Krūties vėžys – pastaruoju metu dažniausia moterų onkologinė liga, susijusi su gyvensenos ir aplinkos pokyčiais. Ankstyvos diagnostikos ir taikomų naujų efektyvių ligos gydymo būdų dėka, krūties vėžiu sergančiosios moterys turi galimybę ilgiau išgyventi, tačiau svarbu ne tik išsaugoti krūties vėžiu sergančių moterų gyvybę, bet ir užtikrinti kokybišką jų gyvenimą: gerą savijautą, optimalias psichines ir socialines galimybes. Tyrimo tikslas: Įvertinti krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę po chirurginio gydymo. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: įvertinti ir palyginti moterų, kurioms taikytas skirtingas krūties vėžio chirurginis gydymas (šalinta ar nešalinta krūtis) gyvenimo kokybės ypatumus, nustatyti gyvenimo kokybės priklausomybę nuo moterų amžiaus, krūties vėžio stadijos, gydymo metodo, šeimyninės padėties, išsilavinimo, emocinės būsenos ir streso bei nustatyti krūties vėžiu sergančių moterų nerimo ir depresijos lygį ir jų patiriamą stresą po chirurginio gydymo. Tyrimo objektas ir metodika: Apklaustos 126 krūties vėžiu sergančios moterys po chirurginio gydymo, ambulatoriškai besigydančios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriuje. Tyrimui naudotas klausimynų rinkinys: gyvenimo kokybė buvo vertinama pagal EORTC QLQ-C30 ir QLQ-BR23 klausimynų atsakymus, emocinės būsenos vertinimui taikyti Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HADS) ir Distreso termometras (Distress Thermometer). Tyrimo rezultatai:... [toliau žr. visą tekstą] / Breast cancer has become the most common oncological disease among women, it is associated with lifestyle and environmental changes. Early diagnosis and effective new treatment for breast cancer provide a possibility to live longer, but it is important not only to save lives of women who are diagnosed with breast cancer, but also to ensure the quality of their lives: well-being, optimal mental and social opportunities. The aim of the research: to evaluate quality of life after surgical treatment of women with breast cancer. Objectives: to evaluate and compare aspects of quality of life of women who had different breast cancer surgery (breast removed or unremoved after surgery); to establish quality of life depending on age, breast cancer stage, treatment method, marital status, education, emotional condition and stress to determine anxiety, depression and stress after surgical treatment in women with breast cancer. Material and methods: A survey of 126 women with breast cancer receiving treatment in the Department of the High-energy radiation therapy of the Institute of Oncology, Vilnius University. A set of questionnaires was used: EORTC QLQ-C30 and QLQ-BR23 for assessment of quality of life and Hospital and Depression Scale (HADS) and the Distress Thermometer (DT) for assessment of emotional condition. Results: Analysis showed that women who had mastectomy consider the overall quality of life to be better than women with breast conserving treatment (BCT): the mastectomy... [to full text]

Disertaciniame darbe analizuojama ankstyvo ir metastazavusio krūties vėžio prognozė priklausomai nuo skirtos chemoterapijos dozės ir molekulinių žymenų. Tyrimas susidėjo iš trijų etapų. I tyrimo etape buvo atlikta molekulinių žymenų (p53 baltymo, HER2, estrogeno ir progesterono receptorių) prognozinės vertės analizė retrospektyviojo ankstyvo krūties vėžio tyrimo metu, kartu įvertinta sumažintos chemoterapijos dozės įtaka ligos išeitims. II tyrimo etape ištirtas naujo rGKSF filgrastimo saugumas ir veiksmingumas gydant chemoterapija metastazavusį krūties vėžį. III tyrimo etape atlikta molekulinių žymenų prognozinės vertės analizė, eliminavus chemoterapijos dozės įtaką klinikinėms ligos išeitims, gydymą optimalia cheminio preparato doze užtikrinus prospekyviajame daugiacentriame naujo rGKSF saugumo ir veiksmingumo tyrime. Darbo uždaviniai 1. Nustatyti antraciklinų dozės įtaką sergančiųjų ankstyvu krūties vė¬žiu išgyvenamumui. 2. Ištirti p53 baltymo raiškos, kitų molekulinių žymenų ir gydymo ypatumų įtaką ankstyvo krūties vėžio prognozei. 3. Įvertinti febrilios neutropenijos profilaktikai skiriamo naujo rGKSF saugumą, gydant metastazavusį krūties vėžį. 4. Įvertinti febrilios neutropenijos profilaktikai skiriamo naujo rGKSF veiksmingumą, gydant metastazavusį krūties vėžį. 5. Nustatyti metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių išgyvenamumo priklausomybę nuo atsako į skiriamą gydymą. 6. Įvertinti krūties vėžio prognozę įtakojančių molekulinių žymenų tarpusavio sąsajas. / This study investigated the clinical outcomes in early and metastatic breast cancer patients depending on chemotherapy and molecular markers. The study comprised of 3 parts: Part I - retrospective investigation of molecular markers (p53 protein, HER2 receptors, estrogene and progesterone receptors) and chemotherapy dose reduction in early stage breast cancer; Part II - prospective open-label multicenter phase IV clinical trial on safety and effectiveness of GCSF used in chemotherapy of metastatic breast cancer; Part III - investigation of prognostic value of p53 protein expression and other molecular markers in metastatic breast cancer when optimal chemotherapy dose was adjusted in prospective multicenter trial of new rGCSF on safety and effectiveness used in chemotherapy of metastatic breast cancer. Objectives: 1. To establish the influence of anthracycline dose on survival of early stage breast cancer patients. 2. To evaluate the influence of p53 protein expression and other molecular markers as well as treatment on prognosis of early stage breast cancer. 3. To establish the safety of new rGCSF prescribed for prevention of febrile neutropenia in chemotherapy of metastatic breast cancer. 4. To analyze the effectiveness of new rGCSF prescribed for prevention of febrile neutropenia in chemotherapy of metastatic breast cancer. 5. To establish the relationship between response to treatment and survival in metastatic breast cancer patients. 6. To evaluate the associations among... [to full text]

Krūties vėžys yra dažniausia moterų liga, kuriai būdingi dideli sergamumo ir mirtingumo rodikliai. Visame pasaulyje krūties vėžys tarp moterų sudaro apie 23 proc. visų vėžio formų. Dėl mirčių nuo krūties vėžio visuomenė praranda daugybę gyvenimo metų: Ispanijos moterys dėl šio susirgimo per metus netenka 58 800, o Japonijos – 255 046 gyvenimo metų. Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1500 moterų, iš jų – beveik pusė (46,4 proc.) – darbingo amžiaus, tačiau iki šiol nėra paskelbta sveikatos ekonomikos darbų, nagrinėjančių krūties vėžio kaštus ir išeitis. Atliktas tyrimas – pirmasis tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, jo metu gauti rezultatai sudaro prielaidas sveikatos technologijų ekonominiam vertinimui, tolimesnei krūties vėžio stebėsenai, efektyvesniam išteklių paskirstymui bei sergančiųjų gyvenimo kokybės gerinimui. Tyrimo metu atliktas duomenų bazių sujungimo galimybių įvertinimas. Remiantis gautais rezultatais gali būti koreguojama mokėjimo už krūties vėžio gydymo paslaugas sistema. Taikant savalaikes modernias ankstyvosios diagnostikos priemones, galima diagnozuoti kuo daugiau ankstyvųjų krūties vėžio stadijų atvejų. / An estimated 180,000 new cases of breast cancer occur in Europe every year. According to WHO, BC causes about 77,000 deaths in the world every year. The disease accounts for 58,800 years of life lost per year in Spain and 255,046 years of life lost in Japan. It is the first research performed in Lithuania during which the evaluation of the possibility of pooling different databases has been performed; obtained results set preconditions for economic evaluation of health technologies, further monitoring of BC, more effective allocation of resources, and improvement health-related quality of life of patients. On the basis of these results, modifications in health care payment system can be developed. Considering clinical and molecular properties of tumour, effective treatment with fewer side effects might be administered – with the aim to help women to control the disease, return to active life, and enhance health-related quality of life.

Tikslas: įvertinti moterų po radikalios modifikuotos mastektomijos bei krūties onkoplastinės operacijos gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo trys grupės moterų. Pirmajai grupei priskirtos moterys, kurioms atlikta onkoplastinė krūties operacija KMUK, Chirurgijos klinikoje. Antrąją grupę sudarė moterys, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija, Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) filiale, Onkologijos ligoninėje. Kontrolinę grupę sudarė moterys, kurios nesirgo krūties vėžiu ir buvo atsitiktinai atrinktos iš apsilankiusių profilaktiškai pasitikrinti krūtis KMUK. Pirmos ir antros grupės moterys apklaustos praėjus trims metams po operacijos. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad bendra sveikatos būklė blogiausia moterų po onkoplastinės operacijos (68,49 (19,02) balo). Nesirgusių moterų bendra sveikatos būklė geriausia. Jos surinko 30,63 (19,97) balo. Fizinė sveikata buvo blogesnė moterų, kurios nesirgo krūties vėžiu lyginant su tomis, kurioms atlikta mastektomija ir onkoplastinė krūties operacija. Socialinė funkcija blogesnė „sveikų“ moterų (87,32 (27,74) balo). Onkoplastinės grupės moterų socialinė funkcija prastesnė (78,79 (27,72)balo) nei grupės, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija (69,75 (34,3) balo). Nuovargis didžiausias buvo moterų, kurioms atlikta radikali modifikuota mastektomija (41,15 (28,38) balo). Moterys, kurios nesirgo krūties vėžiu mažiausiai skundėsi nuovargiu (38,65 (18,7) balo) (p=0,018). Seksualinės funkcijos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective. To assess women quality of life after radical modified mastectomy and oncoplastical operation for breast. Method of research. Three groups of women attended in the research. First group composed of women, who were after oncoplastical operation for breast in the KMUK, surgery department. Second group composed of women, who were after radical modified mastectomy in the KMUK branch, oncology hospital. The pilot group composed of women, who weren’t ill breast canser and selected casually from women who came to check profilactic their breast in the KMUK. Women were asked two years after operation from first and second group. Results. The research found out, that general state of health was worest thous women, who were after oncoplastical operation (68,49 (19,02)). Women, who were healthy, their general condition was best. They polled 30,63 (19,97) of points. Physical health was wors thous women, who weren’t ill breast cancer neither thous, who were after mastectomy or after breast oncoplastical operation. Social function was worse for “healthy” women (87,32 (27,74)). Social function of oncoplastical group of women was worse (78,79 (27,72)), neither group of radical modified mastectomy (69,75 (34,3)). The fatigue of mastectomy group was the worst (41,15 (28,38)). Women, who weren’t ill breast cancer felt fatigue the least (38,65 (18,7)) (p=0,018). Sexual function was the best thous women, who were in the group of oncoplasty (36 (31,43)). Sexual satisfaction of... [to full text]

The aim of the study is to assess the connection between women’s participation in breast cancer screening and beliefs towards breast cancer, breast self-examination and mammography. The objectives of the study: 1. To assess validity and reliability of Champion Health Belief Model Scale for beliefs towards breast cancer, breast self-examination and mammography screening for Lithuanian women. 2. To estimate perceived susceptibility, perceived severity, perceived benefits, perceived barriers, confidence and health motivation. 3. To compare beliefs towards breast cancer, breast self-examination and mammography screening of participant and non-participant women in the screening program. 4. To assess perceived barriers towards mammography screening. 5. To investigate the role of information about breast cancer and mammography screening for women‘s beliefs towards breast cancer, breast self-examination and mammography screening. CONCLUSIONS 1. Champion Health Belief Model Scale is a valid and reliable to assess beliefs towards breast cancer, breast self- examination and mammography. The barriers- mammography item “Regular mammography screening would make me worry about breast cancer” was inappropriate to the scale and expunged from the questionnaire. 2. Surveyed women did not feel much threat to get breast cancer. They overvalued benefits of breast self-examination and positively rated mammography screening. However, confidence to perform breast self-examination was properly low... [to full text] / Šio darbo tikslas buvo įvertinti atvykusių ir neatvykusių tikrintis mamografiškai moterų nuostatų į krūties vėžį, krūtų savityrą ir atrankinę mamografinę patikrą skirtumus. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: 1. Įvertinti Champion VL sveikatos įsitikinimų modelio klausimyno tinkamumą tirti Lietuvos moterų nuostatoms į krūties vėžį, krūtų savityrą ir atrankinę mamografinę patikrą. 2. Nustatyti moterų suvoktą krūties vėžio grėsmę, apsaugančios nuo krūties vėžio pasekmių elgsenos naudą ir kliūtis šiai veiklai, sveikos gyvensenos motyvaciją. 3. Palyginti atvykusių ir neatvykusių tirtis mamografiškai dėl krūties vėžio moterų nuostatas į krūties vėžį, krūtų savityrą ir atrankinę mamografinę patikrą. 4. Įvertinti dalyvavusių atrankinėje mamografinėje patikroje dėl krūties vėžio moterų kliūtis tirtis mamografiškai. 5. Ištirti papildomos informacijos apie krūties vėžį, mamografinę patikrą įtaką moterų nuostatoms į krūties vėžį, savityrą bei atrankinę mamografinę patikrą ir moterų dalyvavimui atrankinės patikros programoje. Išvados: 1. Patikrintas ir įteisintas VL Champion sveikatos įsitikinimų modelio skalės klausimynas yra tinkamas Lietuvos moterų nuostatoms į krūties vėžį, krūtų savityrą ir atrankinę mamografinę patikrą tirti. Sveikos gyvensenos motyvacijos skalė turi būti padalinta į požiūrio į sveiką gyvenseną ir veiklos sveikatos labui subskales. Kliūčių tirtis mamografiškai teiginys “reguliarus mamografinis ištyrimas verstų mane nerimauti dėl krūties vėžio” išbrauktas... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas: Ištirti krūties vėžiu susirgusių Lietuvos moterų psichosocialinės pagalbos poreikius ir su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria krūties vėžiu susirgusios moterys; 2. Įvertinti moterų, susirgusių krūties vėžiu, nerimo ir depresijos simptomų raišką; 3. atskleisti psichologinės pagalbos poreikius ir nesinaudojimo ja priežastis. Išvados: 1. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiausiai problemų respondentėms sukėlė pablogėjusi bendra sveikata ir emocinis funkcionavimas. Taip pat jas labiausiai vargino nuovargis, nemiga ir patiriami finansiniai sunkumai. 2. Nerimo ir depresijos būsenos būdingos daugumai krūties vėžiu susirgusių moterų. 88,7 % respondenčių išreiškė ribinius arba stiprius nerimo simptomus, 66,3 % - ribinius arba stiprius depresijos simptomus. 3. Psichologinės pagalbos poreikį jautė 20,1 % tiriamųjų. Tik kas trečia moteris, kuriai reikėjo psichologinės pagalbos, kreipėsi į šios srities specialistus. Daugiausiai moterų nurodė, kad pagalbos siekti trukdo ribotos finansinės galimybės ir informacijos stoka. / The aim of the paper: To assess the need of psychosocial support and health related quality of life in newly diagnosed women with breast cancer. Objectives: 1. To evaluate psychosocial issues and difficulties encountered by women newly diagnosed with breast cancer; 2. To analyse the expression of symptoms of anxiety and depression among women diagnosed with breast cancer;3. To determine the need for psychological support and the reasons for not making use of such support. Conclusions: 1. The results of the study revealed that the most problems for respondents were caused by impaired global health and emotional functioning. In addition, they were most affected by fatique, insomnia and financial difficulties. 2. 2. The results revealed that states of anxiety and depression are characteristic of most women diagnosed with breast cancer. 88.7 % of respondents experienced limited or strong symptoms of anxiety, 66.3 % experienced limited or strong symptoms of depression. 3. 3. The need for mental health assistance was felt by 20.1 % of those studied. Only one in three women who needed mental health assistance sought such assistance from mental health specialists. Women most often indicated that limited financial resources and a lack of information hindered them from seeking assistance.

Apie 5–10 proc. visų krūties navikų atvejų sudaro paveldimas vėžys. BRCA1 ir BRCA2 genai yra patys svarbiausi polinkį susirgti krūties vėžiu sąlygojantys genai. Kiti reikšmingai su padidėjusia krūties navikų išsivystymo rizika susiję – CHEK2 ir NBS1 genai. Šiame darbe ištirtos paveldimos dažniausiai Europos regione nustatomos šių genų mutacijos. Nustatytas BRCA1 ir CHEK2 genų mutacijų dažnis tarp jaunų krūties vėžiu susirgusių moterų, ištyrinėtos jų sąsajos su pacientės amžiumi, naviko klinikinėmis ir morfologinėmis savybėmis. Išanalizuota šeiminės anamnezės prognozinė vertė nustatant paveldimus BRCA1 ir CHEK2 genų pokyčius. Pirmą kartą Lietuvoje įsisavintas CHEK2 bei NBS1 genų tyrimas, nustatyta, kokios CHEK2 geno mutacijos dažniausios. Nors NBS1 geno mutacijų nerasta, bet įsisavinta metodika, kuri bus panaudota ateities tyrimams. Sukurtas kompleksinis BRCA1 bei CHEK2 genų mutacijų radimo prognozavimo modelis. Šiandien klinikinėje praktikoje panašūs modeliai naudojami įvertinti BRCA1/2 genų mutacijų tikimybę. Jų pritaikomumas ir specifiškumas skirtingose etninėse grupėse gali skirtis. Naudojant tirtų pacienčių charakteristikas, įtraukiant ne tik šeiminę anamnezę, pacientės ypatybes, bet ir klinikinius bei molekulinius navikų požymius, sukurti mūsų regionui pritaikyti modeliai bei nustatyti kriterijai, kurie padės atrinkti pacientes genetiniam konsultavimui dėl BRCA1 bei CHEK2 genų mutacijų. Šis naujas požiūris turi didžiulę praktinę naudą. / Approximately 5–10% of all breast cancer cases are considered to be hereditary. BRCA1 and BRCA2 genes are the most important breast cancer predisposing genes. Other genes significantly linked with an increased risk of breast tumors are CHEK2 and NBS1 gene. In this scientific work were studied the most prevalent in European region mutations of these genes. The rate of BRCA1 and CHEK2 gene mutations in young women with breast cancer was evaluated and the relationships between these mutations and patient's age, clinical and morphological tumor features are examined. The prognostic value of family history was analyzed when forecasting hereditary BRCA1 and CHEK2 gene mutations. For the first time in Lithuania the CHEK2, NBS1 genes tests were applied and the evaluation of which CHEK2 gene mutations are most prevalent was obtained. Although NBS1 gene mutations were not found, but applied test technique will be used in future research. There was created a prognostic model for determination of BRCA1 and CHEK2 gene mutations. In today's clinical practice similar models are used to assess the likelihood of the BRCA1/2 mutation. Their applicability and specificity in different ethnic groups may vary. Applying the studied data there was created a model adapted to our region. Testing patients, there were considered not only family medical history and personal characteristics, but also the clinical and molecular features of tumors. The criteria have been found which will help in selecting... [to full text]