Lietuvos archeologiniuose tyrimuose iki pastarojo laiko didžiausias dėmesys buvo skiriamas materialinei ir dvasinei kultūrai. Paskutiniaisiais metais pradėta daugiau domėtis socialiniais ir demografiniais procesais, kuriuos geriausiai atspindi laidojimo paminklų duomenys. Tokius tyrimus apsunkina medžiagos fragmentiškumas, todėl tyrinėjamos temos chronologinės bei teritorinės ribos yra plačios. / Until recently in Lithuanian archaeological researches the biggest attention was paid to the material and spiritual culture. In recent years, the interest is growing in social and demographic processes which are reflected by burial data. The researches are aggravated because of material fragmentation, consequently chronological and territorial margins of topic explored are wide. Not all cemeteries and data of them allow to draw conclusions.

Magistro darbe analizuojamas motinos įvaizdis XIX a. lietuvių poezijoje. Tiriamieji šaltiniai yra XIX a. lietuvių poezijos tekstai. Iš didelio šaltinių kiekio, daugiau nei 500 tekstų, buvo išrinkti tie kūriniai, kuriuose poetai mini motiną. Teorinėje darbo dalyje pateiktos teorinės prielaidos, kurios padėjo apibrėžti pagrindinę šiame darbe vartojamą sąvoką – įvaizdis. Viena jų yra mito kritika, kuri suteikė platesnį kontekstą, padėjo apibrėžti darbe vartojamas sąvokas, tokias kaip archetipas, simbolis, jas sieti su aptiktu motinos įvaizdžiu. Kitas svarbus teorinės darbo dalies poskyris – kultūrologinė apžvalga, paremta V. Kavolio įžvalgomis apie motiną, jos reikšmę lietuvių kultūroje ir santykį su kitais šeimos nariais. Pagrindinė tyrimo dalis paremta trimis motinos įvaizdžio modeliais: daukantiškuoju, valančiškuoju ir maironiškuoju. Visi šie modeliai atspindi pagrindines vertybines poezijos dominantes: tradiciškumą, religines ir moralines vertybes, modernios tautos formavimąsi. Pastebėta, kad motinos įvaizdžio griežtai suskirstyti pagal amžiaus ribas negalima. XIX a. poezijoje išskirti motinos modeliai vienas su kitu persipina ir yra glaudžiai susiję. Galima teigti, kad amžiaus pradžioje dominuoja tiesioginės motinos įvaizdžio prasmės, kai ji susijusi su šeimos gyvenimu, yra vaizduojama namų aplinkoje, šalia vaiko, daugiau siejama su folkloro tradicija. Tačiau ima ryškėti ir kiek kitoks motinos įvaizdžio matmuo, kai jis atsiduria krikščioniškajame kontekste, yra siejamas su... [toliau žr. visą tekstą] / The image of mother in the Lithuanian poetry of the 19th century was analyzed in Master’s thesis. Sources for the research were texts of Lithuanian poetry of the 19th century. From the large amount of the sources (more than 500 texts) the writings, in which poets mention mother, were selected. The theoretical assumptions, which helped to define the basic notion of this work - the image, were presented in the theoretical part. One of them was the criticism of myth, which gave a broader context, helped to define terms used in the work, such as an archetype, a symbol, also to associate them with the detected image of mother. Another important section of the theoretical part of the work was a culturological review, based on the insights of V. Kavolis about mother, her meaning in Lithuanian culture, and her relationship with other members of a family. The main part of the study was based on three models of the image of mother: daukantastic, valanciustic, and maironistic. All of these models reflected the basic valuable dominants of poetry: traditionality, religious and moral values, the formation of a modern nation. It was noted, that according to the age limits it was impossible to divide the image of mother strictly. The distinguished models of mother in poetry of the 19th century interlaced with each other and were closely linked. It can be proposed, that at the beginning of the age the direct meanings of mother’s image dominate when she is related to a family life, is... [to full text]

The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the... [to full text] / Disertacijoje yra nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis ,,efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai.

Disertacijoje yra nagrinėjama centrinės LDK teismo institucijos – Vyriausiojo Tribunolo ir jo funkcionavimo XVIII a. II pusėje istorija. Tiriamą laikotarpį įrėmina svarbiausios teismo reformos, vykusios 1764 ir 1792 bei 1793 m. Darbe, remiantis ,,efektyvios teismų veiklos“ konceptu, šuolaikinės teisės teorijos ir praktikos tyrimų rezultatais, realizuojama kompleksiška prieiga prie teisingumo vykdymo naujųjų laikų visuomenėje tyrimo problematikos. Analizuojami svarbiausiais teismo veiklos determinantais laikomi faktoriai: teismo kompetencija, sudėtis, teismo procesas ir praktinis darbo organizavimas. Teismo sudėties aspektas analizuotas per teisininko profesijos formavimosi problemą, todėl siekta ne tik įvertinti teisėjų, kancelarijos darbuotojų, advokatų, agentų ir instigatorių pareigas bei funkcijas apibrėžusių normatyvinių aktų visumą, bet ir sudaryti šių asmenų sąrašus. Teismo darbo dinamika buvo nustatoma apskaičiuojant teismui teiktų ieškinių, teismo spręstų ir paliktų neišspręstų bylų skaičius bei vidutinį į kiekvieną registrų knygą įrašytų ieškinių išnagrinėjimo laiką. Pabaigoje dar buvo išryškintos pirmosios instancijos teismų veiklos problemos, dariusios įtaką Tribunolo darbo krūviui, taip pat analizuoti kai kurie pašalinių asmenų poveikio teismo priimamų sprendimų turiniui pavyzdžiai ir bajoriškosios sąmonės apraškas atskleidžiantys epizodai. / The dissertation examines the central judicial institution of the Grand Duchy of Lithuania: the Supreme Tribunal and its functioning in the latter half of the 18th century. The choice of the investigated period was determined by the most significant judicial reforms carried out from 1764 to 1792 and in 1793. The present work, with reference to the concept of “efficient practice” and data of the research on modern legal theory and practice, adopts a comprehensive approach towards the administration of justice in the society of modern times. It analyses the most important factors determening the court’s activity: court’s competence, composition, judicial process and practical organization of its work. The compositional aspect of the court is analysed through the lenses of the formation of legal profession, therefore the aim was not only to evaluate all the normative acts defining responsibilities and functions of judges, chancellery clerks, advocates, procurators, court prosecutors but also to compile a comprehensive list of them. The dynamics of the court’s work was determined by calculating the number of lawsuits filed, number of cases that were solved and the ones left unsolved as well as the average time it took to settle lawsuits that were recorded in each register. At the end there are highlighted the problems encountered by the lower order courts that influenced the Tribunal’s workload. There is also given the analysis of some examples of how outsiders impacted the... [to full text]

Mémoire numérisé par la Division de la gestion de documents et des archives de l'Université de Montréal

The doctoral thesis deals with a methodological problem of analyzing photography. The argumentation is built on assumption that analysis of a content of a medium (in this case: photography) alone is unable to reveal important social and political aspects of the medium. Therefore an integral analysis of medium and its context is indispensable. Combination of approaches used in communication and media studies, philosophy, and art history lets to define the notions of dispositif and medium, which lead to construction and operationalization of a model of medium dispositif. The model is used for research and analysis of power relations around photographical discourse in Lithuania in 1960s–1980s. Research material gathered while interviewing relevant actors in the field and analyzing visual and textual archives lets to define the dispositif of photography of the time period chosen as the a particular actor-network. The analysis reveals how the network of art photography developed, how it became stable and irreplaceable, what was its impact on specific mode of use of photography, so called photo-art, and formation of common photographical style, The School of Lithuanian Photography. The institutional role of Society of Art Photography, its interaction with communicational conventions (eg. Social Realism), philosophical statements, and the whole photographical discourse are taken into particular account. The analysis and combination of different elements, constituting photographical... [to full text] / Disertacijoje sprendžiama kompleksiškos fotografijos analizės metodologijos problema. Remiamasi prielaida, kad analizuojant vien medijos (šiuo atveju fotografijos) turinį, neįmanoma atskleisti svarbių socialinių ir politinių medijos aspektų. Todėl siekiama analizuoti pačią mediją kartu su jos kontekstu. Derinant komunikacijos bei medijų mokslų, filosofijos ir menotyros prieigas suformuojamos dispozityvo ir medijos sampratos, kurias jungiant sukonstruojamas ir operacionalizuojamas medijos dispozityvo modelis. Šis modelis yra taikomas Lietuvos fotografijai XX a. septintajame–devintajame dešimtmetyje analizuoti ir diskursą formavusiems galios santykiams atskleisti. Pasitelkiant interviu su fotografijos veikėjais ir fotografijų bei tekstinių šaltinių interpretaciją išanalizuojamas pasirinkto laikotarpio fotografijos dispozityvas, kuris apibrėžiamas kaip veikėjas-tinklas. Disertacijoje atskleidžiama, kaip formavosi fotografijos meno tinklas, kaip jis tapo stabiliu ir nepakeičiamu, kaip jis konstravo ir reguliavo specifišką fotografijos vartojimo būdą – fotomeną ir vientisą stilių – Lietuvos fotografijos mokyklą. Analizuojant ir jungiant skirtingus fotografijos medijos elementus, siekiama parodyti priežastingumo ryšius tarp estetinių, politinių ir socialinių fotografijos aspektų. Disertacijoje nagrinėjamas institucijos (Fotografijos meno draugijos) vaidmuo bei jos sąveika su komunikacinėmis konvencijomis (pvz., socrealizmo stiliumi), filosofinėmis nuostatomis ir fotomeno diskursu.

The article actualizes the system of preparatory pre-school education as a subsystem of education that lacks theoretical management and administration conceptions. It is explained that due to this reason with respect to management processes of educational reform of Lithuania the system of preparatory pre-school education becomes dysfunctional and does not respond to the general trend of changes in education. The thesis discloses theoretical-praxeological bases of management of preparatory pre-school education system, which have self-contextualised in the modern policy of education of Lithuania. With this aim the author of the thesis uses post-modern instruments of social sciences and the humanities and formulates the idea about the necessity of new type managerial knowledge, while making political decisions regarding managerial strategies of preparatory pre-school education and other subsystems of education. Based on the results of qualitative content analysis, which showed up carrying out the analysis of the most important documents on education of modern post-reform period of Lithuania, the following is concluded: to manage preparatory pre-school education system both general and special managerial principles, which are suitable for management of localized subsystems of education in policy change processes, can be applied. The thesis proves that the management of preparatory pre-school education system must be perceived through the paradigms of systemic change of its... [to full text] / Disertacijoje aktualizuojama priešmokyklinio ugdymo sistema, kaip švietimo grandis, stokojanti vadybos ir valdymo teorinių koncepcijų. Aiškinama, jog dėl šios priežasties Lietuvos švietimo reformos valdymo procesuose priešmokyklinio ugdymo sistema tampa disfunkcine ir neatliepia bendrajai švietimo kaitos krypčiai. Disertacijoje atskleidžiami priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymo teoriniai-prakseologiniai pagrindai, kurie kontekstualizavosi šiuolaikinėje Lietuvos švietimo politikoje. Tuo tikslu disertacijos autorius naudoja socialinių-humanitarinių mokslų postmodernistinį instrumentarijų ir formuluoja idėją apie naujo pobūdžio vadybinių žinių būtinumą, priimant politinius sprendimus dėl priešmokyklinio ugdymo ir kitų švietimo posistemių valdymo strategijų. Remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, kurie išryškėjo atliekant svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio poreforminio laikotarpio švietimo dokumentų analizę, formuluojama išvada: priešmokyklinio ugdymo sistemai valdyti galima taikyti tiek bendruosius, tiek specialiuosius vadybinius principus, tinkančius lokalizuotų švietimo sistemos grandžių valdymui politikos kaitos procesuose. Disertacijoje įrodoma, kad priešmokyklinio ugdymo sistemos valdymą būtina suvokti per jos funkcijų sisteminės kaitos paradigmas, orientuojantis į societarinį, sisteminį, institucinį, interpersonalinį bei intrapersonalinį lygmenis, jų tarpusavio sinerginius ryšius, priešmokyklinio ugdymo kaip posistemės bei švietimo sistemos kaitą.

Pastarasis magistro darbas buvo skirtas Pasauliečių pranciškonų ordino, kaip organizuoto pasauliečių katalikų susivienijimo Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje, veiklos analizei. Teorinėje dalyje pristatyta ordino įkūrėjo Šv. Pranciškaus Asyžiečio įtaka, ordino ir jo regulų raida istorijos bėgyje, ordino veikla Lietuvoje. Toliau pagal Bažnyčios dokumentus nagrinėjamas šiuolaikinių katalikiškų pasauliečių susivienijimų veikimas bei kaip tai atliepia OFS Bernardinų parapijoje. Ketvirtoje darbo dalyje pateikiamos rekomendacijos OFS veiklos Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje tobulinimui. Baigiamoje darbo dalyje buvo pateiktos rekomendacijos ir išvados, kurių pagrindinės buvo: 1. Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurto atgailos brolių ir sesių ordino skiriamasis bruožas buvo brolių ir seserų pasaulietiškumas. Pranciškonų pasauliečių ordino veikimas Lietuvoje tyrinėtas yra labai nedaug. Suvokiant šiuolaikinį visuomenės gyvenimo kontekstą „veikimas“ šiandien nebėra pagrindinis dėmuo OFS gyvenime. 2. Šiuo metu Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje pasauliečių veikimas organizuojamas gana neblogai: maldos ir giedojimo grupėmis, brolijomis. Tiek Jaupra pažadas tiek OFS įžadai sudaro galimybę tikinčiajam konkrečiai įsipareigoti Kristui vietos – Bernardinų – parapijoje. 3. Vis dėlto Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje nedaug kas žino apie pranciškonus pasauliečius. Norint tobulinti veiklą patartinas glaudus OFS ir OFM bendradarbiavimas bei geresnė ordino idėjų bei... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this Master‘s thesis is to analyze the activity of the layman Franciscan Order as organized community of laymen Catholics in the parish of St. Francis of Assisi (Bernadines). Theoretical part presents the impact of the founder of the order – St. Francis of Assisi, the development of the order and it’s regula throughout the history, the activity of the order in Lithuania. Further the activity of the contemporary Catholic laymen communities is analized according to the documents of the Church and how the OFS responds to that int the parish of Bernardines. In the Fourth part of the thesis the recomendations are given for the improvement of the activity of the OFS in the parish of St. Francis of Assisi (Bernadines). The main recommendations and conclusions of the final part of the thesis are: 1. The distinguishing feature of the order of the brothers and sisters of penance established by St Francis of Assisi is that the brothers and sisters are lay. The activity of the layman Franciscan Order in the Lithuania was analyzed very little. Considering the context of the contemporary society life, the “activity” nowadays is no more the main component in the life of the OFS. 2. Currently the activity of the laymen in the parish of St. Francis of Assisi is being organized well enough: in prayer and singing groups, in fraternities. Both the pledge of Jaupra and the pledge of the OFS give the opportunity for the believer to commit himself concretely for Christ in the local... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atskleisti lokaliosios istorijos sampratą ir įvertinti lokaliųjų tyrinėjimų tendencijas 1918-1940.Pirmoje darbo dalyje atskleidžiama lokaliosios istorijos samprata šiuolaikiniame istorijos moksle, identifikuojant lokalinių tyrimų svarbos suvokimo lygį Lietuvoje ir pasaulyje. Antroje darbo dalyje analizuojama institucinės ir metodologinės prielaidos lokaliosios istorijos tyrinėjimams atsirasti Pirmosios Respublikos istoriografijoje, įvertinama lokaliosios istorijos refleksija 1918-1940 m. akademinėje bendruomenėje. Trečioje darbo dalyje nagrinėjamos lokaliosios istorijos publikacijų, pasirodžiusių 1918-1940 m. tematikos, chronologinių ribų, metodologijos bei šaltinotyros požiūriu. / The aim of the research is to reveal local history‘s definition and core elements in modern history science as well as to identify the main tendencies in it‘s research in Lithuania during 1918-1940. In the first part of the master work the fundamental features of local history and it's reflection in the modern history science are founded. In the second part of the master works the institutional and professional base of local historiography in Lithuania during 1918-1940 was analyzed. In the third part of the work the methodology, chronology and tematics of the local history publications during 1918-1940 was identified.

Concluding work in master degree, 72 pages, 7 pictures, 31 tables, 64 literary sources,5 appendixes, Lithuanian language. Research object – investments to the stock in stock market. The subject of research – processes of portfolio formation. Objective of the work – to form stock portfolio consistent with investor’s aims from the point of view of benefit and risk after analysing theoretical aspects of investment to the stock and investment portfolio formation and research of the investment environment in Lithuania. Tasks: 1) to analyse the aims and methods of investment; 2) to investigate stock types, their advantages and disatvantages; 3) to investigate risk types, occurring in process of investment; 4) to analyse the methodology of stock portfolio formation; 5) to explore functioning features of stock market; 6) to perform the research on investment environment in Lithuania; 7) to perform the research of stock portfolio formation in Lithuania. Methods of the research: analysis of literature sources, logical analysis and synthesis, induction and deduction, statistical methods. In a first section of this work theoretical aspects of investment to the stock are presented, in a second section research of investment environment is performed, in a third section of this work, based on the results made in the first and second sections of the work, experimental stock portfolio is formed, analysis and evaluation of expected and actual results... [to full text]