Taika suteikia galimybę užtikrinti santykių darną, abipusį supratimą, kiekvienam bendrų ir visiems skirtingų poreikių patenkinimą. Taikos siekimas reikalauja įtempto darbo ir didelių pastangų: siekiant taikos, einama lygybės, kompromiso ir abipusės (daugiašalės) satisfakcijos kryptimi. Tik pačios konfliktuojančios šalys žino, koks rezultatas joms būtų priimtinas, patenkinantis jų interesus, teikiantis pasitenkinimą konkrečioje situacijoje ir užkertantis kelią atsinaujinantiems nesutarimams dėl to paties dalyko. Civilinių teisinių santykių subjektų ginčas efektyviai gali būti išsprendžiamas taikos sutartimi. Šio teisinio instrumento panaudojimas ginčo sureguliavimui įgalina pasiekti bendrą sprendimą, dažniausiai šalis įpareigojantį ir vykdomą dėl jo priimtinumo susitariantiesiems. Magistrinio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos teismams pateikiamų tvirtinti civilinius teisinius santykius reglamentuojančių taikos sutarčių turinio ypatumus. Darbe glaustai analizuojama lietuvių ir užsienio mokslinės literatūros šaltiniuose bei šalies teisės aktuose įtvirtinta taikos sutarties samprata, įvardijami taikos sutarties turiniui ir formai keliami reikalavimai, apžvelgiami taikos sutartimis išsprendžiamų konfliktų ypatumai, nustatomos taikos sutarčių panaudojimo praktikoje problemos, samprotaujama apie teismuose patvirtintų taikos sutarčių turinio įvertinimo kokybę. Atsižvelgiant į magistriniame darbe atliktą Lietuvos Respublikos teismuose patvirtintų taikos sutarčių... [toliau žr. visą tekstą] / Peace enables to ensure consistency of terms, mutual understanding, satisfaction of each common and all different needs. The pursuit of peace requires hard work and huge efforts: in the process of striving for peace, the course of equality, compromise and mutual (multilateral) satisfaction has to be set. It is only the conflicting parties know what the result would be acceptable to them to fit their interests, satisfying in a given situation and preventing from renewable disagreements on the same issue. Legal relations in civil litigation can be effectively resolved with the settled contract. The application of this legal instrument allows resolving the dispute and arriving to common decision, usually binding and thus enforceable due to its acceptability for both contracting parties. The aim of this masters’ theses is to analyze the specific features of the content of settlements of civil legal relations submitted for approval to the courts of the Republic of Lithuania. The paper briefly analyzes the concept of settled contracts embedded in Lithuanian and foreign sources and national legislation, identifies the content and format requirements; an overview of specific features of settled contracts in resolved conflicts are presented, problems of practical applications of settled contracts are determined, the quality assessment of the content of settled contracts approved in courts is considered. Taking into account the analysis of the approved settled contracts in the courts... [to full text]

Darbe aptariama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos teismų praktikoje problematika. Visų pirma, pažymėtina, kad tinkamas šio instituto taikymas teismų praktikoje yra itin reikšmingas, nes visuotinai pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienos iš pagrindinių žmogaus teisių – teisės kreiptis į teismą, įtvirtintos EŽTK ir Konstitucijoje, - tinkamo įgyvendinimo sudėtinis elementas. Darbe trumpai nusakomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas ir jų taikymo paskirtis, apibrėžiant šiuos klausimus pasitelkiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika ir remiamasi jos suformuluotomis definicijomis. Autorius siekia atskleisti Lietuvos doktrinoje suformuotą ir teismų praktikos išplėtotą ekonomiškumo principą, kuris itin aktyviai taikomas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo klausimą. Darbe autorius skiria daug dėmesio, jo manymu, vis dar aktualioms ir nevienareikšmiškai teisės doktrinoje ir praktikoje vertinamoms problemoms. Visų pirma, aptariama didelės reikalavimo sumos suponuojamos grėsmės sprendimo įvykdymui problematika. Nemažai dėmesio skiriama civilinės atsakomybės, kylančios dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, instituto analizei, nuostolių atlyginimo specifikai, šio instituto santykiui su piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutu. Trečioji, trumpiau aptariama, yra būtinybės konstatuoti materialinį teisinį santykį tarp ginčo šalių problematika, kuri kol kas, atrodo, Lietuvoje nagrinėjama tik teisės teoretikų. Galiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / The issues concerning the application of the interim measures in the Lithuanian Court practice are discussed in this paper. First of all, it should be noted that the proper application of this institution is especially important as the proper application of the interim measures is held to be an integrate part of one of the most important human right – the right of a fair trial – the right established in the European Human rights Convention and in the Constitution of the Lithuanian Republic. So the object of this work was to analyse interim measures of protection, which do not permit the course of justice to be frustrated by a defendant taking action, the purpose of which is to render nugatory or less effective any judgement or order which plaintiff may obtain. The purpose and the aims of the interim measures application are shortly discussed in the paper, for the purpose of disclosing these issues the definitions formulated by the practice of Lithuanian courts is used. The author seeks to discuss a principle of economic interim measures which was established by the doctrine and was widely developed by the practice of Lithuanian courts. Author declares a considerable part of this paper on discussing the issues which, under the opinion of the author, are still very relevant and which are approached in ambiguity by the doctrine and the Lithuanian court practice. Firstly, the issue of a large claim amounts which are held as presuming a threat for a decision to be implemented is... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjami vieni aktualiausių klausimų, susijusių su civilinės bylos nutraukimo instituto taikymo praktiniais aspektais Lietuvoje. Siekiant atskleisti civilinės bylos nutraukimo taikymo praktinių aspektų specifiką, pirmiausiai atkreipiamas dėmesys į teorinius šio instituto ypatumus: civilinės bylos nutraukimas išskiriamas iš kitų bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo būdų, atskleidžiamas santykis su pareiškimo palikimu nenagrinėto. Pabrėžiama ypatingai svarbi šio instituto taikymo juridinių padarinių reikšmė – bylos nutraukimas užkerta kelią iš naujo kreiptis dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Būtent tokios teisinės pasekmės lemia šio instituto taikymo praktikoje svarbą. Kiekvienas bylos nutraukimo pagrindas analizuojamas atskirai, atitinkamu atveju susiklosčiusios teisinės situacijos kontekste, didelį dėmesį skiriant teismo formuojamai pozicijai taikant konkretų bylos nutraukimo pagrindą. Taip pat nagrinėjamos skirtingos teismo pozicijos bylose, kurių faktinės aplinkybės sutampa. Galiausiai bylos nutraukimo pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į konkretaus bylos nutraukimo pagrindo taikymo sąlygas bei pasekmes. Darbas apibendrinamas išvadomis, kurios turėtų padėti suprasti specifinius bylos nutraukimo atvejus ir išvengti šalims nepagrįsto bylos nutraukimo. / The most actual aspects are examined of application of civil case termination institute in Lithuania in this work. Firstly, the attention is payed to theoretic peculiarities of this institute for the purpose to reveal particularity of application of civil case termination in practice: civil case termination is distinguished between other ways of civil case closings without court decision and the relation is revealed between this institute and claim which is leaved unheard. The importance of legal consequences of the application of this institute is emphasized in the work – the same litigants are not allowed to appeal to the court with the same claim. Because of these consequences the application of civil case termination institute is significant in practice too. Each basis of civil case termination is analized separately in specific legal circumstances and the attention is payed to the court position. Different court positions in the cases with the same legal circumstances are analized too. Eventually, the legitimacy of civil case termination is judging on specification and consequences of each basis civil case termination. The work is summarized with findings, which should help the parties to understand peculiar cases of civil case termination and avoid unjustified case termination.

Magistro darbe “Ypatingosios teisenos esmės problematika” siekiama išanalizuoti ypatingosios teisenos esmę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, ginčo ir ypatingosios teisenos tarpusavio sąveiką, dabartiniame Civilinio proceso kodekse nustatytą ypatingosios teisenos ir ginčo teisenos reglamentavimą, atskleisti jo turinį ir pagrįsti nuostatų įtvirtinimo būtinumą Lietuvos civilinio proceso teisėje. Įsigaliojus dabartiniam Civilinio proceso kodeksui, buvo iš esmės reformuotas ypatingosios teisenos procesas pasirinkus germaniškąją ypatingosios teisenos koncepciją. Atsisakius ginčo dėl teisės kaip pagrindinio teisenas atribojančio kriterijaus, Civilinio proceso kodekse įtvirtinta nuostata, draudžianti perduoti ypatingosios teisenos bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, jei joje kyla ginčas dėl teisės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis Lietuvos civilinio proceso teisėje atribojama ginčo ir ypatingoji teisena, yra tikslingumas bei viešojo intereso egzistavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Įtvirtintas inkvizicinis ypatingosios teisenos proceso modelis su jam būdingais oficialumo, imperatyvumo, riboto viešumo bei žodiškumo principais. Įtvirtintas aktyvus teisėjo statusas nustatant objektyvią tiesą ypatingosios teisenos byloje. Darbe stengiamasi įvertinti šią įstatymo leidėjo poziciją, remiantis egzistuojančia teismų praktika ypatingosios teisenos bylose. Aptariamos kylančios problemos juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, santuokos nutraukimo bei kai... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis titled "The issue of essence of the particular proceeding” is being tried to analyse the main features of the particular proceeding in Lithuanian Republic Civil Process Code, the interaction between disputes and particular proceeding, the interaction between those both proceedings, the innovation in the present Civil Process Code, which are related with the regulation of dispute and particular proceeding, to analyze innovation in detail, to exhibit its purport and to give a proof of the fixation of the attitudes in the Lithuanian Civil Process Law. While the present Civil Process Code took effect, the particular proceeding process was reformatted with the choice of the Germanic particular proceeding conception. Having rejected the dispute for law as the main criteria, which deliminates proceeding, in Civil Process Code the attitude is fixed, which prohibits to transfer particular proceeding case to a judge by the dispute proceeding method if the dispute for law (right) arises in it. The main criteria, as the ground of which in Lithuanian Civil Process Law the dispute and particular proceedings are deliminated and the public interest and expediency exist in civil legal regulation. There is consolidated inquisitorial model of particular proceeding with the official, inperative principles, also with the principles of limited publicity and of literal character, which are characteristic to this model. There is also consolidated judge’s active statute... [to full text]