Darbuotojų materialinės atsakomybės tikslas dvejopas. Viena vertus, būtina užtikrinti darbdavio konstitucinių teisių į nuosavybę apsaugą, o esant jų pažeidimui garantuoti visų ar dalies nuostolių atlyginimą, kita vertus reikalinga apsaugoti ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Nepaisant to, kad darbuotojų materialinės atsakomybė sistemiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įstatyminis reglamentavimas nėra pakankamai išsamus, kad pateiktų kiekvieno praktikoje kylančio ginčo sprendimą, todėl ypatingai svarbi teismų, kaip teisę aiškinančio ir taikančio subjekto, praktikos analizė. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas – išnagrinėti darbuotojų materialinę atsakomybę ir atskleisti pagrindines problemas, kylančias darbuotojų materialinę atsakomybę reguliuojančias nuostatas taikant praktikoje. Magistro darbe pateikiamas kompleksiškas darbuotojų materialinės atsakomybės tyrimas: analizuojama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir galimi jos apibrėžimai, atskleidžiami šio poinstituto tikslai, išsamiai nagrinėjami atsakomybės taikymo pagrindai (bendrosios ir specialiosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos), žalos nustatymo kriterijai ir atlyginimo tvarka, taip pat pateikiama glausta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimus. Analizuojant aukščiau išvardintus darbuotojų materialinės atsakomybės aspektus pagrindinis dėmesys akcentuojamas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the employee’s material liability is dual. On the one part it is necessary to ensure protection of employer’s constitutional rights of ownership and in the case of its violation to guarantee full or partial indemnification of caused damage, on the other part it is very important to protect interests of an employee, as a weaker part of the employment contract. Despite the fact that material liability of employees systematically regulated by the Labor Code of the Republic of Lithuania, legal regulation is not sufficiently detailed to provide a decision for every dispute arising in practice, therefore, particularly important to analyse practice of the courts, as a subject entitled to the interpretation and application of law. The main objective of this master's work – to analyse employees material liability and to discover the main issues, arising when the rules regulating the employee‘s material liability are applied in practice. The masters work provides a complex employee‘s material liability study and analysis of: the concept of employee‘s material liability, its definitions and objectives, the application grounds (common and special conditions of material liability), criterions of determination of the amount of damage to be compensated, the order of recovery of damage caused by an employee, as well as provides the concise research of the company’s manager’s liability issues in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The research of the aspects of... [to full text]

Magistro darbo objektas – knygų tiražų kaita. Darbo tikslas: išanalizuoti ir palyginti 1990–2008 m. laikotarpio tiražų kaitą Lietuvos leidyboje, jos aplinkybes ir priežastis. Darbo uždaviniai: apžvelgti 1990–1992 m. laikotarpio politinę, ekonominę ir socialinę aplinkas, jų kitimą ir galimą įtaką leidybos sektoriui bei tiražų kaitai; pateikti tiražų mažėjimo tendencijos analizę iki Rusijos finansinės krizės ir jos metu; įvertinti leidybos sektoriaus atsigavimo (2001–2004 m.) ir pirmuosius nuosmūkio požymius (2005–2008 m.); atlikti anketinę ekspertų apklausą ir gautais rezultatais patvirtinti arba paneigti iškeltą hipotezę. Šiame darbe yra apžvelgiami ekonominės, politinės, socialinės įtakos veiksniai, galėję nulemti tiražų skaičiaus kitimą Lietuvoje. Dėmesys yra teikiamas grožinei, mokslinei bei mokomajai literatūrai. Daugiausiai yra remiamasi Lietuvos spaudos statistikos surinktais duomenimis, moksliniais straipsniais ir pavieniais darbais, kurie apibūdina situaciją Lietuvoje tam tikrais tiriamojo laikotarpio etapais. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo prieita išvados, kad tiražų mažėjimo tendencijoms Lietuvos leidyboje daugiausiai įtakos turi pačių leidėjų požiūris į knygą ir visuomeniniai poreikiai bei interesai, kurie atitinkamai kinta, keičiantis ekonominėms sąlygoms šalyje. Taip pat pastebėta, kad vis labiau plintanti elektroninė knyga, šiuo metu nedaro didelės įtakos spausdintinės knygos kultūrai. Tačiau, augant jaunajai kartai, naujų technologijų poreikis vis didėja... [toliau žr. visą tekstą] / Print run dynamics in Lithuanian publishing industry in 1990–2008 (summary) The declaration of Lithuanian independence in 1990’s brought many changes not only to political, economical but also to cultural sphere. New state policy began to form – this had great influence to the newly born book culture in Lithuania. For the last decade of soviet regime there could be seen some minor cultural changes, but the real peak was reached only during the first independent years. These changes became very important not only for lithuanian society but also for the book publishing industry in Lithuania. The censorship was calceled and the publishing houses started printing as many books as it was possible to sell. Print runs for such a small country as Lithuania became extremely large and reached hundreds of thousands each year. In a couple of years publishing buisiness became one of the most profitable buisinesses in the country. But this situation was not ment to hold on long enough. In 1993 print runs started to decrease and this tendency lasts until today. The main question of this masters degree paper work is what are the ultimate reasons for this kind of print run dynamics. The research that has been made answers many unsolved questions.

No description available.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagrindinis materialinės atsakomybės tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susietą su darbo pareigų vykdymu, padarytą kitam darbo teisinio santykio subjektui. Neturtinė žala šiuo atveju atlyginama palyginus retai. Naujasis Darbo kodeksas pateikia pavyzdinį ir, reiktų pažymėti, galutinį materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų sąrašą – šešias materialinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, nediferencijuodamas jų. Teisės literatūroje materialinės atsakomybės sąlygos tradiciškai skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog materialinei atsakomybei atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma, t.y. kad visos šios sąlygos yra neatsiejamos viena nuo kitos siekiant nustatyti materialinės atsakomybės atsiradimo faktą pagal darbo teisę. Dažniausiai darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Iki Darbo kodekso įsigaliojimo išieškotina žala negalėjo viršyti vieno darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ribotoji materialinė atsakomybė darbuotojui taikoma visada, išskyrus tam tikrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą. Kai darbuotojo darbas yra tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą] / LITHUANIAN SUPREME COURT'S PRACTICE OF DECIDING CASES ON THE MATERIAL LIABILITY OF WORKERS'. Material liability due to infringement of the working relationship between one entity causes damage to another entity without work duties or performing them incorrectly. The main purpose of the material liability is to compensate material damage related to the work duties of another work subject by the law. Non - pecuniary damage in this case rarely rewarded in comparison. With regard to liability in the conditions of the new Labor Code, it provides us a model and should be noted, the final list of them - six necessary conditions for material liability as a whole and neither one of them is discriminated. Material liability in the legal literature is traditionally divided into the general and special conditions. Lithuanian Chamber of Supreme Court judges held that all these conditions are inseparable from one another in order to determine the material liability fact under labor law. In most cases, workers' material liability is limited. The employee must repay all the damage, but no more than the three average monthly salaries. Prior to the entry into force of the Labor Code recovered damages could not exceed a worker's average wage level. Limited material liability is always subject to the employee except for certain Labor Code in the cases, the worker must pay all the¬ damage. When the employee work is directly related to the material values, it may be composed of full material... [to full text]

Baigiamajame darbe „Nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje“ bandyta atskleisti nusikaltimų ir bausmių sampratų bei jų struktūrų kaitą LDK teisėje, šie reiškiniai palyginti su šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintais principais bei kai kuriais baudž. teisės institutais. Tyrimo objektas - LDK teisės šaltiniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuojančios bausmes ir nusikaltimus, nusikaltimų ir bausmių struktūros, nusikaltimų sudėtis sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimų ir bausmių struktūrų ir sampratų kaita. Darbe nagrinėta baudžiamosios teisės raida apima laikotarpį nuo LDK susiformavimo XIV a. pradžioje iki Lietuvos-Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo 1795 m. Per šį beveik 500 m. laikotarpį valstybėje vyko dideli socialiniai pokyčiai, kurie negalėjo neatsiliepti to meto teisės raidai, tame tarpe ir baudžiamosios teisės. Dauguma autorių LDK teisės raidą skiria į du laikotarpius: ikistatutinę ir statutinę teisę. Ikistatutinės teisės laikotarpis pasižymi išlikusių teisės šaltinių skurdumu. Todėl darbe, kaip netiesioginis LDK paprotinės teisės šaltinis, panaudotas Pamedės teisynas, priimtas 1340 m. Pamedės prūsų susirinkime. Manoma, kad XV a. pradžioje jis galėjo galioti ir Žemaitijoje, kai ši buvo papuolusi į Kryžiuočių ordino administracinę priklausomybę. Kiti pagrindiniai nagrinėti ikistatutinės teisės šaltiniai: Kazimiero teisynas ( 1468 m. patvirtintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero) bei Kariuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / In herein writing was analysed how changed crimes and penalties conceptions in the low of Lithuanian Grand Principality. The criminal low was analysed since formation Lithuanian Grand Principality till fall it.

Teisės principai – tai pagrindinės, vadovaujančios idėjos, kurios išreiškia visos teisinės sistemos esmę ir prasmę. Laikantis teisės principų turi būti ne tik sprendžiamos bylos teismuose, bet ir kuriami teisės aktai, teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad atitiktų principų dvasią, pasitelkus teisės principus gali būti šalinamos teisės normų kolizijos ar teisės spragos, sprendžiami teisės normų konkurencijos klausimai. Šiame darbe nagrinėjama, kaip konkrečios teisės principų funkcijos pasireiškia teismų praktikoje bei, kaip atskiri principai sąveikauja tarpusavyje, todėl magistro darbo temos analizė yra aktuali ne tik teisės doktrinai, bet ir praktikai. Atsižvelgiant į šio darbo temą, darbe daugiausia nagrinėjama teismų praktika, tačiau nepamirštama ir specialioji literatūra. Darbe į teisės principų pasireiškimą teismų praktikoje pažvelgiama kitu kampu, tai yra per teisės principų funkcijų prizmę. Magistro darbu norima išsiaiškinti, ar teisės principai daro įtaką Lietuvos teismų praktikai, o jei taip, tai kokią. Darbo dėstomoji dalis suskirstyta į penkias pagrindines struktūrines dalis. Pirmojoje dalyje trumpai pristatoma Lietuvos teismų sistema. Antroji – skirta nagrinėti teisės principų sampratą ir klasifikaciją. Trečiojoje dalyje nagrinėjamas teisės principų funkcijų pasireiškimas teismų praktikoje. Sekančioji darbo dalis skirta teisės principų konkurencijos ir interesų pusiausvyros bei jų praktinių aspektų nagrinėjimui. Penktojoje darbo dalyje analizuojama teisės... [toliau žr. visą tekstą] / Principles of law are main guiding ideas that represent the whole essence and meaning of the legal system. Court cases must be tried according to the principles of law, but also legal acts should be passed, collisions of legal norms can be settled and gaps of legislation can be filled according to the principles of law. Legal norms should also be explained in the way that they would correspond to the spirit of the principles of law. The occurrence of particular functions of the principles of law in the jurisprudence and the interaction of separate principles of law is analyzed in this master’s paper, therefore this analysis is relevant not only the jurisprudence, but to the legal doctrine as well. In consideration of the theme of this master thesis, jurisprudence is analyzed mostly, but special literature is not forgotten too. The master’s paper provides a new view to the occurrence of the principles of law in the jurisprudence; the subject is approached through the prism of the functions of the principles of law. The purpose of this master’s paper is to find out if the principles of law influence jurisprudence, and if so to what extent. The paper is divided in to five major parts. Judiciary system of Lithuania is shortly presented in the first part. The second part is dedicated to the analysis of the conception and classification of the principles of law. The occurrence of the functions of the principles of law in jurisprudence is discussed in the third part of the paper... [to full text]

Magistro darbo objektas — angliškas Lietuvos vardas Lithuania. Darbo tikslas — identifikuoti valstybės vardo keitimo prielaidas įvertinant jų pagrįstumą angliško Lietuvos vardo atveju. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti prekės vardo koncepciją bei naudą įmonei; aptarti prekės vardo keitimo prielaidas ir riziką; remiantis aptartomis prekės vardo keitimo prielaidomis išskirti prielaidas, skatinančias valstybės vardo keitimą; išanalizuoti riziką, kurią gali sukelti valstybės vardo keitimas; įvertinti prielaidų, skatinančių valstybės vardo keitimą, pagrįstumą pasirinktu atveju. Darbe naudojantis keliais tyrimo metodais: dokumentų analize, anglų kalbos ekspertų interviu bei įvaizdžio ekspertų interviu, prieita prie išvados, kad angliško Lietuvos vardo Lithuania keitimo idėja yra nepagrįsta. Nors nustatyta, kad vardas Lithuania yra sunkiai komunikacijoje pritaikomas žodis, tačiau nerasta jokių duomenų ir tyrimų, kurie įrodytų, kad dabartinis angliškas Lietuvos vardo variantas yra nepriimtinas tikslinei jo auditorijai. Be to, angliškas vardas Lithuania tik iš dalies prisideda prie mūsų šalies įvaizdžio formavimo, todėl vien jo pakeitimas nepadėtų suformuoti mūsų šalies įvaizdžio. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad angliško Lietuvos vardo keitimas mūsų šaliai gali būti rizikingas procesas. Keisdama savo anglišką vardą Lietuva gali susidurti su finansinėmis, dokumentų bei žodynų keitimo problemomis. Naujam angliškam mūsų šalies vardui gali prieštarauti kitos pasaulio valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work is the English name of Lithuania. The aim of the work is to identify the assumptions of the state name change in the society and to evaluate their legitimacy. The objectives of the work. In order to meet the set aim, the author raises the following objectives: to determine the concept of the brand name and its benefit for an enterprise; to discuss the assumptions and the risks of the change of the brand name; on the basis of analyzed assumptions of the brand name change, identify the assumptions of motivating the change of the state name; to analyze the risk which can be caused by changing the state name; to evaluate the legitimacy of assumptions stimulating the change of the state name in the concrete case. Academic topicality of the work. Lithuania chose the image forming strategy in 2008. The basic idea of the strategy was the slogan „Lithuania – the brave country“. This slogan was suggested by the commission responsible for the formation of Lithuania’s image. But the concept of Lithuania as the brave country wasn‘t the only one idea which was suggested by that commission. One of the members of the board, Paulius Senūta, also suggested the idea, that before implementing the new strategy of image formation Lithuania should think about the possibility to change the English word Lithuania. However this brave P. Senūta‘s idea was not noticed by the media and the members of the Government as it was not based on some concrete facts. So this work is based... [to full text]

Darbe aptariama ekonomikos, verslo ir finansų žurnalistikos samprata, problemiškas terminijos vartojimas. Pristatomos skirtingos specializacijos atmainos, ekonominės tematikos ribas formuojančios temų kategorijos. Apžvelgiama verslo žurnalistikos raida, atsiradimo prielaidos ir vystymosi tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, sąryšis su aprašomuoju objektu. Išskiriama verslo žurnalistikos specifika: reikalavimai verslo žurnalistams, augantis ekonominės tematikos naujienų poreikis, įtaka sprendimų priėmimui. Nagrinėjamos pagrindinės ekonomikos temų nušvietimui būdingos problemos – teorinio pagrindo silpnumas, ekonominės informacijos suvokimo barjerai, žurnalistų profesionalizacijos, rašinių kokybės klausimai, kapitalo interesai ir įtaka turinio kokybei. Praktinėje darbo dalyje įvairiais aspektais tiriamas ekonominių temų pateikimas nacionaliniuose dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos žinios“ 1998 metų Rusijos krizės ir 2008 metų pasaulio ekonomikos krizės pradžioje. Darbas paremtas kiekybine ir kokybine turinio analize. Tyrimas atskleidė, kad ekonominei tematikai laikraščiai skiria mažiau dėmesio nei politikai, kriminalams ar sportui, o panašiai kaip kultūrai ar regionų naujienoms. Dienraščiuose dominuoja plataus spektro finansų temos, 2008 metų išskirtinumas – asmeniniai finansai ir orientacija į vartotojams aktualias temas. 1998 metais pastebėta didesnė temų, originalių publikacijų įvairovė, mažesnė reklamos užsakovų ir kito kapitalo įtaka turiniui. Kritiniais... [toliau žr. visą tekstą] / The paper covers the conception of economic, business, and financial journalism as well as use of problematic terminology. It also introduces to the variety of specializations as well as categories of themes that form the ambit of economic topic. The paper reviews the development of business journalism, background and development tendencies in the world and Lithuania, as well as relation to the descriptive subject-matter. The distinguished specifics of business journalism are as follows: requirements for business journalists, increasing need for economy news, impact on decision-making. The paper also covers the research on the main problems, characteristic to coverage of economic topics – weakness of theoretical basis, economic information perception barriers, professionalism of the journalists, composition quality matters, capital interests, and impact on quality of the content. The practical part of the paper covers different aspects of research on presentation of economic topics in the national daily newspapers Lietuvos rytas and Lietuvos žinios in the beginning of the Russian financial crisis in 1998 and global economic crisis in 2008. The paper is maintained with the quantitative and qualitative content analysis. The research revealed that the newspapers give less attention to the economic topic than to the politics, criminals, or sports, but similar as to the culture or regional news. Wide spectrum financial topics prevail in the daily newspapers; particularity in 2008... [to full text]

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šalyje yra formuojama ir įgyvendinama ne tik nacionalinė regioninė politika, bet ir ES regioninės plėtros politika, kuri pasireiškia investicine parama iš ES struktūrinių fondų bei turi reikšmės regioninei šalies plėtrai. Struktūrinių fondų parama skiriama tam, kad ekonomiškai mažiau išplėtoti regionai galėtų pasivyti toliau pažengusius regionus – tiek konkrečios šalies (Lietuvos) viduje, tiek pačioje Europos Sąjungoje. Lietuvoje ES paramą yra labai svarbu panaudoti pagal tinkamą paskirtį: ji turėtų stiprinti šalies gyventojų pasitikėjimą demokratine valstybe, demokratinių Europos valstybių sąjunga ir padėti mažinti raidos atotrūkį tarp atskirų šalies regionų ir socialinių sluoksnių, tarp Lietuvos ir ES valstybių senbuvių. 2004-2006 m., pirmuoju finansavimo periodu, pastebimas ryškus paramą gavusių projektų bei finansinių išteklių koncentravimasis ties didžiaisiais miestais, atokesniųjų rajonų nepasirengimas paraiškų teikimui, kas sąlygojo regionų didelius išskirtinumus. Nors ES mastu Lietuva yra laikoma vienu regionu, tačiau žemesniame lygyje, t.y. šalies viduje struktūrinės lėšos pasiskirstė labai netolygiai. Atsižvelgiant į tai, yra svarbu stebėti kaip vyksta ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas antruoju finansavimo periodu – 2007-2013 m., teikti pasiūlymus kaip įsisavinimą efektyvinti, nes šalyje nėra atlikta detalių tyrimų apie ES struktūrinių fondų efektyvų panaudojimą ir daromą poveikį Lietuvos darniai plėtrai. Egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania became the member of EU national regional policy and EU regional development policy are formed and realized. EU regional development policy displays support of EU structural funds and has meaning to all county regional development. Structural funds support is given to reduce economic and social differences of separate states and their regions and increase development of not so well developed regions. In Lithuania it is important ES support use by purpose: it should strengthen confidence of democratic country of population. In 2004-2006 it is noticeable that projects supported by European Union are concentrated in the biggest cities, not in remote ones. Though in the view of the EU Structural funds Lithuania is a single region, however in the lower level, i.e. within the country, structural finance distribute not gradually. According to this, it is important to observe how runs reclaiming of structural finance in the second financing period – 2007-2013 and give suggestions how reclaiming should be more effective. There is not done any detailed research about effective appliance of EU structural funds and influence to Lithuania harmonious development in the country. Structural support is doing positive changes for all development of Lithuania, independent of region aspects is included or not. Positive changes display through influence to harmonious development criterions (employment, development of technology, knowledge society development, etc.) and efficient... [to full text]

Magistro darbo objektas – interneto žiniasklaida kaip viena iš priemonių, padedančių valstybei kurti įvaizdį bei taip siekti užsibrėžtų tikslų ir interesų tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu. Interneto žiniasklaida darbe apjungia tris priemones: naujienų portalus, dienraščių interneto portalus bei interneto dienoraščius. Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos interneto žiniasklaidos vaidmenį šalies įvaizdžio formavimo procese. Rengiant darbą buvo iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti įvaizdžio bei šalies įvaizdžio sampratas, apibūdinti šalies prekės ženklo sampratą ir sąsajas su šalies įvaizdžiu, išnagrinėti šalies įvaizdžio valdymo procesą, išanalizuoti interneto žiniasklaidos kaip priemonės šalies įvaizdžiui formuoti savybes, apibūdinti Lietuvos interneto žiniasklaidos struktūrą ir įvertinti Lietuvos interneto žiniasklaidos efektyvumą formuojant šalies įvaizdį specifiniai auditorijai. Taikant mokslinių publikacijų analizės bei anketinės apklausos metodus, paaiškėjo, kad Lietuvos interneto žiniasklaida kaip įvaizdžio sklaidos užsienio auditorijai priemonė nėra aktyvi ir vis dar vykdo siaurą funkciją – informuoti ir formuoti nuomonę šalies viduje. Stokojama šalies interneto žiniasklaidos iniciatyvų ir visų galimybių išnaudojimo siekiant sėkmingai formuoti Lietuvos įvaizdį tarptautiniu mastu. Strateginis šio proceso planavimas ir valdymas bei interneto žiniasklaidos priemonių įtraukimas į šį procesą suteiks galimybes kryptingiau ir nuosekliau komunikuoti norimą... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of country image is quite new field of theoretical and practical knowledge. A lot of aspects of creating an image are taken from science of economics where image of organization is being discussed for decades. Country image is one of the tools that help to gain regard of other countries, to attract international investments, strengthen national identity and to shape positive opinion of the country world wide. Every country is unique. However, according to Simon Anholt, even thought having special national heritage that includes history, culture, human resources, not every country is actively building its image due to different reasons such as poor economic conditions . Building a country image is a dynamic and long-term process. There are many tools that help to create country image and achieve its goals. One of them is online media. It dominates as channel of information, dialog with society, self-expression. Technological features of internet as worldwide network determine essential role of online media in process of building country image. Online media reaches wide audience both inside and outside the country. There is no time and border barrier for this type of media to spread information. Lately Lithuania has been paying a lot of attention to country image issues. In 2006 Lithuanian image strategy was prepared. The contest for creating Lithuanian brand was announced. Though, no particular steps of country image creation are taken. Media impact to this process... [to full text]