Globalizacija, labai sparti informacijos ir ryšių technologijų, elektroninių ryšio paslaugų bei Interneto plėtra ir išplitimas lėmė, kad šiuolaikinis pasaulis susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Permainos vyksta taip greitai, kad tai, kas šiandien yra nauja, rytoj gali būti antikvaras, todėl toks dinamiškas ir intensyvus gyvenimo tempas lėmė, kad informacijos ir žinių faktoriaus vaidmuo tampa lemiamas visose sferose. Informacijos ir ryšių technologijų raida leidžia vis labiau efektyviai ir greitai skleisti informaciją bei žinias. Jas priimti, apdoroti ir perduoti, turint tinkamus įgūdžius, tampa labai paprasta ir efektyvu, nes informacijos ir žinių tinkamas naudojimas suteikia konkurencinio pranašumo. Toks spartus gyvenimas, nepastovumas ir greiti pokyčiai skatina dinamiškumą ir permainas socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, todėl atsiranda poreikis kurti naują Informacijos visuomenę, kuri sugebėtų efektyviai veikti tokioje dinamiškoje aplinkoje ir tinkamai išnaudoti informacijos bei IRT potencialą. ES supratimu informacijos visuomenės terminas apibūdina ekonominius, socialinius pokyčius, kuriuos sukelia IRT plėtra ir intensyvus jų naudojimas Nuolatinė IRT plėtra leidžia pastoviai kurti naujas elektronines paslaugas ir produktus, bei sudaro sąlygas naujiems informacijos ir žinių naudojimo ir pritaikymo būdams, kurie užtikrina konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą. Kiekviena valstybė privalo to siekti ir investuoti į inovacijas IRT sektoriuje, tačiau turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY: EU's Information Society Programmes in the Context of Knowledge Economy Globalization and rapid Information and Communication Technology (ICT) development are main reasons for information and knowledge becoming of a great importance. In the present day market scenario of intense competition, every country needs to know what they know and be able to leverage on its information and knowledge base to gain competitive advantage. Because of the rapid information use in the society’s everyday life, every country has to create new information society, which is able effectively use information and ICT. One of the European Union (EU) objectives is to make sure that Europe's business, governments and citizens continue to play a leading role in shaping and participating in the global knowledge and information based economy The world economy is moving from a predominantly industrial society to a new set of rules - the information society. What is emerging is often referred to as the new economy. It has tremendous potential for growth, employment and inclusion. Yet Europe is not fully exploiting this potential as it is not moving fast enough into the digital age. The underpinning dynamics of the new economy are strong. Digital technologies make accessing, processing, storing and transmitting information increasingly cheaper and easier. The sheer scale of information available creates huge opportunities for its exploitation through the development of new products and services... [to full text]

Darbe nagrinėjama nelaimingų atsitikimų, įvykusių darbe, tyrimo procedūra – teoriniai ir praktiniai aspektai. Analizuojami teisės aktai, reguliuojantys nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą, aptariant nelaimingų atsitikimų darbe sampratą, išskiriant nelaimingo atsitikimo darbe pagrindinius tikslus, tyrimą atliekančius subjektus ir institucijas, analizuojant tyrimo metu surašomų dokumentų formas ir turinį, tyrimo terminus. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas pagal teisės aktuose nustatytas tyrimą atliekančių subjektų teises ir pareigas skirstomas į kelias stadijas, išskiriamos kiekvienos stadijos trūkumai, siūlomos reglamentavimo pataisos. Atliekant nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų analizę remiamasi Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, apžvelgiami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti statistiniai duomenis apie šalyje įvykusius nelaimingus atsitikimus darbe per pastaruosius trejus metus. Didelis dėmesys darbe skiriamas analizuojant sąlygas ir atvejus, kada nelaimingi atsitikimai darbe yra pripažįstami draudiminiais ir kada nedraudiminiais įvykiais, pateikiant administracinių teismų praktiką nagrinėjant ginčus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo nedraudiminiais įvykiais. / Theoretical and practical aspects of investigation of accidents at work are analyzed in this Master work. In the paper are analyzed legal acts, which regulate the procedure of investigation of accidents at work, also the conception of accidents and incidents at work is on the course of discussion. The main purposes of investigation of accidents at work are mentioned, subjects and institutes, which have the right to organize and perform the procedure of investigation, and their position in investigation are disputed. There are analyzed the different forms of documents, which are filled in during the investigation of accidents at work, and the period of investigation in this Master work. The procedure of investigation of accidents at work is divided in to several parts according to the subjects’ actions which take place in the procedure of investigation. Also the changes of legal acts are suggested. The analysis is based on the cases of the General Administrative Court of Lithuania the Supreme Court of Lithuania, the Constitutional Court of Lithuania, legislation, the information statistics about the accidents at work during the three years of the National Labour Inspection and the Social Security and Labour Ministry of Lithuania. The main attention in this Master work is given to analyze the conditions and the cases, when the accidents at work are accepted as the insurance events. This analysis is based on the cases of Administrative Courts.

XX a. viduryje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje prasidėję socialiniai pokyčiai ir naujos neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos teorijos turėjo įtakos ir kuriamai Lietuvos švietimo koncepcijai. Lietuvos švietimo politika grindžiama Vakarų Europos priimtais humaniškumo, demokratiškumo principais, normalizacijos, integracijos idėjomis. R. Rose (2003) teigimu, viso pasaulio vyriausybės, pasirašydamos Salamankoje priimtus dokumentus: ataskaitą ir veiksmų planą specialiųjų poreikių vaikų integracijai vystyti (UNESKO 1994), pasižadėjo stengtis sukurti kuo nešališkesnę švietimo sistemą, apimančią geresnį moksleivių, dar dažnai nustumiamų į šalį, ugdymą. Nors ir buvo padaryti dideli žingsniai vaikų iškritimui iš mokyklos įveikti, dar vis pasitaiko atvejų, kai didelis skaičius vaikų pasijunta už tinkamo (atitinkančio vaiko gebėjimus) ugdymo ribų. Įvairūs tyrimai rodo, kad nesėkmingo mokymosi mastai įvairiose švietimo sistemose, tame tarpe ir Lietuvoje, yra ryškūs (Barkauskaitė M, 2003). Aktualiausia švietimo ir ugdymo problema ES ir Lietuvoje įvardijamas kokybiškas visų švietimas. Kiekvieno vaiko „iškritimas” iš mokyklos yra netektis valstybei, reikalaujanti papildomų investicijų. Sprendžiant šį uždavinį, specialiųjų ugdymo(si) poreikių (SUP) savalaikiškas identifikavimas tampa itin aktualus, nes šalina nesėkmingo mokymosi, neigiamai veikiančio vaiko asmenybę, priežastis, sudaro galimybes mokytis pagal individualius gebėjimus, garantuoja „nubyrėjimo” iš mokyklos prevenciją... [to full text] / The subject of master’s work – Identification of special (self)-educational needs: the aspect of special development commission’s activity. The subject is relevant because the different researches show that the scale of unsuccessful learning in different educational systems including Lithuania is telling. Dealing with educational today’s problems the well-timed identification of special (self)-educational needs (SEN) is becoming especially talking point because it eliminates the reasons of unlucky learning, which negatively affects to the child’s personality, helps to solve the most actual educational problem in EU and Lithuania – the qualitative development of all schoolchildren and guarantees the prevention of dropping out of schools. The schools must be ready to envisage the special needs of pupils, to consider the individual abilities of children and organize the service of social, psychological, special pedagogical help. The purpose of research – to show the situation (problems, reasons) of identification of special (self)-educational needs of schoolchildren in the commissions of special development and formulate the recommendations for improving this work. The purpose is realized by these goals: a) to discover the survey of development of institutions that identify SEN and the conception of special development commission (SDC), b) to discuss the conception of special (self)-educational needs and their identification as well as the matter of activity, c) to estimate... [to full text]

Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.