Tyrimo tikslas – ištirti kūrybinių metodų taikymo ergoterapijoje efektyvumą, ugdant sergančiųjų psichikos ligomis bendravimo įgūdžius. Uždaviniai: (1) įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis bendrą elgesį pradžioje ir pabaigoje ergoterapijos taikant kūrybinius ir nekūrybinius metodus, (2) įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis tarpasmeninį elgesį pradžioje ir pabaigoje ergoterapijos taikant kūrybinius ir nekūrybinius metodus, (3) įvertinti sergančiųjų psichikos ligomis užduočių atlikimo kokybę pradžioje ir pabaigoje ergoterapijos taikant kūrybinius ir nekūrybinius metodus. Metodika: Tyrimas buvo vykdomas 2012 m. kovo-birželio mėn. Kauno rajono Vilkijos neįgaliųjų sąjungoje, Vilkijos PSPC ir UAB „Neuronas“ įstaigoje. Tyrime dalyvavo 32 sergantys psichikos ligomis tiriamieji(amžius nuo 22 iki 71 metų): moterys 71,9 proc. (n=23) ir 28,1 proc. (n=9) vyrai. Visiems tiriamiesiems buvo taikoma ergoterapija grupėse: tiriamųjų grupėje taikyti kūrybiniai, o kontrolinėje grupėje – nekūrybiniai metodai. Vyko 10 ergoterapijos užsiėmimų, pora kartų savaitėje. Veiklos trukmė – 1 val. Visi tiriamieji buvo vertinami tyrėjo sukurta anketa ir „Visapusiško užimtumo terapijos vertinimo skale“ (angl COTE). Rezultatai. Tyrimo metu taikant kūrybinius ir nekūrybinius metodus ergoterapijoje ugdant respondentų bendrą elgesį (BE), tarpasmeninį elgesį (TE) ir užduoties atlikimo elgesį (UAE) užduoties atlikimo metu nustatėme, kad: BE – efektyvūs nekūrybiniai metodai ugdant respondentų... [toliau žr. visą tekstą] / Objectives: (1) to evaluate the general behaviour of people with mental disorderat the beginning and at the end of occupational therapy by applying creative and non-creative methods; (2) to evaluate interpersonal behaviour of people with mental disorder at the beginning and at the end of occupational therapy by applying creative and non-creative methods; (3) to evaluatethe quality of task performance at the beginning and at the end of occupational therapy by applying creative and non-creative methods. Methods: The research was carried out in Vilkija during March–June, 2012, at the Alliance for People with Disabilities in Kaunas District, Vilkija Primary Health Care Centre, and UAB Neuronas (Ltd.). 32 participants with mental disorder (age between 22 and 71) were involved in the research: 71.9 per cent (n=23) of women and 28.1 per cent (n=9) of men. Occupational therapy in groups was applied for all individuals in the study: in the research group, the creative methods were employed, whereas in the control group, the non-creative methods were applied. There were 10 sessions of occupational therapy, twice a week. The duration of the activity was 1 hour. All individuals in the study were assessed by the researcher’s questionnaire and the Comprehensive Occupational Therapy Evaluation Scale (COTE scale). Results. During the research, applying creative and non-creative methods in occupational therapy for the development of respondents’ General Behaviour (GB), Interpersonal... [to full text]

Alzheimerio liga (AL) yra viena neurodegeneracinių ligų, pasižyminti progresuojančiu atminties, kalbos, pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais bei neuropsichiatriniais simptomais. Vienas iš devynių žmonių (11 proc.), vyresnių nei 65 metai serga AL. Vyresnių nei 85 metai asmenų tarpe šios ligos dažnis padidėja iki 32 proc. Didžioji dalis sergančiųjų AL gyvena namuose, slaugomi šeimos narių. Globėjams tenka rūpintis sergančiuoju 24 val. per parą, o tai sukelia fizinį, emocinį ir protinį nuovargį bei lemia gyvenimo kokybės blogėjimą. Darbo tikslas – nustatyti kaip ergoterapeuto konsultacijos veikia sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumą kasdienėje veikloje bei juos globojančių asmenų gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Įvertinti globėjų, slaugančių Alzheimerio liga sergančius asmenis gyvenimo kokybę. 2. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį globėjų gyvenimo kokybei. 3. Nustatyti sergančiųjų Alzheimerio liga kasdienės veiklos problemas. 4. Įvertinti ergoterapeuto konsultacijų poveikį sergančiųjų Alzheimerio liga savarankiškumui kasdienėje veikloje. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 30 globėjų, namuose slaugančių sergančiuosius Alzheimerio liga. Tyrimas atliktas Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Kauno klube ir Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos Alytaus klube. Tyrimo metu buvo naudojamos trys anketos. Sergančiųjų Alzheimerio liga negalios laipsniui įvertinti buvo naudojama Spartaus negalios vertinimo skalė, globėjų gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / Alzheimer's disease (AD) is a neurodegenerative disease characterized by progressive memory, language, cognitive, daily activities deterioration, behavioral changes and neuropsychiatric symptoms. One of the nine people (11 percent) over 65 years old suffers from AD. Among the people older than 85 years the disease incidence increases to 32 percent. The majority of patients with AD live at home, cared for by family members. Caregivers have to take care of AD patients 24 hours per day, which leads to physical, emotional and mental fatigue and worsen the quality of life. Aim of the research: assess the impact of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's independence in daily activities and their caregiver’s quality of life. Goals of the research: 1. Evaluate AD patients caregivers quality of life. 2. Assess the effect of occupational therapist consultations on caregiver’s quality of life. 3. Assess AD patient’s problems in activities of daily living. 3. 4. Evaluate the impact of occupational therapist consultations in patients with Alzheimer's disease independence in daily activities. Research methods. The study involved 30 caregivers, caring patients with Alzheimer's disease at home. The study was conducted in Kaunas club of Lithuania Alzheimer's Association and Alytus club of Lithuania Alzheimer's Association. Three questionnaires were used in this study. Disability in patients with Alzheimer's disease was assessed by Rapid Disability Rating Scale... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti veiksnius, turinčius įtakos 9–12 m. vaikų laisvalaikio praleidimo būdams. Uždaviniai: (1) įvertinti, kokias veiklas laisvalaikiu dažniausiai atlieka 9–12 m. vaikai, (2) išanalizuoti negalios daromą įtaką vaikų laisvalaikiui, (3) įvertinti šeimos socialinės padėties sąsajas su vaikų laisvalaikiui, (4) įvertinti tėvų nuomonę apie jų vaikų laisvalaikį. Metodika: tyrimas atliktas 2013 m. sausio – 2014 m. vasario mėn. Atlikta anketinė apklausa, naudojant: „Vaikų laisvalaikio domėjimosi anketą“ (vaikams), „Godin Shephard‘o laisvalaikio fizinio aktyvumo klausimynas“ (vaikams) ir pačios autorės sudarytą klausimyną tėvams. Tyrimo dalyviai: 9–12 m. vaikai (gyvenantys globos namuose ir šeimose, su spec. poreikiais ir be jų) ir jų tėvai (gyvenantys kartu su vaiku). Rezultatai. Apklausta iš viso 99 vaikai ir 57 tėvai. 63,6 proc. apklausoje dalyvavusių vaikų yra FA ir aktyviai veiklai laisvalaikio metu vidutiniškai skiria 2,14±1,3 val. per dieną, o pasyviai – 2,74±1,3 val. Vaikai be spec. poreikių laisvalaikiu yra fiziškai aktyvesni nei vaikai su spec. poreikiais (p=0,003). Gyvenamoji vieta (globos namai ar kartu su tėvais) neturi įtakos vaikų FA. Būdami vieni patys vaikai dažniausiai užsiima kambario veikla (64,5 proc.), su draugais – sportine (90,2 proc.), o su šeimos nariais – žiemos veikla (59,4 proc.). Išvados: 1. Laisvalaikiu 9–12 metų amžiaus vaikai dažniausiai užsiima įvairiomis kambario veiklomis (67,5 proc.), 59,4 proc. – žiemos pramogomis, 59,0... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the research – to evaluate factors influencing types of leisure activities of children in the age group of 9–12 years. Tasks of the research: (1) to evaluate the most common leisure activities of children in the age group of 9–12 years, (2) to analyze the impact of disability for children leisure time, (3) to evaluate the links between family social status and children leisure time, (4) to evaluate the opinion of parents about their children leisure time. Methodology of the research. The research was carried out in the period of 2013 January – 2014 February. There was a questionnaire survey conducted using questionnaire for children “Pediatric Interest Profiles” and “The Godin Shephard Leisure-Time Physical Activity Questionnaire” and the questionnaire for parents prepared by the author herself. Participants of the research: children in the age group of 9-12 years (living in the foster home and with their parents, with special needs and without it) and their parents (living with their children). Results. There were totally 99 children and 57 their parents questioned. 63,6 % of children participating in the survey are physically active and for the active physical activities devote 2,14±1,3 hour per day, for passive activities – 2,74±1,3 per day. Children without special needsduring their leisure are more physically active than children with special needs (p=0,003). Living place (foster home or together with parents) does not affect children physical... [to full text]

Stipinkaulio distalinio galo lūžiai (SDGL) yra vienas dažniausių kaulų ir raumenų sužalojimų, sudarantys apie 3 proc. visų rankos sužeidimų. Lietuvoje, Sveidros duomenimis, 2010 m. dėl SDGL hospitalizuoti 1375 pacientai (986 moterys ir 389 vyrai). Vyrų traumų skaičiaus nei didėjimo, nei mažėjimo tendencijos nėra. Moterų traumų nuo 50–55 m. skaičius padvigubėja (47 iki 99). Vyresnių moterų SDGL patogenezės pagrindas gali būti osteoporozė. Tyrimo tikslas: Įvertinti kinezioteipavimo poveikį pacientams po tolimojo stipinkaulio galo lūžių. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų rankos funkciją ir savarankiškumą prieš ergoterapiją ir po jos taikant kinezioteipavimą; 2. Įvertinti pacientų rankos funkciją ir savarankiškumą prieš ergoterapiją ir po jos be kinezioteipavimo; 3. Palyginti ergoterapijos efektyvumą taikant kinezioteipavimą; Tyrimas buvo atliktas 2013 metų spalio – kovo mėnesiais. Ištirti 32 pacientai, patyrę tolimojo stipinkaulio galo lūžius, Viešosios įstaigos „Kauno klinikinėje ligoninėje“ bei „Kauno klinikos“, reabilitacijos skyriuje, gydyti ambulatoriškai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę ir tiriamąją. Kontrolinę grupę sudarė pacientai, kuriems taikyta ergoterapija be kinezioteipavimo. Tiriamąją grupę sudarė pacientai, kuriems taikyta ergoterapija ir kinezioteipavimas. Abiejų grupių pacientams buvo sudaryta ir taikyta individuali ergoterapijos programa, atsižvelgiant į rankos funkcijos ir savarankiškumo sutrikimą. Ergoterapijos programos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Distal radius fractures are among the most common musculoskeletal injuries. It consists about 3% of all hand injuries. In Lithuania 1375 patients were hospitalized in 2010 year. Men injury rate has unchanged. Women injuries rate from 50-55 has doubled. Aim of work was to estimate occupational therapy and kinesio taping influence to patients, experienced radius fractures. Tasks of this work were: 1. Evaluate patients hand function and independence before and after occupational therapy through kinesio taping. 2. Evaluate patients hand function and independence before and after occupational therapy using kinesio taping. 3. Compare the effectiveness of occupational therapy through kinesio taping. Research was conducted in October 2013 – March to examine the 32 patients experienced distal radius fractures at Kaunas Clinical hospital and Kaunas clinics in rehabilitation department. Patients were divided into two groups: control and study. The control group consisted of patients who received occupational therapy without kinesio taping. The study group consisted of patients who received occupational therapy through kinesio taping. The individual occupational therapy program were formed and applied for both groups of patients according to the hand function and self – independence. For occupational therapy program to evaluate the effectiveness of kinesio taping were used: specially for this research prepared questionnaire; hand strength was measured with dynamometer; functional range... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti pacientų, po riešo kanalo tunelinio sindromo operacijos, rankų funkciją ir savarankiškumą po ergoterapijos ir praėjus dviems metams po jos. Darbo uždaviniai: • Įvertinti pacientų, po riešo kanalo tunelinio sindromo operacijos, rankų funkciją ir savarankiškumą. • Įvertinti ergoterapijos poveikį pacientų, kuriems operuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijai ir savarankiškumui. • Nustatyti veiksnius, lemiančius pacientų rankų funkcijos ir savarankiškumo lygį po reabilitacijos ir praėjus dviems metams po jos. Metodika: Tyrimas buvo atliekamas VšĮ "Kauno kalniečių poliklinika" įstaigoje. Tyrimas buvo atliktas 2012-2014 metais. Tyrime dalyvavo 44 pacientai - 10 (23%) vyrų ir 34 (77%) moterys, kuriems buvo diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas ir atlikta operacija. Informacijai surinkti apie pacientus, kuriems buvo atlikta riešo kanalo tunelinio sindromo operacija, buvo naudojama: • Anketa; • Dinamometras; • Manometras • Goniometas; • Dviejų taškų diskriminacijos testas; • Kasdienės veiklos vertinimo klausimynas (ADL) ir SF-36 klausimynas; • Skaitmeninė skausmo įvertinimo skalė. Visi matavimai ir anketinės apklausos buvo atliekamos tris kartus: prieš ir po ergoterapijos procedūrų bei po 2 metų. Išvados: 1. Pacientai, kuriems buvo atlikta riešo kanalo tunelinio sindromo operacija, buvo sumažėjusi plaštakos raumenų jėga, riešo judesių amplitudė, sutrikę jutimai ir turėjo problemų su apsitarnavimu. 2. Po ergoterapijos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To evaluate the patients after carpal tunnel syndrome surgery, hand function and independence after occupational therapy and two years after. Objectives: • To evaluate the patients after carpal tunnel syndrome surgery, hand function and independence. • To evaluate the effect of occupational therapy in patients after carpal tunnel syndrome surgery, hand function and independence. • To identify the factors influencing patients' hand function and level of independence after rehabilitation and two years after.

Pastaraisiais metais dėmesys vaiko sveikatai bei jo ugdymui yra tikrai didelis. Rengiamos įvairios labdaros akcijos, visuomenė skatinama pažvelgti į vaikus per kitokią prizmę, keičiasi požiūris į vaiką kaip į socialinę būtybę. Tačiau šiame technologijų ir informacijos amžiuje, vaikų sveikatos problemos išlieka tiek pat aktualios bei svarbios. Remiantis PSO (1995), protinis atsilikimas – dalinis ar nepakankamas protinių galių išsivystymas. Jis apibūdinamas įgūdžių, sudarančių tam tikrą intelekto lygį (pažintinių, kalbos, motorinių ir socialinių), formavimosi sutrikimu įvairiuose raidos etapuose. Darbo tikslas: įvertinti vaikų, turinčių protinį atsilikimą, savarankiškumo įgūdžius. 2008 m. balandžio – lapkričio mėnesiais Klaipėdos 2-oje internatinėje mokykloje buvo vykdomas ergoterapinis vertinimas, naudojant specialiai šiam tyrimui sudarytu vertinimo instrumentu. Moksleivių savarankiškumo įgūdžiai buvo vertinami vieną kartą. Tyrime dalyvavo 72 internatinės mokyklos moksleiviai, turintys nežymų, vidutinį ir žymų protinio atsilikimo lygį. Tiriamieji buvo vertinami 6 savarankiškos veiklos srityse, tų įgūdžių atlikimo metu. Ergoterapinis tyrimas parodė, kad ergoterapeutas yra reikalingas šioje internatinėje mokykloje visiems vaikams. Nebuvo nei vieno moksleivio, kurio visų sričių savarankiškumas galėtų būti vertinamas aukščiausiu balu. Todėl būtų džiugu, jog protinį atsilikimą turinčių moksleivių ugdymo įstaigose atsirastų vieta ergoterapeutui, jis galėtų bendradarbiauti ir... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of the research is to evaluate daily living skills of children with mental retardation. The occupational therapy assessment was carried out in the 2nd boarding school in Klaipėda, during the period of 2008 April and November. To perform the research was made a special assessment tool. Students daily living skills were evaluated one time. 72 boarding school students with mild, moderate and severe mental retardation participated in the study. Children were evaluated in 6 different ranges of daily living skills, during functional performance. Occupational therapy assessment showed, that occupational therapist is necessary for all boarding school students. There was not a student, whose independence from all areas can be seen at the highest score. It would be wonderful if the occupational therapist could help student with mental retardation in all educational institutions. He could collaborate and work with other educational team members.

Darbo tikslas: Įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos ir riešo funkciją ir su ja susijusius veiklos sutrikimus bei jos korekcijos galimybes, taikant ergoterapiją. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ligonių, sergančių reumatoidiniu artritu, plaštakos ir riešo funkciją. 2. Nustatyti sergančiųjų reumatoidiniu artritu savarankiškos veiklos sutrikimus. 3. Įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapijos efektyvumą. 4. Nustatyti veiksnius įtakojančius ergoterapijos efektyvumą ir jų prognostinę vertę. / Aim of study: To evaluate the hand and wrist function and related dysfunction in rheumatoid arthritis patients, and the possibilities for its restoration by means of occupational therapy. Objectives of the study: 1. To evaluate the hand and wrist function in rheumatoid arthritis patients. 2. To evaluate the functional limitations of self-dependence in rheumatoid arthritis patients. 3. To evaluate the effectiveness of occupational therapy in the rheumatoid arthritis patients. 4. To identify factors which have an impact on the effectiveness of the occupational therapy, and to estimate their forecast value.

Šio darbo tikslas – įvertinti pacientų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, savarankiško veiklos vertinimo reikšmę ergoterapijos taikymui ankstyvuoju reabilitacijos laikotarpiu. Tyrimo uždaviniai: įvertinti pacientų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, funkcinę būklę ir veiklos sutrikimus, taikant tradicinius vertinimo metodus; įvertinti pacientų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, veiklos sutrikimus, taikant savarankiško veiklos vertinimo metodus; bei nustatyti tradicinio ir savarankiško veiklos vertinimo metodų ryšį, vertinant pacientų, patyrusių nugaros smegenų pažeidimą, veiklos sutrikimus, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio bei amžiaus. Tyrimas buvo atliktas VšĮ VUL Santariškių klinikų, Reabilitacijos, Fizinės ir Sporto Medicinos Centro I – ame ir II – ame stacionariniuose skyriuose 2007 02 – 2008 04 mėn. Tyrime dalyvavo 29 pacientai, patyrę nugaros smegenų pažeidimą. Iš jų, 25 (86,2%) buvo vyrai ir 4 (13,8%) moterys, amžiaus vidurkis 35,03 (SD ± 14,2) metai. 16 (55,2%) pacientų atvyko su kaklinės nugaros smegenų dalies pažeidimu, 11 (37,9%) pacientų buvo pažeista krūtininė nugaros smegenų dalis, 2 (6,9%) pacientai atvyko su juosmeninės nugaros smegenų dalies pažeidimu. 13 (81,3%) pacientų, patyrusių kaklinės nugaros smegenų dalies pažeidimą, 5 (45,5%) pacientų, patyrusių krūtininės nugaros smegenų dalies pažeidimą, buvo nustatytas ASIA – A tipo pažeidimo laipsnis, juosmeninės nugaros smegenų dalies pažeidimą atyrusiems pacientams buvo nustatytas buvo ASIA –... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study – to evaluate influence of self assessment for occupational therapy in early rehabilitation period, of patients with spinal cord injury. Goals of this study: to evaluate functional outcomes and occupational performance issues, using traditional assessment methods; to evaluate occupational performance issues, of patients with spinal cord injury, using client – centred methods; to determine the relation between traditional and client – centred assessment methods, dependantly on spinal cord injury level and patients` age. The research took place at a Vilnius University hospital Santariškių klinikos, Centre of Rehabilitation, Physical and Sports Medicine inpatient departmens in 2007 02 – 2008 04. The research contingent consisted of 29 patients with spinal cord injury: 25 (86,2%) were men and 4 (13,8%) women, average of age 35,03 (SD ± 14,2) years. According to the level of spinal cord injury, 16 (55,2%) patients suffered from cervical spinal cord injury, 11 (37,9%) patients suffered from thoracic spinal cord injury and 2 (6,9%) patients had lumbar spinal cord injury. For 13 (81,3%) patients with cervical spinal cord injury was identified complete (American Spinal Injury Association (ASIA-A)) injury, for 5 (45,5%) patients with thoracic spinal cord injury was identified complete (ASIA – A) injury and both patients with lumbar spinal cord injury were identified to have incomplete (ASIA – C) injury. The data were obtained from medical history records and... [to full text]

Tyrimo tikslas: Nustatyti smulkiosios motorikos sutrikimų bei skausmo įtaką kasdienės veiklos aktyvumui bei gyvenimo kokybei, esant trauminiam rankos sužalojimui. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti smulkiosios motorikos dinamiką reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 2. Įvertinti kasdienės veiklos aktyvumo pokyčius reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 3. Įvertinti gyvenimo kokybės ir skausmo pokyčius reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. 4. Nustatyti smulkiosios motorikos sutrikimų bei skausmo sąsajas su kasdienės veiklos aktyvumu bei gyvenimo kokybe reabilitacijos laikotarpiu, esant trauminiam rankos sužalojimui. Tyrimo metodai ir kontingentas. Tyrimas vyko VšĮ Raseinių ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus ergoterapijos kabinete 2013m. gruodžio – 2014m. balandžio mėnesiais. Iš viso dalyvavo 30 pacientų, patyrusių dilbio lūžį. Tiriamiesiems buvo atlikta 10 ergoterapijos procedūrų po 30 min. kiekvieną darbo dieną. Užsiėmimų metu buvo taikoma aktyvi rankos mankšta, darbas ergoterapinėmis priemonėmis. Tyrimui naudota tiriamojo anketa, dinamometrija, goniometrija, nestandartinis smulkiosios motorikos vertinimo testas, kasdienės veiklos vertinimo testas ir gyvenimo kokybės vertinimo testas SF – 36 Išvados. 1. Ergoterapijos taikymas po trauminio rankos sužalojimo pagerina smulkiosios motorikos užduočių atlikimą, plaštakos raumenų jėgą ir riešo aktyvių judesių amplitudę (p<0,05). 2. Po... [toliau žr. visą tekstą] / The aim : To identify small movement disorders and pain impact on daily business activity and quality of life in traumatic hand injuries. Study objectives: first to evaluate the dynamics of fine motor rehabilitation period in traumatic hand injuries. Second to evaluate changes in the activities of daily living activity during rehabilitation , if traumatic hand injuries. 3rd Rate the quality of life and changes in pain during rehabilitation , if traumatic hand injuries. 4th Set of fine motor dysfunction and pain links to daily activities and quality of life and activity during rehabilitation , if traumatic hand injuries. The methods and contingent . The study took place in PI Raseinių Hospital Physical Medicine and Rehabilitation, Department of Occupational Therapy office 2013 . December - 2014m . April. A total of 30 patients experienced fractures of the forearm . The trial was carried out in 10 occupational therapy treatment for 30 min . every working day . Lessons were applied with a hand exercise, work ergoterapinėmis means. The study used the test form , dynamometry , goniometrija , unconventional fine motor assessment test , daily activity assessment test ( ADL) and quality of life assessment test SF - 36 Conclusions . First application of occupational therapy after traumatic hand injury improves fine motor tasks, hand muscle strength and wrist active range of motion ( p < 0.05). Second after traumatic hand injury using occupational therapy procedures , daily activity... [to full text]