The subject matter of this research is content, features, role and prospects of soft security in the context of Eastern Dimension of European Neighbourhood Policy by identifying and analysing soft security as a component of the European Union initiated joint project management in the area of Eastern Dimension of European Neighbourhood Policy covering Armenia, Azerbaijan, Belarus, Georgia, Moldova and Ukraine, as well as Russian Federation. The objective of this research is to define ability of soft security component to effectively facilitate the process of security governance leading to increasing level of regional security and stability. / Šios disertacijos tyrimo objektas – minkštasis saugumas Europos kaimynystės politikos Rytų dimensijos kontekste, identifikuojant ir analizuojant minkštąjį saugumą kaip Europos Sąjungos inicijuojamų bendrų projektų ES Kaimynystės politikos Rytų dimensijos erdvėje, apimančioje Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą, o taip pat ir Rusijos Federaciją,valdymo komponentą. Siekiama, analizuojant minkštąjį saugumo komponentą, atskeisti jo gebėjimą skatinti, įgalinti ir lengvinti regiono saugumo ir stabilumo efektyvaus valdymo procesą.

Šiame baigiamajame magistro darbe apžvelgiami Europos Sąjungos paramos veikimo principai, alternatyviosios energetikos pagrindinės sąvokos, panaudojimo perspektyvos Lietuvoje. Atlikta patvirtintų Europos Sąjungos paramos priemonių, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrai Lietuvos Respublikoje analizė, taip pat pristatytos žaliųjų tarifų problemos, trukdančios darnų alternatyviosios energetikos vystymą. Darbe išanalizuoti šiluminės ir elektros energijos suvartojimai ir kainos, kurie patvirtino atsinaujinančios energijos išteklių panaudojimo plėtros būtinumą. Siekiant atskleisti Europos Sąjungos lėšų įsisavinamo svarbą, buvo atliktas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo investicinio projekto efektyvumo ir rizikos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 73 p. be priedų, 13 paveikslų, 24 lentelės ir 26 literatūros šaltiniai. / This master thesis provides an overview of operation principles of the European Union support, alternative energy main definitions and usage perspectives in Lithuania. Done analysis of approved by EU support instruments for renewable energy development in the Republic of Lithuania, also presented green tariffs problems that hinder the development of sustainable alternative energy. In thesis are analyzed the thermal and electrical energy consumption and costs, which confirmed renewable energy resources development need. In order to reveal the importance of EU funds absorption has been carried out efficiency and risk assessment for renewables investment project. The paper ends with conclusions and recommendations. Thesis consist 73 pg. text without appendixes, 13 pictures, 24 tables and 26 bibliographical entries.

Graduate work of master’s studies of 73 pages, 8 pictures, 2 tables, 70 references, 8 appurtenances. The paper is written in Lithuanian. KEY WORDS: internal audit, internal control, municipality, risk, Europe Union funds. Research object – internal audit in the municipality. Research aim – to examine the internal audit situation, its performance in the municipality, present problems and solutions of internal audit, position to internal audit. Research objectives: • to analyze the internal audit concept, types and the realm of activities, to perform the internal audit theoretical analysis; • to examine the internal audit evolve in Lithuania as well as international regularitions; • to analyze the internal audit situation activities, the internal audit in the enterprise; • to play respondent poll, to evaluate personel position to internal audit work in the municipality; • to analyze the internal audit organization postulates, aims and spreads in the municipality; • to present of internal audition actual the actual boucle betterment in the municipality. Researh methods – analysis of normative documents which regulate internal audit, monograph, logical analysis, describing analysis, contrast analysis, generalization. Researh time – 1995 – 2005 years; October – December of 2004 year accomplished personel of questionnaires research, with the view of see personel position to internal audit in the municipality. The internal audit is very important to Lithuanian it was of Europe... [to full text]

Magistro darbo “Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo problemos Lietuvoje: sąvartynų steigimo atvejis” pagrindinis tikslas yra nustatyti Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo efektyvumą sąlygojančias problemas Lietuvoje. Darbe apsibrėžiamas tyrimo objektas – Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo, yra apibrėžiama pagrindinė magistro darbo hipotezė – neefektyvų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimą Lietuvoje, sąvartynų steigimo atveju, sąlygoja: teisinio reglamentavimo ir tikslų įgyvendinamumo, valdymo struktūrų funkcijų pasiskirstymo, administracinių gebėjimų stokos, interesų grupių įtakos, socialinių ir ekonominių sąlygų kaitos problemos. Pagrindinė iškelta tyrimo problema - Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimas Lietuvoje sąvartynų steigimo atveju nėra efektyvus. Darbe naudojami tyrimo metodai: analitinis tyrimo metodas, interviu. Teorinės analizės pagrindu pasirenkamas politikos įgyvendinimo modelis “iš viršaus į apačią”, pritaikant Paul A. Sabatier sėkmingo įgyvendinimo sąlygas. Darbe iškeliami šie pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti ES atliekų tvarkymo politikos principus, teisės aktų sistemą bei pagrindinius reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje; išanalizuoti atliekų tvarkymo politikos reglamentavimą bei esamą atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje, modernių regioninių sąvartynų projektų vykdymo būklę... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the Master‘s thesis “EU Treatement of Waste Politics Implementation Problems in Lithuania: the Case of Dump Foundation” is to estimate the problems which determine the efficiency of the European Union (EU) waste treatment policy implementation in Lithuania. The object of the thesis is the European Union waste treatment policy implementation in Lithuania. In order to reach the aim of the thesis, the main hypothesis is defined as follows: in the case of establishment of landfills, the inefficient implementation of the EU waste treatment policy in Lithuania is determined by the following problems: viability of legal regulation and objectives, functional distribution of management structures, lack of administrative skills, influence of interest groups and fluctuating social and economic conditions. The following central problem has been raised in the thesis: the implementation of the European Union waste treatment policy in Lithuania in the case of establishment of landfills has been inefficient. The following research methods have been used: analytical research method, interview. The policy implementation model “top-down”, has been chosen on the basis of theoretical analysis, applying the conditions of successful policy implementation by Paul A. Sabatier. In order to elaborate the aim of the thesis the following tasks have been set up: to analyse the principles, regulation system and the main requirements in the area of public waste treatment of the EU waste... [to full text]

JUŠKELIS, Paulius. (2007) ES Struktūrinių fondų paramos poveikio įvertinimas Lietuvos atvykstamajam turizmui. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas. 65 p. SANTRAUKA RAKTINIAI ŽODŽIAI: Europos Sąjungos struktūriniai fondai, ekonominio poveikio vertinimas, atvykstamasis turizmas. 2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, ji įgijo teisę gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Vienas iš remiamų ūkio sektorių – atvykstamasis turizmas. Esami duomenys rodo, kad turėdama gausius gamtinius ir kultūrinius išteklius, Lietuva galėtų geriau išnaudoti šio sektoriaus potencialą. Naujas finansinis instrumentas – galimybė šių tikslų įgyvendinimui. Siekiant pagrįsti bet kokių investicijų poreikį, būtina nuosekliai įvertinti jų poveikį ir efektyvumą. Tačiau reikia pastebėti, jog šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nėra vieningos kompleksinės investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių efektyvumo vertinimo metodikos. To pasekoje sudėtinga palyginti šių investicijų efektyvumą su investicijomis į kitus sektorius, pagrįsti jų poreikį visuomenei, patikrinti ar buvo pasiekti užsibrėžti rodikliai. Tyrimo objektas – investicijų į atvykstamojo turizmo sektorių makroekonominis poveikis. Analizuojamas ES struktūrinių fondų paramos Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriui poveikis šalies ekonomikai: užsienio prekybos balansui ir bendrajam vidaus produktui, darbo rinkai bei šalies biudžetui. Tiriamojo laikotarpio trukmė – 2005-2009 m. Pirmoje... [toliau žr. visą tekstą] / JUŠKELIS, Paulius. (2007) EU Structural Funding for Lithuanian Incoming Tourism Sector. Evaluation of Impact. MBA Graduation Paper. Kaunas: Kaunas Faculty of Humanities, Vilnius University. 65 p SUMMARY KEYWORDS: European Union structural funding, economic impact evaluation, incoming tourism. Lithuania joined the EU in 2004 and received a right for EU structural funding. Incoming tourism is one of the subsidized sectors. Although Lithuania possesses high natural and cultural resources, incoming tourism sector is not developed enough yet. The new financial instrument is a good possibility. In order to prove effectiveness of the investment, there is a need for consecutive evaluation of an economic impact. Today no unified incoming tourism economic impact evaluation model is used. As a result it is difficult to compare investment effectiveness into different sectors, substantiate their need to the society, check if the results were reached. Object of the research – an economic impact of investment into incoming tourism. An impact on trade balance and gross national product, labor market, national budget is analyzed. Period of the research – year 2005 to year 2009. The first chapter analyses the situation of Lithuanian incoming tourism sector. The importance for the economy, possibilities and problems are analyzed. The possibilities of investment are also reviewed. The second chapter is devoted to analysis of tourism impact on economy. An impact on trade balance, gross domestic... [to full text]

Europos Sąjunga (toliau ES) 1999 m. pradėjo kurti bendrą ES imigracijos politiką. ES valstybės narės paskelbė siekį sukurti bendrą „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę“, kurioje laisvo judėjimo teise galėtų naudotis ne tik ES piliečiai, bet ir visi ES teisėtai gyvenantys asmenys. Tačiau šis ambicingas siekis tapo dideliu iššūkiu tiek ES valstybėms narėms, tiek procesą koordinuojančioms ES institucijoms. Per beveik dešimt bendros ES imigracijos politikos formavimo metų teisėtos imigracijos srityje buvo priimti vos keturi ES valstybėse narėse bendras teisės normas įtvirtinantys teisės aktai. Toks deklaruojamų tikslų (bendra visapusiška ES politika) ir pasiekimų (4 teisės aktai) neatitikimas skatina ieškoti bendros ES politikos teisėtos imigracijos srityje išliekančio riboto bendrumo priežasčių. Šio darbo tikslas yra nustatyti bendros ES imigracijos politikos teisėtos imigracijos srityje kūrimą labiausiai ribojančius institucinius veiksnius. Kaip tyrimo teorinis pagrindas naudojama institucionalizmo paradigmai priskiriama George Tsebelio sukonstruota „veto žaidėjų“ teorija. Anot šios teorijos, politikos pokyčiai (arba priešingai, jų nebuvimas) priklauso nuo veikėjų, kurie turi veto teisę, priimant sprendimus minėtos politikos srityje, skaičiaus ir preferencijų. Teigiama, kad kuo daugiau tokių „veto žaidėjų“ ir kuo jų preferencijos skirtingesnės, tuo mažesnė politikos pokyčių tikimybė. Remiantis veto žaidėjų teorija, darbe iškeliamos ir tikrinamos dvi hipotezės: 1) Ribotą... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decades international migration has become one of the most salient issues on the European Union (EU) policy agenda. Increasing numbers of immigrants have challenged the capabilities of the Member states to implement effective national immigration policies. Therefore in 1999 the Member states began to develop a common EU immigration policy. However, after almost ten years a progress achieved in this field remains very limited. Especially difficult is to reach an agreement on a common policy in the field of the legal immigration. This paper by employing an institutional approach seeks to find out the most important factors restraining the shaping of common EU legal immigration policy. Veto players theory created by George Tsebelis is used as the theoretical background of the research. This theory explains how different institutional settings influence policy stability. According to the theory the most important feature of political institutions is veto players, i.e. decision makers whose agreement is required for the change of policy. The main argument of the veto players theory is that the higher number of veto players and the greater distances among their preferences lead to a higher level of policy stability. Following this theoretical framework the paper tests two hypotheses. After the first one the limited common EU immigration policy is a result of the high number of veto players in the immigration field. After the second one the limited common EU immigration... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama, ką ES užsienio ir saugumo politikoje reiškia politinės valios argumentas, kokiomis aplinkybėmis jis paprastai naudojamas ir kaip galėtų būti interpretuojamas. Aiškinamasi, kodėl ES valstybės narės bendrai priėmusios strategijas su konkrečiais tikslais, vėliau nesiima jų įgyvendinimo. Pateikiama BUSP raidos ir esamos padėties apžvalga, vidinių procesų analizė; nagrinėjama politinės valios samprata ir galimos jos interpretacijos. Analizuojant ES tarptautines sutartis, ekonominius statistinius duomenis, atskirų ES valstybių narių užsienio politikos prioritetus ir dvišalių santykių raidą, aiškinamasi, kodėl ES deklaruota politika konkrečiais atvejais nebuvo sėkmingai įgyvendinta ir kokį ryšį su tuo turi politinės valios argumentas. / Incapability of the EU to act unanimously in the field of foreign and security policy and efficiently participate in resolution of international issues is very often justified by insufficient political will of the EU member states. Non-existence of the image of EU as international player raises issues concerned with capability of this organization to be a subject of international law, raises doubts as for its reliability as much as it concerns other players of international relations. Political will should be understood as a degree of determination of political leaders to seek for and put into practice a certain type of policy. However, when lack of political will is used to justify inaction, the reasons for that lie much deeper. The problem considered in this paper sounds as follows: although the EU member-states declare particular goals of foreign policy, however they do not take any measures to implement them while justifying themselves by lack of political will or determination. The purpose of this paper is to investigate what the argument of political will means in the context of EU foreign and security policy, what circumstances it is used at and what could be possible interpretations of it. It is asserted that the lack of political will in the EU foreign and security policy conceals the differences of member states’ national interests that cause the lack of political will of entire EU as well as create a gap between the goals declared in the CFSP and actual decisions... [to full text]

Komisija nurodo, kad tarp Valstybių narių egzistuojantys nacionaliniai sutarčių teisės skirtumai atgraso prekiautojus ir ypač MVĮ plėsti veiklą ir užsiimti prekybą kitose Valstybėse narėse, dėl ko kiekvienais metais ES vidaus rinkoje prarandama bent 26 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad Vienos konvencija nereglamentuoja tam tikrų pirkimo – pardavimo sutarčių teisės aspektų, be to Vienos konvencija gali būti taikoma ribotai, nes ją pasirašė ne visos Valstybės narės ir nėra vienodą jos aiškinimą užtikrinančio mechanizmo, Pasiūlymu siekiama sukurti 2 – ąjį sutarčių teisės režimą, kuris egzistuotų kiekvienos Valstybės narės nacionalinėje teisėje. BEPPST – naujas ir sudėtingas teisinis instrumentas, kurį rengiant neišvengta reikšmingos problematikos. BEPPST ir jo poreikio aplinkybes konstruktyviai kritikuoja tiek Valstybių narių institucijos ir organizacijos, tiek teisės mokslininkai. Lietuvoje šiuo klausimu kol kas nevyksta nei reikšmingos praktinės, nei mokslinės diskusijos. Dėl to šiame darbe atkreipiamas dėmesys ne tik į BEPPST, kaip teisinio instrumento problematiką, bet ir jį priimti paskatinusias aplinkybes bei su tuo susijusią problematiką. Pirmojoje šio darbo dalyje yra nurodoma Europos sutarčių teisės raida, jos poreikio aplinkybės ir siekiamas efektas, kurį turėtų sukurti tokia teisė. Pateikiama informacija, kuria remiantis ES institucijos daro prielaidą, kad egzistuoja poreikis parengti BEPPST. Egzistuojant abejonėms ar Komisijos pateikiama informacija yra... [toliau žr. visą tekstą] / Commission indicates that differences in contract law among the Member States hinder traders and particularly SMEs to engage in cross-border trade within other Member states, therefore at least 26 billion EUR is lost each year in the internal market. Taking into consideration that the Vienna Convention does not regulate certain aspects in contracts of sales of goods, further limitations to its applicability arise as not all Member States have signed the Vienna Convention and there is no mechanism which could ensure its uniform interpretation, therefore it is intended with this Proposal to establish the 2nd contract law regime within the national law of each Member State. CESL is a new and complex legal instrument, which does not escape from material problems. CESL and circumstances of its demand in the interested society receives constructive criticism from Member States institutions, business organizations and legal scholars. In Lithuania, there is no meaningful practical or legal discussions regarding this issue. Therefore attention is being paid in this thesis not to only to the problems related with CESL as a legal instrument, but to the motives which encouraged to adopt this instrument and related problems thereof, as well. In the first part of this thesis, development of the European contract law, circumstances of demand and result to be achieved is identified. Information whereby EU institutions conclude assumption that there is a demand of interested society to... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kaip vyksta AEI politikos įgyvendinimas Lietuvoje , kuris lyginamas Švedijos Karalystės AEI politikos kontekste, akcentuojant, biomasės išteklių panaudojimą energetikoje, šios srities gerosios praktikos pavyzdžius, teisinį reglamentavimą, ypatingai pažymima darnios plėtros koncepcijos, Europos Sąjungos vykdomos energetikos politikos įtaka AEI politikos įgyvendinimui. Darbe, siekiama išanalizuoti AEI politikos įgyvendinimą Lietuvoje ir Švedijoje išskiriant biomasės panaudojimo aspektą. Tai įgyvendinama: apibrėžiant svarbiausias sąvokas susijusias su analizuojamo darbo tema bei palyginant Lietuvos ir Švedijos energetikos sektoriaus valdymą; išskiriant viešosios politikos veiklos instrumentus bei jų panaudojimą analizuojamose valstybėse; palyginant esminius atsinaujinančios energetikos politikos niuansus, per biomasės panaudojimo prizmę Lietuvoje ir Švedijoje ir pateikiant gerosios praktikos pavyzdžius naudingus efektyvesnei AEI plėtrai ateityje; analizuojant Europos Sąjungos, Darnios plėtros bei regioninės politikos įtaką energetikos politikos įgyvendinimui, nustatant strateginio planavimo svarbą atsinaujinančios energetikos plėtrai. Taip pat, pateikiama susisteminta, apibendrinta darbo temos analizė vertinant Lietuvoje įgyvendinamą AEI politiką Švedijos kontekste ir siūlomos rekomendacijos. / Master's thesis analyzes how the policy of Renewable energy recources is implementing in Lithuania, which is compared with example of Sweden‘s Renewable energy policy framework, emphasizing the use of biomass resources for energy. The paper aims to analyze the Renewable energy resources policies in Lithuania and Sweden with special Focus on biomass use of energy aspect. This is implemented: with defining the key concepts related to the theme; analyzed Lithuanian and Swedish energy sectors; selected intstruments of public policy and analyzed their use for the countries under discussion; by comparing the essential nuances of the renewable energy policy through biomass prism of Lithuania and Sweden, and providing examples of good practice which are useful for the future development of more effective energy policy; analysed European Union, sustainable development, regional policy and strategių planning impact for policy implementation of renewable energy resources. Also, there is a systematic summary of the topic analysis of the Renewable policy implementation in Lithuania and Sweden and the proposed recommendations.

Disertacijoje nagrinėjamos aktualios problemos, kylančios komercinių žymenų (prekių ženklų, firmų vardų ir kitų komercinėje veikloje naudojamų žymenų, turinčių skiriamąjį požymį) teisinės apsaugos srityje. Disertacijos turinį sudaro keturi skyriai, iš kurių pirmasis nagrinėja komercinių žymenų teisinės apsaugos tikslus ir formas, o kiti – tam tikrą probleminę komercinių žymenų teisinės apsaugos sritį: firmų vardų sampratą ir teisinės apsaugos ribas; komercinių žymenų apsaugą pagal nesąžiningos konkurencijos teisę; reputaciją turinčių žymenų papildomą apsaugą; nagrinėjamų institutų tarpusavio kolizijas. Disertacijoje pateikiami argumentuoti autorės siūlymai dėl darbe nagrinėjamų komercinių žymenų teisinės apsaugos problemų sprendimo būdų. / This work examines the problems arising in the field of legal protection of trade marks, trade names and other distinctive signs under Lithuanian law. The work is comprised of four separate chapters. The first chapter analysis the purpose and forms of protection of distinctive signs; the each of the remaining chapters examines the particular problems relating to different aspects of legal regulation of distinctive signs: the concept and the scope of protection of trade names; protection of distinctive signs according to unfair competition law; additional protection of distinctive signs having a reputation and conflicts between the different legal institutes in the area of protection of distinctive signs. The author of the work presents motivated suggestions regarding possible solutions to the legal problems identified in the rea of protection of distinctive signs.