Šiame darbe analizuojamas neformalusis tęstinis kaimo gyventojų mokymasis Lietuvoje. Ekonominės situacijos analizė rodo, kad daugumai kaimiškųjų vietovių gyventojų stinga profesinio pasirengimo, būtino darbo rinkoje, o ypač pradedant ir plėtojant nuosavą verslą. Neaiškios ES struktūrinių fondų pasinaudojimo galimybės. Tyrimas parodė, kad nors mūsų valstybėje yra parengta nemažai įstatymų, reglamentuojančių neformalųjį suaugusiųjų mokymą, tačiau jo plėtra, lyginant su ES išsivysčiusiomis valstybėmis, yra nepakankama. Tik nedaugelis kaimo gyventojų dalyvauja įvairiose mokymosi programose. Ypač nenoriai mokosi vyresnio amžiaus asmenys, silpna besimokančiųjų motyvacija. Daugumai gyventojų trūksta informacijos apie mokymą organizuojančias institucijas ir jų teikiamą naudą. Valstybėje būtina keisti požiūrį į kaimo funkcijas, suvokti kaimo vietovių daugiafunkcinės plėtros būtinybę. / The paper deals with the problems of non-formal permanent education of rural population in Lithuania. The analysis of the economic situation shows about the lack of professional qualification, which is necessary in the labor market, especially for the beginning and developing of the own private business. The possibilities of EU structural funds using are unclear for the majority of rural inhabitants. Our research shows, the development of the adults’ education system isn’t insufficient, although the government of Lithuania has created a lot of law acts, which are regulating the non-formal training of rural adults. Only insignificant number of the current rural residents is participating in the various training programs. Particularly elders are reluctantly participating in training. Their motivation is fairly low. The majority of countryside people are having incomplete information about the non-formal vocational training institutions and the favor of such training. It is necessary to change the official attitude of the rural functions and to realize the necessity of multifunctional development in the countryside.

Tyrimo objektas: vidutinio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo su jų gyvenimo kokybe sąsajos. Tyrimo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus žmonių fizinio aktyvumo sąsajas su jų gyvenimo kokybe. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybę; 2. Išsiaiškinti veiksnius, įtakojančius gyvenimo kokybę; 3. Sužinoti vidutinio amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo ypatumus; 4. Išsiaiškinti priežastis, trukdančiais vidutinio amžiaus gyventojams užsiimti aktyvia fizine veikla. Tyrimo hipotezės: 1. Sveikatos gerinimas ir fizinio aktyvumo didinimas yra esminiais gyvenimo kokybės gerinimo rodikliais. 2. Didesnis fizinis aktyvumas teikia visapusišką naudą ir gerina sveikatą. 3. Didžioji vidutinio amžiaus gyventojų dalis yra mažai fiziškai aktyvūs dėl laiko stokos ir per didelio fizinio užimtumo. Tiriamieji:117 Kauno miesto gyventojų. Tyrimo metodai: Literatūros analizė, anketinė apklausa ir matematinė statistika. Išvados: Atliktame tyrime dalyvavo 117 respondentų, kurių didesnę dalį sudarė moterys, aukštesnį išsilavinimą bei nuolatinį darbą turintys žmonės. Savo gyvenimo kokybę didžioji dalis respondentų įvardino vidutiniška arba bloga. Tokias respondentų nuostatas daugiausia nulėmė vidiniai veiksniai. Gyvenimo kokybę įtakoja tiek objektyvūs rodikliai, tiek ir subjektyvus vertinimas. Veiksniai, labiausiai įtakojančiais gyvenimo kokybę respondentai nurodė sveikatą, materialinę gerovę bei santykius šeimoje. Fizinis aktyvumas kaip geros gyvenimo kokybės... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the study: links between physical activity of middle-aged population and their quality of life. Purpose of the study: to determine links between physical activity of middle-aged population and their quality of life. Objectives of the study: 1. To explore the quality of life of middle-aged population of Kaunas city; 2. To determine factors influencing the quality of life; 3. To find out peculiarities of physical activity of middle-aged population; 4. To find out the reasons that impedes middle-aged population to be engaged in the active physical activity. Hypotheses of the study: 1. Improving health and increasing of physical activity are the essential indicators of enhancement of the quality of life. 2. Increased physical activity provides comprehensive benefits and improves health. 3. The majority of middle-aged population is a little physically active due to the lack of time and physical over-employment. Subjects:117 residents of Kaunas City Methods of the study: The analysis of literature, questionnaire and mathematical statistics. Conclusions: The study involved 117 respondents with a higher of women and people having higher education and a regular job. The majority of respondents named the quality of their life as average or poor. These attitudes of respondents were mainly determined due to internal factors. The quality of life is influenced by both objective indicators, as well as a subjective assessment. According to the respondents factors that... [to full text]

The object of this work is mobile dwellers in Germany and Portugal. This lifestyle express itself firstly in the form people create their home. This lifestyle appear as an alternative to the mainstream society. These difference everyday practices are anchored in different perception of what constitutes a good-life and happiness for people. The choice of home place of mobile dwellers is defined by the perception of good life and imagined ways to seek for it too. To understand how they perceive a good life, enables us to understand what they strive for and how do they motivate their lifestyle choices. Research Problem How do mobile dwellers comprehend good life and happiness as an alternative to the dominant norms of the society? Research Tasks 1. To define analytical framework, which could be used for analysis of good-life of mobile dwellers? 2. To compare how the contradiction between ideas of good-life of mobile dwellers and mainstream is experienced and evaluated? 3. To reveal how ethics, morals and ideologies influence their notions of good-life? 4. To reveal how they feel about their lives? Method The empirical data for the work was gathered through 2 months fieldwork in Portugal and Germany. The main methods employed were participant observation and conduction of ethnographic notes, 18 in-depth, semi-structured interviews of approximately 1,5 hour. Snowball method was used to make contacts and move from people to people. Some extra information was gathered in the... [to full text] / Šio darbo objektas yra mobilieji gyventojai Vokietijoje ir Portugalijoje. Šis gyvenimo būdas pirmiausia skleidžiasi per tai, kaip gyventojai kuria savo namus. Jis randasi kaip alternatyva dominuojančiai visuomenei. Šios skirtingos kasdienio gyvenimo praktikos kyla iš skirtingo tų žmonių gero gyvenimo ir laimės supratimo. Pasirinkimas, kaip kurti savo namus, yra tampriai susijęs su gero gyvenimo ir laimės suvokimu ir įsivaizduojamais būdais jo siekti. Atskleidimas to, kaip jie suvokia gerą gyvenimą, leidžia mums suprasti dėl ko jie stengiasi ir kaip motyvuoja savo gyvenimo pasirinkimus. Tyrimo problema Kaip mobilieji gyvetojai supranta gerą gyvenimą ir laimę kaip alternatyvą dominuojančios visuomenės normoms? Tyrimo uždaviniai 1. Nustatyti analitinius rėmus, kuriuos pasitelkiant galima būtų atlikti mobiliųjų gyventojų gero gyvenimo analizę. 2. Nustatyti kaip yra suprantama ir vertinama prieštara tarp gero gyvenimo idėjų tarp mobiliųjų gyventojų ir pagrindinės visuomenės. 3. Atskleisti kaip etika, moralė ir ideologijos veikia gero gyvenimo supratimą. 4. Atskleisti kaip jie vertina savo gyvenimus. Metodai Empiriniai duomenys tyrimui buvo surinkti dievų mėnesių lauko tyrimo metu Vokietijoje ir Portugalijoje. Pagrindiniai naudoti metodai tai dalyvaujamas stebėjimas, lauko užrašų darymas, 18 giluminių pusiau struktūruotų interviu po vidutiniškai 1.5 valandos. Kontaktai lauko tyrimo metu rasdavosi naudojantis sniego gniūžtės principu. Papildomos informacijos buvo ieškoma... [toliau žr. visą tekstą]

Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą] / Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text]

Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text] / Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistriniame darbe yra lyginamas darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens teisinis statusas. Darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys yra užimti gyventojai. Darbuotojams yra artimi valstybės tarnautojai (tiek plačiąja, tiek ir siaurąją prasme), nes visa ši grupė asmenų priskiriami prie samdomų asmenų. Prie savarankiškai dirbančių asmenų priskiriami individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų bei komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, stambesnių ūkių ūkininkai ir besiverčiantys individualia veikla asmenys (tarp - jų advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys). Uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių akcininkų, žemės ūkio bendrovių narių ir pajininkų bei kooperatinių bendrovių narių teisinis statusas yra ganėtinai artimas individualiųjų įmonių savininkų bei tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių teisinei padėčiai, kadangi šie asmenys yra svarbūs įmonių dalyviai, gali samdytis asmenis darbui. O savarankiškai dirbančiais asmenimis paprastai laikomi asmenys, dirbantys už atlyginimą sau, nebent epizodiškai samdantys kitus asmenis. Apskritai darbuotojų teisinis statusas yra detaliau sureglamentuotas, nei savarankiškai dirbančių asmenų. Tai lemia tiek istoriškai skirtingai susiklosčiusių darbinių santykių dalyvių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų teisinio statuso reglamentavimo priežastys, tiek darbuotojų bei savarankiškai dirbančių atlyginimo gavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis compares the employee and the self-employed person's legal status. Employees and self-employed workers are busy people. Civil servants to the broad and narrow sense and employees are similar, and because the whole group of people classified as hired workers. The self-employed persons are self-employed individual business owners, real partnerships and limited partnership real members and persons, engaged in individual self-employed paid activities (including lawyers, lawyers' assistants, notaries, bailiffs and under a business license employed people). The legal status of shareholders in joint-stock companies, shareholders in limited liability companies, agricultural cooperative members and shareholders, of cooperative societies is quite close to the the legal situation of individual business owners and the real members of real or limited partnerships. All these people are ussually hire workers. In general, self-employed persons are generally regarded as people who get salary from clients, work individuali and it should only be occasional hiring more people. In general, the legal status employee is regulated in detal and teh legal status of self-employed person is regulated superficial. This is due to historical reasons of employee as partcicipant in labour relations of staff members and remuneration for work of heart .