Šio darbo objektas – laisvo darbuotojų judėjimo teisinis turinys. Darbuotojų judėjimo laisvė yra vienas esminių pagrindų, sudarančių laisvą asmenų judėjimą, kurį sąlygoja ES pilietybės turėjimas, bei ES vidaus rinką. Visų pirma aptariamas teisinis darbuotojų judėjimo laisvės pagrindas, kuris įtvirtina darbuotojams garantuojamas teises, taikant nediskriminacijos dėl pilietybės principą. Toliau darbe remiantis EB sutarties 39 straipsniu, EB antrine teise bei EBTT praktika, kuri turi nemažą įtaką atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, bandoma išskiriamos ir detaliai analizuojamos tiek darbuotojo asmeninės teisės, tiek teisės, suteikiamos kartu apsigyvenantiems šeimos nariams, atskirai aptariant šeimos narių, ne valstybių narių piliečių padėtį bei, remiantis naujausia Teisingumo Teismo praktika, kylančias problemas naudojantis EB teise garantuojamomis teisėmis. Atskleidžiant laisvo darbuotojų judėjimo teisinį turinį, būtina aptarti ir šiai teisei taikomus apribojimus. Pirmiausia aptariama pereinamųjų laikotarpių, kurie nustatyti po 2004 metų ES plėtros senosioms valstybėms išreiškus baimę dėl masiško darbuotojų antplūdžio iš naujųjų valstybių narių, reikšmė. Be to, pats EB sutarties 39 straipsnis numato tam tikrą sritį, kada pati valstybė narė gali apriboti darbuotojų judėjimo laisvę, būtent dėl darbo valstybės tarnyboje. Tačiau vis labiau šis klausimas perduodams į Bendrijos kompetencijos ribas, siekiant šį klausimą spręsti remiantis funkciniu metodu. Darbo... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the analysis in this final paper is the legal content of the free movement of workers within EU. The free movement of workers is a fundamental principle of the EC Treaty and central to the achievement of the overall objectives of the single market of EU. It is also one of the four pillars underlying the creation of the Single Market set out in the Treaty. The legal basis is the Article 39 of the Treat, where the free movement of workers is defined more precisely. It entails the abolition of any discrimination based on nationality as regards employment, remuneration and other conditions of work and employment. Subject to limitations justified on grounds of public order, public security or public health, the freedom of movement for workers entails the right to accept offers of employment actually made and to move freely within the territory of Member States for this purpose. It also gives them the right to stay in a Member State for the purpose of employment and to remain in that State after having been employed there. However, the Treaty excludes certain posts in the public service from the provisions on the freedom of movement, insofar as they entail the exercise of official authority. The rights of the family members, third countries nationals are discussed separately in this master paper. The basic Regulation (EEC) No 1612/68, in its interpretation of the Treaty, attaches great importance to the principle of equality of treatment for national workers and for... [to full text]

Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

ES leido privatiems subjektams teisminėmis gynybos priemonėmis, tiek tiesiogiai ETT, tiek netiesiogiai per preliminaraus nutarimo procedūrą, ginti savo teises, kurias jiems suteikia EB teisė, todėl jie, kai tik to prireikia, neturėtų vengti pasinaudoti šia privilegija. Dėl šios priežasties, šio magistro darbo tikslas yra padėti asmenims geriau suvokti preliminarių nutarimų procedūros esmę ir atkreipti jų dėmesį į tai, jog jie, būdami bylos šalimis EB Sutarties 234 str. pagalba gali daryti įtaką nacionalinio teismo sprendimui, kadangi prašymas dėl preliminaraus nutarimo pateikimo – tai ne tik būdas užtikrinti vienodą EB teisės aiškinimą ir taikymą valstybėse narėse, bet kartu tai ir netiesioginė galimybė privatiems subjektams patekti į ETT, siekiant apginti savo pažeistas teises. Taigi, šiame darbe trumpai apibūdinus pačią preliminarių nutarimų procedūrą, didžiausias dėmesys skiriamas vienai iš svarbiausių šios procedūros funkcijų – asmens teisių apsaugai. Siekiant geriau atskleisti preliminaraus nutarimo reikšmę privačių subjektų interesų užtikrinimo srityje, darbe pateikiamos reikšmingos naujausios ETT bylos bei duomenys apie valstybių narių praktiką taikant EB Sutarties 234 str. Preliminarių nutarimų procedūros palyginimas su kitomis EB Sutartyje įtvirtintomis teisminėmis gynybos priemonėmis leis suprasti, kodėl preliminarūs nutarimai yra laikomi viena iš galimybių, o neretai ir vienintele asmenims apginti savo pažeistas teises. Nacionaliniai teismai per preliminarių... [toliau žr. visą tekstą] / European Union allow private persons, by means of judicial protection measures, to defend their rights, which they derive from EC law, directly before the European Court of Justice (i.e. ECJ) as well as indirectly through the preliminary reference procedure; therefore, these persons should take advantage of such privilege, whenever they need that. Accordingly, one of the main objectives of this master thesis is to help individuals to perceive in a better way a core nature of the preliminary rulings procedure and call their attention to the fact, that they, being parties at particular case, pending before a national court, have a possibility through the Art. 234 of EC Treaty to influence the decision of the national judge. This is because, the preliminary reference is not any longer only a mean of ensuring uniform interpretation and application of EC law throughout the Member States, but also it is an indirect opportunity for private persons to access the European courts for protecting their rights. Thus, after shortly describing the main points of the preliminary reference mechanism, the greatest attention in this thesis is paid to one of the most important functions of this procedure – protection of the rights of persons. In order to reveal more clearly a significance of the preliminary ruling in the context of securing the interests of private persons, this thesis contains important up to date ECJ cases and data about the practice of the Member States, while applying Art. 2... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktais. Palūkanų apmokestinimą Europos Sąjungoje reguliuoja 2003 m. birželio 3 d. direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių, kuri panaikina išskaičiuojamąjį mokestį dukterinės įmonės patronuojančiai bendrovei išmokamoms palūkanoms. Dividendų apmokestinimą Europos Sąjungoje reglamentuoja 1990 m. liepos 23 d. direktyva 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, kuri skirta suvienodinti pelno mokesčio, paskirstyto tarp įmonių, veikiančių skirtingose valstybėse narėse, apmokestinimą, sumažinti ar visiškai panaikinti dvigubą apmokestinimą. Europos Teisingumo Teismas taip pat bando formuoti palūkanų ir dividendų apmokestinimo politiką Europos Sąjungoje, kuri, nors ir ne visais atvejais yra vieninga, tačiau labai reikšminga švelninant ar naikinant dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Darbe taip pat nagrinėjami palūkanų ir dividendų apmokestinimo reguliavimo ypatumai Lietuvoje tiek, kiek susiję su palūkanų ir dividendų mokėjimais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, aukščiau nurodytų direktyvų įgyvendinimo Lietuvoje problemos, kadangi kai kurios Lietuvos teisės aktuose įtvirtintos palūkanų ir dividendų, mokamų tarp Lietuvos ir... [toliau žr. visą tekstą] / Regulation of interest and dividend taxation by the legal acts of the European Union is analysed in this paper. Taxation of interest in the European Union is regulated by the Council Directive of 2003/49/EC of 3 June, 2003 on a common system of taxation applicable to interest and royalty payments made between associated companies of different Member States, which exempts from a withholding tax interest paid by the subsidiary to its parent company. Taxation of dividends in the European Union is regulated by the Council directive of 1990/435/EEC of 23 July, 1990 on a common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, which was adopted in order to harmonize the taxation of corporation tax, distributed between companies acting in different Member States, to reduce or eliminate double taxation. The European Court of Justice is also trying to form a tax policy of interest and dividends in the European Union, which is not always unanimous, but very important in reducing or eliminating double taxation between different Member States. The specificity of regulation of interest and dividend taxation in Lithuania is also analysed herein, concerning the payments of interest and dividends made between Lithuania and other Member States, also studying the problems of implementing the directives indicated above in the national legislation of Lithuania, because some rules of Lithuanian legislation of taxation of interest and... [to full text]

Kiekviena Europos valstybė turi savo deliktų teisės sistemą, tačiau pagrindinėmis derėtų laikyti – Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos ir skandinavų deliktų teisės tradicijas, kurios ir yra aptariamos šiame darbe. Be jų taip pat yra nagrinėjama Lietuvos deliktų teisės sistema, kuri iš esmės yra pasekusi Prancūzijos (generalinio delikto) teise. Pastaruoju metu, įsivyravus įvairių teisės sričių harmonizavimo tendencijoms, deliktų teisė taip pat neliko nuošaly. Atskiri klausimai jau yra harmonizuoti tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos aktais. Esamas harmonizavimas yra fragmentiškas, todėl, nemažos dalies teisės mokslininkų nuomone, nepakankamas. Šiame darbe analizuojamos tolesnio harmonizavimo prielaidos, argumentai, tiek pagrindžiantys, tiek paneigiantys tokio deliktų teisės derinimo būtinumą, pateikiami atskirų pozicijų įvertinimai. Nepaisant prieštaravimų dėl suderintos deliktų teisės poreikio, akademiniame lygmenyje buvo ir tebėra vykdomi keli stambūs deliktų teisės harmonizavimo projektai – rengiamas Europos civilinio kodekso projektas, visuomenei pristatyti Europos deliktų teisės principai, teisės mokslininkai dirba vykdydami Trento Common Core Project tikslus ir uždavinius. Didžiausias dėmesys darbe skiriamas pirmiesiems dviems, kadangi jų dalyviai paruošė svarbius, praktiškai visus deliktų teisei reikšmingus aspektus aptariančius dokumentus, kurie ateityje galėtų tapti harmonizuotos Europos deliktų teisės pagrindu. Tiek Europos deliktų teisės principų, tiek Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Every European country has its own system of tort law, but it should be considered that the main systems are French, German, English and Scandinavian, which are discussed in this paper. Lithuanian tort law system, which is mainly based on French approach, is also researched. In these days different fields of law are being harmonized, and tort law was not left aside. Separate questions already are harmonized in treaties and acts of European Union. Present harmonization is fragmentary, therefore insufficient in most scholars’ view. In this paper, presuppositions of further harmonization and arguments for and against necessity of harmonisation of tort law are analysed and evaluations of different attitudes are given. Despite disagreements for demand of harmonized tort law, some significant projects of harmonisation of tort law have been implemented at scholarly level: a project of European Civil Code is almost finished, Principles of European Tort Law have been introduced, scholars also work on Trento Common Core Project. In this paper, the main attention is paid for the first two projects because the participants of these projects have prepared important documents, which include all the essential aspects of tort law, thus these documents could become a basis for harmonized European tort law. The legal rules of Principles of European Tort Law and European Civil Code are being compared with the legal systems of aforesaid states – England, Germany, France and, of course, Lithuania... [to full text]

Asmenų lygiateisiškumas yra viena kertinių teisinių vertybių demokratinėje valstybėje. Tai yra principas, svarbus kiekvienai teisės šakai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe analizuojama asmenų lygiateisiškumo principo darbo teisėje samprata ir turinys Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos nacionalinės teisės kontekste, Europos Sąjungos direktyvų, skirtų kovai su diskriminacija dėl lyties, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, reikalavimų valstybėms narėms perkėlimas į nacionalinę teisę. Per išsamią nacionalinio ir Europos Sąjungos teisinio reglamentavimo, teisės doktrinos ir teismų praktikos dėl asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo darbo teisėje analizę identifikuoti ir ištyrinėti pagrindiniai Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumai ir, svarbiausia, praktinio principo įgyvendinimo konkrečiai Lietuvos darbo teisėje probleminiai aspektai. Magistro darbe išsamiai analizuojamas individualių asmens, kuris buvo diskriminuojamas darbe, teisių gynimo procesas (darbuotojų teisių apsauga institucine prasme, įrodinėjimo taisyklių diskriminacijos bylose specifika, vertinama, kaip asmenys realiai gali pasinadoti teise į žalos atlyginimą), identifikuojamos kliūtys, trukdančios nukentėjusiems nuo diskriminacijos asmenims pasinaudoti teise į pažeistų teisių gynybą. Asmenų lygiateisiškumo principo pasireiškimas ir įgyvendinimas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of equality is one of the most important principle in the democratic State. The principle of non-discrimination is mentioned in the many of international treaties, established in the European Union law as well as in national law systems. This work analysis conception and matter of the principle of equality in Labour Law. Furthmore, it is analysed the European Union Directives combating discrimination on the grounds of religion or belief, disability, age, sexual orientation, racial or ethic origin, sex, and putting these documents into effect in Lithuanian Labour Law. In this work analysis protection mechanism (what kind of institutions protect violated rights; how persons can use the right to compensation or reparation; also specific of the rules of burden of proof) of rights of persons who consider themselves wronged by failured to apply the principle of equal treatment to them in the workplace. Through deep analysis it is compared and researched Lithuanian and the European Union legal acts, practice of the Court of Justice of the European Union, and doctrine.

Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos institucijų tikslų plėtojant bendradarbiavimą civilinėse bylose tarp Europos Sąjungos valstybių - tai visų tarpinių procedūrų panaikinimas, tam, kad vienos valstybės narės teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus civilines ir komercines bylas, būtų pripažįstami ir vykdomi kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jokių papildomų procedūrų. Vienas pirmųjų reglamentų įgyvendinančių šį tikslą yra 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtas reglamentas (EB) Nr. 805/2004 sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, kuris įtvirtina nuostatą, kad kilmės valstybėje narėje Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas yra vykdomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teismo sprendimas, priimtas valstybėje narėje, kurioje yra vykdytinas teismo sprendimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos vykdomojo rašto suteikiamomis galimybėmis kreditoriai gali naudotis tik tuo atveju, jei nacionalinis teismo procesas atitinka tam tikrus reglamento nustatytus minimalius procesinius reikalavimus, todėl dėl šios priežasties bei dėl skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių interesų ir ne visiško pasitikėjimo tarpusavio teismų sistemomis, Europos vykdomojo rašto procedūros taikymo galimybės yra gana ribotos. Lietuvoje siekiant pagerinti šio reglamento įgyvendinimą 2008 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo... [toliau žr. visą tekstą] / One of the main aims of the European Union institutions’ developing cooperation in civil cases against European Union countries – is revocation of all intermediate procedures in order that one union country‘s court judgement, initiated after investigation of civil and commercial cases, would be acknowledged and executed in other union country without requiring other complementary procedures. One of the first regulations implementing this aim is regulation No. 805/2004 of the European Parliament and Council of 21st April 2004, creating a European Enforcement Order for uncontested claims, that firms up a rule that European Enforcement Order acknowledged by court judgement in Member State of origin is initiated at the same conditions as the court judgement of the Member State where the judgement is being executed. It is important to pay attention that creditors can practice possibilities rendered by European Enforcement Order in only case, when national court procedure corresponds some particular minimal procedural regulation requirements. For this reason and also because of different interests and not complete reliance on judiciary systems of the European Union countries, possibilities of practicing European Enforcement Order procedure are quite limited. With the aim to improve realization of this regulation in Lithuania, in 13th of November 2008 the European Union and International law commencement realization legislation that regulates civil process of the Republic of... [to full text]

The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the... [to full text] / Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the... [to full text]

2006 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, kuriuo sukurta Europos teismo įsakymo išdavimo procedūra. Tai visiškai naujas teisinis institutas Europos Sąjungoje, padėsiantis išspręsti iki šiol galiojusias problemas, trukdančias veiksmingai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą ir išvengti tokių kliūčių, kaip kitos valstybės teisės sistemos nežinojimas, kas sąlygoja dideles dokumentų vertimo, teisinei pagalbai skiriamas išlaidas, šalių vykimo į užsienio valstybę išlaidas. Europos teismo įsakymo išdavimo procedūros tikslai - supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėjimui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Šiame darbe siekiama nagrinėjant teismo įsakymo išdavimo procedūrą aptarti teisines problemas, galinčias kilti reglamento taikymo metu. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama Europos teismo įsakymo samprata, atsiradimo prielaidos bei procedūros reikalingumas Bendrijos lygiu. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamos su instituto taikymo sritimi susijusios problemos, jurisdikcijos problemos, prašymo išduoti Europos teismo įsakymą padavimas, teismo taikytinos prašymo pagrįstumo vertinimo ribos, Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Am 12. Dezember 2006 hatte die Verordnung (EG) Nr. 1896/2006 des Europäischen Parlaments und des Rates zur Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens angenommen werden. Das gebildede Rechtsinstrument ist ganz neu, der derzeitige Problemen vermeiden wird, die ein Zugang zu einer effizienten Rechtsprechung bei grenzüberschreitenden Rechtssachen erschweren, und Hindernisse zu vermeiden, solche wie lange Dauer, Unkenntnis der Rechtsordnung anderer Mitgliedstaaten, Kosten für Rechtsbehelf, Auslagen für Übersetzungen. Die Ziele des Europäischen Mahnverfahrens sind - Vereinfachung und Beschleunigung der grenzüberschreitenden Verfahren im Zusammenhang mit unbestrittenen Geldforderungen und Verringerung der Verfahrenskosten Dutch Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens und Ermöglichung des freien Verkehrs Europäischer Zahlungsbefehle in den Mitgliedstaaten durch Festlegung von Mindestvorschriften, bei deren Einhaltung die Zwischenverfahren im Vollstreckungsmitgliedstaat, die bisher für die Anerkennung und Vollstreckung erforderlich waren, entfallen. Das Ziel der Arbeit ist bei analysieren des Mahnverfahrens die mögliche Probleme im zukunftigen Funktionieren des Rechtsinstruments zu besprechen. Im ersten Teil soll eine Definition des Mahnverfahrens, eine Hintergrund des Europäischen Mahnverfahrens und die Notwendigkeit des Mahnverfahrens im Gemeinschaft gegeben werden. In dem zweiten Teil der Arbeit sind die Probleme in Anwendungsbereich der Verordnung, gerichtliche... [to full text]