Reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos institutas, įtvirtintas ES antrinėje teisėje, kelia diskusijas tiek praktikoje, tiek ir teisės doktrinoje, visų pirma, dėl specialiųjų apsaugos sąlygų – „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ – sampratos bei tinkamų tokios apsaugos apimties ribų nustatymo. Magistro darbe reputaciją turinčių prekių ženklų specialiųjų apsaugos sąlygų tyrimas atliekamas analizuojant atskiras kenkimo bei nesąžiningo pasinaudojimo ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ir/ar reputacija formas. Siekiant pateikti išsamią „blukinimo“, „juodinimo“ ir „parazitavimo“ analizę, nurodomi specialiųjų apsaugos sąlygų įtvirtinimo ES teisėje motyvai, apibūdinama šių sąlygų svarba reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos apimties nustatymui bei pateikiami reikšmingi istorinės raidos bruožai. Be to, atsižvelgus į tai, kad analizuojamų apsaugos sąlygų taikymui įtakos turi tinkamas materialinių apsaugos sąlygų supratimas – darbe dėmesys skiriamas ryšio tarp konfliktuojančių žymenų ir vėlesnio žymens naudojimo be rimtos priežasties reikalavimų apibūdinimui bei ankstesnio prekių ženklo aspektų (reputacijos reikalavimo ir skiriamojo požymio) atskleidimui. Atliekant analizę, siekiama teoriniu ir praktiniu (įrodinėjimo) požiūriais įvertinti naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus specialiųjų apsaugos sąlygų taikymo kriterijus ir aktualias pozicijas bei nustatyti, ar reputaciją turinčių prekių ženklų savininkai gali pasinaudoti efektyvia teisių apsauga... [toliau žr. visą tekstą] / Protection of trademarks with reputation under secondary EU law induces controversy in practice and in legal doctrine, primarily because of the conception of special conditions of protection –„blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“ – as well as in determining proper limits of such protection. This master thesis approaches special conditions of protection in individually analyzing forms of detriment and unfair advantage of distinctive character and reputation of the earlier mark. For the attainment of providing detailed analysis of „blurring“, „tarnishment“ and „free–riding“, the author indicates reasons why special conditions of protection were embedded in EU law, qualifies their role in defining ambits of protection and reviews significant historical aspects. In addition, considering the fact that application of special conditions is influenced by material conditions of protection – attention is given to link between conflicting marks and requirement of using latter mark without due cause as well as to aspects of the previous mark (the requirement of reputation and distinctive character). Furthermore, the analysis focuses on assessing new criteria and relevant positions of the Court of Justice relating to special conditions of protection in order to provide the answer to the question if owners of the trademarks with reputation can profit from effective protection, however without gratuitously restricting other’s right to use marks as free as possible. The research has... [to full text]

Magistro darbo tema – viešoji tvarka kaip pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arba panaikinti arbitražo sprendimą. Darbo tyrimo objektą sudaro viešosios tvarkos sampratos analizė, išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje formuojamos viešosios tvarkos analizei bei tokios sampratos tolimesnio vystymosi galimybėms, taip pat esminiai su šiomis kategorijomis susiję klausimai: teismas turi teisę ar pareigą vadovautis savo ar kitų valstybių viešosios tvarkos samprata? Kokią įtaką viešosios tvarkos sampratai turi Europos Sąjungos (ES) teisė? Ar arbitražas yra susijęs su konkrečia valstybe bei ar turi vertinti tokios susijusios valstybės ar daugelio valstybių viešosios tvarkos turinį ar priešingai – yra nepriklausomas nuo konkrečios valstybės (angl. – seatless) bei turi ieškoti universalios tarptautinės viešosios tvarkos? Kokia yra teismo kontrolės apimtis, kai yra vertinama arbitražo sprendimo atitiktis viešajai tvarkai? Pirmoje dalyje atskleidžiama vyraujanti bei didžiausias vystymosi perspektyvas turinti tarptautinės viešosios tvarkos samprata. Šioje dalyje siekiama analitiškai įvertinti skirtingus požiūrius į viešosios tvarkos kategoriją, taip pat pateikiamas analitinis ir kritinis viešosios tvarkos bei imperatyviųjų teisės normų santykio vertinimas, atskleidžiami pagrindiniai Tarptautinės teisės asociacijos rekomendacijų bruožai, analizuojamos priežastys, kurios nulemia skirtingą viešosios tvarkos taikymo praktiką. Antrojoje dalyje analizuojama ES teisės ir būtent ETT... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis reveals the issue of Public Policy as a Ground for Refusing Recognition and Enforcement or Setting Aside Foreign Arbitral Award. This work provides a comprehensive analysis of public policy. The paper focuses on the analysis of understanding of the notion of public policy in Lithuania. The thesis identifies possibilities of further development of the latter concept. Moreover, the work tackles the main questions related to public policy, such as: does the Court have an obligation or a right to apply national and/or international public policy? How does the EU law affect the concept of public policy? What is the scope of the Courts' control over compliance of the arbitral award with public policy? The first chapter of the thesis presents the dominant concept of international public policy that has the most prominent development perspectives. This part of the paper is focused on analytical evaluation of different attitudes towards public policy category. Along the same lines, critical analysis of the relationship between public policy and strictly imperative norms is provided. Furthermore, the mains aspects of International Law Association recommendations are reflected and prerequisites which determine different application of public policy are analysed. The next chapter displays the influence of the EU law and ECJ practice on the understanding of public policy in the EU Member states and non EU Member states. The case law of Lithuanian and other countries... [to full text]

Tyrimo objektas – Europos Sąjungos šalių žemės ūkis. Tyrimo dalykas – gamybinis ir pogamybinis kaimas. Darbo tikslas - remiantis surinkta informacija nustatyti kaimo raiškų derinimą pereinant nuo gamybinio prie pogamybinio kaimo Europos Sąjungoje. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti ir aptarti gamybinio ir pogamybinio kaimo esmę; 2. Nustatyti kaimo gėrybių sistemą ir jų kūrimo prielaidas gamybiniame ir pogamybiniame kaime; 3. Nustatyti intensyvinimo veiksnių ir šio proceso rezultatų skirtumus Europos Sąjungos šalyse; 4. Išnagrinėti žemės ūkio intensyvinimo veiksnių kiekybinę įtaka rezultatui; 5. Nustatyti žemės ūkio intensyvinimo ribotumą ir tolesnes tendencijas senosiose ir naujosiose ES šalyse; 6. Įvertinti Lietuvos regionų skirtumus ir prielaidas gamybiniam ir pogamybiniam kaimui plėtotis. Tyrimo metodai: darbe remtasi mokslinės analizės ir sintezės, statistiniai (tame tarpe ir porinės koreliacinės analizės), grafinio vaizdavimo metodais. Naudoti šaltiniai – monografijos, moksliniai straipsniai, konferencijų pranešimai, internete paskelbti straipsniai, Lietuvos, Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dokumentai, Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministerijų duomenų bazės, ekspertiniais vertimais. / Untersuchungsobjekt – Landwirtschaft von Europa Staaten. Untersuchungsgegenstand – produzierende und nicht produzierende Dorf. Ziel der Arbeit -Laut den vorliegenden Unterlagen kann man inhaltliche Gemeins-amkeiten bei Dörfern im Übergang von Produktions- zum Post-Produktionsdorf feststellen. Aufgaben: 1. Erläuterung und Besprechung der Wichtigkeit (Wesenheit) des Produktions- und Post-Produktionsdorfes, 2. Feststellung der Dorfgütersysteme und deren Gründungsgrundlagen im Produktions- und Post-Produktionsdorf, 3. Feststellung der Intensivfaktoren und deren Ergebnisunterschiede im Verfahren in den Ländern der Europäischen Union, 4. Untersuchung quantitativen Einflüsse der landwirtschaftlichen Intensivfaktoren auf deren Ergebnis, 5. Feststellung der Beschränkungen in der landwirtschaftlichen Intensität und der daraus folgende Entwicklungstendenzen für die alten und neuen Länder der Europäischen Union, 6. Einschätzung der regionalen Unterschiede in Litauen und die Voraussetzungen zur Entwicklung des Produktions- und Post-Produktionsdorfes. Untersuchungsmethode: In dieser Arbeit wurden wissenschaftliche Analysen und Synthesen, statistische (in diesem Fall auch paarig korrelative Analysen) und graphische Darstellungsmethoden verwendet. Die benutzten Arbeitsquellen: Monographien, wissenschaftliche Beiträge, Konferenzberichte, veröffentlichte Beiträge im Internet, Unterlagen zur wirtschaftlichen Zusammenarbeit zwischen Entwicklungsorganisation in Litauen und Europäischen... [to full text]

Idėja pradėti rengti Europos paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 metais. Jos iniciatorius – Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienos. EPD renginiai skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas visuomenei neprieinama arba aktualizuoti vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai, tikimąsi šia programa sudominti moksleivius ir paskatintii juos domėtis savo šalies kultūra, istorija. Ta proga Europos Taryba bendradarbiaudama su Katalonijos (Ispanija) kultūros paveldo specialistais nuo 1995 – ųjų rengia vaikų tarptautinį fotografijos konkursą “Kultūros paveldas fotografijoje”. Konkurse dalyvauti taip pat gali visos jaunimo grupės pateikusios europinį projektą, atitinkantį keliamus reikalavimus. Lietuva šiame tarptautiniame fotografijos konkurse dalyvauja nuo 1999 – ųjų metų jau aštuonerius metus. Išrinkti geriausieji darbai siunčiami į tarptautinį turą Ispanijoje, Barselonoje. Visos nugalėjusios fotografijos publikuojamos Europos Tarybos leidžiamame kataloge, kuris yra platinamas 50 valstybių. EPD atidarymo ceremonija sukviečia daug radijo ir televizijos kompanijų iš įvairių Europos šalių – geresnės reklamos turizmui negalima tikėtis. Tai yra įspūdingas lankytojų ir dalyvių skaičiumi renginys. Besidomintys kultūros... [toliau žr. visą tekstą] / The French Minister of Culture suggested extending to a European level the “Monuments’ Open Doors” initiative launched in France in 1984. Several European countries, such as The Netherlands, Luxemburg, Malta, Belgium, the United Kingdom (Scotland) and Sweden soon set up similar events. In 1991, the Council of Europe officially launched the European Heritage Days (EHDs) with the support of the European Commission. In 1999, this initiative became a joint action of the Council of Europe and the European Commission. Throughout Europe, during the weekends of September, the European Heritage Days open the doors of numerous monuments and sites, many of them usually closed to the public, allowing Europe’s citizens to enjoy and learn about their shared cultural heritage and encouraging them to become actively involved in the safeguard and enhancement of this heritage for present and future generations. Today, the European Heritage Days can be considered an essential instrument for fostering a tangible experience of European culture and history in addition to raising the awareness of the public about the multiple values of our common heritage and the continuous need for its protection. All 49 States parties to the European Cultural Convention actively take part in the initiative and the number of annual visitors is now estimated to be around 20 million at more than 30,000 participating monuments and sites. The EHDs have succeeded in stimulating civil society’s participation, the... [to full text]

During the process of globalization and trade liberalization, when the countries become more integrated and depended on each other, it is very important to know and analyze the agriculture policy tendencies, programs and future perspective in other countries. United States of America is the largest word exporter and importer of agriculture products and in future it stays as very important player in world agriculture market. The American agriculture policy influences the rest of the word, as well EU and Lithuania. Therefore is has to be analyzed agriculture policy of agriculture in USA The object of research – the agriculture of United States of America. The main task of master thesis is to analyze the liberal United States of America agriculture model and compare to European Common agriculture policy (CAP) and influence to other countries. To achieve these goal have set tasks: To present the conceptions of economical policy; To research the scientific aspects of the agriculture policy formation; To analyze the liberal agriculture and food policy model in United States of America; To compare the Farm policy in USA and the Common Agriculture Policy in EU and to evaluate the influence to the other countries. Different economical, social, environmental approaches have created different agriculture models: the multifunctional model is established in EU and some other countries and the liberal agriculture model which is popular in USA and some other countries, where: dominate big... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe apžvelgiami Lietuvoje įgyvendinami Europos socialinio fondo projektai. Remiantis subsidiarumo principu, ES nesikiša į nei vienos iš valstybių narių vykdomą socialinę politiką, nes galima žemesniu lygmeniu pasiekti daugiau užsibrėžtų tikslų. ES nėra perėmusi lėšų perskirstymo funkcijų. Valstybės narės ir toliau aprūpina visuomenę socialinėmis gėrybėmis (švietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir kt.). Tačiau valstybėse narėse yra paskirtos institucijos, kurios pačios atrenka finansuotinus projektus bei prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Lietuvoje per teritorines darbo biržas yra įgyvendinama 10 ESF finansuojamų projektų, pagal BPD priemones 2.1 „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ ir 2.3 „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Iki 80 proc. finansuoja ESF, likusioji dalis – Užimtumo fondo bei valstybės biudžeto bendro finansavimo programos lėšos. Deklaruojami daugiausiai teigiami pokyčiai bei tikslai, tačiau atskleista, jog projektai nėra maksimaliai efektyviai įgyvendinami dėl gausios dokumentacijos bei per nustatytų per trumpų terminų, taip pat visuomenės negatyvaus požiūrio (įtarumo, nepasitikėjimo politikais). Projektai apima įvairias socialines grupes, tačiau socialiai atskirtieji – benamiai, beglobiai, sąvartynuose gyvenantys – nėra įtraukti. Projektų, skirtų smurtą patiriančioms šeimoms bei sunkiomis ligomis sergantiesiems (pvz., Alzhaimerio liga), trūksta. Socialiai atskirtųjų nepasiekia informacija apie vykdomus... [to full text] / -. / Cet ouvrage traite la question des changements sociopolitiques en Lituanie aprés l‘entrée à l’Union Européenne. Il s‘agit des projets réalisés par le fond social Européen (FSE) en Lituanie. D‘après le principe de subsidiarité, l’Union Européenne agit quand son action peut être plus efficace qu’une action prise à un niveau national. Donc, l‘UE n‘agit pas dans le domaine de répartition de finances. Les États membres continuent à s‘occuper de l‘éducation, la sécurité sociale et etc. Dans les États membres il y a des institutions responsables de sélection et réalisation des projets. En Lituanie les Agences de travail réalisent 10 projets financés par FSE. Les uns sont réalisés par la mesure 2.1 de Document Unique de Programmation „Promouvoir les capabilités d‘obtenir le travail“, les autres – par la mesure 2.3 „Intégration sociale et prévention de l‘exclusion“. Jusqu‘à 80 % des frais sont remboursés par FSE, le reste – par l‘État de son budget et par le Fond d‘emploi. On déclare seulement des résutats positifs, quand même la réalisation des projets n‘est pas efficace à cause de la documentation surchargée et des délais trop courts. En plus, la société n‘a pas suffisamment de confience en projets. Les projets sont destinés aux divers groupes socials, pourtant des sans-abris et des vagabonds ne sont pas insérés dans les projets. Les familles qui pâttissent la violence, les souffreteux des maladies mentales (par exemple, la maladie Alzheimer) ne sont pas insérés également dans les... [to full text]

Darnus vystymasis tai vystymasis, kurio metu yra tarpusavyje derinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai, siekiant patenkinti dabarties kartos poreikius, tuo pačiu nepabloginant gyvenimo sąlygų ateities kartoms. ES struktūrinių fondų programų poveikio vertinimas laikomas svarbia sudėtine sprendimų priėmimo proceso dalimi bei naudojamas ES finansuojamoms programoms ir jų valdymui tobulinti, struktūrinės pagalbos veiksmingumui didinti. Šiame magistriniame baigiamajame darbe yra vykdomas paskesnysis (ex-post) vertinimas, kuris apima lėšų naudojimo, paramos veiksmingumo, jos poveikio įvertinimą ir pateikia išvadas dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos. Darbo tikslas – įvertinti, 2004-2006 metų ES struktūrinės paramos poveikį darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui Lietuvoje. Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš keturių dalių: Pirmoje dalyje apibrėžiama darnaus vystymosi politikos formavimo istorinė raida, pradedant pagrindinio darnaus vystymosi dokumento „Darbotvarkė 21“ formavimo apžvaga, baigiant Lietuvos Nacionaline Darnaus Vystymosi strategija. Antroje – nagrinėjamas darnaus vystymosi aprėptis, ES struktūrinės paramos Lietuvos strateginiame dokumente, 2004–2006 metų bendrajame programavimo dokumente. Trečioje - įvertintas Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento darnaus vystymosi horizontaliojo prioriteto įgyvendinimas. Ketvirtoje – įvertos darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo prielaidas įgyvendinant 2007 – 2013 m. ES... [toliau žr. visą tekstą] / Sustainable development is a development Sustainable development implies economic growth together with the protection of environmental quality, each reinforcing the other and in the same time is a development that meets the needs of the present without compromising the ability of future generations to meet their own needs. Assessment of EU structural funds impacts is considering as important constituent part for decision-making process and is used for to improve management and efficiency of EU structural programmes. In the present final master thesis is implementing ex-post assessment which includes assessment of financial efficiency, support efficiency and its impact assessment including provision conclusions concerning economical and coherent policies. The aim of the theses – assess impact of EU structural support to implementation sustainable development of period 2004-2006. The final master theses consist of fourth parts: In the first part define sustainable development policy development history, starting from the main sustainable development document “Agenda 21” and finishing with Lithuanian National Sustainable development strategy. In the second part the content of sustainable development in Single Programming Document (SPD) 2004–2006 is assessed. In the third part is assessed an implementation of sustainable development during 2004–2006 programming period. In the fourth is provided conclusions for preparation to implement sustainable development during 2007 – 2013... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

The aim of this study is to investigate and compare the features of Legal regulations, governing National forest management of Member States of the European Union. The object of analyses was legal regulations in the following 17 countries of European Union: Ireland, Austria, Czech, Denmark, Great Britain, Estonia, Greece, Italy, Latvia, Poland, Lithuania, France, Slovakia, Slovenia, Finland, Sweden and Germany. The following methods of analyses were used in the study: document analyses, comparative analyses, historical and logical methods. The result of the study shows that, Legal regulations governing National forest are reflected in the national forest law. Legal principles, which are not exclusively stated in the basic law, are in details mentioned in legal acts related to forest. The legal principles are not at the same level explicit in all EU countries, but are the most similar between countries of the same forest management type.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų nuomonę apie investavimo į darbuotojus principų taikymą vadybininkų darbe. Darbo uždaviniai. 1. Ištirti medicinos darbuotoj�� nuomonę apie sveikatos priežiūros įstaigos investavimą į darbuotojų mokymą. 2. Išsiaiškinti medicinos darbuotojų nuomonę apie informacijos tarp vadybininkų ir medicinos personalo kaitos galimybes. 3. Palyginti gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie investavimą į darbuotoją tiriamoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo metodika. Išsiaiškinti sveikatos priežiūros įstaigos medicinos darbuotojų nuomonę apie investavimo į darbuotojus principų taikymą vadybininkų darbe buvo atlikta gydytojų ir slaugytojų anoniminė anketinė apklausa sveikatos priežiūros įstaigoje. Duomenys apdoroto kompiuterine programa SPSS. Rezultatai. Daugiau nei pusės (57,1 proc.) dalyvavusių tyrime medikų nuomone, įstaigos vadybininkai sudarinėja planinius tobulinimosi kursų planus. Beveik du trečdaliai (62,6 proc.) respondentų teigia, jog jų įstaigos vadybininkai domisi darbuotojų poreikiu dalyvauti tobulinimosi kursuose. Didžioji dalis dalyvavusių tyrime gydytojų ir slaugytojų (87,8 proc.) teigia, jog įstaiga siunčia juos į specialybės tobulinimo kursus. Tik šiek tiek daugiau nei pusė (51,8 proc.) respondentų teigė, jog bendrauja su įstaigos vadybininkais profesiniais klausimais, 48,2 proc. nurodė su vadybininkais profesiniais klausimais nebendraujantys. Daugiau nei pusės medikų (54,9 proc.) nuomone, jiems... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To find out what is the opinion of health care institution medical workers about application of investment in people principles in work of managers. Objectives. 1. To survey the opinion of medicine workers about investment by health care institution into training of employees. 2. To find out what is the opinion of medicine workers about possibilities of information interchange between managers and medical staff. 3. To compare opinion of doctors and that of nurses about investment into an employee in a particular healthcare institution surveyed. Methods. In order to find out what is the opinion of health care institution medical employees about application of investment in people principles in work of managers, a poll of doctors and nurses using anonymous questionnaire was performed in a healthcare institution. The data was processed using SPSS software package. Results. More than a half (57,1 %) of medical workers participating in the survey indicated that managers of an institution create schedules for qualification improvement activities. Almost two thirds (62,6 %) of the respondents returned the answer that managers in their institution take interest of workers’ needs to participate in qualification improvement activities. Most of the doctors and nurses participating in the survey (87,8 %) said that institution sends them to qualification improvement activities. Slightly more than a half (51,8 %) of respondents said that they communicate to managers of... [to full text]