Darbo tikslas: ištirti galvijų masės ir amžiaus įtaką, skerdenų išeigai ir kokybei. Temos aktualumas: Galvijų skerdenų klasifikacija pagal raumenų išsivystymą šlaunų, nugaros ir menčių. Riebalų sluoksnio skerdenos išorėje ir krūtinės ertmėje suaugusių galvijų skerdenų skirstymas. Galvijų skerdenos išeiga ir kokybė priklauso nuo gyvulio masės. Bulių ir buliukų masei padidėjus 50 kg jų skerdenos išeiga padidėjo 0,3 – 1,3 %, skerdenų įvertintų O klase padaugėjo 0,7 – 5 %, įvertintų P klase sumažėjo 0,7 – 6,4 %. Telyčių masei padidėjus 50 kg jų skerdenos išeiga padidėjo 0,4 – 0,6 %, skerdenų įvertintų O klase padidėjo 0,5 – 3,8 %, įvertintų P klase sumažėjo 0,9 – 5,4 %. Karvių masei padidėjus 50 kg jų skerdenos išeiga padidėjo 0,2 – 1,7 %, o skerdenų įvertintų O klase padidėjo 0,5 – 19,5 %, įvertintų P klase sumažėjo 0,5 – 19,5 %. Tikslingiausia realizuoti gerai nupenėtus buliukus 500 ir daugiau kg masės. Telyčias 450 ir daugiau kg masės. Galvijų skerdenos išeiga ir kokybė priklauso nuo gyvulio amžiaus. / Industrial aim: Explore livestock weight and age carcass influence exposure and quality. Subject relevance livestock carcass classification after muscular development back, stumps. Fat coat carcass face and pectoral cavity full-sized livestock carcass distribution. Livestock carcass exposure and quality belong from livestock weight. Neat and hog weight increase 50 kg, their carcass influence increase 0,3 – 1,3 %, carcass appraise O class increase 0,7 – 5 %, appraise P class abate 0,7 – 6,4 %. Heifer weight increase 50 kg their carcass influence 0,4 – 0,6 %, carcass appraise O class increase 0,5 – 3.8 %, appraise P class abate 0,9 – 5.4 %. Cow weight increase 50 kg their carcass influence increase 0,2 – 1,7 %, carcass appraise O class increase 0,5 – 19,5 %, appraise P class abate 0,5 – 19,5 %. Intention realize good fat hog 500 and more kg weight. Heifer 450 and more kg weight. Livestock carcass exposure and quality belong from livestock age.

Darbo tikslas įvertinti racionų su skirtingu baltymų kiekiu poveikį nutrijų augimo ir vystimosi bei sveikatingumo rodikliams; įvertinti nutrijų mėsos maistinės ir energinės vertės pokyčius priklausomai nuo raciono baltymingumo. Darbo uždaviniai: 1. pateikti racionų su skirtingu baltymų kiekiu maistinę ir energinę vertę; 2. sekti nutrijų svorio kitimą atskirais auginimo periodais; 3. paskaičiuoti paros priesvorius atskiruose augimo perioduose ir per visą laikotarpį; 4. nustatyti kraujo biocheminius rodiklius; 5. pateikti nutrijų mėsos energinės ir maistinės vertės rodiklius. Naujumas mūsų šalyje pirmą kartą atliktas mokslinis tiriamasis bandymas su nutrijomis, jų šėrimui panaudojant skirtingus baltymų kiekio atžvilgiu racionus. Pirmą kartą pateikiami darbe išanalizuoti duomenys apie nutrijų augimo spartą, sveikatos būklę, sprendžiant iš atliktų kraujo tyrimų, o taip pat pateikta šių švelniakailių žvėrelių dietinės mėsos energinė ir maistinė vertė. Išanalizavus tyrimų rezultatus, atlikus kai kuriuos pastebėjimus, galime pateikti sekančias išvadas: 1. Nutrijų racionuose maisto medžiagų: baltymų : riebalų : angliavandenių santykis: I tiriamosios grupės 21,6 : 2,9 : 57,0; II tiriamosios 25,2 : 3,1 : 53,8, III tiriamosios 28,8 : 3,5 : 49,6; nutrijos buvo šeriamos racionais, kurių sudėtyje buvo 21, 25 ir 29 proc. baltymų; 2. Patinėlių kūno masė 8 mėn. amžiuje buvo 5,83 5,58 6,10 kg, patelių 4,46 4,98 5,20 kg; 3. Intensyviausias kūno masės priaugimas patinėlių buvo 3... [toliau žr. visą tekstą] / Wild animal breeding is a branch of economy that has existed for a long time, therefore, it is necessary for the global economy. Wild animal farming is necessary, because it not only produces exceptionally natural products, but also enables to ecologically utilize the waste produced by the food industry. In Lithuania, the wild animal breeding farms use about 30 thousand tons of the waste of animal origin. The furs of 40-50 million of furry animals are produced each year. At present, the biggest fur industry companies keep up to 30 thousand females, and medium farms keep about 10-20 thousand females. Lithuania is the only country in Eastern Europe where small, family-owned wild animal breeding farms are established, as such farms have been only in Poland for many years. Furry animal breeding business is the branch of agriculture that is most subject to the economic and political processes going on in the world. At present, there are about 20 large wild animal breeding farms in Lithuania. On the other hand, individual breeders are also more and more involved in the wild life breeding industry. The animal breeding business in Lithuania started more than 50 years ago. In the European Union, there are no restrictions for this kind of business, except for environment protection ones. Many nutrias are bred in the United States of America. They were brought to the state of California in 1899 for the first time. 20 nutrias were brought to the state of Louisiana in 1938, and in 1962... [to full text]

2923 in I storey and 1995 in II storey live spruce trees from Lithuanian national forest inventory were selected using criteria formed in advance. It was assessed that the height class varies marginally in a 5 year period. The value of the spruce wood is more determined by assortment yield than by the volume. The wood volume stock increased by 17,8% and the value increased by 26,6% in a 5 year period.The biggest mean value variation was estimated in site type Lc and reaches 0,76 Lt/m3 in one year period.

The task of research: 1.To analyse and systematic body measures data; 2.to analyse and systematic control slaughter’s data; 3.to count correlation coefficients between different features. Methodology. It was found correlation coefficients between body measures, growth speed, carcass output and succulence. Correlation coefficients were count by using computer program – Excel. And correlation coefficient’s reliability was found by Snedekor. Conclusions: 1.Between separate body measures and growth fastness was determinated some connexion. The biggest correlation coefficients were between body measures and growth fastness in different periods of life r = 0,444 – 0,688 (P< 0,01). 2.The biggest correlation coefficients were determinated between hinder body parts measures and succulence r = 0,493 – 0,694 (P<0,01). 3.Because these high correlation coefficients show the firm belonging between determined features, so to fulfill the selection we need to take it to account. 4.It was noticed, that bulls which were dwars, they had bigger weight in different periods of their growth, instead the lofty ones. 5.The biggest growth fastness for Lithuanian Black and White breed bulls was definited from 12 – 15 months. They distinguished the biggest weight in this period. So, the most effective way to feed up these bulls would be till this period – 12 – 15 months.

Magistro darbe tiriama kai kurių medelyno ekologizavimo priemonių įtaka paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) sodmenų augimui, vystimuisi, išlikimui, išeigai, dirvožemiui. Darbo objektas – vienerių metų paprastosios eglės sėjinukai ir 2+1 sodinukai bei sideralinis pūdymas. Darbo tikslas – ekologizuoti miško medelyną, pakeičiant mineralines trąšas organinėmis. Darbo metodai – literatūros loginė analizė, apskaitos aikštelių metodas; matematinės statistikos metodai. Darbo rezultatai. Paprastosios eglės sodmenų (pirmamečių sėjinukų ir 2+1 sodinukų) biometrinių požymių matavimai rodo, kad tręšimas kompostu, pagamintu iš mėšlo ir durpės, naudojant 50 ir 100 t ha-1 komposto normas yra netikslingas, nes sodmenims neužtikrinamas pakankamas mitybos lygis. Eglės sodmenis tikslinga tręšti 150 t ha-1 ir didesne komposto norma. Ši tręšimo norma sąlygoja panašius, kaip ir tręšiant mineralinėmis trąšomis, daugelio sodmenų antžeminės ir požeminės dalies biometrinius matavimus (augalų aukštį, šaknies kaklelio skersmenį, šoninių pumpurų skaičių, spyglių ilgį, pagrindinės šaknies ilgį, pirmos eilės šoninių šaknų skaičių). Dažniausiai biometriniai eglių sodmenų parametrai yra mažesni, nei mineralinėmis trąšomis tręštų sodmenų, tačiau skirtumai nėra esminiai. Eglės sodinukų, tręštų 150 t ha-1 komposto norma metinis aukščio prieaugis buvo 10 proc. patikimai mažesnis, nei tręštų mineralinėmis trąšomis sodinukų. Geriausiai eglės sėjinukai ir sodinukai augo dirvožemį patręšus 150 t ha-1... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis examined some of the nurseries’ ecology tools impact on simple spruce (Picea abies (L.) H. Karst.) planting stock cultivation, growth, survival, stocks yield, soil. Object of the work – first year seedlings and first year sapling of simple spruce and sideralic lea. The aim of work – to assess ecological organic fertilizer (green manure and compost) usage impact on simple spruce planting stock growth. Methods of the work – logical analysis of the literature, method of accounting sites, methods of mathematical statistics. The results of the work. Simple spruce planting stocks’ (first year seedlings and first year sapling) biometric features measurements demonstrate that fertilization with compost, made from dung and peat, with 50 and 100 t ha-1 compost rate is pointless, as sufficient nutritional level is not ensured for spruce planting stocks. Spruce planting stocks are appropriate to fertilize with 150 t ha-1 and a higher compost rate. This results in similar fertilization rate, as the fertilization with mineral fertilizers, the biometric measurements of many saplings in surface and underground part (plant height, root neck diameter, lateral bud number, spine length, main root length, the number of lateral root in first order). Frequently the biometric parameters of spruce planting stocks are lower than fertilized with mineral fertilizers, but the differences are not essential. The annual growth of spruce saplings, fertilized with 150 t ha-1 compost rate was... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti biodujų gamybos energetinį efektyvumą keičiant proceso temperatūrą. Šio darbo tyrimo objektas yra biodujų gamybos technologinis procesas. Darbe įvertinti svarbiausi anaerobinio proceso veiksniai ir jų įtaka gamybos procesui. Remiantis matematiniu modeliu, sukurta biodujų jėgainės energinio efektyvumo įvertinimo metodika. Teoriniuose tyrimuose nustatytos etanolio gamybos šalutinių produktų (žlaugtų) ir daugiamečių žolių siloso (paprastųjų šunažolių) mišinio perdirbimo į biodujas energijos sąnaudos prie šešių skirtingų temperatūrų. Eksperimentinių tyrimų metu nustatyta biodujų energinė vertė reaktoriui dirbant skirtingomis sąlygomis. Proceso temperatūrų režimai termofilinėje terpėje buvo nagrinėjami nuo 52 °C iki 57 °C, išlaikant kitus parametrus pastovius (sausųjų medžiagų koncentracija, organinės apkrovos ir įkrovos pH). Didžiausia biodujų išeiga iš etanolio gamybos šalutinių produktų (žlaugtų) ir daugiamečių žolių siloso (paprastųjų šunažolių) mišinio buvo gauta reaktoriuje palaikant 52 oC, su vidutine biodujų išeiga 674,4 l kg-1•SOM-1, su energetinė verte 14,19 MJ kg-1•SOM-1. Mažiausia biodujų išeiga ir energetinė vertė buvo gauta reaktoriuje palaikant 57 oC ir atitinkamai 512,3 l kg-1•SOM-1 ir 10,18 MJ kg-1•SOM-1. Bendrosios energijos sąnaudos priklausomai nuo temperatūros svyravo nuo 1562,6 MJ∙t-1 iki 1665,3 MJ∙t-1. Energetinis efektyvumas kito nuo 3,2 iki 4,9. / The energy balance of biogas production from industrial wastes and energy plants has been investigated during this research. Conversion efficiency of digestion of industrial wastes and energy plants to biogas by using different temperatures in range from 52 to 57 oC has been evaluated. Ratio, composition and pre-treatment technologies of mixtures of industrial by-products and energy plants were analyzed. The influence of temperature on the performance of anaerobic digestion of industrial wastes and energy plants has been investigated. The variation of temperatures ranges from 52 oC to 57 oC while keeping other parameters constant such as total solid concentration, organic load and pH. The highest biogas yield from industrial wastes and energy plants was found at 52 oC with average yield of 674,4 l kg-1•VS-1 and energy value of 14,19 MJ kg-1•VS-1. By rising temperature to 57oC there was a rapid initial drop in biogas yield rate averaging yield 512,32 l kg-1•VS-1 and energy value of 10,18 MJ kg-1•VS-1.In addition, the temperature fluctuations resulted variations of biogas production significantly. Total energy input ranged from 1563 MJ∙t-1 at 52 oC to 1666 MJ∙t-1 at 57 oC. Energy conversion ratio varied from 3,2 to 4,9.

Pastaruoju metu biodujų gamyba, gamybos technologijos yra gana aktualios. Biodujų gamyboje tikslinga taikyti naujausias technologijas norint padidinti biodujų išeigą. Darbo tikslas: Ištirti elektromagnetinių laukų stiprių (H) ir poveikio trukmių (τ) įtaką biodujų išeigai. Atlikus literatūros šaltinių analizę, kai kurie autoriai užsimena apie elektromagnetinių laukų poveikių įtaką biodujų išeigai. Eksperimentiniai tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto biodujų laboratorijoje. Baigiamajame darbe atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad elektromagnetinių laukų stipriai, šių laukų poveikio trukmė įtakoja biodujų išeigą. / Lately production of biogas and production technology is relevant. In biogas production it is appropriate to apply the newest technologies in order to increase biogas yield. The aim – to research electromagnetic fields strength (heart) and the durations of exposures (τ) influence on biogas yield. After literature analyzing, it was revealed that some authors talk about electromagnetic fields influence on biogas yield. Experimental research was done in university of Aleksandras Stulginskis, biogas laboratory. Thesis results of experimental research shows that electromagnetic fields strengths and that field’s duration of exposure have influence on biogas yield.

Temos aktualumas. Avininkystė Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Gyvulininkystės sektorius yra daugiašakė ir įvairiapuse produkcija pasižyminti veikla, reikšminga Lietuvos gyventojams daugeliu ekonominių ir socialinių aspektų. Šis sektorius yra reikšmingas, aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis. Gyvūninės kilmės produktai yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Juose yra daug žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Lietuvos Respublikos žemės ūkis atlieka svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją, todėl laikomas prioritetine ūkio šaka. Jis pajėgus aprūpinti šalies gyventojus visais kokybiškais maisto produktais ir dalį jų eksportuoti. Nors ir lėtai, avininkystės sektorius plečiasi. Auga mėsos paklausa, atsigauna ir vilnos bei kailių perdirbėjai. Vidutinis avių ūkis Lietuvoje, palyginti su vakarų šalimis, dar yra labai mažas. Dauguma augintojų laiko nedaug avių. O tų žmonių, kuriems avininkystė yra verslas, tėra vos kelios dešimtys. Tačiau mažieji augintojai pamažu didina savo bandas. Įdiegus pažangias intensyvaus avių auginimo technologijas, auginant perspektyvias krypties avių veisles, galima tikėtis šio verslo sėkmės. Darbo objektas: skirtingą skaičių avių turintys ūkiai. Darbo tikslas: išanalizuoti ūkio dydžio įtaką avių... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the thesis. Shepherding has an important place in Lithuania‘s agriculture. There are suitable enviromental conditions, established cattle herding traditions and accumulated experience needed for this sector‘s further development in the country. The area of animal husbandry is activity known for its multisectoral and multifaceted production, many aspects of which has great economical and social significance for Lithuanians. This area is also very significant when providing Lithuanian consumer with eatables, furthermore it is very important branch of Lithuania‘s export. Products of animal origin takes big part in a balanced diet. They contain many components, vitamins and minerals which human body requires daily. Husbandry has important economical, social, enviromental and ethnocultural function in the Republic of Lithuania, thus it has priority in Lithuania‘s economy. It has capability not only to provide quality eatables for citizens, but also to export some. Sheepherding sector is growing, even though the growth rate is not very pronounced. The demand for meat grows; wool and fur processors are recovering. In Lithuania average sheep farm is very small when comparing with farms in other western countries. Most livestock owners don‘t have a lot of sheep. Furthermore, there are only few who make business out of it. However the small farmers seem to be increasing their flocks. If this business were introduced to advanced sheep herding technologies as well as... [to full text]

Organinė elektronika pastaruoju metu yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių prietaisų krypčių. Ši kryptis labai sparčiai vystoma dėl nuolat kuriamų naujų organinių junginių ir tobulėjančių inžinerijos galimybių. Šiuo metu organinės medžiagos naudojamos organiniuose šviestukuose (OLED), plonasluoksniuose tranzistoriuose, saulės celėse, jutikliuose ir kt. Organinės medžiagos įgalina gaminti didelio ploto bei lanksčius elektronikos prietaisus, gamybai pasitelkiant pigias gaminimo technologijas. Modernios organinės elektronikos medžiagos yra daugiafunkcinės – tai leidžia ne tik pagerinti medžiagos savybes, bet ir supaprastinti technologiją, kur viename sluoksnyje daugiafunkcinė molekulė atlieka keletą funkcijų. Tačiau molekulinės struktūros sudėtingėjimas iškelia naujas problemas susijusias su naujais sudėtingais reiškiniais daugiafunkciniame molekuliniame darinyje, tokiais kaip agregatų formavimas, vidujemolekulinė krūvio pernaša, vidujemolekulinė sąsūka ir kt. Todėl naujų daugiafunkcinių molekulinių darinių savybių optimizavimas yra aktuali nūdienos organinės elektronikos problema. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas daugiafunkcinių organinių spinduolių fotofizikinių savybių valdymui. Čia nagrinėjami daugiafunkcinių molekulinių spinduolių agregacijos nulemti reiškiniai ir jų valdymo galimybės, optimizuojant sluoksnio funkcines savybes tokias kaip plėvėdaros savybės, krūvio pernaša, emisijos našumas, sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenkstis ir kt. / Currently, organic electronics is one of the most expanding technology of semiconductor devices. This direction is rapidly developing due to the constant synthesis of new organic compounds and sophisticated advances in device engineering. Currently, organic materials are used in organic light-emitting diodes (OLEDs), organic thin-film transistors, solar cells and sensors. Low-cost manufacturing techniques such as wet casting or inkjet printing enable organic materials use in large-area and flexible electronic devices. Modern organic electronic materials are multifunctional – this enables not only to improve the material properties, but also to simplify the device architecture. However, the complexity of the molecular structure brings new problems associated with complex phenomena of the new multifunctional molecules -such as the formation of aggregates, intramolecular charge transfer, intramolecular torsion and others. Therefore, the control of the features of new multifunctional molecules is the main problem of organic electronics today. This work focuses on the control of photophysical characteristics of multifunctional organic emitters. Here we study aggregation induced emission and quenching of multifunctional molecular emitters and the possibilities to control these phenomena by optimizing functional properties of the film such as film forming properties, charge transfer, the emission efficiency, amplified spontaneous emission threshold and others.

Currently, organic electronics is one of the most expanding technology of semiconductor devices. This direction is rapidly developing due to the constant synthesis of new organic compounds and sophisticated advances in device engineering. Currently, organic materials are used in organic light-emitting diodes (OLEDs), organic thin-film transistors, solar cells and sensors. Low-cost manufacturing techniques such as wet casting or inkjet printing enable organic materials use in large-area and flexible electronic devices. Modern organic electronic materials are multifunctional – this enables not only to improve the material properties, but also to simplify the device architecture. However, the complexity of the molecular structure brings new problems associated with complex phenomena of the new multifunctional molecules -such as the formation of aggregates, intramolecular charge transfer, intramolecular torsion and others. Therefore, the control of the features of new multifunctional molecules is the main problem of organic electronics today. This work focuses on the control of photophysical characteristics of multifunctional organic emitters. Here we study aggregation induced emission and quenching of multifunctional molecular emitters and the possibilities to control these phenomena by optimizing functional properties of the film such as film forming properties, charge transfer, the emission efficiency, amplified spontaneous emission threshold and others. / Organinė elektronika pastaruoju metu yra viena sparčiausiai besiplėtojančių puslaidininkių prietaisų krypčių. Ši kryptis labai sparčiai vystoma dėl nuolat kuriamų naujų organinių junginių ir tobulėjančių inžinerijos galimybių. Šiuo metu organinės medžiagos naudojamos organiniuose šviestukuose (OLED), plonasluoksniuose tranzistoriuose, saulės celėse, jutikliuose ir kt. Organinės medžiagos įgalina gaminti didelio ploto bei lanksčius elektronikos prietaisus, gamybai pasitelkiant pigias gaminimo technologijas. Modernios organinės elektronikos medžiagos yra daugiafunkcinės – tai leidžia ne tik pagerinti medžiagos savybes, bet ir supaprastinti technologiją, kur viename sluoksnyje daugiafunkcinė molekulė atlieka keletą funkcijų. Tačiau molekulinės struktūros sudėtingėjimas iškelia naujas problemas susijusias su naujais sudėtingais reiškiniais daugiafunkciniame molekuliniame darinyje, tokiais kaip agregatų formavimas, vidujemolekulinė krūvio pernaša, vidujemolekulinė sąsūka ir kt. Todėl naujų daugiafunkcinių molekulinių darinių savybių optimizavimas yra aktuali nūdienos organinės elektronikos problema. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas daugiafunkcinių organinių spinduolių fotofizikinių savybių valdymui. Čia nagrinėjami daugiafunkcinių molekulinių spinduolių agregacijos nulemti reiškiniai ir jų valdymo galimybės, optimizuojant sluoksnio funkcines savybes tokias kaip plėvėdaros savybės, krūvio pernaša, emisijos našumas, sustiprintos savaiminės spinduliuotės slenkstis ir kt.