Šioje disertacijoje gilinasi į Šventojo Sosto Europos metapolitiką bei kritiškai įvertinama Lietuvos Europos politika. Disertacijoje siūloma viena iš galimų Lietuvos buvimo Europoje strateginių vizijų – Lietuvos Europos metapolitika. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra atsakyti į klausimą „kokia galėtų būti Lietuvos Europos metapolitika?“. Siekiant atsakyti į šį pagrindinį klausimą darbo pirmoje ir antroje dalyje atitinkamai bandoma atsakyti į du klausimus: kokia yra Šventojo Sosto Europos metapolitika? Kokiu mastu Lietuvos Europos metapolitika galėtų atitikti Šventojo Sosto metapolitikos principus? Disertacijoje pastebima, kad dabartinė technokratinė Europos Sąjunga praranda savo krikščionišką tapatumą, tampa iš esmės kristofobinė, praranda gebėjima strategiškai, metapolitiškai vertinti ir projektuoti tiek Europos Sąjungos vidaus, tiek išorinį veikimą. Dabartinės Europos negebėjimas metapolitinę realybę „atstovauti“, ją suprasti, perteikti, susieti su kasdienine politika verčia Europą „nulipti nuo scenos“. Darbe pažymima, kad silpnėjanti Europos Sąjungos metapolitinė dimensija atveria duris reliatyvizmui bei negatyviai laisvei, kuri ilgainiui gali sukelti grėsmę Lietuvos identitetui ir valstybingumui Europos Sąjungos rėmuose, kadangi negatyvi laisvė neturi jokios pozityvios žmogaus ir visuomenės vizijos. Savo ruožtu, metapolitinė dimensija suteikia Lietuvai pozityvią metapolitinę darbotvarkę, kuri gali sustiprinti Lietuvą, įtvirtinti jos taką regione bei Europos... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this doctoral dissertation is to analyze the European metapolitics of the Catholic Church and to evaluate critically European policy of Lithuania. Lithuania’s European metapolitics is being proposed in this thesis as one of the possible visions of European politics of Lithuania. The main question posed in the work is what could be Lithuania’s European metapolitics like? In order to answer the aforementioned question, the two main tasks are exercised: the European metapolitics of the Holy See (analysed in the first part of the thesis) and to what extent the the European metapolitics of Lithuania could comply with the principles of the European metapolitics?(explored in the second part of the work). It’s being concluded in this thesis that modern technocratic European Union is losing its Christian identity and becoming Christophobic, losing its ability to project internal or external policies at strategic or metapolitical level. The inability of current European Union to “represent” metapolitical reality, to understand and link it to everyday politics is pushing Europe to the margins of global politics. It is underlined that the weakening of metapolitical dimension is opening the way for relativism and negative freedom inside the European Union that in the longer run can threaten Lithuanian identity and statehood inside the EU, because negative freedom has no positive vision of human person or society. On the other hand, metapolitical dimension gives... [to full text]

The main objective of this doctoral dissertation is to analyze the European metapolitics of the Catholic Church and to evaluate critically European policy of Lithuania. Lithuania’s European metapolitics is being proposed in this thesis as one of the possible visions of European politics of Lithuania. The main question posed in the work is what could be Lithuania’s European metapolitics like? In order to answer the aforementioned question, the two main tasks are exercised: the European metapolitics of the Holy See (analysed in the first part of the thesis) and to what extent the European metapolitics of Lithuania could comply with the principles of the European metapolitic ?(explored in the second part of the work). It’s being concluded in this thesis that modern technocratic European Union is losing its Christian identity and becoming Christophobic, losing its ability to project internal or external policies at strategic or metapolitical level. The inability of current European Union to “represent” metapolitical reality, to understand and link it to everyday politics is pushing Europe to the margins of global politics. It is underlined that the weakening of metapolitical dimension is opening the way for relativism and negative freedom inside the European Union that in the longer run can threaten Lithuanian identity and statehood inside the EU, because negative freedom has no positive vision of human person or society. On the other hand, metapolitical dimension gives... [to full text] / Šioje disertacijoje gilinasi į Šventojo Sosto Europos metapolitiką bei kritiškai įvertinama Lietuvos Europos politika. Disertacijoje siūloma viena iš galimų Lietuvos buvimo Europoje strateginių vizijų – Lietuvos Europos metapolitika. Pagrindinis šios disertacijos tikslas yra atsakyti į klausimą „kokia galėtų būti Lietuvos Europos metapolitika?“. Siekiant atsakyti į šį pagrindinį klausimą darbo pirmoje ir antroje dalyje atitinkamai bandoma atsakyti į du klausimus: kokia yra Šventojo Sosto Europos metapolitika? Kokiu mastu Lietuvos Europos metapolitika galėtų atitikti Šventojo Sosto metapolitikos principus? Disertacijoje pastebima, kad dabartinė technokratinė Europos Sąjunga praranda savo krikščionišką tapatumą, tampa iš esmės kristofobinė, praranda gebėjima strategiškai, metapolitiškai vertinti ir projektuoti tiek Europos Sąjungos vidaus, tiek išorinį veikimą. Dabartinės Europos negebėjimas metapolitinę realybę „atstovauti“, ją suprasti, perteikti, susieti su kasdienine politika verčia Europą „nulipti nuo scenos“. Darbe pažymima, kad silpnėjanti Europos Sąjungos metapolitinė dimensija atveria duris reliatyvizmui bei negatyviai laisvei, kuri ilgainiui gali sukelti grėsmę Lietuvos identitetui ir valstybingumui Europos Sąjungos rėmuose, kadangi negatyvi laisvė neturi jokios pozityvios žmogaus ir visuomenės vizijos. Savo ruožtu, metapolitinė dimensija suteikia Lietuvai pozityvią metapolitinę darbotvarkę, kuri gali sustiprinti Lietuvą, įtvirtinti jos taką regione bei Europos... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta Europos Sąjungos parama vandentvarkos sektoriui Lietuvoje, vandentvarkos sektoriaus teisinio reglamentavimo pagrindai, iškeltos sektoriaus teisinio reguliavimo ir ekonominio gyvybingumo problemos, Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramos įtaką šiam sektoriui bei pateikti pasiūlymai, kaip spręsti sektoriaus problemas ir užtikrinti, kad ES parama skatintų teigiamą sektoriaus reformą. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriamas Lietuvos Respublikos poreikis naudotis Europos Sąjungos parama, ES ISPA ir Sanglaudos fondų reikalavimai ir jų pritaikymas Lietuvoje, apžvelgiama fondų valdymo sistema ir finansuojamos vandentvarkos sektoriaus priemonės. Antroje dalyje nagrinėjamas vandentvarkos sektoriaus reguliavimas Lietuvoje, Sanglaudos fondo paramos planavimo ir skirstymo principai, įvertinama paramos teikimo tvarkos trūkumui ir privalumai ir Sanglaudos fondo poveikis šiam sektoriui. / Master’s work covers analysis and assessment of the European Union assistance to water sector in Lithuania, basics of water sector legal regulation, identification of problems related to the sector’s legal framework and economic viability, assessment of EU Cohesion fund impact on this sector and submission of proposals how to solve those problems and ensure that EU assistance has a positive effect on propmotion of the reform in this sector. In the first part of the work a need for the Republic of Lithuania to use the European Union assistance, requirements of EU ISPA and Cohesion funds as well as their adoptation in Lithuania is analysed and review on the funds’ management system and measures financed in the water sector is presented. The second part of the work analyses regulation of water sector in Lithuania, principles of planning and allocation of Cohesion fund assistance. It also assesses shortages and benefits of the current system of assistance distribution and impact of Cohesion fund to water sector.

Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]

Posocialistinių valstybių demokratizacija ir europeizacija gali būti traktuojami kaip ilgalaikiai ir daugialypiai procesai. Ypač todėl, kad fragmentuota ir subordinacinio pobūdžio valstybingumo vystymosi dinamika pokomunistinėse valstybėse sąlygojo žymiai platesnės apimties transformacijos procesus negu, kad tikėjosi klasikinės tranzitologijos atstovai. Todėl susiklosčiusi situacija verčia atidžiau pažvelgti į pokomunistinės valstybės specifiką. Tinkamu analizės objektu galima laikyti Moldovos demokratizacijos ir europeizacijos atvejį. Visų pirma, trapus Moldovos valstybės pagrindas, iš to kylantis skirtingas istorinių-kultūrinių artefaktų vertinimas, susiskaldžiusi pozicija valstybingumo sampratos ir raidos trajektorijų atžvilgiu lemia nevienalytį požiūrį ne tik į tautinę tapatybę, bet ir apskritai sunkina valstybės demokratizacijos ir europeizacijos procesus. Visų antra, Moldovai būdingos ne tik silpnos valstybingumo tradicijos, bet ir politinis ir normatyvinis ankstesnių režimų paveldas, todėl šioje valstybėje ryški demokratinių vertybių įsisąmoninimo problema, lemianti plataus masto korupciją ir sovietinio pobūdžio metodų bei praktikų gyvybingumą įvairiuose valstybės segmentuose. Būtent sovietinės sistemos palikimas – politiškai pasyvi ir abejinga visuomenė, autoritarinio valdymo siekimas, prisidengiant formaliais demokratiniais mechanizmais, silpna ir demokratinių vertybių stokojanti politinė kultūra, trikdo valstybės demokratizaciją kaip ir proeuropietiškas ambicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Democratisation and Europeanisation of Post-socialist states can be regarded as long-lasting and complex processes. Mainly because of fragmented development of statehood and subordination to external states with distinct nature, post-communist states face transformations which are marked with much wider capacity than classical transitologists expected them to be. According to the emerged situation, it enforces to take more accurate glance at the very specific nature of the post-communist state. The case of Moldova democratisation and europeanization perfectly suits these analytical aspirations. First of all, very weak background of Moldovan state determines emergence of distinct opinions about particular historical-cultural artifacts, statehood and possible trajectories of further state development. Division of opinions not only fragments approach towards national identity, but also exacerbates democratisation and europeanisation processes. Secondly, Moldova lacks not only the experience with statehood, but also faces political and normative heritage of ancient regimes. Because of that there are certain problems of implementing democratic values in Moldova. It means struggle with widespread corruption, as well as with the Soviet-style methods and practices. Namely the legacy of the Soviet system, such as a politically passive and apathetic population, authoritarian political aspirations shading with the formal mechanisms of democracy, the weak and poor democratic political... [to full text]

Svarbiausias finansinių išteklių šaltinis, teikiantis bet kurios šalies vyriausybei lėšų atlikti įvairias funkcijas yra mokesčiai. Mokesčių harmonizavimo būtinumas atsirado panaikinus sienų kontrolę bei prekybos suvaržymus dėl skirtingų muitų. Šiuo procesu yra siekiama lygių konkurencijos sąlygų tarp ES partnerių, eliminuojant mokesčių kliūtis, be to siekiama integracijos procesų pagreitinimo. Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena šalis narė savo mokesčių politiką formuoja remdamasi ES direktyvomis, reglamentais bei kitais dokumentais, kurie sudaro prielaidas sukurti darnią mokesčių politiką. Kiekviena šalis narė turi taikyti tokią mokesčių politiką, kuri nesukeltų konkurencinių iškraipymų, užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir nediskriminacinį mokesčių taikymą visiems ūkio subjektams. Suvienodinti mokesčius tiesiog reikalinga, nes skirtingi mokesčių tarifai kelia žalą konkurencijai. Žmonės rinksis tas šalis, kuriose mokesčių našta ne tokia didelė, o kitos šalys kentės nuo menkų biudžeto pajamų. Šiame darbe tiriamas objektas yra mokesčio sistema. Didelė mokesčių našta trukdo augti gamybai, skatina šešėlinės plėtros augimą ir mokesčių slėpimą. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo visiškai harmonizuoti PVM ir akcizų mokesčių dydžius ir apmokestinimo tvarką, taip pat buvo harmonizuota ir kitų mokesčių administravimo tvarka. Lietuvos narystės ES privalumai mokesčių srityje: mokesčių sistemos nuostatų suderinimas su ES geros praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The most important source of financial expenses which gives capital means for various purposes is taxes. The way of harmonyzing taxes became important after abolishment of borders control and abolishment of trade restriction and different duties. By this process we seek equal competition rights between EU partners who repeal impediments for taxes. Moreover, we seek to accelerate integration process. EU does not have general taxes politics that is why every state member formates it‘s own tax politics according to EU directives, regulations and other documents. Each state member must apply such tax system which will not allow to distort competition, which will guarantee the functioning of common market and equal taxes to all economy subjects. There is a necessity to unify taxes because different taxes make a huge damage to competition. People will choose such countries, where load of taxes is not so big, other counties are going to have big problems with budget‘s incoms. The object of this research is tax system. The big load of taxes prevent production growth, stimulate the growth of shade economics expansion and tax hiding. By joining EU Lithuania commited to harmonize VAT taxes and excise taxes. Also other administration systems of taxes were harmonyzed. The advantages for Lithuania for joining EU: coordination of tax system with practice of EU in tax system; usual and easier business conditions for small and medium bussiness companies; the growth of budget incomes because... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos programavimo efektyvumo problemos (2004-2006 m. ir 2007-2013 m. laikotarpiais), teigiant kad pastarosios nulėmė nepakankamą paramos panaudojimo efektyvumą ir jos poveikį ilgojo laikotarpio Lietuvos ekonomikos plėtrai. Programavimo efektyvumo problemos vertinamos politinio sprendimų priėmimo modelio prielaidų pagrindu, atsiribojant nuo struktūrinių fondų paramos įgyvendinimo analizės. Darbe teigiama, kad pagrindinės programavimo efektyvumo problemos, nulėmusios nepakankamai efektyvų 2004-2006 m. Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimą ir ribotą jos poveikį, buvo paviršutiniškas plėtros poreikių įvertinimas, nulemtas formalaus partnerystės principo taikymo, ydingas investicinių krypčių pasirinkimas bei resursų priskyrimas, vadovaujantis savanaudiškais interesais, ir iškreiptas programos rengėjų tikslas, siekiant ne efektyvaus paramos panaudojimo, tačiau maksimalios paramos absorbcijos ir trumpalaikių politinių tikslų. / This research paper „The limits of EU structural funds' investment benefits in Lithuania: the problems of effective support programming“ is aimed to tackle the main problems of EU structural funds‘ (SF) support programming effectiveness in Lithuania. This specific research objective was selected in the presence of multiple recently detected problems that are precluding the effective use of the EU SF support in the 2004-2006 programming period and cast serious doubt, whether this historic external financial support will have satisfactory effects on Lithuania’s long term economic development. The main tested hypothesis of this study states that the above mentioned underperformance of the use of EU SF in the period of 2004-2006 and related decrease in the positive effects on the Lithuania‘s long term economic development was influenced by the effectiveness problems in the support programming process. This question was never systematically explored in the existing EU SF performance effectiveness debate. So far issued studies researching this kind of problem concentrate mainly on the implementation process either leaving the programming process aside, either making some sporadic remarks on this topic. The main objective of this research paper was to make a comprehensive and consistent research of the EU SF programming process in Lithuania, seeking to identify and explain its main effectiveness problems. Seeking to achieve the main research objective the three secondary hypotheses... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Šiame darbe lyginami subsidiarumo principai katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose siekiant atskleisti ES subsidiarumo principo interpretavimo problemų šaltinį. Tyrimo tikslas – lyginant subsidiarumo principo katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose sampratas ir nustatant ryšio (jei toks egzistuoja) tarp jų pobūdį, atskleisti ES subsidiarumo principo prigimtį, kuri leistų paaiškinti, kodėl jo interpretacijų problemų taip ilgai neišeina išspręsti. Dėl aptartojo tyrimo objekto ir problemos pobūdžio, darbe atsiribota nuo socialiniuose moksluose taikomų empirinio tyrinėjimo metodų ir užsibrėžto darbo tikslo siekiama pasitelkus analitinį, istorinį-lyginamąjį, metafilosofinės žiūros ir diskurso analizės metodus. Atskirai analizuojamos katalikų socialinės filosofijos ir ES subsidiarumo principo sąvokos, jų pagrindimas. Šiame darbe metafilosofinio lyginimo metodas svarbus tuo, kad leidžia ne vien ieškoti istoriškai kintančių subsidiarumo ir su juo susijusių kitų sąvokų formalių panašumų ir skirtumų. Jis padeda atskleisti jų ištakas ir pagrindą platesniame filosofiniame kontekste, taigi ir įvertinti, kuris sąvokų grindimo būdas yra objektyvesnis, tikslesnis, o tuo pačiu ir keliantis mažiau interpretavimo bei subsidiarumo principo praktinio įgyvendinimo problemų. Darbo tikslas įgyvendinamas tokia tvarka: 1) pirmojoje dalyje analizuojama subsidiarumo principo samprata katalikų socialinėje filosofijoje. Aptariama katalikiško subsidiarumo principo vystimosi... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of subsidiarity has been incorporated into the legal system on the European Union (EU) by the Maastricht Treaty. The problem of the essential definition of the principle, however, has not been resolved yet. The aim of this Master thesis, entitled "Comparison Between the Principles of Subsidiarity in the Catholic Social Thought and in the Documents of the European Union", is to reveal the nature of the European principle of subsidiarity that would allow to explain why the problems of it’s interpretation cannot be resolved for such a long time. This aim is achieved by comparing the principles of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU. Putting the Catholic principle of subsidiarity in contrast with the European principle of subsidiarity can give a possibility to analyse the latter “from outside” and to distance from the unsuccessful attempts to resolve the problem of interpretation only by means of social sciences. The main problem consists in the fact that, while encountering the problems of interpretation of the principle of subsidiarity in the EU, the philosophical presuppositions of this principle are not reflected and it is identified with the principle of subsidiarity of the social Catholicism. The attempt to solve this problem is made by raising a hypothesis that the presuppositions of the principle of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU differ fundamentally. Notwithstanding that the... [to full text]

As countries caught on to the benefits of limited liability corporate structures, it became necessary to protect pecuniary and non- pecuniary rights of shareholders` from the unlawful and harmful actions of the company‘s management and supervisory organs. Differences in national legislations regulating work of companies undoubtedly restrict both the natural tendencies balancing the internal market as well as the protection of the shareholders` rights. To avoid this dischord it is necessary to pay close attention to the company law harmonisation at the EC level. The purpose of law harmonisation is not only to make it easier to exercise the right of establishment found in the EC Treaty, but also to diminish the risk for violation of shareholders`, creditors` and third parties` rights caused by different company law regimes in each of the member states. The company law harmonisation programme in the EC was mostly carried out by passing secondary legislation- the directives. Regulations were passed when there was a need not only to harmonise national legislation, but also to establish transnational business entities. This paper analyses the provisions of company law directives and Societas Europaea regulation related to the protection of shareholders` rights. This paper also highlights the fact that during recent years, the reform of EC company law preceded non-binding legislation passed by the European Commission. The European Commission supports simplification and modernisation... [to full text]