Šiame magistro darbe pateikiama socialinės partnerystės prielaidų, pagrindinių formų bei įtakos reguliuojant darbo teisinius santykius Europos Sąjungoje ir Lietuvoje analizė. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, aptariama socialinės partnerystės samprata, principai, lygmenys, orientuojantis į Europos Sąjungos ir nacionalinį lygmenis. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis: Europos Sąjungos lygmens socialinių partnerių išskyrimas, jų dalyvavimas Europos Sąjungos teisėkūroje tiek Europos Komisijos iniciatyva, tiek autonomiškai, jų galimybės įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, nacionalinių socialinių partnerių teisinio statuso, nacionalinės socialinės partnerystės formų – sudarant trišales ar dvišales tarybas (komisijas, komitetus), naudojantis informavimo ir konsultavimo procedūromis, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo bei darbuotojų dalyvavimo valdant įmonę probleminiai aspektai, taip pat Trišalės tarybos veikla ir tiek šios taryboje, tiek savarankiškai sudaromų bendradarbiavimo susitarimų (paktų) reikšmė. Aptariamos ir socialinės partnerystės perspektyvos Europos Sąjungos bei nacionaliniu lygmeniu. / In this master’s final paper it is presented the analysis of the social partnership background, basic forms and impact to labour legal relations in the European Union and Lithuania. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis it is discussed the conception of the social partnership, principles, levels taking notice to the European Union and national levels. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts: the exclusion of the social partners of the European Union level, their participation in the legislation of the European Union, both on initiative of the European Commission and autonomy, their opportunities in implementing the European Union law, problematical aspects of the legal status of national social partners, national forms of the social partnership - by forming tripartite or bipartite councils (commissions, committees), applying information and consultation procedures, conducting collective bargaining in order to conclude a collective bargaining agreement, through the employees' participation in the enterprise management also Tripartite Council activity and importance of cooperation agreements (pacts) made both in this council and independently. Additionally, it is discussed the perspectives of the social partnership in the European Union and national level.

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]

Magistro darbo objektas – Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos įtaka žinių visuomenės vystimuisi Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaką žinių visuomenės plėtojimuisi Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išsiaiškinti žinių ir žinių visuomenės terminus; aptarti žinių visuomenės plėtrą ir sampratą Lietuvoje; išanalizuoti Bendrąji Programavimo Dokumentą (BPD) žinių visuomenės kontekste; jo pagrindu atlikti žinių visuomenės plėtros analizę Lietuvoje; aptarti keletą projektų, turinčių įtaką žinių visuomenės plėtrai. Naudojantis dokumentų analizės metodu, prieita prie išvados, kad žinių visuomenės kūrimas Lietuvoje dar naujas, besivystantis reiškinys. Lietuvoje dar nėra susidariusios aplinkybės žinių visuomenės plėtrai. Atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų įtaka žinių visuomenės vystymui yra labai maža. BPD priemonių, kurios padėtų vystyti žinių visuomenę yra labai nedaug, o ir esančių priemonių įgyvendinimas nėra kokybiškas, tik kiekybiškas. Finansuojamos tik tokios paprastosios sritys, kaip seminarų, mokymų rengimas, informacinių technologijų įsigyjimas ir pan. Magistro darbas gali būti naudingas analitikams, tyrėjams, politikams bei studentams, kurie užsiima ir domisi žinių visuomenės plėtra Lietuvoje. / The master thesis „Knowledge society in Lithuania and the influence of European Union (EU) structural funds on its evolution“ discloses what influence of the European Union structural funds is on Lithuanian knowledge societies evolution. This theme is topical because Lithuania is a member of the European Union and it must take an action in the knowledge society creation process. Lithuania must get together with the other countries of European Union. The object of master thesis – the influence of European Union structural funds on knowledge society in Lithuania. The purpose of the thesis is to analyze what influence of European Union structural funds is on Lithuanians knowledge society development. The main goals of the thesis are the following: • To define the terms of knowledge and knowledge society; • To survey knowledge society evolution and conception in Lithuania; • To analyze the Single Programming Document (SPD) in the context of knowledge society; • By this SPD research to analyze the development of knowledge society in Lithuania; • To dispute some Lithuanian projects which influence on the evolution of knowledge society. We used the method of documents study. By this analysis we single out the following elements of knowledge society: human capital; the Lifelong Learning; the development of Scientific Research and Innovations; information technologies; the opportunity to gain knowledge; the effective creation, assimilation, distribution and use of knowing. By these... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojamos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, aptariant jų istoriją, pagrindinius principus bei įtaką šiuolaikiniu globalizacijos periodu. Tarptautinės sveikatos taisyklės yra neatsiejama dalis, siekiant išvengti tarptautinio infekcinių ligų plitimo tarptautiniu mastu, netrukdant tarptautinei prekybai bei susisiekimui. Norint išlikti visaverte partnere tarptautinėje erdvėje vystant ekonominę, socialinę padėtį, privalu taisykles įgyvendinti. Lietuva, būdama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos narė, ratifikavo taisykles bei įsipareigojo jas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime iki 2012 metų. Pagrindiniai uždaviniai – suderinti atitinkamus teisės aktus su Taisyklių reikalavimais, užtikrinti tinkamą pasirengimą ir reagavimą į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, taip pat efektyviai ir laiku koordinuoti tokias situacijas, sustiprinti administracinius gebėjimus, kurių reikia reaguojant į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą. Teisinė bazė yra rengiama pakeičiant/priderinant jau egzistuojančias bei kuriant naujas teisės normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja teisinę bazę galutinai parengti 2009 metais. / This work is an analysis of the International Health Regulations, discussing their history, basic principles and the impact of globalization in the contemporary period. International Health Regulations are an integral part, to prevent the international spread of infectious diseases internationally, impeding international trade and travel. To remain full–fledged partner in international space development in economic, social situation, the regulations must be implemented. Lithuania as the member of World Health Organization and European Union has ratified the regulations, and undertook implement by the resolution of the Goverment Republic of Lithuania until 2012. The main tasks of harmonizing the legislation with the regulations, are to ensure adequate preparedness and response to emergency public health situations which pose an international concern, as well as an efficient and timely coordination of such situations, to reinforce the administrative capacity needed to respond to emergency public health situations which pose an international concern. The legal framework is being prepared modyfing / adjusting existing and the developing new legal norms. The Government of the Republic of Lithuania commited to finalise legal framework in 2009.

Šiuo metu visame pasaulyje daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Aplinkos apsaugos problemos nėra kažkas naujo ar netikėta. Jos yra labai aktualios XXI amžiuje. Svarbu, kad apie aplinkos apsaugos problemas visuomenė būtų kuo efektyviau informuota užtikrinant subalansuotą šalies vystimąsi, išlaikant sveiką gamtinę aplinką, išsaugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, optimizuojant gamtonaudą. Darbo tikslas – ištirti visuomenės informuotumą apie aplinkos apsaugą ir įvertinti Visuomenės informavimo apie aplinką šviečiamosiose laidose, spaudoje ir internetiniame portale projekto veiklas. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėsiu ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2007–2013 m., kuri teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Ši parama yra didelė pagalba informuojant visuomenę apie aplinkos apsaugos problemas. Šis magistrinis darbas susideda iš dviejų dalių, kurios yra skirtos išanalizuoti teisės aktus reglamentuojančius visuomenės informavimą apie aplinkos apsauga, nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių veiklos modelį informuojant visuomenę. Atlikti turimų duomenų analizę, įvertinti ir aprašyti informavimo apie aplinką ir aplinkosaugos suvokimo būklę Lietuvoje. O taip pat parengti rekomendacijas, kaip pagerinti informavimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viešųjų ryšių veiklų efektyvumą. Įgyvendinant šio darbo uždavinius, buvo apžvelgiama... [toliau žr. visą tekstą] / Currently, a lot of attention is given to environmental protection worldwide. The environmental problems are not something new or unexpected. They are very relevant in the twenty-first century. It is important that society would be informed of the environmental problems in the most efficient way ensuring balanced development of the country, while maintaining healthy natural environment, preserving the landscape and biodiversity and optimizing the use of nature. The aim of the research is to explore public awareness of environment protection and assess the project activities of public environmental briefing in educative broadcasts, newspapers and a web portal. In this master thesis, we shall consider the support of EU Structural Funds for Lithuania in 2007-2013, which is provided in accordance with the Lithuanian Strategy for the use of European Union Structural Assistance for 2007-2013 and the Cohesion Promotion Action Programme. The support is a great assistance for public briefing about the environmental problems. This Master's thesis consists of two parts, which are designed to examine legal acts regulating the public briefing on environment protection and to establish the model of public relations activities for public briefing of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania. To analyse the available data, evaluate and describe the situation of briefing about the environment and the status of environmental awareness in Lithuania. And also to prepare... [to full text]

Homoseksualumas – lytinė orientacija, kuri paprastai suprantama kaip priešinga heteroseksualumui, nes pasižymi lytiniu potraukiu tos pačios lyties atstovams, ir todėl visuomenėje dažnai pripažįstama nukrypimu nuo normos, o tai suponuoja šių asmenų diskriminaciją. Darbe analizuojamos Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tendencijos, susijusios su baudžiamosios atsakomybės už homoseksualius santykius panaikinimu, ginant šių asmenų teisę į privatumą. Atskleidžiama, kad Teismas pasisako prieš bet kokį baudžiamąjį persekiojimą, grindžiamą lytine orientacija, siekdamas, kad Europos Tarybos valstybėse būtų pripažįstamos ir saugomos homoseksualių asmenų teisės. Šiandien vis garsiau kalbama apie homoseksualių asmenų teisę į santuoką. Magistro baigiamajame darbe analizuojama EŽTT praktika, siekiant nustatyti, ar kartu gyvenančių homoseksualių asmenų santykiai patenka į šeimos gyvenimo apimtį. Be to, ar pagal Europos žmogaus teisių konvenciją valstybės turi pozityvią pareigą teisę į santuoką užtikrinti ne tik skirtingų lyčių poroms, t.y. neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Egzistuojantis registruotos partnerystės institutas yra alternatyvi forma įteisinti homoseksualius santykius, tad siekiama nustatyti, ar EŽTT įpareigoja valstybes suteikti minėtą galimybę tos pačios lyties poroms savo nacionalinėje teisėje. Homoseksualių asmenų teisė įsivaikinti yra viena iš kontraversiškiausių teisių, nes siejasi su vaiko teisėmis, jo geriausiais interesais. Tad magistro baigiamajame darbe yra... [toliau žr. visą tekstą] / Homosexuality – sexual orientation which is the opposite of heterosexuality because it is characterized as sexual desire for persons of the same sex. That is why a society often acknowledges it like a deviation from norms and this may sometimes result as an act of discrimination. The Master’s thesis analyses the tendency of the Jurisprudence of the European Court of Human Rights which is related to abolishing the criminalisation of private homosexual relations. It is important because of defending the right to privacy of homosexuals. The Court speaks against criminal prosecution on the ground of sexual orientation and finds that Member States of the Council of Europe should recognize and protect the rights of homosexual persons. Today the discussions about the right to the same-sex marriage are becoming louder and louder. The thesis attempts to ascertain whether the cohabitation of homosexuals falls in the ambit of a family life according to the European Court of Human Rights as well as whether the Member States of the European Convention on Human Rights have a positive obligation to ensure the right to marry for the same-sex couples. Furthermore, the institute of a registered partnership is an alternative form for legalizing homosexual relationships. Thus, it is necessary to identify whether the Court puts an obligation to the Member States to make that opportunity for the same-sex couples in the national legal systems. The right of adoption of homosexuals is a highly... [to full text]

Tapatumo paieškos šiandieniniame pasaulyje tampa neatsiejamos nuo žmogaus kasdienybės. Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojame apie pilietinės visuomenės problemas, toleranciją, seksualines ir tautines mažumas. Šios diskusijos tampa glaudžiai susijusios su visuomenių tyrimais. Šio magistrinio darbo pagrindinis tikslas yra ištirti kokios nacionalinio tapatumo charakteristikos dominuoja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2004 – 2011 m. ir jas palyginti. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas pagrindinis darbo objektas yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės tapatybės. Per pagrindinius darbo su šaltiniais metodus – analizę, taikomą analizuoti apklausų statistiką, bei lyginamąjį metodą, kuriuo buvo lyginami trijų Baltijos valstybių nacionalinių bei regioninių tapatybių bruožai, buvo siekta atsakyti į pagrindines iškeltas darbo problemas - kuo paremti nacionaliniai tapatumai? kiek valstybių tapatumai yra monolitiški ir kiek jie yra pajėgūs priimti kitas tapatumo rūšis? Uždaviniai skambėjo taip: išskirti ir išanalizuoti etnolingvistinės, pilietinės ir regioninės tapatybės modelių pagrindinius kriterijus, ištirti ar etnolingvistinis ir pilietinis nacionaliniai tapatumai išskiria vienas kitą ar papildo Baltijos šalyse, išanalizuoti kiek trijų Baltijos valstybių nacionaliniai tapatumai pajėgūs priimti viršnacionalinę tapatybę ir kiek jie skaidosi į regioninę tapatybę, ištirti, kokią valstybių visuomenę – atvirą ar uždarą atskleidžia tapatybių modelių tyrimas Lietuvoje, Latvijoje... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the search of identity become concurrent with casual people‘s life. Recently an increasing number of discussion about problems of civil society, tolerance, sexual and ethnic minorites. These discussions are related with national identity analysis. The main aim of this master thesis is to find out what characteristics of national identitiės are dominant in Lithaunia, Latvia and Estonia in 2004 – 2011 years and to compare them. The primary and key surveying object is national identities. The methods used in this work were: analysis which was applied to analize the statistics of surveys and another method was comparison of national and regional features of identities of Baltic States. By using these methods main problems such as: how are based national identities? Are they monolithic enough? Are they able to accept other types of identities? were carried out. One of the tasks was to distinct and analize the main criterias of ethnolinguistic, civil and regional identity models. Another task was to find out whether ethnolinguistic and civil national identities distincts or adds to each other in the Baltic States. Third task was to analize if national identities of three Baltic States are able to accept supranational identity and to reveal if it is possible to disintegrate into regional identity. The last task was to find out whether societies in Lithuania, Latvia and Estonia are inclusive or exclusive. All these problems were explained by carrying out these tasks. ... [to full text]

This Master Thesis reveals how illegally residing TCN family members of static European Union citizens might get residence rights by relying on EU law; it also distinguishes the existing problems related to residence rights of illegally residing TCNs and proposes theoretical and practical solutions. The first part of the Master Thesis reveals how the EU may protect family rights despite the fact that it has no competence in human rights’ area and discloses what family mebers are being protected in the EU. The second part proves that illegally residing TCNs have possibilities to get residence rights in the EU on the grounds of the protection of their family life by relying on Article 7 of the Charter, the norms of Return directive and the citizenship status of family members – EU citizens. The third part discloses that the case-law of the EUCJ does not ensure for illegally residing TCNs adequate protection of their family life because the practise of the EUCJ in illegally residing TCNs’ cases is too heterogeneous and the Court applies insufficient criteria. Therefore seeking to find out what additional criteria could be applied in illegally residing TCNs’ cases an expert survey has been conducted and a set of criteria, which could be applied in all illegally residing TCNs’ cases related to residence rights, has been suggested. / Magistro baigiamajame darbe išanalizuota, kaip Europos Sąjungos piliečių, nesinaudojančių judėjimo laisve, šeimos nariai – nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai – gali gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi Europos Sąjungos teise; darbe išryškintos pagrindinės problemos, susijusios su nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių teisėmis gyventi šalyje bei pasiūlyti teoriniai bei praktiniai problemų sprendimai. Pirmoje darbo dalyje išaiškinta, kaip Europos Sąjunga gali ginti šeimos teises, nepaisant to, kad ES neturi kompetencijos žmogaus teisių srityje bei atskleista, kokie šeimos nariai yra saugomi Europos Sąjungoje. Antroje dalyje įrodyta, kad, siekant apsaugoti šeimos gyvenimą, nelegaliai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai turi galimybių gauti teisę gyventi šalyje, remdamiesi 7 Chartijos straipsniu, Grąžinimo direktyvos nuostatomis ir Europos Sąjungos piliečių pilietybės statusu. Trečioje dalyje atskleista, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika neužtikrina nelegaliai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams tinkamos jų šeimos gyvenimo apsaugos, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose yra nevienalytė ir Teismas taiko nepakankamai kriterijų. Todėl, siekant išsiaiškinti, kokie papildomi kriterijai galėtų būti taikomi nelegaliai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių bylose, buvo atlikta ekspertų apklausa ir, atsižvelgiant į gautus rezultatus, buvo pasiūlyta kriterijų visuma, kuri galėtų būti taikoma... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Serbijos integracijos į ES procesas, pateikta Serbijos ekonominės ir politinės padėties apžvalga. Įvertintas Serbijos pasiruošimas tapti ES nare atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, ES iškeltų sąlygų vykdymą ir dabartinę ekonominę ir politinę padėtį. Pateikta Serbijos visuomenės paramos ES charakteristika, išanalizuota visuomenės požiūrio kaita į eurointegraciją. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu apžvelgiama ES raida, įvertinama sėkmingos jos plėtros istorija ir būsima perspektyva. Pateikiamos ES narystės sąlygos ir procedūros, išskiriamos specifinės sąlygos ir pereinamieji etapai, kurie taikomi tik Vakarų Balkanų valstybėms siekiančioms narystės ES. Antroje dalyje pristatoma Vakarų Balkanų istorijos genezė, Serbijos, kaip pagrindinės regiono valstybės vaidmuo politiniame, ekonominiame ir kultūriniame regiono vystymesi, akcentuojamas Jugoslavijos dezintegracijos procesas ir nesėkmingas jo valdymas iš ES pusės. Trečioje dalyje analizuojama Serbijos politinė ir ekonominė transformacija, bei siekiai tapti ES nare. Aptariamos ES sąlygos Serbijai ir jų vykdymas kuomet šaliai vadovavo skirtingos vyriausybės. Analizuojamas ir vertinamas Serbijos pasirengimas tapti ES nare remiantis ES ataskaitomis dėl Serbijos ekonomikos, politinės padėties ir Europos standartų atitikimo. Ketvirtoje dalyje pateikiamas, analizuojamas ir lyginamas Serbijos gyventojų pasiskirstymas ES klausimais, rezultatų kaita ir jų priežastys. Šioje dalyje aptarti... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyzes Serbian EU integration process, reveals the political and economic status of Serbia. It also examines the situation in Serbia in terms of the political, economic criteria and the ability to take on the obligations of membership. Thesis also compares and analyzes Serbia‘s public polls researches towards EU integration. The first chapter of the Master thesis describes the research of the EU enlargement and integration genesis, describes the process of new member integration process and conditions, also states and anlyses the specific conditions of membership for Western Balkan countries. The second chapter presents full overview of the political conditions of former Yugoslavia, particular emphasis is placed on the process of disintegration of Yugoslavia, and on the failure of EU to prevent the conflicts in the region. The third chapter examines Serbia‘s political and economic transformation and ability to apply for EU membership. It also analyzes the position of different governments of Serbia on EU integration process. The last chapter analyzes public opinion on EU integration. The last part of the work analyzes specific conditions given from EU which influences public polls.

1950 m. visuotinis aplinkos apsaugos poreikis dar nebuvo akivaizdus, todėl teisė į aplinką nebuvo paminėta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje. Dėl aplinkos taršos iškilo asmenų teisės į aplinką problema ir šios teisės gynimo būtinybė. Dėl šios priežasties galima teigti, kad Europos žmogaus Teisių Teismo praktikos vaidmuo aiškinant teises, įtrauktas į EŽTK, šiomis dienomis yra labai svarbus spendžiant aplinkos problemas žmogaus teisių kontekste. Teismas interpretuoja aplinkos teises kitų teisių, esančių EŽTK, pagrindu, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą. Kadangi tam tikra rimta žala aplinkai gali pažeisti ir asmenų teises, ypač teisę į privatumą ir būsto neliečiamumą, šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama EŽTK 8 straipsnio taikymo su aplinka susijusiose bylose problema. Magistriniame darbe siekiama išnagrinėti svarbiausius EŽTK 8 str. taikymo ginant pažeistas žmonių teises su aplinka susijusiose bylose ypatumus Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, ir šio straipsnio taikymą bei aiškinimą Lietuvos teismuose. Todėl yra analizuojami teismų sprendimai, susiję su aplinkos teisių pažeidimais, kylančiais dėl aplinkos būklės blogėjimo. Darbe nagrinėjamos Konvencijos 8 straipsnio taikymo sąlygos su aplinka susijusiose bylose. Jos yra dvi: ryšys tarp pažeidimo ir valstybės bei rimta tiesioginė žala, pasiekianti minimalų sunkumo lygį. Taip pat analizuojami šio straipsnio taikymo ypatumai. Pagrindiniai ypatumai yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / In the 1950s, the universal need for environmental protection was not yet apparent, therefore there was no mention of right to environment in the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms. Due to pollution of natural environment, there arise an important problem of the human right to environment and the necessity of the protection of this right. For this reason it is possible to state that the role of the European Court of Human Rights practice and its interpretation of the rights, included in the ECHR, to respond environmental concerns within the context of human rights is especially relevant nowadays. Court interprets the environmental rights on the basis of other rights, which are included in the ECHR, including the right to private and family life. Since some serious damage to the environment may violate the rights of individuals and, in particular their right to privacy and the inviolability of home, in this master's final work a problem of the application of Article 8 ECHR in environment-related cases is examined. Master's Work seeks to examine the most important specificities of application of Article 8 of the ECHR in defending violated human rights in environment-related cases in the case law of the European Court of Human Rights and the application and interpretation of this Article in the courts of Lithuania. Therefore the judgments, related to interference in individual rights derived from environmental degradation, are analyzed. It examines... [to full text]