Kiekvienasis metais vis didėjant autotransporto kiekiui keliuose, didėja ir jų į aplinką išmetamų teršalų kiekiai. Todėl galime numanyti, jog Lietuvoje autotransportui išaugus 2,5 karto per paskutinį dešimtmetį tiek kartų išaugo ir į aplinką išmetamų kenksmingų deginių kiekiai, kurie labiausiai jaučiami didžiuosiuose miestuose ar miesteliuose. Greta Kelmės miesto yra keli dideli cheminės oro taršos šaltiniai: kelias Ryga-Kaliningradas, Kelmė – Raseiniai ir pagrindinė miesto sankryža, kur susidaro didžiausi teršalų kiekiai. Šiais keliais nuolat juda intensyvūs autotransporto srautai, kurių dalis patenka į Kelmės miestą. Todėl buvo atliktas autotransporto srautų įtakos Kelmės miesto aplinkos orui tyrimas: ištirti autotransporto srautai Kelmėje; išmatuota anglies monoksido kiekiai ore; teoriškai apskaičiuoti autotransporto amžiaus ir jo eksploatacinių parametrų įtaka deginių kiekiui ir jų sudėčiai; eksperimentiškai ištirta autotransporto cheminė tarša. / The volume of vehicle traffic, growing every year, increases the emissions of toxic substances and pollutes the environment. Consequently, the road traffic in Lithuania has increased by 2.5 times over the last decade. Big cities and small towns have noticed the effect of harmful exhaust emissions on the environment and people health most. A large number of chemical sources of air pollution are located near Kelme city: road Riga – Kaliningrad, Kelme – Raseiniai and the main city crossroads, which produces the most significant contaminants. These roads are constantly moving the intense flows of motor vehicles, the part of which falls within the town of Kelme. Therefore the aim of our research was to study the impact of the road traffic on the air quality in Kelme city, to investigate the traffic flows, to measure the concentration of carbon monoxide in the air, theoretically calculate the impact of vehicle age and its operating parameters on the exhaust emissions and its composition. The experimental research revealed the chemical pollution of the vehicles .

Etninė kultūra, tai visos tautos per šimtmečius sukurtą, iš kartos į kartą perduodama ir nuolat atnaujinama kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą, savimonę ir etnografinių regionų savitumą. Praeityje etnokultūros perdavėjais (plačiąja prasme) buvo visuomenė ir šeima. Šiandieninėje visuomenėje tautos kultūros perteikimu vis dažniau rūpinasi švietimo ir kultūros įstaigos. Kelmės kraštas turi sukaupęs didelę etnokultūrinio gyvenimo, jos kaupimo ir propagavimo patirtį. Šiandien būtina toliau studijuoti šio krašto etnokultūrinį paveldą bei išskirti jo ypatumus, kurie padėtų ugdyti jaunąją kartą mūsų papročių ir tradicijų apsuptyje, ne tik bendrojo lavinimo mokyklose, bet ir visuotiniame žmonių gyvenime. Šiuo darbu siekiama išnagrinėti etninės kultūros ugdymo Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklose ypatumus bei tradicijas, o taip pat 2012 m Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos bendrosios etninės kultūros programos taikymo mokyklose galimybes. Tuo tikslu tyrimo objektu pasirinkti etninės kultūros ugdymo ypatumai ir jų raiška Kelmės rajono bendrojo lavinimo mokyklose. Magistro darbą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje aptariama etnokultūros esmė, trumpai primenami lietuvių etnokultūros raidos bruožai, analizuojama etnokultūros svarba ugdymui, apžvelgiami įstatymai reglamentuojantys etninės kultūros ugdymą. Antroje darbo dalyje nagrinėjami etnokultūros puoselėjimo ypatumai Kelmės krašte. Trečioje dalyje pristatoma 2012 m... [toliau žr. visą tekstą] / Ethnic culture is a unit of cultural values, which is created by nation, handed down from generation to generation and constantly renewed, conducive to a continuation of a national identity, self-awareness and an originality of ethnographical regions. In the past the society and family were transmiters of ethnic culture. Nowadays the institutions of education and culture are responsible for a nation culture conveyance. Kelme district includes a big experience of an ethnocultural life, its accumulation and propagation. Today it is necessary to study the etnocultural heritage of the land and to find out specific features which could help to educate the young generation in the embrace of our customs and traditions, not only at school but in the social life, too. This thesis is written on purpose to explore the peculiarities and traditions of ethnic culture education in Kelme district schools and the possibilities of practice the general ethnic culture programme, approved by the Education and Science Ministry in 2012, in schools. The object of the master thesis is the ethnocultural education singularity and its expression in Kelme district schools. The master‘s thesis consists of four parts. In the first part the ethnocultural root is discussed, the features of ethnocultural development are shortly described, the ethnocultural importance for an education is analysed and the laws which regulate the ethnocultural education are reviewed. In the second part the peculiarities... [to full text]