This Final Paper consists of analysis of NATO and EU role to Lithuanian security by identifying our days and future threats to Lithuanian security and identification of the future of the Lithuanian security policy. In the first part of this final paper was glanced through NATO and EU CFSP and DP history, highlighting problems of EU integration to Euroatlantic security. It can be assumed that more then half of continuing Cold War century NATO has assured the creation and the welfare of Eastern Europe. The collective defense remains further of one’s NATO functions, by that time EU is not responsible of European collective defense. EU stands just in crisis management. The NATO��s and EU’ intercourse problem maintains historical and national color. The second part was dedicated to analyze the evolution of Lithuanian membership in NATO, EU CFSP and DP. It was noticeable that Lithuanian NATO membership gives security to country against straight military invasion by discouraging potential threats. The EU membership gives economical sanctions to threat object just de facto i. m. after, for example, the invasion to Lithuania. But according to NATO and EU agreements, nations which belong to these organizations are allowed to choose the way of reaction so it’s might depend on relationship of each of them and Lithuania. The type and the spectrum of threats were identified in the last part and there was made an analysis which of them and in what time dimension might occur against... [to full text]

This thesis is analyzing revenue dynamics of Lithuanian Republic budget of 2000 – 2006 years with direct aspect of taxes and the reasons which influed changes. In the beginning of thesis there was hypothesis, that incomes to national budget of population revenue taxes is the biggest part of budget revenue. The experiment was based on needs to value results of population revenue taxes decrease for budget. Objective conclusions about budget revenue, influed by 2006 years reform, can be done only by the end of this year. In despite of, this thesis is analyzing changes of budget already first months after reform. Also is analyzing other direct taxes structural parts in Lithuanian Republic national budget, taxes specification in countries of EU and the principles of processes of EU taxes harmonization, which are important for Lithuania in EU economic area.

Approaching towards the global information society, the development of information technologies in the Lithuanian regions in which there is a high level of digital divide becomes very topical. To develop the topic of the paper, the analysis of literary sources, legal documents, projects under implementation was carried out and qualitative questionnaire of experts was done. Having analysed the e-government situation, factors constructing digital divide, the present policy of the development of information technologies and the projects under implementation, solution models enabling to integrate separate regions successfully were suggested.

The aim of the thesis – to theoretically analyze and scientifically explain civil liability of the financial intermediary as investor protection instrument, to provide reasoned assessment of the regulation of civil liability of the financial intermediary and its application practice in the USA and the EU, to identify relevant problems and suggest theoretically grounded solutions and recommendations for these problems which would also put an emphasis on practical efficiency of civil liability; thus supplementing the doctrine of the EU and national law in this field. This thesis consists of two related yet relatively independent parts. The first part covers the most common issues of civil liability of the financial intermediary against the investor and extensively analyzes the conditions of civil liability of the financial intermediary, i.e. fault, damages, causation and unlawfulness, last one being of particular importance because due to the massive regulation of the activities of financial intermediaries it covers the widest range of legal issues. The second part of the thesis analyzes the relevant questions of the application of civil liability, which is possible only when the required conditions for the rise of civil liability have been established. Therefore, it analyzes the cases under the law or the contract, where the financial intermediary is relieved of liability even if the conditions of civil liability are met. The main focus of the second part is placed on the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai išanalizuoti ir moksliškai paaiškinti finansų tarpininko civilinę atsakomybę, kaip investuotojų apsaugos priemonę, pateikti argumentuotą finansų tarpininko civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo ir taikymo praktikos nagrinėtose JAV ir ES jurisdikcijose įvertinimą, identifikuoti aktualias su tuo susijusias problemas ir pasiūlyti teoriškai pagrįstus, tačiau į praktinį civilinės atsakomybės taikymo efektyvumą orientuotus šių problemų sprendimo būdus, bei rekomendacijas, tokiu būdu papildant ES ir nacionalinės teisės doktriną šioje srityje. Disertacijos struktūrą sudaro dvi susijusios, tačiau kartu ir santykinai savarankiškos dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami patys bendriausi su finansų tarpininko civiline atsakomybe prieš investuotoją susiję klausimai ir taip pat plačiai analizuojamos finansų tarpininko civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, žala, priežastinis ryšys ir ypač neteisėtumas – atsakomybės sąlyga, kuri dėl masyvaus finansų tarpininkų veiklos teisinio reguliavimo, apima plačiausią klausimų spektrą. Antroji disertacijos dalis skiriama aktualiems civilinės atsakomybės taikymo, kuris aktualus tik tuomet kai nustatytos visos reikiamos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, klausimams analizuoti. Todėl joje nagrinėjami įstatymo ar sutarties nustatyti atvejai, kai net ir egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, finansų tarpininkas nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas, todėl atsakomybė jam netaikoma. Didžiausias... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]

Magistro darbe analizuojamas darbo organizavimo formų instituto teisinio reglamentavimo raida ir problematika Lietuvoje atsižvelgiant į tarptautinius ir Europos Sąjungos teisinius standartus. Pagrindine teisine darbo organizavimo forma pripažįstama neterminuota darbo sutartis, kurią nuo kitų užimtumo formų skiria šie požymiai: dvišaliai (darbuotojo ir darbdavio), pastovūs, neterminuoti, atlygintiniai, subordinacija pagrįsti darbo santykiai, kai dirbama darbdavio patalpose. Pastaruosius santykius galima vadinti tipiniais, standartiniais. Pastebėtina, kad jie geriausiai atspindi darbo santykio šalių interesus. Tačiau dėl darbo rinkos pkyčių XXI amžiuje standartinės taisyklės, sukurtos dar XX amžiaus pirmojoje pusėje yra nefunkcionalios ir turi būti pritaikytos prie šiuolaikių darbo santykių. Europos Sąjungos lanksčios užimtumo politikos kūrimas, ekonomikos globalizacija bei su ja susiję darbo pokyčiai, poreikis skatinti užimtumą, į darbo rinką integruoti moteris, jaunus ir pagyvenusius asmenis bei įvairūs kiti socialiniai-ekonominiai veiksniai inspiruoja lanksčių užimtumo formų atsiradimą ir įgyvendinimą Lietuvos darbo teisėje. Darbo kodekse be standartinės darbo sutarties yra išskiriamos ir lankstesnės užimtumo formos, analizuojamos darbe: darbas ne visą darbo laiką, darbas pagal terminuotas sutartis, nuotolinis darbas ir kt. Siekiama įstatymiškai sureguliuoti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo agentūras santykius. Dėl lankstesnių užimtumo formų poreikio praktikoje darbe... [toliau žr. visą tekstą] / In this work, in accordance with international and European legal standards, the regulatory development and issues of institute of forms of work organisation in Lithuania are analysed. The basic form of work organisation is a non-term employment contract. From other forms of employment it is distinguished by the following characteristics: the relations between parties are bilateral (employee and employer), constant, based on remuneration, subordination and are performed in the premises of employer. These abovementioned relations can be called as typical and conventional. It should be noted that they reflect the best interests of both parties. However, due to the changes of labor market in the 21st century, standard rules, created in the first half of the 20th century, are dysfunctional and must be adapted to the modern labor relations. The development of flexible employment policy of the European Union, the economic globalization and related changes of employment, the need to promote employment, to integrate women, young and elderly people into the labor market and various other socio-economic factors inspire the emergence and implementation of flexible forms of organisation of work in the Lithuanian labor law. Next to a common employment contract more flexible forms of employment are distinguished in Labour Code of Republic of Lithuania. These forms are analysed in this work as well: a part-time work, fixed-term contracts, teleworking, etc. Legal regulation of the employment... [to full text]

Darbe atliekamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) ir Europoje vyraujančių deliktų teisės vienodinimo tendencijų – Europos deliktų teisės principų (PETL) ir Bendros principų sistemos projekto (DCFR) civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų palyginimas, siekiant skirti ir įvertinti jų atitiktį dabartiniame Europos deliktų teisės harmonizavimo ir unifikavimo etape. Atliekant tyrimą apibendrinamos pagrindinės Vakarų Europos deliktų teisės tradicijos, pateikiama bendra PETL, DCFR ir Lietuvos deliktų teisės sistemos charakteristika. Daromos išvados, kad PETL ir DCFR grindžiamos generalinio delikto principu. Juose skiriamos ir detaliai konkretizuojamos visos, būdingos ir Lietuvos deliktų teisės sistemai, sąlygos, kurioms esant gali būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė – žala, kaltė ir priežastinis ryšys. Konstatuojamas esminis CK skirtumas nuo PETL ir DCFR nuostatų, apibrėžiant trečiųjų asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratą. CK trečiųjų asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta tik nukentėjusiojo gyvybės atėmimo atveju. PETL ir DCFR tokią trečiųjų asmenų teisę numato ir nukentėjusiojo sveikatos sužalojimo atvejais. Kaltė pagal PETL ir DCFR nuostatas gali turėti ir tyčios formą. Pabrėžiama, jog tokia nuostata prieštarauja CK. Vertinant priežastinio ryšio sąlygą daroma išvada, jog CK įtvirtinta jos samprata neprieštarauja PETL ir DCFR nuostatoms. / Work carried out the Civil Code of the Republic of Lithuania (CC) and Europe prevailing trends in the convergence of tort law – the Principles of European Tort Law (PETL) and the Draft Common Frame of Reference (DCFR) civil tort liability in terms of comparison in order to allocate and assess their compliance with current European tort law harmonization and unification stage. The study summarizes the main Western European tradition of tort law, the general PETL, DCFR and Lithuanian tort law system performance. Conclude that PETL and DCFR based on the general tort principle. They are awarded and all the details down specific characteristic of the Lithuanian tort law system and the conditions, under which may be subject the civil tort liability – damage, fault and causation. Finding the essential difference between CC and the PETL, DCFR provisions under definition the circle of third parties, who are entitle to non-pecuniary damages. The right of the third parties by CC consolidated only the victim’s death. PETL and DCFR provide the third party under victim’s death and personal injury cases. Fault by PETL and DCFR provisions could have the form of intentional. Emphasized that such a provision is contrary to CC. Assessing the condition of causality, it is concluded, that the CC provides its conception in compliance with the PETL and DCFR provisions.

Tradiciškai maisto sauga yra nacionalinio reguliavimo dalis, todėl ES maisto saugos politika yra gana fenomenalus reiškinys, susijęs su vieningos rinkos principų įgyvendinimu. Šio darbo tikslas yra ištirti ES maisto saugos politikos įgyvendinimo Lietuvoje ypatumus išskiriant afrikinio kiaulių maro atvejį. Siekiant šio tikslo darbe naudoti mokslinės literatūros analizės, dokumentų bei teisės aktų analizės, kokybinė turinio analizė ir pusiau struktūruotas interviu. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama teorinė ES maisto saugos politikos prieiga. Analizuojamos K.Paul ir V.Schmidt bei kitų autorių iškeltos idėjos apie diskurso svarbą aiškinant institucinius pokyčius, kurie pateikia esamos Europos Sąjungos maisto saugos politikos būtinumą. Antrojoje dalyje išsamiai nagrinėjama ES maisto saugos politika, jos pokyčiai ir principai. Nagrinėjami teisiniai dokumentai, reguliuojantys ES maisto saugos politiką. Išskiriami ir analizuojami pagrindiniai šios politikos veikėjai europiniame lygmenyje, aiškinamas sprendimų priėmimo procesas. Trečiame darbo skyriuje nagrinėjama maisto sauga Lietuvoje. Analizuojami maisto saugos politiką reglamentuojantys teisės aktai, išskiriamos institucijos, dalyvaujančios maisto saugos politikos procese Lietuvoje, išskiriamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijos, kaip pagrindinės institucijos, užtikrinančios maisto saugos kontrolę Lietuvoje. Ketvirtojoje darbo dalyje analizuojama afrikinio kiaulių maro problematika. Atlikta kokybinės... [toliau žr. visą tekstą] / Historically, food safety was a part of national regulation so EU food safety policy is quite phenomenal and associated with the implementation of the principles of the single market .The aim of the thesis is to explore the EU's food safety policy‘s peculiarities in Lithuania emphasizing the case of african swine fever. In order to achieve this goal the thesis is based on scientific literature analysis , documentation and legislative analysis , qualitative content analysis and semi- structured interviews. The first chapter examines the theoretical access of EU food safety policy. K.Paul‘s, V.Schmidt‘s and other author‘s ideas about the importance of discourse when seeking to explain institutional changes are analysed. The second part examines EU's food safety policy , it‘s principles, changes and decision- making process. Legal documents which governing EU food safety policy is analysed. The key actors of European level food safety policy are emphasized. The third chapter examines the food safety in Lithuania . Analysis of food safety legislation in Lithuania is made by distinguishing institutions which are involved in food safety policy process. Functions of the State Food and Veterinary service are emphasized. The fourth part of the paper analyzes the problems of african swine fever in Lithuania. A qualitative media content analysis allowed to identify the existing discourses and problems which are emphasized in media. Semi- structured interviews with the... [to full text]

In the work there is the data presented, that show the condition of automobile road network and road safety problems in Lithuania. The road network and its conditions are analyzed, as well as the means allocated for road building, repairement and supervision. The possibility to realize measures for improving road safety and analysis of compliance of the Lithuanian road safety legislation with that of the European Union.The work consists of four parts.The first part analysis the today’s road safety situation in Lithuania.The second part analyses the road safety factors, the measures for improving road safety.The third part describes the purposes and peculiarities of European Union, relation between Lithuania and EU. There is an analyses Lithuanian and Europe Union road safety legislation.The fourth part analyses the methods for calculating losses at accidents and economic evaluation of the road safety measures. In the research part of the work there is given analysis of the benefit – cost for the road safety improvement measures.