Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos bei nacionalinės valiutos stabilumo lygio atitikimas konvergencijos kriterijams 2000-2008 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje analizuojami infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos bei šalių dalyvavimo antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II) teoriniai aspektai – pateikiama kiekvieno iš šių kriterijų samprata, analizuojamos atsiradimo priežastys bei pasekmės, nagrinėjami vieną ar kitą reiškinį lemiantys veiksniai, pateikiami su šių makroekonominių rodiklių pokyčiais susijusių problemų sprendimo būdai. Antrojoje darbo dalyje aptariami tyrimui atlikti naudoti kiekybiniai ir kokybiniai metodai bei įvertinama jų taikymo galimybė konvergencijos kriterijų įvertinimui. Trečiojoje darbo dalyje tiriama Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos ir nacionalinės valiutos stabilumo lygio dinamika 2000-2008 m. ir identifikuojami tokį kitimą lėmę veiksniai bei priežastys. Taip pat įvertinamos Lietuvos perspektyvos ateityje įsivesti bendrąją ES valiutą – eurą ir aptariama Slovėnijos narystės euro zonoje nauda šaliai. / In the Final Master’s Degree Work there are evaluated Lithuania and Slovenia‘s inflations, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level conformity to the convergence criteria in 2000-2008. The first part of the paper explores theoretical aspects of inflation, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and participation of the countries in ERM II – conceptions of every of those criteria are presented, the reasons and outcomes of the appearance are being analysed, factors causing one or another occurrence are being examined, solving methods for the problems related to these macroeconomical indexes are being introduced. In the third part of the work Lithuania and Slovenia‘s inflation, long-term government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level dynamics in 2000-2008 are researched and the factors and reasons that caused this kind of change are identified. Also, perspectives of Lithuania in the future to introduce the common EU currency – euro are being estimated and benefit of the Slovenia membership in the euro zone to the country is being discussed.

ES vidaus rinka suprantama kaip teritorija be sienų, kurioje be kitų laisvių užtikrinamas ir laisvas prekių judėjimas. Laisvas prekių judėjimas yra labiausiai išplėtota iš vadinamųjų keturių „laisvių“ ir bene sėkmingiausiai veikianti Europos Bendrijos sritis. Automobilių pirkimas-pardavimas taip pat patenka į laisvo prekių judėjimo principų reguliuojamą sritį, nes autmobiliai taip pat yra „Prekės“. Taigi automobilių registravimo draudimas yra akivaizdus laisvo prekių suvaržymo pavyzdys, nes joks žmogus nebus suinteresuotas pirkti automobilį žinodamas, kad negalės jo registruoti ir naudoti. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar toks Lietuvoje taikomas draudimas nepažeidžia laisvo prekių judėjimo principų. Visų pirma, svarbiausio laisvam prekių judėjimui taikomo proporcingumo principo. Jis reikalauja, kad naudojamos priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis siekiama. Taigi nukrypti nuo bendrosios taisyklės leidžiama tik tiek, kiek yra būtina keliamiems tikslams pasiekti. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos institucijų veiksmai nėra proporcingi siekiamiems tikslams. Visų pirma, proporcingumo principas nereikalauja Bendrijos šalių atsisakyti naudoti laisvą prekių judėjimą varžančias priemones. Antra, taikomas „dešiniavairių“ automobilių registracijos draudimas, nepagrindžiant moksliniais tyrimais ar skaičiavimais, negali būti pateisinamas tik dėl galinčio kilti pavojaus kitiems eismo dalyviams, žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Išanalizavus kitų šalių praktiką... [toliau žr. visą tekstą] / The free movement of goods is the most successful project in European Community. It is an important part of the internal market described in EC treaty as follows: the internal market shall comprise an area without internal frontiers in which the free movement of goods, persons, services and capital is ensured in accordance with the provisions of this Treaty. It is necessary to ensure the appropriate application of principles of free movement goods in European Community. Only this way it is possible to ensure fair competition among states companies and keep internal market competitive to the rest of the world. For the majority of products, EU countries have adopted the principle of mutual recognition of national rules. Any product legally manufactured and sold in one member state must be allowed to be placed on the market in all others. Articles 34 and 35 of the Treaty on Functioning of European Union deals with the prohibition of quantitative restrictions and measures having an equivalent effect to quantitative restrictions on imports and exports. Measures having an equivalent effect to quantitative restrictions mean laws, regulations, administrative provisions, administrative practices, and all instruments issuing from a public authority including recommendation which have similar effect to quantitative restrictions. These articles are a leading tool to deal with elimination of technical barriers which are the most dangerous to free movement of goods notion. Only on the... [to full text]

Nemažai Europos Sąjungos valstybių narių įmonių yra suinteresuotos savo registruotos buveinės perkėlimu į kitą valstybę narę. Įmonei sėkmingai perkėlus savo registruotą buveinę į kitą valstybę, keistųsi įmonei taikytina teisė. Esant teisinei galimybei įmonei nutraukti savo veiklą įsikūrimo valstybėje be įmonės likvidavimo, bei įsikurti kitoje valstybėje, įmonė išlaikytų savo juridinį statusą, o visas įmonės turtas ir prisiimti įsipareigojimai tiesiogiai pereitų naujoje valstybėje įkurtai įmonei. Darbe yra analizuojama įmonės registruotos buveinės perkėlimo galimybė Europos Sąjungos valstybių narių tarptautinės privatinės teisės atžvilgiu, bei jų vidaus materialinės teisės atžvilgiu. Taip pat analizuojama Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir jos įtaka tokio perkėlimo galimybei bei aptariama alternatyvi įmonės registruotos buveinės perkėlimo galimybė remiantis antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. / Many companies in European Union are interested in the possibility to transfer their registered offices to another country. Doing that would lead to a change in the applicable law. If a company is allowed to dissolve in its country of incorporation without the liquidation, and to incorporate in the new state, the company would maintain its legal status and all of it‘s assets and liabilities would be passed to a company incorporated in the new state. This paper analyzes the possibility of such transfer according to European Union member states private international law and substantive law provisions. It also analyzes the jurisprudence of the European Court of Justice and it's influence on possibility of such transfer. The indirect possibility of such transfer, according to European Union secondary law, is also disscused.

Šiame magistro baigiamajam darbe nagrinėjama dviejų teismų – Tarptautinio teisingumo teismo ir Europos teisingumo teismo daroma įtaka tarptautinių teisės normų kūrimui. Tarptautinė teisė šiuo metu apima labai plačias ir sudėtingas tarptautinio pobūdžio sferas. Tačiau tarptautinėje teisėje nėra institucijos, kuri priimtų visuotinai privalomus tarptautinius teisės aktus. Šioje sistemoje tarptautinės teisės subjektai patys kuria tarptautines teisės normas ir principus, ir patys jų laikosi. Nemažą, nors ir netiesioginę įtaką kuriant bei plėtojant tarptautinės teisės normas turi ir tarptautiniai – pasauliniai bei regioniniai – teismai. Daugeliu atvejų minėtų tarptautinių teismų priimami sprendimai turėjo įtakos sprendžiant panašias bylas ir ateityje bei įtvirtinant tarptautinius visuotinai pripažįstamus teisės principus. Be to, tiek Tarptautinis teisingumo teismas, tiek Europos teisingumo teismas ne tik sprendžia ginčus tarp šalių, bet taip pat „užpildo“ egzistuojančias parlamentinės kontrolės spragas. / Influence on creation of international law rules by two courts – the International Court of Justice and the European Court of Justice is analyzed in this master’s final job. The international law covers wide and difficult range of the international spheres. But there is no institution in the international law, which would enact the international acts. Subjects themselves create law rules and principles at the same time sticking to them. The international courts – global and regional have quite big although indirect influence on development of the international law rules. In many cases, judgments made by the international courts, had the influence on solving similar cases in the future and on assessing internationally conventional law principles. Furthermore the International Court of Justice and the European Court of Justice not only solve issues between sides, but also “fill” the gap in the parliamentary control.

Magistro darbo objektas - informacinė visuomenė ir jos plėtra Europos Sąjungos šalyse. Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos situaciją informacinės visuomenės srityje, lyginant su kitomis ES šalimis bei įvertinti Lietuvos galimybes sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės keliamus uždavinius. Naudojantis dokumentų analizės, sintezės ir palyginimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos valstybė turi įdėti daug pastangų ir skirti lėšų informacinės visuomenės plėtrai, jei ji nori įgyvendinti tikslą pasiekti ES šalių lygį iki 2015 m., kaip numatyta Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje. Pagal daugelį rodiklių Lietuva vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Atsižvelgiant į rodiklius, pagal kuriuos Lietuva nedaug atsilieka ar pirmauja, įvertinant visas šalies stiprybes bei galimybes, įveikus silpnybes ir sumažinus grėsmes, šį tikslą galima pasiekti. Analizė parodė, kad Lietuvos strateginiai dokumentai atitinka ES strateginius dokumentus. Norint pagerinti informacinės visuomenės plėtrą, reikia sparčiau plėtoti IRT infrastruktūrą, daugiau šviesti šalies gyventojus teikiant jiems informaciją, organizuojant mokymus, paspartinti elektroninių viešųjų paslaugų ir lietuviško turinio kūrimą. Labai svarbu sustabdyti darbinę IT specialistų migraciją į užsienio šalis. Darbo rezultatas yra pasiūlymai šalies valstybinėms institucijoms, kaip būtų galima sėkmingai įgyvendinti informacinės visuomenės plėtros uždavinius. / The object of master work is information society development in EU countries. The aims of this work are as follows: to evaluate the development of information society in Lithuania, to make an analysis and compare the main indexes in information society development area between EU countries and Lithuania and propose the suggestions for further information society development. The conclusions of this work are as follows: Lithuania has to put a lot of efforts and money in order to fulfill the aim to reach the average of EU countries till 2015 year. There are a lot of areas where the average is very low comparing to EU average (Percentage of households having access to the Internet at home; Percentage of households with broadband access; E-commerce etc.) But there are also some high indexes - percentage of individuals regularly using the Internet, subscriptions to cellular mobile services is high according to EU average. Lithuania has a lot of strengthens and opportunities to reach the goal. A very important thing is that Lithuania has the main strategic documents accepted that are equal to the main EU strategic documents in information society development area. In order to fasten the information society development, Lithuanian government has to develop the IRT infrastructure, educate the citizens how to use the ICT and get the benefit. The e-services have to be developed more quickly, and Lithuanian content has to be developed more in order to save Lithuanian language and... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. Pritraukti TUI į mūsų šalį yra ne tik tikslas, bet ir būtinybė. Įstojimas į ES padidino konkurenciją tiek tarp naujų, tiek tarp senų ES narių. Lietuvos vyriausybė turi nuolat gerinti investicinį klimatą, norint, jog TUI neaplenktų mūsų šalies ateityje.TUI atneša į mūsų šalį naujas pažangias idėjas, progresyvią vadybą, naują techniką ir technologiją, sukuria naujas darbo vietas – kelia pragyvenimo lygį. Vokiečių kompanija „Max.sicherheitsfarchule.Holding.Gmbh“ planuoja savo kompanijos plėtrą Lietuvoje, panaudojant TUI, modernizuojant ir restruktūrizuojant vairavimo mokymo procesą. Empirinis tyrimas kaip tik ir parodė prielaidas, galimybes ir perspektyvas tiesioginiam investavimui Lietuvoje. Darbas susideda iš 97 puslapių, įskaitant 5 lenteles ir 17 paveikslėlių, neskaitant literatūros sąrašo ir priedų. / The Direct Foreign Investment (DFI) is one of the most important factors influencing economical development of any country. To raise the level of direct foreign investment in Lithuania is not only a goal, but also a necessity. The entry to the European Union (EU) increased competition between old and new EU member states, so in order to attract DFI to our country Lithuanian Goverment should constantly improve investment climate. Direct Foreign Investment together with direct financing brings into the country many progressive ideas, innovative management, new techniques and technologies, improves employment levels by creating new workplaces and in general raises the standart of living. German company „Max.sicherheitsfarchule.Gmbh“, working in the field of theoretical and practical driving training in Germany, is planing its expansion to Lithuania, using Direct Foreign Investment, modernizing and restructuring the traditional procedure of driving training. The empirical research demonstrated the assumptions, possibilities and perspectives for this particular case of direct investing. The research work comprises of 97 pages, including 5 tables and 17 pictures, excluding lists of literature and appendixes.

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos... [toliau žr. visą tekstą] / European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member... [to full text]

Šio darbo tikslas – apžvelgti ir išanalizuoti Lietuvos muitų politiką, pateikti jos pokyčius Lietuvai tapus ES nare bei toliau integruojantis į Europos Sąjungos rinką, nustatyti šių pokyčių poveikį Lietuvos muitinės administruojamų muitų ir kitų importo mokesčių surinkimui. / The aim of this study is to review and analyze Lithuanian customs policy, present it’s changes after Lithuania became the EU member-state and further integrating into market of the European Union, to determine economic influence of these changes to the collection of duties and other import taxes administrated by Lithuanian customs.

Darbe yra apžvelgiama teismingumo harmonizavimo Europos Sąjungos mastu, kurio teisinį pagrindą sudarė 1957 m. kovo 25 d. Romos sutarties dėl EEB įkūrimo 220 straipsnis, pagal kurį pirmosios šešios EEB narės įsipareigojo derėtis viena su kita, siekdamos supaprastinti formalumus, taikomus jų teismų sprendimų savitarpio pripažinimui ir vykdymui, genezė, teisės aktai bei susijusi ETT ir valstybių narių teismų praktika. Ypatingas dėmesys yra skirtas bylų, kylančių iš draudimo, individualių darbo ir vartojimo sutartinių santykių (dėl tikslo apsaugoti silpnesnės šalies interesus dar vadinamam apsauginiu) teismingumui. Taip pat yra pateiktas trumpas ETT suformuoto autonominio konvencijų bei Reglamento aiškinimo apibūdinimas. Magistro darbas yra baigiamas trumpu šiuolaikinių teismingumo harmonizavimo pasauliniu mastu tendencijų pristatymu, iš kurių paminėtinos universalaus teismingumo principo specifinių tarptautinės baudžiamosios teisės draudžiamų nusikaltimų civilinėms pasekmėms taikymas bei apsauginių nuostatų atsisakymas reglamentuojant bylų, susijusių su draudimo sutartiniais santykiai, teismingumą. / Common issues of jurisdiction in civil procedure of European Union The legal ground for the states to institute the cooperation on jurisdiction and the recognition and enforcement of judgments in civil and commercial matters was Article 220 of the Treaty establishing European Economic Community (EEC) by virtue of which they undertook to secure the simplification of formalities governing the reciprocal recognition and enforcement of judgments of courts. The Regulation 44/2001, which has changed The Brussels Convention, covered many of legal gaps in the regulation of jurisdiction, which were effectively filled by the autonomous Brussels Convention interpretation by the European Court of Justice (ECJ) before. The Regulation 44/2001 provides detailed conceptions of place, in which contract has to be performed and of domicile of the legal persons, renews regulation of jurisdiction over individual contracts of employment and determines the moment of when a court shall be deemed to be seised.