Šiame magistriniame darbe analizuojama, kaip individualios peticijos teisė įgyvendinama kreipiantis į pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos – tarptautinius individualias peticijas nagrinėjančius organus: JT Žmogaus teisių komitetą, įsteigtą pagal 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir individualias peticijas nagrinėjantį remiantis 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto fakultatyviu protokolu dėl peticijos teisės, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetą, įsteigtą pagal 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, bei JT Komitetą prieš kankinimus, įsteigtą pagal 1984 m. Konvenciją prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį žmogaus orumą elgesį ir baudimą už jį ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, įsteigtą pagal 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Europos Taryboje individualios peticijos teisė buvo įtvirtinta anksčiausiai. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra viena pagrindinių ir efektyviausiai žmogaus teises ginančių institucijų, tad jo praktikai skiriamas ypatingas dėmesys. Magistriniame darbe plačiai nagrinėjami reikalavimai, keliami individualioms peticijoms, remiantis aukščiau minėtomis tarptautinėmis sutartimis. Palyginus individualių peticijų priimtinumo kriterijus, galima teigti, kad jie iš esmės sutampa, kreipiantis tiek į JT komitetus, tiek į ET Europos... [toliau žr. visą tekstą] / This work subscribes how right to individual petition is implemented in two main and most effective international organizations – United Nations and Council of Europe – and their international institutions which may consider individual petitions: the Human Rights Committee established according to 1966 International Covenant on Civil and Political Rights, the Committee on the Elimination of Racial Discrimination established according to 1965 Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination, the Committee Against Torture established according to 1984 Convention against Torture and Other Cruel, Inhuman or Degrading Treatment or Punishment and European Court of Human Rights established according to 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Right to individual petition was first acclaimed by Council of Europe in 1950 Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. European Court of Human Rights is one of the main and most effective institution considering individual petitions. Its case-law is really important and deserves much attention in this work too. Requirements for the individual petitions according to the above mentioned conventions are broadly explained in this work. It is possible to say that requirements for the individual petitions to UN treaty bodies and to the European Court of Human Rights are similar or almost the same, only a few differences can be named: ratione temporis requirement... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos bei nacionalinės valiutos stabilumo lygio atitikimas konvergencijos kriterijams 2000-2008 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje analizuojami infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos bei šalių dalyvavimo antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II) teoriniai aspektai – pateikiama kiekvieno iš šių kriterijų samprata, analizuojamos atsiradimo priežastys bei pasekmės, nagrinėjami vieną ar kitą reiškinį lemiantys veiksniai, pateikiami su šių makroekonominių rodiklių pokyčiais susijusių problemų sprendimo būdai. Antrojoje darbo dalyje aptariami tyrimui atlikti naudoti kiekybiniai ir kokybiniai metodai bei įvertinama jų taikymo galimybė konvergencijos kriterijų įvertinimui. Trečiojoje darbo dalyje tiriama Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos ir nacionalinės valiutos stabilumo lygio dinamika 2000-2008 m. ir identifikuojami tokį kitimą lėmę veiksniai bei priežastys. Taip pat įvertinamos Lietuvos perspektyvos ateityje įsivesti bendrąją ES valiutą – eurą ir aptariama Slovėnijos narystės euro zonoje nauda šaliai. / In the Final Master’s Degree Work there are evaluated Lithuania and Slovenia‘s inflations, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level conformity to the convergence criteria in 2000-2008. The first part of the paper explores theoretical aspects of inflation, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and participation of the countries in ERM II – conceptions of every of those criteria are presented, the reasons and outcomes of the appearance are being analysed, factors causing one or another occurrence are being examined, solving methods for the problems related to these macroeconomical indexes are being introduced. In the third part of the work Lithuania and Slovenia‘s inflation, long-term government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level dynamics in 2000-2008 are researched and the factors and reasons that caused this kind of change are identified. Also, perspectives of Lithuania in the future to introduce the common EU currency – euro are being estimated and benefit of the Slovenia membership in the euro zone to the country is being discussed.

Lietuva, kaip ir kitos buvusios šalys kandidatės, prieš įstodamos į Europos Sąjungą, turėjo galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos finansine parama pagal Specialiąja žemės ūkio ir kaimo plėtros programą ( SAPARD ), kurios tikslas buvo sumažinti skirtumus tarp šalių kandidačių ir Europos Sąjungos vykdomos žemės ūkio politikos. Šalys – kandidatės, siekusios šios programos paramos, turėjo įvykdyti Europos Sąjungos ( toliau ES ) nustatytus reikalavimus. Lietuva, vykdydama šiuos reikalavimus, parengė ir su Europos Komisija suderino Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo plėtros programą 2000-2006 metams ( toliau NŽŪKPP ), kuria remiantis ir buvo įgyvendinama SAPARD programa. Vykdant reikalavimus, taip pat buvo įsteigta Nacionalinė mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos ( toliau NMA ), kuri padedant LR žemės ūkio ministerijai ( toliau ŽŪM ) buvo atsakinga už SAPARD paramos administravimą. / The purpose of this work to analyse projects is estimation of SAPARD programs and fourth priority of the national SPD in Lithuania, particulary the mainly attention, paying to NPA(National Paying Agency) sharping the settled acreditation criteria of EU.And offermeasures in order to improve estimation of projects in Lithuania.

Magistro darbo objektas – komunikacijos su klientais kokybės kriterijų analizė. Darbo tikslas – identifikuoti komunikacijos su klientais problematiką ir jos monitoringo bei gerinimo reikalingumą pagal vertinimo kriterijus, siekiant organizacijos tikslų, kurie tampriai siejasi su jos strategija ir vizija. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti kokybės sąvoką kokybės vertinimo kontekste ir su komunikacija susijusius atributus, identifikuoti tradicinę komunikacijos su klientais vertinimo problematiką, įvertinti esamas kokybės vertinimo sistemas ir jų įtaką organizacijai, taip pat identifikuoti komunikacijos su klientais bendrinius vertinimo kriterijus ir pasinaudoti bei įvertinti e-verslo aplinkos organizaciją pasitelkiant statistinius bei grafinius vertinimo kriterijus. Naudojantis literatūra ir jos analize bei organizacijos pažinimu, prieita prie išvados, kad komunikacijos su klientais kokybės kriterijai dar nėra plačiai taikomi ir naudojami tobulinti organizacijos veiklą. Išskiriami tik bendriniai komunikacijos su klientais kokybės kriterijai, kurie yra paremti bendrais organizacijos kokybės kriterijais ir yra retai pritaikomi būtent šiai sričiai. Taip pat dauguma įmonių naudoja įvairias kokybės vertinimo sistemas ar apdovanojimus būtent įmonės reprezentacijai marketingo tikslais, bet ne organizacijos padalinio veiklai gerinti. Tačiau norint išmatuoti organizacijos veiklą, o ypač komunikaciją su klientais reikia identifikuoti ką norima matuoti ir pasirinkti būtent tokius... [toliau žr. visą tekstą] / The satisfaction of a customer depends on service or product quality. The customers make the decisions when they determine the quality of the service or product. To make the product or service acceptable for the customers the organizations have to establish the quality systems in the companies. The quality system can measure organizational quality and point the references for the future. On the other hand, the organizational quality is the overall view of it, but it is necessary to measure communication quality with customers as it is very sensitive department which makes the main influence to the customers. As the customer is the main core of the success of the organization it is very important to tutor the members of the communication with customers department. To accomplish this direction should measure the work of this department. The communication quality with customers is identified in all sectors of our society: among government, individuals, and commercial institutions, but the same communication problems are in all sectors as communication with customers is very specific. However the goal of the work is to identify the problems of communications with customers and to ensure the feedback and quality improvement involving quality criteria that describe the vision and strategy of the organization. The tasks of the work are as follows: • To analyze the concept of quality; • To identify the traditional communication with customers; • To valuate quality systems; • Also to... [to full text]

Darbe apžvelgiama bendrų pinigų Europoje svarba bei pateikiama ECB funkcijų EPS analizė. Apžvelgiamas ECB ir LB bendradarbiavimas. Remiantis ECB pranešimais apie konvergenciją pateikiama Lietuvos bei Slovėnijos makroekonominių rodiklių palyginamoji analizė bei remiantis Lietuvos finansų ministerijos ir EK parengtais makroekonominių rodiklių prognozių analizė. Išryškinamos pagrindinės ekonomikos problemos. / The importance of common currency in Europe is surveyed and analysis of ECB functions is the EMU is made. The paper also contains an analysis of ECB and LB's cooperation. According to the data given in Convergence Reports a comparable analysis of Lihuania and Slovenia's macroeconomic indexes is performed. According to the data prepared by the Ministry of Finance of Lithuania and the European Commission an analysis of the macroeconomic indexes forecasts is made. Main economic problems in Lithuania are highlighted.

Studijų kokybę didžia dalimi užtikrina dėstytojų darbo, studijų organizavimo kriterijai, aukštosios mokyklos infrastruktūros kriterijų reikšmė vidutinė. Svarbios dėstytojų dalykinės savybės susijusios su dėstytojo bendravimu su studentais, paskaitų metu; svarbiausios asmeninės savybės apibrėžia dėstytojo santykius su kitais žmonėmis. Dalykinės savybės įvertintos kaip svarbesnės studijų kokybei negu asmeninės. Efektyviausi paskaitų pateikimo metodai pagal jų įtaką studijų kokybei - daugumoje grupinio auditorinio darbo metodai; bendras metodų efektyvumas turizmo ir sporto vadybos studijų programoje vertinamas gerai. Geriausiai vertinamos mokomosios medžiagos turizmo ir sporto vadybos studijų programoje savybės: informacijos sąsajos su specialybe, tikslingumas, teorinių žinių praktinis pritaikomumas. Medžiagos aspektai turizmo ir sporto vadybos studijų programoje vertinami teigiamai. / Study quality is predominantly determined by criterions of professors’ work and of study arrangement; criterions of school’s infrastructure are of moderate importance. Professional features of professors’ work that are related to the professors’ communication with students during lectures are important for study quality; the most important personal features determine professors’ relationship with other persons. Professional features have been evaluated as being more important than personal ones. The most effective methods of lecturing based on their effect on study quality – various methods of group work in auditorium. Generally, total effectiveness of methods of lecturing used in study course of sport and tourism management was given a pretty high evaluation. The following features of study material presented in study course of sport and tourism management received the highest evaluations: information links to specialty, purposefulness, and theoretical knowledge applicability in practice.

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama Lietuvos ir Latvijos ekonominė konvergencija, siekiant tapti visateisėmis Europos Pinigų Sąjungos narėmis 2004-2010 m. laikotarpiu. Teorinėje darbo dalyje apibrėžta ekonominės konvergencijos koncepcija ekonominių teorijų ir Mastrichto sutarties kontekste; apibūdinta Euro zonos sąvoka bei pagrindiniai, narystei šioje sąjungoje būtini, ekonominės konvergencijos kriterijai. Praktinėje dalyje, atliekant Lietuvos ir Latvijos ekonominės konvergencijos analizę kiekybiniais ir kokybiniais tyrimo metodais, išanalizuotas ekonominis suartėjimas su Europos Sąjungos šalimis, remiantis BVP parametrais; atlikta makroekonominių rodiklių atitikimo konvergencijos kriterijams 2004-2010 m. analizė, atskleidžiant jų netolygumams turėjusius pagrindinius veiksnius ir ateities perspektyvas. Atliktos analizės rezultatai pagrindžia Lietuvos ir Latvijos ekonomines galimybes 2014 m. įsivesti eurą. Kiek palankesni šansai vertinami Lietuvos atveju, nors kita vertus, abi kaimyninės šalys, spėjama susidurs su valstybės finansų stabilizavimo ir infliacijos pažabojimo būtinybe. Ekonominė konvergencija vyksta ir yra tvari, tik jos mastus pakoregavo, labiausiai Lietuvą ir Latviją paveikusi ekonominė krizė. / In bachelor’s thesis is examining the Lithuanian and Latvian economic convergence in order to become full members of the European Monetary Union, 2004-2010 period. In the theoretical part the conception of economic convergence was defined in context of economic theory and the Maastricht Treaty; specified the euro area term and the basics economic convergence criteria, necessary for membership in the union. In the practical part analysing Lithuanian and Latvian economic convergence of both quantitative and qualitative research methods; analyzed the economic convergence with the European Union countries, on the basis GDP parameters; carried out the analysis of macroeconomic indicators compliance with the convergence criteria 2004-2010 period, revealing the inequalities which had the key factors and future prospects. The carried out analysis findings support Lithuanian and Latvian economic opportunities in 2014 to adopt the euro. How much more favorably rated the chances of Lithuania's case, although in the other hand, both neighboring countries will estimate to face with the stabilization of public finances and inflation targeting need. Economic convergence is taking place and is sustainable, but economic crisis, the most affected Lithuania and Latvia, have adjusted the scale.

Žalieji pirkimai, kurių metu atsižvelgiama ne tik į galutinę produkto kainą, bet taip pat ir produktų aplinkosauginius kriterijus, palaipsniui turės sudaryti didžiąją dalį vykdomų viešųjų pirkimų. Šių pirkimų skatinimu ypač suinteresuota ES, todėl kuriama ir įgyvendinama savita ES žaliųjų pirkimų skatinimo politika, leidžiami privalomi šalims narėms teisės aktai bei rekomendacinio pobūdžio metodinė žaliųjų pirkimo skatinimo medžiaga. Vis dėlto, už žaliųjų pirkimų skatinimą šalies viduje atsakinga kiekviena valstybė atskirai, todėl žaliųjų pirkimų įgyvendinimo mastas šalyje priklausys nuo to, kiek pati valstybė bus suinteresuota skatinti šiuos pirkimus. Rengiant darbą buvo nagrinėjami tokie klausimai: pirmoje dalyje analizuojama žaliųjų pirkimų samprata, raida, teoriniai šių pirkimų organizavimo aspektai. Antroje dalyje analizuojama ES žaliųjų pirkimų politika bei stebima kaip šie pirkimai įgyvendinami konkrečiose ES šalyse. Trečioje dalyje analizuojama Lietuvos žaliųjų pirkimų įgyvendinimo politika, stebima kaip šie pirkimai skatinami, koks realus jų įgyvendinimo mastas, taip pat atliekamas tyrimas su perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo specialistais siekiant išskirti praktines žaliųjų pirkimų organizavimo problemas bei susisteminti siūlymus kaip būtų galima skatinti šių pirkimų įgyvendinimą Lietuvoje. Atlikus perkančiųjų organizacijų tyrimą paaiškėjo, jog nors Lietuvoje žaliesiems pirkimams organizuoti sudarytos visos teisinės bei techninės galimybės... [toliau žr. visą tekstą] / While implementing the green procurement, organizations must also take environmental criteria into account. Gradually these procurements will have to make a big part of all the public procurements. EU is very concerned in stimulating green procurements and this is the reason why EU institutions create and implement its own green procurement policy. Compulsory legislation and methodical recomendations of education are being promulgated as well. Anyway, every country is responsible for its own implementation of green purchasing, so the implementation of green procurements will be as significant as the main governmental institutions will be concerned about the stimulation of these procurements. While preparing this Paper, the following tasks were investigated: in the first part of the Paper the conception, the evolution and theorethical aspects of the green purchasing were analysed; the second part of this Paper includes the analysis of the EU green procurement policy and the the observation of an implementation of these procurement in EU countries; in the third part of this Paper, green procurement policy in Lithuania was analysed. The main task was to observe how procurements are being simulated and what is the scale of the implementation of these procurements. Also the survey with workers who are responsible for organizing public procurements was conducted in order to find out the main problems in organizing green procurements and to get the suggestions how could the... [to full text]

The present paper is an attempt to study different aspects of academic writing and develop the profile of assessment criteria in academic writing. Since scholarly discourse is not uniform and monolithic, in Part One academic writing is discussed in terms of its three-fold purposes (viz. teaching, learning and assessing), its key distinctive features (complexity, formality, objectivity, explicitness, hedging, and responsibility), and the relationship between academic writing and other kinds of writing. University studies-related and most common genres, learner study skills and strategies (among which summarising, analysing and synthesising are emphasised) as well as different ways of acquiring adequate skills in academic writing are also discussed thoroughly. Part Two of the present paper focuses on establishing criteria for assessing certain pieces of students’ academic writing, viz. summaries and analyses. While pursuing this objective, manifold aims and principles in assessing academic writing skills, analytic and holistic scoring methods are given consideration, and a step-by-step procedure for developing analytic rating scales is constructed. The analytic rating scales (for assessing student written summaries and analyses) developed in the course of writing the present paper can provide students with useful feedback on the language gain and progress made. In Part Three of the paper, the devised scales are used to assess and discuss VPU second year student written... [to full text]

REFERATO LAPAS Miciulevičiūtė, Jurgita Mi 55 Verslininko įvaizdis Lietuvos žiniasklaidoje (2000 – 2006 metais): magistro darbas / Jurgita Miciulevičiūtė; mokslinis vadovas doc. dr. A. Nugaraitė; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas. Žurnalistikos institutas. – Vilnius, 2007. – 94 p. : lent. – Mašinr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 82–85 (76 pavad.). UDK 070:33(929)(474.5) Verslininko įvaizdis, įvaizdžio kūrimo procesas, įvaizdžio kriterijai, žiniasklaidos vaidmuo, žiniasklaidos įtaka Magistro darbo tikslas – išanalizuoti verslininko įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje (2000-2006 metais). Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kriterijus, kurie svarbūs įvaizdžio kūrimo procese; išanalizuoti žiniasklaidos, kaip įvaizdžio kūrimo šaltinio, funkciją ir atlikti verslininko įvaizdžio analizę trijose skirtingose žiniasklaidos priemonėse (specializuoto žurnalo, dienraščio bei dviejų internetinių portalų) bei pateikti rezultatus. Darbo objektas – verslininko įvaizdis. Naudojantis kiekybine trijų skirtingų žiniasklaidos priemonių publikacijų analize, prieita prie išvados, kad verslininko įvaizdis skirtingose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse nėra vienodas: žiniasklaidai sunku sukurti universalų verslininko įvaizdį, kadangi ji kontaktuoja su įvairiomis visuomenės grupėmis, kurių vertinimo kriterijai bei vertybių sistemos yra skirtingos (o kartais netgi priešingos viena kitai). Žiniasklaida verslininko įvaizdį specializuotame žurnale kuria tik teigiamą, kadangi žurnalo tikslinė... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Author of diploma paper: Jurgita Miciulevičiūtė Full title of diploma paper: Businessman image in Lithuania press (2000 – 2006 year) Diploma paper supervisor: Doc. Dr. Audronė Nugaraitė Presented at: Vilnius University, Faculty of Communication, Journalism Institute, Vilnius Number of pages: 94 Number of tables: 20 Number of appendixes: 4 The purpose of this master work is to analyze businessman image in Lithuanian press (in the period between 2000 and 2006). In order to accomplish this we must go through the following steps: • To find the most important criterions which contribute to the process of image creating; • To present the function of press as the image’s main source; • To analyze three different media sources (specialized business magazine, daily newspaper and internet portals) and to present results. The object of this work is the businessman image. Analyze method – monitoring. By analyzing the three different media sources we were able to observe that each produces a different businessman image. The reason is that each source is destined for a certain audience. Each addresses to different groups of society stratified by education, wealth, occupation. Their systems of value are diverse as are their conceptions and perception of the businessman. A good businessman image emerges from the specialized business magazines because the audience of this media is formed in majority from business persons. The audience is presented the image of powerful, but trustful... [to full text]