in this work is based on statistics data of Information Society Development Committee and Statistics department under Government of Lithuania Republic, laws issued by Seimas of Lithuania Republic and decisions made by Government of Lithuania Republic. It is affirmed, that qualified electronic signature has the same legal force to electronic data as signature on written documents. Qualified electronic signature will be introduced and implemented in public institutions providing electronic services to legal and physical entities by “one window” principle.

Bėgant laikui atsiranda vis naujesnės ir tobulesnės technologijos, kurios, kartu su savimi, atsineša vis naujesnių teorinių ir praktinių teisinių problemų susijusių su elektroninių sandorių sudarymu. Prasidėjęs nuo keleto EDI sandorių, neįtikėtinas interneto išpopuliarėjimas davė pagrindą elektroninės komercijos atsiradimui. Elektroninę komerciją pagal dalyvių ypatumus galima skirstyti į keletą rūšių. Šiame darbe nagrinėjama tik viena iš jų, t.y. sandoriai sudaromi verslas verslui aplinkoje. Siekiant atskleisti elektroninių sandorių sudarymo reglamentavimo ypatumus, darbe tiriamos tradiciniams sandoriams taikytinos ofertos ir akcepto taisyklės, bei nevienodas jų suvokimas skirtingose šalyse. Šalia šių taisyklių, analizuojamos specifinės, Elektroninės komercijos direktyvoje bei Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme įtvirtintos, nuostatos, kurios taikomos išimtinai elektroninei komercijai – informacinės visuomenės paslaugoms. Elektroniniai sandoriai yra ypatingi visų pirma tuo, jog jie yra sudaromi ir užfiksuojami ne materialioje, o elektroninėje formoje, todėl darbe nagrinėjamas elektroninio dokumento galiojimas ir galimybė būti įrodinėjimo priemone teisme. Kadangi pagrindinis sandorių sudarymui reikalingas elementas – šalių valia, darbe analizuojamas elektroninio parašo (tiek paremto, tiek neparemto kvalifikuotu sertifikatu), kaip šalies valios išraiškos, galiojimas ir su juo susiję probleminiai klausimai. Kiekviena iš priemonių, leidžiančių sudaryti... [toliau žr. visą tekstą] / In the course of time it comes into being newer and more unexceptionable technologies which bring newer theoretical and practical problems of concluding electronic transactions. Internet has started from several EDI transactions and became extremely popular thus it gave the birth of electronic commerce. Electronic commerce could be divided according to peculiarities of parties into several types. The work deals with only transactions in business-to-business environment. On purpose to exhibit the peculiarities of electronic transaction regulation, it is analysed offer and acceptance rules applicable to traditional transactions and variety of conceptions in different countries. According to the mentioned rules, there is an analysis of specific provisions regulated under Directive of Electronic commerce and the Information society services Law of Republic of Lithuania, which are exclusively, invoked in electronic commerce – for information society services. Electronic transactions are peculiar because they are concluded and fixed in an electronic form. Therefore, the validity and possibility of being an evidentiary material are analysed. The basic element which is required to make a transaction – the free will of parties. Validity and other related problematic questions of electronic signature are analysed in the work. Each of permissive means to make an electronic transaction is providing different possibilities to transact, therefore the influence of offer and acceptance and... [to full text]

Elektroninio parašo panaudojimo galimybės bei nauda nenuginčijami. Praėjo daugiau nei aštuoni metai nuo to kaip Europos parlamentas ir Europos Sąjungos taryba priėmė direktyvą dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos. Po šios direktyvos priėmimo tiek Lietuvoje tiek visoje Europoje sekė įstatymai, reglamentuojantys elektroninio parašo naudojimą nacionaliniame lygmenyje. Taip pat sekė standartų tvirtinimas tam, kad būtų išvengta nesuderinamumų. Darbe yra apžvelgiama dabartinė Lietuvos padėtis taikant elektroninį parašą elektroninėje valdžioje bei komercijoje, remiantis paskutiniu metu atliktais tyrimais Lietuvoje ir Europoje. Darbas yra suskirstytas į keturias pagrindines dalis. Pirmojoje dalyje yra išanalizuoti metodai, kuriais yra remiamasi formuojant elektroninį parašą ir kaip šie metodai užtikrina, jog elektroninis parašas yra apsaugotas nuo klastojimų. Antroje dalyje apžvelgiama elektroninio parašo teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Trečioje išanalizuojamas praktinis Lietuvos ir kelių Europos valstybių praktinis pasiruošimas. Ir ketvirtoje dalyje aprašyti atlikti tyrimai. Viename iš jų įvertinama kaip Lietuvos valstybinės institucijos yra pasiruošusios priimti elektroninius dokumentus, pasirašytus e. parašu. Antrame tyrime atliktoje apklausoje yra įvertinama koks šiuo metu yra visuomenės susipažinimo lygis su elektroninio parašo infrastruktūra. / Electronic Signature‘s benefit is obvious. Nearly eight years have already past since European Parliament and European Commission legitimated directive on a Community framework for electronic signatures. In Lithuania and in all Europe followed legislations for electronic signature infrastructure. Also standards were created to prevent incompatibility. In this study Lithuanian situation in usage of electronic signature for electronic government, electronic commerce is reviewed. In this study review is referenced to the research that has been done lately in Europe and in Lithuania. This study is divided into four parts. Methods that are used in creating electronic signature have been analysed in first part. Furthermore it has been analysed algorithms that are used to warrant highest security and to prevent forgery. Electronic signature legislation in Lithuania is reviewed in second part. Third part is for overlooking of practical usage aspects in Lithuania and in Europe. In fourth part two research have been made. One of them is for evaluation of preparation of main state institutions to accept and send documents signed electronically. Second research is for evaluation of society’s knowledge in electronic signature field.

While all the modern world is moving to the electronic space and the services are assuming a digital form, one also gives thought to the means to approach to this more and more often, and one of many of the means is digital signature. Electronic signature would even overtake its inky prototype not only in science or IT business, but also in the heads of the consumers, if there were not any traditional, organizational barriers, any fear of innovations and uncertainty amongst many other factors that are useful to explore. The most popular implementation of digital signature - PKI (Public key infrastructure) – can fill a lot more than one function; the variety of all of the PKI application areas is very wide. Also known as assymetric cryptography, PKI can provide an opportunity not only to sign a document, but also a reverse process is possible, that is to communicate safely in the Internet or other net using public key for encoding and private key for decoding. The paper strives to point out the essence and the main principles of PKI, to disclose its possibilities and means for the organizations and the users, to analyse the empirical information in an organization, to measure the current PKI situation in Lithuania also touching Europe, to reveal the mindset and behaviour peculiarities of a potential user of the digital signature. / Visam šiuolaikiniam pasauliui persikeliant į elektronines erdves, paslaugoms įgaunant skaitmeninę formą, vis dažniau susimąstoma ir apie visas priemones tam pasiekti, iš kurių viena – e.parašas. E.parašas kai kuriais atžvilgiais netgi lenktų rašalinį savo prototipą ne tik moksle ir IT versle, bet ir vartotojų galvose, jei ne tradiciniai, organizaciniai barjerai, naujovių ir nežinomybės baimė, bei daugelis kitų veiksnių, kuriuos naudinga ištirti. Labiausiai paplitusi e.parašo realizacija PKI (Public key infrastructure) – viešojo rakto infrastruktūra – gali atlikti žymiai daugiau nei vieną funkciją, visos PKI taikymo sričių įvairovės darbe nepavyktų atskleisti dėl vietos ir laiko stokos. Dar vadinama asimetriniu šifravimu, PKI gali ne tik suteikti galimybę pasirašyti dokumentą, bet įmanomas ir atvirkštinis procesas, t.y., užšifravimui naudojant viešąjį, o iššifravimui – privatųjį raktą, saugiai komunikuoti internete ar kitame tinkle. Darbas siekia parodyti PKI esmę ir pagrindinius principus, atskleisti galimybes ir priemones organizacijoms ir vartotojams, išanaliztuoi empirinę informaciją organizacijoje, įvertinti dabartinę PKI situaciją Lietuvoje, paliečiant Europą, atskleisti galimo skaitmeninio parašo vartotojo elgsenos ypatumus.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos naudotojo elektroninės tapatybės valdymo problemos, sprendimo būdai ir siūlomas praktinis sprendimo pritaikymas. Darbe analizuojami įvairūs tapatybės valdymo būdai bei lyginama programinė įranga, kuri gali padėti išspręsti elektroninės tapatybės valdymo problemas. Išanalizavus esamas Vilniaus Gedimino technikos tapatybės valdymo problemas, parinkta tinkamiausia programinė įranga, kuri labiausiai tinka galutinio sprendimo Vilniaus Gedimino technikos universitete įgyvendinimui. Sukurtas teorinis modelis galėtų būti įgyvendintas VGTU ir būtų susietas su LR el. parašu. Darbą sudaro 7 dalys : įvadas, naudotojų tapatybės valdymo analizė, esama elektroninės tapatybės būklė VGTU, asmens tapatybės valdymo sprendimų analizė, „IBM Tivoli identity management“ sprendimo pritaikymas VGTU, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis 63 p. teksto be priedų, 31 iliustr., 4 lent., 40 bibliografinių šaltinių. / In the final master theses the problems and solutions of user identity management are discussed, the practical application of proposed solution presented. Work analyses various identity management approaches as well as compares software dedicated to user identity management problems. After an analysis of Vilnius Gediminas Technical University user identity management problems, the most efficient software was selected, which is the most suitable solution for Vilnius Gediminas Technical University. The developed theoretical model could be applied in VGTU and connected with LR e. signature. Structure: introduction, analysis of user identity management, condition of VGTU user identity, identity management decision analysis, "IBM Tivoli Identity Management“ solutions for VGTU, conclusions, references. Thesis consists of: 63 p. text without appendixes, 31 pictures, 4 tables, 40 bibliographical entries.

Šiuolaikinės informacijos perdavimo technologijos leidžia organizuoti video paskaitas ir tam yra kuriamos video paskaitų sistemos. Išanalizavus egzistuojančias video paskaitų sistemas buvo iškeltos kelios problemos: • nepakankamas pateikiamos informacijos saugumo lygis; • nesuteikiama galimybė dėstytojams realiu laiku modifikuoti mokomosios medžiagos turinį. Pateiktų problemų sprendimui pasiūlytas sistemos modelis, kuriame akcentuojamas vartotoju autentifikavimas e. parašu ir pateikiamos informacijos šifravimas. Šias problemas pavyko sėkmingai išspręsti panaudojant populiarius ir kriptografiškai saugius algoritmus. Suprojektuota sistema sėkmingai išbandyta, o atlikus eksperimentini tyrimą nustatyta, jog sistemos funkcionalumas niekuo nenusileidžia standartinėms paskaitoms. / Modern communication technology allows you to organize video lectures and that’s why the systems of video lectures are created. . After the analysis of existing video lectures systems, several issues have been raised: • low security level of the proposed information; • not given access to the teachers to modify the content of teaching materials in real time. For the solution of the problems the model of the system is suggested which focuses on the authentication of the user by the e. signature and the encryption of the given information. These problems have been successfully solved by using popular and secure cryptographic algorithms. Designed system is successfully tested, and, after a pilot study was found that the functionality of the system is as good as the standard lectures.

Informacinės technologijos ir Interneto tinklas įsiterpė į mokslą, gamybą, ekonomiką ir valstybės valdžią bei pakeitė mūsų pasaulėžiūrą – tai kas buvo neįmanoma dar prieš dešimtmetį, tapo realybė. Sąskaitų apmokėjimas Internetu, sutarčių pasirašymas, paslaugų užsakymas ir apsikeitimas kita informacija tarp privačių asmenų, valstybės institucijų ir verslo organizacijų vyksta „online“ (tiesioginio laiko) režimu. Tačiau kuo daugiau atsiranda naujų galimybių siunčiant duomenis Internetu, tuo sparčiau auga elektroninių nusikaltimų skaičius. Elektroniniai nusikaltėliai siekiant savanaudiškų tikslų gali pasinaudoti konfidencialia informacija, pakeičiant tik vieną simbolį, pavyzdžiui, sąskaitos numeryje ar kitaip iškraipant informaciją, gali atnešti nuostolių asmenims ir organizacijoms. Tačiau nepaisant visų grėsmių Interneto tinklas yra iki šiol greičiausiais, patogiausias ir populiariausias, tačiau nepatikimiausiais būdas siųsti duomenys , todėl reikėtų naudoti informacijos apsaugos priemones. / Information technologies and internet has interfered into science, production and government. Our world-view had definitely changed – what was impossible just a few years ago now became a reality. Paying bills by the internet, signing contracts, ordering services and exchanging information between private clients, governmental institutions and business organizations and other operation are making online. Number of electronic crimes rises directly proportionally to opportunities increasing in sending information by internet. Electronic criminals to suit their own aims can use confidential information by changing single symbol, for example in account number, or by distorting information in any other way may cause incur losses to users and organizations. However, despite of all the disadvantages, internet is the fastest, the most comfortable and popular, but the most insecure way to send information, that is the reason why we should use secure means of communication. The main object or this graduation thesis is explore digital signature as one of the newest secure means of communication . The main functions, usage singularity are analyzed in this work. Author direct attention to digital signature legal power which has been accepted by government. Digital signature is equivalence to hand-made signature. Also, have made an observation on cryptography’s (data coding) scientific methods for digital signatures functions ensuring. Separate part of work is divided to projects and... [to full text]

Magistro darbo objektas – elektroninis parašas. Darbo tikslas – nustatyti priežastis, kodėl elektroninio parašo technologija taip sunkiai diegiama Lietuvoje, ir pasiūlyti būdus, kaip diegimą galima būtų palengvinti. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti elektroninio parašo veikimo principus. 2. Išnagrinėti ir pateikti el. parašo pritaikymo galimybes ir sritis. 3. Išanalizuoti ir pateikti, kur ir kaip asmenys turėtų įsigyti el. parašo naudojimui būtinus dokumentus ir įrangą. 4. Atlikti el.parašo įdiegimo lygio analizę kitose šalyse. 5. Suformuluoti galimas diegimo problemos priežastis. 6. Išanalizuoti ir palyginti Lietuvoje veikiančių sertifikavimo centrų veiklos nuostatus ir parašo taisykles, išskirti informacijos trūkumus. 7. Pateikti pasiūlymus, kaip palengvinti el. parašo technologijos diegimą Lietuvoje. Remiantis egzistuojančiais el. parašo apibūdinimais, galima teigti: el. parašas – tai skaitmeninė technologija, leidžianti ne tik pasirašyti dokumentą el. būdu, bet ir identifikuoti pasirašiusįjį asmenį, užtikrinant dokumento originalumą. Išanalizuoti viešojo rakto infrastruktūrai skirti standartai bei teisiniai dokumentai. Nustatyta, kad didžiausia problema kuriant ir vystant el. parašo infrastruktūrą – jai keliami aukšti reikalavimai. Reikalavimų privalu laikytis, norint sukurti patikimą ir kvalifikuotą el. parašo infrastruktūrą. Palyginus Lietuvoje esamą situaciją su kitomis pasaulio šalimis, matyti, jog svetur ši technologija pažengusi gerokai toliau ir plačiau. Nors... [toliau žr. visą tekstą] / Karolis Rubinas, Public Key Infrastructure implementation problems. The main object is a digital signature. The aim of this work is to find out the difficulties, witch prevents Public Key Infrastructure implementation. Goals was to: clear up the definition of a digital signature, find out how digital signature works and what is it for; analyze the structure and introduce it to the reader; compare the existing PKI situation in Lithuania with other countries; identify possible problems implementing a digital signature; compare Lithuanian qualified CA’s CP and CPS. Taking digital signature definitions into generalization, it is possible to conclude, that this is a digital technology, witch enables the user not only to sign the digital document and identify the person who signed, but also keeps the document from distortion and makes it unique. After analyzing the standards and legal documents I may say that the biggest problem implementing and developing PKI is REQUIREMENTS. In every step there are requirements witch you have to fulfill if you want to create a trustworthy and qualified PKI. Comparing the existing situation in Lithuania Digital signature in other countries is way more used and spread even though juridical base was completed by Lithuanians earlier than other countries, with more CAs. In addition it was revealed that there are five CAs in Lithuania, but only three of them produce qualified certificates. These are: UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, VĮ... [to full text]

Magistriniame darbe, kurį sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados bei pasiūlymai, nagrinėjami pagrindiniai elektroninio parašo reglamentavimo valstybės ir savivaldos institucijų veikloje bruožai, aptariamos priežastys, kodėl elektroninis parašas Lietuvoje nėra masiškai naudojamas. Pirmame darbo skyriuje pateikiama elektroninio parašo samprata, teisinis jo reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose, aptariamos elektroninių sertifikatų rūšys. Antrame skyriuje apžvelgiama elektroninio parašo juridinė galia, atitikimas teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjami būtini elementai, kad elektroninis parašas turėtų juridinę galią. Trečioje darbo dalyje nagrinėjami valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklos bruožai Lietuvoje, didžiausią dėmesį kreipiant į elektroninių paslaugų teikimą bei tarpžinybinį bendradarbiavimą, pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių dokumentų rengimą ir saugojimą, analizė, nagrinėjamas elektroninio parašo naudojimas vietos ir savivaldos institucijų veikloje, aptariamos galimybės, išryškinamos priežastys, kodėl elektroninis parašas vis dar nėra kasdieninis reiškinys ir su kokiomis elektroninio parašo taikymo problemomis susiduriama Lietuvoje. Darbas baigiamas išvadomis ir siūlymais dėl teisės aktų tobulinimo. / In this master's paper which consists of introduction, three parts of body and conclusions as well as suggestions the basic features of electronic signature regulation in state and municipal institutions' activities and the reasons why e-signature is not widely used in Lithuania are discussed. In the first part of this paper's body the concept of e-signature is presented as well as its judicial regulation in the legal acts of Republic of Lithuania and European Union, the sorts of electronic certifications are discussed. In the second part of this paper the judicial power of electronic signature is overviewed together with its compliance to the requirements of legal acts. The essential elements of an electronic signature to be validated are analysed. In the third part of this paper's body the state and municipal institutions' activity characteristics in Lithuania are analysed, focusing mostly on electronic service supply as well as inter-institutional communication; analysis of legal acts, which regulate preparation and storage of electronic documents; the usage of electronic signature in local and municipal institutions' activities are analysed; opportunities are discussed and the causes, why electronic signature is not yet a common phenomena are emphasised together with the problems faced when trying to apply electronic signature in Lithuania. This paper is ended with conclusions and suggestions of how the legal acts could be improved.

Elektroniniu formatu saugomos informacijos apimtys ir svarba vis didėja. Pamažu į elektroninę erdvę perkeliama vis daugiau dokumentų ir viešųjų paslaugų. Anksčiau dokumentų ir duomenų originalumą bei teisingumą patvirtindavo dokumento originalas saugomas archyve, ant kurio visuomet turėjo būti atsakingų asmenų parašai. Siekiant užtikrinti elektroninių dokumentų autentiškumą sukurta elektroninio parašo technologija. Elektroninis parašas – efektyvus būdas užtikrinti dokumento autentiškumą, t.y. patikima ir pasitikėjimą kelianti technologija. Ką daryti tuo atveju, kai reikia didinti pasitikėjimą duomenimis, kurie gaunami iš dokumento ir išsaugomi kaip tam tikros sistemos duomenys? Daliai tokių duomenų būdinga savybė keistis, pvz. moters pavardė po santuokos, kiti duomenys atvirkščiai – turi likti nepasikeitę visą savo gyvavimo periodą, pvz. eksperimentų rezultatai, finansinės apskaitos duomenys. Pirmuoju atveju dažnai tikslinga žinoti kas, kada ir kaip keitė duomenys. Antruoju – tikslinga įsitikinti, kad duomenys tikrai nebuvo pakeisti. Šio darbo metu nagrinėjama būtent pastaroji problema, t.y., kaip padidinti pasitikėjimą duomenimis, kurie turi išlikti autentiški. Darbo metu analizuojama sukurta sistema, kuria siekiama užtikrinti duomenų, o ne dokumentų autentiškumą, panaudojant elektroninį parašą. Taip pat atliekamas eksperimentas palyginantis jau egzistuojančio sprendimo ir pasiūlytos sistemos charakteristikas. / The importance and volume of information stored in electronic form grows in days rather than years. More and more documents and public services are gradually being moved to electronic space. Some time before, document and data originality were endorsed by the original documents which were stored in archives. To ensure electronic documents originality the electronic signature technology was created. Electronic signature is an effective way to ensure the authenticity of the document, i.e. this is a reliable and raising confidence technology. What should we do in case of a need to increase confidence in the data, which are derived from the document and saved as a third party system data? One kind of the data have tendency to change, for example woman's surname after marriage. The other kind has opposite feature – it remains unchanged throughout the period of its existence, for example results of experiments, the accounting data. In the first case is often useful to know who, when and how changed the data. The second case is a bit different – it is crucial to make sure that the data did not change at all. This work is a research on the latter issue, i.e. how to increase confidence in the data, which must remain authentic. A system was developed during the research. It uses electronic signature to prove data authenticity rather than document. We also conducted an experiment comparing the existing and the proposed system performance.