The object of the study – Lithuanian monetary policy. The purpose of the work – to estimate the level of achieved objectives of Lithuanian monetary policy and to forecast perspectives after joining to European Union. The main tasks: 1. to investigate the objectives, means and results of monetary policy; 2. to establish the main objectives, means and results of Lithuanian monetary policy during the period from recovering states independence till nowdays; 3. to establish the main objectives, means and results of Lithuanian monetary policy after joining to European Union. Methods of the research – the analysis of the laws, which regulate the activity of the Bank of Lithuania and its monetary policy, analysis of scientific literature, statistical analysis, comparative analysis, logical analysis and synthesis. The period of research is 1993 - 2004 year.

Darbe naudojamos šios pagrindinės sąvokos: Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politika, BŽŪP, Sanglaudos politika, Konkurencingumo augimui ir užimtumui skatinimo išlaidų politika. Šiame darbe autorius aptaria Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politikos sampratą, jos struktūrą, uždavinius, tikslus bei finansavimo kryptis. Aprašomos dvi pagrindinės, didžiausią dalį Europos Sąjungos biudžete užimančios politikos kryptis, tai gamtos išteklių valdymo ir apsaugos, bei tvaraus augimo politika. Struktūriškai išanalizuojamas bei aprašomas minėtų krypčių skirstymas į siauresnes išlaidų politikos sritis bei pateikiamas jų finansavimo dydis. Analizuodamas dabartines 2007-2013 m. finansinės perspektyvos kryptis, autorius pateikia tiriamų išlaidų privalumus bei trūkumus. Darbe yra analizuojama naujausia informacija apie pasirengimą reformuoti Europos Sąjungos biudžeto išlaidų politikos kryptis. Autorius pateikia reformos priežastys bei galimus reformų būdus, kurie leistų padidinti Europos Sąjungos biudžeto išlaidų sukuriamą pridėtinę vertę. / The key concepts used in the paper are: the European Union budget expenditure policy, common agriculture policy, cohesion policy, expenditure policy for competition and employment development. The present paper is devoted to the analysis of the European Union budget expenditure policy concept, its structure, aims and objectives as well as financing directions. The author considers two key European Union budget policy directions – natural resources management and protection policy and sustainable development policy – which cover the major part of the European Union budget expenditure. The paper sets down structural analysis of the mentioned European Union budget policy directions looking into more specified expenditure policy directions as well as the amount of their financing. While analyzing the directions of financial perspective for 2007-2013 the author speaks about advantages and disadvantages of the expenditure issues under discussion. The paper deals with the most updated information on reforming the European Union expenditure policy. The author analyzes the reasons for reforming it and the ways which could lead to the growth of surplus value generated from the European Union budget expenditure.

Viduržemio jūros regionas ilgą laiką nebuvo aktualus nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Globalizacijos akivaizdoje ES plėtojant vis glaudesnius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis (JT, NATO, ET, PPO) ir kaimyniniais regionais, strateginio Viduržemio jūros regiono vaidmuo tapo ypač aktualus. Barselonos konferencijoje 1995 m. lapkričio 27–28 d. iškelta ES ir Viduržemio regiono bendradarbiavimo iniciatyva nepasiekė užsibrėžtų tikslų, todėl 2004 m. pradėta Europos kaimynystės politika buvo svarbus žingsnis atvėręs naujo regioninio bendradarbiavimo etapą. Viduržemio jūros regiono šalys nuo pat EKP pradžios intensyviai siekė ir siekia įsitraukti į EKP ir pasinaudoti integracijos pranašumais, ES savo ruožtu regioninio bendradarbiavimo atžvilgiu pradėjo taikyti ne tik tradicines diplomatijos ir prekybos priemonės, bet ir naujas iniciatyvas. Viena jų, nagrinėjama šiame magistro darbe – bendradarbiavimas švietimo ir aukštojo mokslo srityje. Darbo tikslas – atskleisti ES ir Viduržiemio jūros regiono bendradarbiavimą bei išanalizuoti, ES vykdomos politikos įtaką Viduržemio jūros regiono švietimui ir EKP vykdomų į aukštąjį mokslą nukreiptų programų ir projektų efektyvumą. Atliekant šį tyrimą naudojami šaltinių ir literatūros analizės, lyginimo ir pusiau struktūrinio interviu tyrimo metodai. Pirmoje dalyje nagrinėjama ES ir Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimo raida, išskiriant ir analizuojant Barselonos konferencijos vaidmenį ir įtaką tarpregioniniam... [toliau žr. visą tekstą] / The Mediterranean region has not been very interesting for a long time not only for Lithuania, but also for others Middle and East Europe countries. In the era of globalization, while EU is constantly building new connections with international organizations (UN, NATO, EC, WTO) and local neighboring regions, the role of strategic Mediterranean has recently became a very important topic. At a conference in Barcelona on November 27 – 28, 1995 a new revival between the Mediterranean and the EU was attempted. However, the desired results were not reached. As a result of this failure in 2004 a new European neighborhood policy was started. This step was very important since it opened a new stage of regional collaborations. All Mediterranean countries have always tried and are still trying to get into EKP and to use integration advantages. At the same time, the EU started to apply not only traditional political diplomacy and international marketing actions, but also began to build new initiatives. One of those new initiatives -- “Collaboration in education and higher education” -- is the subject of the analysis of this masters degree. The main point of this work is to reveal the collaboration between the EU and the Mediterranean region, as well as to analyze the influence of the EU on the Mediterranean region’s education and explore the efficiency of the programs and projects related to higher education. For this research we used literature analysis, halfway structure interviews... [to full text]

Teisė kreiptis į teismą yra esminė individo subjektinių teisių apsaugos sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie asmenims suteikiamas teises Bendrijos teisės sistemoje. Europos Teisingumo Teismas (ETT) turi išimtinę teisę atlikti Europos Bendrijos institucijų priimtų aktų teisėtumo priežiūrą. Be to, ETT pavesta aiškinti EB teisės nuostatas. Šiuo metu tiesioginio kreipimosi į ETT ribos, vadovaujantis EB Sutarties 230(4) straipsniu, yra griežtai apribotos. Todėl netiesioginis kreipimasis į ETT, pasinaudojant preliminaraus nutarimo procedūra, valstybių narių nacionaliniuose teismuose tapo bene labiausiai paplitusiu ir dažniausiai naudojamu teisinės gynybos keliu asmenims, siekiantiems apginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriuos laiduoja EB teisė. Teisingumo Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad preliminaraus nutarimo procedūra laikytina alternatyva tiesioginio ieškinio padavimo procedūrai pagal EB Sutarties 230 straipsnio 4 dalį ir tuo būdu akcentavęs EB Sutartimi įtvirtintos teisinių priemonių sistemos universalumą. Vis dėlto ETT vėlesnėje praktikoje netiesiogiai pripažino, kad ši Bendrijos teisėje įtvirtinta teisinių gynybos priemonių sistema nėra tokia ideali, kokios norėtųsi, ir kartu nurodė valstybėms narėms pareigą panaikinti joje egzistuojančius trūkumus ir spragas. Pagrindinė preliminaraus nutarimo procedūros problema yra ta, kad ji nėra tiesiogiai prieinama individams, o skirta valstybių narių nacionaliniams teismams. Pastariesiems suteikta teisė... [to full text] / Access to court is essential for the protection of all rights of individuals. The same holds true for the rights individuals derive from Community law. The European Court of Justice (ECJ) is the only court competent to review the legality of acts of the Community institutions. In addition, the ECJ has the last word on the interpretation of Community law. The direct access for individuals to the ECJ, pursuant to Article 230(4) EC, is strictly limited. Thus, the indirect access to the Court through national courts by means of the preliminary ruling procedure has become the most common procedural route for individuals. The Court has repeatedly indicated this procedure as an alternative to Article 230(4) EC and has emphasised the completeness of the system of remedies of the EC Treaty. Although in the last jurisprudence the ECJ has indirectly admitted that the system of remedies is not as complete as it should be and has appealed to the responsibility of the Member States to amend the system. The main problem with the preliminary ruling procedure is that it is not a matter of right for individuals. It is up to the national court to decide whether or not to seek a preliminary ruling and how to phrase the questions submitted to the ECJ. National courts “against whose decisions there is no judicial remedy” are obligated to refer questions of Community law to the ECJ, but the Court has ruled that this duty is not absolute. Apparently it happens that these limitations, and the... [to full text]

Laisvo pacientų judėjimo Europos Teisingumo teismo jurisprudencijoje tema yra aktuali, kadangi Europos Teisingumo teismui tenka pagrindinis vaidmuo kilus abejonėms dėl Europos Bendrijos taisyklių taikymo srities, jų taikymo atskirais atvejais ir jų išaiškinimo nacionalinės teisės aktų atžvilgiu. Tema yra nauja, kadangi darbe nagrinėjamos naujausios Europos Teisingumo teismo bylos pacientų judėjimo srityje, analizuojamas jų poveikis Lietuvos teisės aktams, reglamentuojantiems gydymąsi užsienyje. Tiriama problema – laisvo asmenų judėjimo kliūtys ES bei nacionalinės teisės lygmenyje. Magistro baigiamojo darbo tyrimo objektas – laisvas pacientų judėjimas ETT jurisprudencijoje. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti ETT jurisprudencijos įtaką laisvam pacientų judėjimui ES, EEE šalyse bei Šveicarijoje, jos pagrindu sukurti praktines rekomendacijas Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių laisvą pacientų judėjimą, tobulinimui. Uždaviniai: atskleisti laisvo pacientų judėjimo sampratą; išanalizuoti ETT jurisprudenciją pacientų judėjimo srityje; įvertinti ETT jurisprudencijos poveikį Lietuvos teisei; remiantis atlikta analize, pateikti savo vertinimus ir pasiūlymus Lietuvos teisės aktų pacientų mobilumo srityje tobulinimui. Hipotezė: ETT jurisprudencija sąlygoja pacientų mobilumo didėjimą; laisvą pacientų judėjimą ES reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai yra tobulintini vadovaujantis suformuota ETT praktika. Darbe naudoti mokslinio tyrimo metodai: loginis, lingvistinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master’s thesis is relevant since the European Court of Justice plays the main role when there are doubts concerning application area of the European rules, their application in individual cases, and their explication with regard to the national legislation. The subject is new as new cases from the European Court of justice and their implication on the Lithuanian legislation regulating treatment abroad are analyzed. Obstacles of free patient movement at the level of the European Union and at the national level comprise the problem of this thesis. The object of this research is free movement of patients in the jurisprudence of the European Court of Justice. The aim of this Master’s work was to analyze the impact of jurisprudence of the European Court of Justice on the free mobility of patients in the countries of the European Union, European Economic Area and Switzerland, and on the basis hereof to create practical recommendations for the improvement of the Lithuanian legislation in the patient mobility area. Hypothesis: jurisprudence of the European Court of Justice stimulates movement of patients; national legislation regulating free movement of patients within the European Union must be improved on the basis of the practice of the European Court of Justice. The following scientific research methods were applied: logical, linguistic, systemic analysis, documentary, analysis of the scientific methodologic literature. Results. 7 new cases since 2004 from the... [to full text]

Sienų apsauga yra aktuali tema bet kurioje pasaulio valstybėje. Tenka pastebėti, kad kuomet valstybė turi išorines sienas su kitomis valstybėmis, ji turi sukūrusi politiką, teisinę bei institucinę bazę sienos apsaugai, užtikrinančiai tos valstybės gyventojų socialinius, politinius, teisinius, ekonominius, kultūrinius, mokslinius interesus. Europos Sąjungos sienos apsaugos srityje, išskiriamos dvi sienų sąvokos – vidaus bei išorės sienos. Valstybių narių bendradarbiavimas, pagrįstas integruotos išorinės sienos apsaugos koncepcija, orientuotas į valstybių narių bendras pastangas, siekiant užtikrinti ES vidaus saugumą, vykdant sienos kontrolę, ją saugant bei bendradarbiaujant vykdant įvairias operatyvines operacijas bei bendrus projektus. Darbo tikslas – išanalizuoti ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gaires bei įvertinti bendradarbiavimo efektyvumą. Darbą sudaro įvadas, kuriame pateikiamas temos aktualumas, analizuojama problema, keliamas tikslas bei uždaviniai, pateikiami tyrimo metodai, trys dėstomosios dalys bei išvados ir pasiūlymai. Darbe remiantis jau atliktai tyrimais, taip pat Šengeno teisynu, Amsterdamo sutartimi, Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartimi, Lisabonos sutartimi analizuojamos ES valstybių narių bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje gairės, išskiriamos problemos, vertinamas bendradarbiavimo efektyvumą. / Border guard, control and surveillance are a relevant topic in every country. It should be mentioned, that when the country has borders with other countries, it has created the policy, legal and institutional basis for the control and surveillance of its border that secures social, political, legal, economical, cultural and scientific interests of the citizens of that country. There are two border concepts in the European Union – internal and external borders. The co-operation of the member states, based on the integrated border management concept, is oriented to the common attempt to control and secure the external border carrying out various joint operations and projects. The purpose of this paper is to analyse the guidelines of the cooperation of the EU member states in the field of external border guard and to evaluate the effectiveness of this cooperation. This paper consists of preface, where the relevance, problem, purpose, objectives are presented, three main parts, conclusions and appendixes. The analysis of the guidelines of cooperation of the EU member states in the field of external border surveillance and evaluation of the effectiveness of this cooperation is being carried out using the researches, Shengen acquis, the Treaty of Amsterdam, the Treaty of Rome, the Treaty of Lisbon, etc.

Disertacijoje yra analizuojami šiuolaikiniai visuomenės įtikinėjimo procesai ir teigiama, kad šiuolaikinės informacinės kampanijos, orientuotos į pozityvių pokyčių skatinimą visuomenėse, neturi siekti konstruoti tvirtų identitetų ir nekintančių socialinių nuostatų, nes tokio pobūdžio įtikinėjimas yra susijęs su masių visuomenei būdingais informacijos vartojimo būdais ir nebeatitinka šiandieninio mobilaus, atviro pokyčiams individo poreikių. Disertacijoje siekiama įrodyti, kad šiuolaikinės pozityviojo visuomenės įtikinėjimo kampanijos turi būti paremtos silpnuoju tinkliniu įtikinėjimu; darbe toks įtikinėjimo būdas yra konceptualizuojamas, pasiūlomas tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelis ir aprašomas jo veikimas. Šis modelis pristatomas kaip praktinis ir analitinis instrumentas, galintis padėti organizuoti komunikacines pozityvių socialinių pokyčių programas bei jas tirti. Teorinės ir metodologinės disertacijos idėjos yra patikrinamos atliekant 2011 m. Lietuvoje vykusio savanoriškos veiklos populiarinimo, susieto su tuo metu visoje Europos Sąjungoje vykusiais Europos savanoriškos veiklos metais, analizę, savanorystės idėjų sklaidą šalyje vertinant kaip pozityvių visuomenės pokyčių skatinimo programą. Remiantis kritinės diskurso analizės ir socialinio tinklo analizės tyrimo technikomis, yra įvertinama savanoriškos veiklos populiarinimo akcijų turinys bei organizacinės jų kūrimo formos tinklinio silpnojo visuomenės įtikinėjimo modelio požiūriu. Darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary society persuasion processes are analysed in the Dissertation and it is stated that the contemporary informational campaigns, oriented towards the encouragement of positive processes within societies, should not seek for the construction of solid identities and not changing social provisions, because the persuasion of such type is linked with ways of the information consumption, characteristic to society of masses and does not correspond to contemporary needs of the mobile individual, open for changes. It is strived to prove in the Dissertation that contemporary campaigns of the positive society persuasion should be based on the soft networked persuasion; such way of persuasion in the Work is conceptualised; the model of the soft networked society persuasion is presented and its operation is described. This model is introduced as the practical and analytical instrument able to help organising the communicative programmes of positive social changes as well as to analyse them. Theoretical and methodological ideas of Dissertation are verified by implementing analysis of the voluntary activity promotion that took place in Lithuania in 2011, linked with the Year of European Voluntary Activities Promoting of the European Union, assessing the spread of ideas of volunteering in the country as the programme for promoting positive changes within the society. Under research techniques of the critical discourse analysis and social network analysis, the content of voluntary... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota į veiklos audito specialistų veiklą nukreipta kompetencija, jos turinys ir pripažinimas Europos AAI, įvertintas Europos AAI atstovų požiūris į veiklos audito specialistų sertifikavimo galimybę. Pirmoje darbo dalyje atskleista veiklos audito samprata, vieta ir reikšmė audito sistemoje, Europos AAI veiklos audito raida bei esminiai veiklos audito bruožai. Antroje dalyje atskleista veiklos audito specialistų samprata, kompetencija ir strateginiai individo kompetencijos tobulinimo būdai. Trečioje dalyje nustatomi į veiklos audito specialistus nukreiptos kompetencijos elementai: asmeninės savybės, žinios ir įgūdžiai, išsilavinimas, darbo patirtis, audito patirtis, auditorių mokymai. Ketvirtoje dalyje įvertinami į veiklos audito specialistų veiklą nukreipti kompetencijos elementai bei palyginamas šių kompetencijos elementų pripažinimas Europos AAI, nustatomi Europos AAI atstovų požiūriai į veiklos audito specialistų sertifikavimo galimybę. / The goal of master’s thesis is to analyse performance audit specialists competence, its content which is pointed to their activity, appreciation by Europe’s SAI and evaluate Europe’s SAI representatives attitude towards the possibility to certificate the performance audit specialists. In the first part of master’s thesis performance audit conception, its place and significance in the audit system, Europe’s SAI evolution of performance audit and fundamental performance audit features are revealed. In the second part of master’s thesis author unclosed the conception of performance audit specialists, competence and strategic individual competence development methods. In the third part of master’s thesis it is determined the performance audit specialists competence elements of content: personal features, knowledge, skills, background, work experience, audit work experience, auditor’s education. In the fourth part of master’s thesis the author evaluated performance audit specialists elements of competence and compared appreciation of these competence elements by different Europe’s SAI, defined Europe’s SAI attitudes towards the possibility to certificate performance audit specialists.

The main objective of this dissertation is to analyse the legal acts of European Union and the Republic of Lithuania concerning the use and financial control of the support of European Social Fund, to estimate their implementation peculiarities and submit recommendations in order to improve the legal regulation. Trying to implement this objective the author disperses the dissertation into three parts.

SUMMARY Extradition is the official process by which one nation or state requests and obtains from another nation or state the surrender of a suspected or convicted criminal. As between nations, extradition is regulated by treaties. As between states or other political subdivisions on a domestic level, extradition is more accurately known as rendition. The master thesis is a research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research of the concept of extradition in historical perspective, trying to overlook deeper the basics of this legal norm. The research is made by comparing the institute of extradition and institute of fugitives in the context of international law, other legal acts. Fundamental legal acts of extradition are thoroughly discussed in the master thesis. The author presents the analysis of conventions, bilateral, agreements, national laws of extradition, principle of reciprocity and moral human rights. The author presents opinions of various contemporary Lithuanian scientists such as V. Vadapalas, A. Nevera, A. Čepas, J. Žilinskas, G. Goda, M. Kazlauskas, P. Kuconis, G. Švedas, L. Visockienė. Also were used fundamental works about extradition by M. Akehurst, S. Bedi, G. Gilbert, H. Lauterpacht, I. A. Shearer, A. Boicov, R. Valejev, J. Vasiljev, B. Velčev, L. Galenskaja etc. International agreements, national criminal laws and laws of criminal procedure are also analyzed in the study... [to full text]