Science and Technology Parks are one of organizational forms, designed for development of innovations, coordination of science research, studies, technology creation and implementation activity, and initiative of new businesses. In addition to Science and Technology Parks, the organizations of the same purpose could be various Business Incubators, Innovation Centers, Technology Parks etc., however, precisely Science and Technology Parks, as organizational forms, distinguish for their efficiency and development prospects. Science and Technology Parks and development of their networks are necessary because of new challenges and problems, ascendant globalization, European Union expansion, knowledge and informational development. For this reason it is very relevant to examine and estimate the creation and development influence for economic growth of Science and Technology Parks and their networks, as well as parallel organizations, taking into account an international experience.

Science and Technology Parks are one of organizational forms, designed for development of innovations, coordination of science research, studies, technology creation and implementation activity, and initiative of new businesses. In addition to Science and Technology Parks, the organizations of the same purpose could be various Business Incubators, Innovation Centers, Technology Parks etc., however, precisely Science and Technology Parks, as organizational forms, distinguish for their efficiency and development prospects. Science and Technology Parks and development of their networks are necessary because of new challenges and problems, ascendant globalization, European Union expansion, knowledge and informational development. For this reason it is very relevant to examine and estimate the creation and development influence for economic growth of Science and Technology Parks and their networks, as well as parallel organizations, taking into account an international experience.

After gaining independence in Lithuania (1990), the problem of retaining national individuality still remains a point at issue. National self-consciousness is a distinctive aspect of social self-consciousness. It is related to national identity - an individual being with the same ethnic community, considering it his/her nation. In the view of structure, national sel-consciousness acts as the unit of three components - cognitive, emotional and controlling. Development of Lithuanian national self-consciousness is related to its upbringing. Especially favourable conditions for upbringing national self – consciousness are at the teen-age, by consolidating and defining national identity of a person. Historically, in order to form, strengthen and consolidate mature national self-consciousness, attention to the national language, culture and education was paid. Possibilities of upbringing national self-consciousness are pointed out in the contemporary educational documents as well. National self-consciousness upbringing of junior guides by means of art works on national topics, is a scientific problem at issue. A guide is a person, that presents country, region, city, all the national history and cultural objects to tourists. Informal activity plays especially great role in upbringing self-consciousness of junior guides. Presumptions for national self-consciousness upbringing are laid in the art classes, by integrating principals of tourism and regional studies, stimulating... [to full text]

Two long-term fertilization trials were established in 1966 on a Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol at LUA Experimental station (Kaunas district). Experimental data of the period 2004 – 2005 presented in the paper shows the impact of long-term fertilization of mineral and organic fertilizers, its combinations on soil biological activity. Experimental data shows that the influence of various rates of fertilizers and their combinations on enzyme activity and respiration intensity was different. Hydrolases - urease and sacharase - activity more influenced by using mineral fertilizers, whereas oxidoreductases – dehydrogenases – activity more influenced by using mineral and organic fertilizers. Mineral fertilizers increased urease activity by on average 12 percent, whereas sacharase activity was not influenced, compared with unfertilized. The application of organic and mineral fertilizers increased activity of thus enzymes, accordingly 33 and 7 percent. In the second trial, treated with organic and mineral fertilizers, dehydrogenase activity was significantly influenced by application only rate of and 100 t ha-1 of manure per crop rotation. Under application of only mineral fertilization dehydrogenase activity in soil increased, compared with unfertilized. Average data of two years investigations under application of mineral – organic fertilizers and its combinations show that soil respiration intensity was significantly influenced by application only rate of N100P60K60. Key... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Pastaraisiais metais įvyko ženklūs pokyčiai Lietuvos gyventojų užimtumo srityje. Besiformuojančią darbo rinką paveikė ekonomikos virsmas iš planinės į rinkos ekonomikos sistemą. Statistiniai duomenys rodo, kad atkūrus nepriklausomybę visuose Lietuvos regionuose iškilo gyventojų užimtumo problema. Atsirado nedarbo problema. Bedarbystė - viena svarbiausių demografinių ekonominių problemų Lietuvoje. Pasaulyje nedarbo lygis laikomas natūraliu, kai jis neviršija 3 - 5 % nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų. Lietuvoje per 1991 – 2005 m. laikotarpį bedarbystė ir nedarbo lygis viršijo Europos Sąjungos vidurkius. Magistrinio darbo pagrindinis objektas – bedarbiai ir nedarbo lygis Lietuvoje. Procesai nagrinėjami šalies ir atskirų teritorinių administracinių vienetų aspektu. Magistrinio darbo tikslas: analizuojant bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio kaitą prisidėti prie socialinės regioninės politikos optimizavimo. Magistrinio darbo uždaviniai: nustatyti bedarbystės priežastis šalyje; nustatyti nedarbo lygio ir bedarbystės teritorinę sklaidą Lietuvoje; išanalizuoti svarbiausias nedarbo priežastis išskiriant šalies probleminius regionus; nurodyti nedarbo lygio mažinimo priemones. Darbe taikyti - mokslinės literatūros analizės metodai, leidžiantys apibūdinti ir pagrįsti bedarbių ir nedarbo lygio socialinius - ekonominius nuostolius; statistinės analizės metodas, leidžiantis analizuoti kokybinius duomenis, kokybiškai (matematiškai) apdoroti statistiką; palyginamieji – analitiniai logikos... [toliau žr. visą tekstą] / During the last years considerable changes have taken place in Lithuania concerning the unemployment sphere. The planned economy has transformed into the market economy and it greatly affected the forming employment market. The statistical data show that after the regaining independence the unemployment problem remains in the all regions of Lithuania. The unemployment problem has appeared. The unemployment rate is considered natural in the world if does not increase more than 3 - 5 percent from the active inhabitants. The unemployment rate in Lithuania is higher than the average unemployment rate in the European Union during 1993-2005. The purpose of the research is to disclose the unemployment and the changes in the unemployment rate in Lithuania. The processes are investigated from the territorial aspect. The unemployment is one of the most important demographic and economic problems in Lithuania. The main object of the article is the unemployed and the unemployment rate in Lithuania. The tasks are: to analyse the detailed tendencies of the changes in the unemployment rate; disclose the changes from the territorial aspect; disclose the causes of the unemployment within the limits of municipalities. The purpose of the master’s research: contribute to the optimisation while analysing the changes in the number of employees and the unemployment rate. The tasks of the master’s research: determine the reasons of the unemployment in Lithuania; analyse the situation concerning the... [to full text]

SANTRAUKA Nors formaliai 2002/96/EB direktyvos nuostatos yra perkeltos ir Lietuva apie tai yra pateikusi notifikaciją ES institucijoms, nebuvo įvertinta, ar kokybiškai ir tiksliai perkeltos direktyvos normos. Taip pat nebuvo įvertinta, kaip įgyvendinamos perkeltos nuostatos ir ar pasiekiami direktyvoje numatyti tikslai. Šiame darbe nagrinėjama EEĮ atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje, vertinama 2002/96/EB direktyvos perkėlimo kokybė, identifikuojamos EEĮ atliekų tvarkymo problemos. Analizė parodo kokie nacionaliniai teisės aktai yra keistini ir kokias problemas reikia spręsti norint pasiekti direktyvoje nustatytus tikslus. IŠVADOS 1. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/96/EB „Dėl elektros ir elektroninės įrangos buvo perkelta į Lietuvos nacionalinę teisinę bazę skubotai, siekiant laikytis numatytų terminų, todėl didelė dalis nuostatų perkelta pažodžiui, atkartojant direktyvos nuostatas, bet neužtikrinant jų įgyvendinimo priemonių. Yra nuostatų, kurios visai nebuvo perkeltos ar perkeltos netiksliai; 2. Dauguma Direktyvos 2002/96/EB esminių nuostatų yra perkeltos į Atliekų tvarkymo įstatymą ir Vyriausybės nutarimais, o juose nustatyti pagrindiniai reikalavimai yra tik detalizuoti kitais poįstatyminiais teisės aktais. 3. Siekiant pasiekti 2008 m. nustatytą minimalią 4 kg EEĮ atliekų surinkimo iš privačių namų ūkių užduotį būtina 28 procentais padidinti esamą surinkimą iš privačių namų ūkių, kuris šiuo metu yra apie 3,12 kg/ gyventojui. Reikia tobulinti teisinį... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Directive 2002/96/EC on waste electrical and electronic equipment (WEEE) along with the complementary Directive 2002/95/EC on the restriction of the use of certain hazardous substances in electrical and electronic equipment (RoHS) seeks to reduce the environmental impacts of WEEE throughout all stages of the equipment’s lifecycle. The setting up of efficient collection schemes In Lithuania is necessary to ensure the achievement of the targets set in the Directive. Lithuania, as well as all others new members of EU, have not developed WEEE management systems and is developing new one in order to comply with the Directive. Lithuania have chosen to apply market based approach with multiple providers of take back services, apart from the collective single compliance scheme models being used in the countries with already existing systems. In this study the legal and operational approach of WEEE management system in Lithuania was analized. The mistakes made in transposition of the WEEE Directive was identified, as well as the problems arising out of implementation of the Directive requirements. The Directive states that each Member State should collect 4 kg of WEEE per capita – this target is not reached in Lithuania yet. In year 2006 the collection level of WEEE was 3.12 kg per capita. The recommendations were proposed to change the existing system in order to fulfill all requirements of the Directive.

Aptariamas mokslo ir pramonės bendradarbiavimo portalo modelis. Remiamasi trišalio bendradarbiavimo koncepcija, kuomet procese dalyvauja universitetas, pramonės atstovai bei studentai. Išnagrinėti sistemoje vykstantys procesai bei jų realizavimo būdai. Apžvelgiamos veikiančios panašios bendradarbiavimo sistemos Lietuvoje ir užsienyje, aptariamos pagrindinės jų kūrimo problemos. Identifikuojami būsimosios sistemos vartotojai, jų rolės bei informaciniai srautai. Pateikiamas eksperimentinis tyrimas - sistemos prototipas. Taip pat atlikta vertinamoji analizė. / The article presents the site model of industry and science collaboration. It is built on three-sided collaboration conception when university, industry and students are participating in the process. Article analyses the running processes and the ways of implementing. There are described other similar collaboration systems in Lithuania and abroad also their main development problems. All the users, their roles and the flows of information are described in the research. There is a experimental research - the prototype of system. Also evaluation analysis is provided.

Magistro darbe analizuojami darbo drausmės ir darbuotojų skatinimo už gerą darbą, kaip jos užtikrinimo priemonės, aspektai. Darbe remiantis galiojančiais teisės aktais (pagal jų aktualią 2008 m. kovo 30 d. redakciją), kai kurių teisės aktų projektais, bei pasirinktų įmonių kolektyvinėmis sutartimis bandoma nustatyti ir ištirti darbuotojų skatinimo priemones, atskleisti jų taikymo teorinius ir praktinius ypatumus bei lyginamuoju aspektu išnagrinėti, kaip darbuotojų skatinimas yra reglamentuotas kitų valstybių darbo kodeksuose. Darbą sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje analizuojamas darbo drausmės ir darbuotojų skatinimo, kaip jos užtikrinimo priemonės, santykis, antrojoje – darbuotojų skatinimo priemonių rūšys, tiek įtvirtintos Lietuvos, tiek kitų valstybių teisės aktuose, o taip pat galimos numatyti lokaliuose įmonių teisės aktuose, bei tų priemonių taikymo praktikoje ypatumai. Reziumuojant galima pasakyti, kad konkrečių darbuotojų skatinimo preimonių takymas tam tikra prasme turėtų veikti kaip motyvacinis veiksnys gerai ir našiai dirbti, tuo pačiu laikytis darbo drausmės, ko pasekoje būtų prevenciškai susilaikoma nuo netinkamų veiksmų, išvengiant darbo pareigų pažeidimo, kuriuo nusižengiama nustatytai darbo tvarkai. Taip pat pastebėtina ir tai, kad plėtojant skatinimo preimonių taikymą, visų pirma reikalinga sukurti tam palankią teisinę bazę, kurios kol kas Lietuvoje praktiškai nėra. / The master thesis provides the analysis of aspects of labour discipline and employee performance incentives as its security means. Following the valid legislation (pursuant to the current version of 30 March 2008), some of them projects and the collective agreements of chosen companies’ the paper aims at the determination and investigation of employee incentives, discovery its application theoretical and practical peculiarities and exploration employee performance regulation in other countries’ Labour Codes by comparative aspect. The thesis consists of two parts. The first of which analyses the relation of labour discipline and employee performance incentives as its security means. The second section focuses on the issue of the brands of employee incentives means, which are regulated in Lithuanian and other countries’ legislation, also in companies’ local legislation, and the peculiarities of these means’ application. To sum up, it may be emphasized that application of specific employee incentives means’ in particular way suppose to act as motivation to work well and high-performance, herewith to follow labour discipline, which result would be preventive abstention from improper actions avoiding the breach of work duties whereby is offended for settled labour order. Even though first at all it is necessary to create well-disposed legal base developing application incentives means, which practically there is not in Lithuania yet.