Žurnalistas – ypatingas teisės subjektas, kuriam suteikiama saviraiškos laisvė skelbti žinias, nuomones ir kitą informaciją visuomenei. Ši laisvė deleguojama kartu su atsakomybe, poveikio priemonėmis, atsirandančiomis peržengus leistinas ribas. Saviraiškos laisvės ir profesinės pareigos, etikos ribas apibrėžia tarptautinės sutartys, Lietuvos įstatymai, profesinės etikos kodeksas. Deja, neretai dokumentų nustatytos saviraiškos, atsakomybės ir žurnalisto profesinės etikos ribos yra peržengiamos kitų asmenų teisių ir laisvių sąskaita. Suteikiama laisvė tampa privilegija, nepateisinančia tikslo. Savitvarkos institucijų veikla atspindi tai, kad skubant, kovojant dėl aukštesnių reitingų, skaitytojų auditorijos, „Lietuvos ryto“ ir lrytas.lt žurnalistai nusižengia jiems keliamiems reikalavimams, realizuodami jiems suteiktą saviraiškos laisvę pažeidžia kitų asmenų teises. Komunikacija tarp savitvarkos institucijų vis dar yra prasta, dėl tų pačių publikacijų pateikiamos išvados nesutampa. Tai suprantama ir pateisinama kalbant apie konkrečių pažeidimų įvardijimą – Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijos kaip ir deleguojamos funkcijos yra skirtingos. Tačiau pagrindiniai visuomenės informavimo principai yra bendri. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto svetainės lrytas.lt analizė parodė, kad nėra vieningos vertinimo sistemos, kuri galėtų būti taikoma žurnalisto veiklai. Bylų nagrinėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / Journalist is a special subject of law to whom is given freedom of self-expression to publish news, opinions, and other information to the public. That freedom is delegated with responsibility. Sanctions will be invoked when the permissible boundaries are crossed. International treaties, Lithuanian legislation, and the Code of Professional Ethics determine liberties of self-expression, professional duties, and ethical boundaries. Unfortunately, the boundaries of responsibility, use of documents, journalist’s professional ethics are often crossed to the expense of other individuals’ rights and liberties. Provided freedom becomes privilege that does not justify the goal. Practice of self-administrative institutions shows that when in hurry and competing for higher ratings or quantity of readers, the journalists of “Lietuvos Rytas” and lrytas.lt violate other individuals’ rights by implementation the freedom of self-expression that is given to them. Communication between self-administrative institutions is still poor, that is why those same inferences of publications vary. It is understandable and justifiable if speaking of particular violations, i.e. the competence and functions of Inspector of Journalist Ethics and Journalists and Publishers Ethics Commission are different. But the principles of provision of information to the public are common. The practice of The Supreme Court of Lithuania analyzing newspaper “Lietuvos rytas” and internet portal lrytas.lt showed that there... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – Lietuvos žiniasklaidoje propaguojamas šeimos modelis ir jo santykis su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (toliau tekste – Koncepcija) įtvirtinu šeimos modeliu. Darbo tikslas – nustatyti žiniasklaidos formuojamo požiūrio į šeimą, santuoką, vaikus, santuokines vertybes atitiktį Koncepcijai ir pateikti siūlymus keičiant žiniasklaidos turinį. Darbo uždaviniai – išsiaiškinti šeimos sampratos kaitą ir veiksnius; įvertinti žiniasklaidos įtaką visuomenei, poveikį jos turiniui; atlikus žiniasklaidos turinio analizę, nustatyti dažniausiai minimą šeimos, poros santykių modelį (sudėties prasme) ir vaikų turėjimo faktą ir gautus duomenis palyginti su Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje įtvirtintomis nuostatomis. Išanalizavus mokslinę literatūrą, prieita išvados, kad šeima transformuojasi, santuokos vertė mąžta. Šiuos procesus lemia įvairūs visuomenės vidiniai, struktūriniai, technologiniai ir kultūriniai pokyčiai. Analizuojant teorinę medžiagą apie žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei, nustatyta, kad žiniasklaida daro poveikį. Ji gali įtakoti visuomenės ar atskirų individų nuomonių, nuostatų ir elgesio kitimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas. Jis priklauso nuo paties individo, kitų asmenų, aplinkos, socialinės ir ekonominės padėties ir kt. Žiniasklaidos daromas poveikis gali skirtis pagal poveikio paplitimą, pokyčius, laikotarpį ir intenciją siekiant tokio poveikio. Lygiai taip pat gali būti veikiamas ir žiniasklaidos turinys. Jam... [toliau žr. visą tekstą] / After Lithuania had recovered independence at 1991 and had entered European Union, Lithiania had started to march ahead in various domain, to become modern and similar to the Occident. Simultaneously it can be observable that opnion changes to the family, conjugality, intercourse of couple and children. The State and scientists rarely pay attention to the possible action of mass media in the processes of these problems and to the possible problem of discrepancy of content of mass media and objective of the State to strengthen the family and conjugality. Currently the attention to this point is set. The Object of the Research – to analyse the content of mass media of Lithuania. The Purpose of the Research – to identify how Lithuanian mass media correspond to family model defined in the State Family Policy Concept. The Task of the Research – to explore the content of mass media, to discover what model of family, model of intercourse and the fact of having children is often refered in the content of mass media and to compare the data of research with attitude defined in the State Family Policy Concept. The research is accomplished in the method of content analysis. There was 36 numbers of three weekly Lithuanian magazines of leisure “Gyvenimo būdas“, „Stilius“ and „Žmonės“ examined. The results of the Research reveal that the model of family is understable mostly like defined in the State Family Policy Concept, but there the group of people is named differently in the content of... [to full text]

The problam that still great percentage of leading persons (commanders) serving in the military of Lithuania haven't got any special or higher education is discussed in the paper. A lot of opinions of different authors on education are presented. Formal and informal education is determined as well. Definitions of formal and informal education as well as it's aims, problems, puposes, system, etc., are presented too. The military of Lithuania has been considered in historical aspect. The situacion of formal and informal education in the military of Lithuania has been comprehensively analysed and presented while performing an empiric research of the opinion of leading persons (commanders) and evaluation of formal and informal education, the hypothesis hasn't been confirmed that great numbers of leading persons in the military of Lithuania is made of servicemen and officers who haven't acquired any special education or preparation that is needed to work with servicemen.

Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Magistro darbo tema – Lietuvos žydų bendruomenės vidinė ir išorinė komunikacija. Darbo objektas – tautinės bendruomenės lyderis. Iškelta hipotezė, jog Lietuvos žydų bendruomenėje nėra profesionalios komunikacijos, kuri rūpintųsi lyderio įvaizdžio formavimu bei komunikacija su suinteresuotomis publikomis. Hipotezė suformuota ne vienus metus stebint Lietuvos žydų bendruomenės veiklą, susipažinus su LŽB valdymo struktūra – Taryba. Darbo tikslas – išanalizuoti tautinės bendruomenės lyderio įvaizdį ir jo raišką. Darbo uždaviniai: teoriniu pagrindu susipažinti su bendruomenėmis ir jų komunikacija; išnagrinėti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją bei raidą; išaiškinti lyderystės teorijas ir lyderio svarbą bendruomenėje; ištirti Lietuvos žydų bendruomenės komunikaciją; išanalizuoti Lietuvos žydų bendruomenės lyderio komunikaciją; ištirti LŽB narių požiūrį į lyderį; išanalizuoti, kaip LŽB lyderis pateikiamas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje; išnagrinėti tyrimų išvadas bei pateikti komunikacinius siūlymus. Rašto darbe panaudoti dedukciniai ir indukciniai samprotavimai, iškeltos prielaidos, kurių pagrindimas nagrinėtas pasitelkiant papildomus informacijos šaltinius. Taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of Master‘s final work is Lithuanian Jewish Community internal and external communication. Hypothesis of this works is that Lithuanian Jewish Community does not have professional public relations, which would take care of the image of Lithuanian Jewish Community leader and communicate with publics. Objective of this work is the leader of national minority. The aim of the work is to find out how the image of Lithuanian Jewish Community leader is formatting and how does it express in Lithuanian internet media. Several tasks have been accomplished. First of all, clearing up theoretical aspects of community in a broad sense. Then, exploring Lithuanian Jewish Community history and evolution. Furthermore, preparing for 4 researches and finally, analysis of the results, making conclusions and suggestions for the future. The topic of this work is new, so there are very few theoretical information sources. Covering lack of information, every assumption needed a research. That’s why there were 4 different researches made. These researches are first ever made researches of Lithuanian Jewish Community. Organization does not have financial possibilities to order any researches and there are no funds for a public relations professional. That is why this work has a special practical meaning. If Lithuanian Jewish Community is looking for its professional improvement, this work would help to reach this goal.

SANTRAUKA Materialinei atsakomybei pagal darbo teisę (angl. – Material Responsibility under Labour Law), esančiai savarankiška teisinės atsakomybės rūšimi, yra būdingi bendrieji ir specialieji teisinės atsakomybės bruožai. Šiame darbe yra apžvelgiamos teorinės materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos ir realizavimo būdai. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo priimtas naujas Darbo kodeksas ir visa eilė įstatymų, reglamentuojančių darbo santykius ir materialinę atsakomybę. Naujai priimtame kodekse nustatytos materialinės atsakomybės sąlygos, pagrindiniai materialinės atsakomybės taikymo principai, įvestas visiškai naujas pažeistų teisių gynimo būdas – neturtinės žalos, kylančios iš darbo teisinių santykių, atlyginimas bei numatytas negautų pajamų atlyginimas. Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą darbuotojo suluošinimu ar kitokiu pakenkimu sveikatai arba dėl nukentėjusiojo mirties, pagrindinis dėmesys skiriamas byloms nagrinėtoms paskutiniu laikotarpiu 2005m. – 2010m. Susistemintai pateikiama informacija apie Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtas nutartis nustatant darbdavio materialinės atsakomybės ribas ir pareigas, atsakomybė už trečiųjų asmenų padarytą žalą darbuotojui, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už sveikatos sužalojimą, žalos atlyginimo sistemos teisės aktų suderinamumą, neturtinės žalos atlyginimo problemoms. Atlikus Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Material liability under labour law, representing a separate type of legal responsibility, includes common and special features of legal responsibility. The paper discusses theoretical conditions for material liability and methods to implement the same. After Lithuania regained independence, new Labour Code and a number of other laws, governing labour relations and material liability, was enacted. The new code provides for conditions for material liability, key principles on application of material liability, introduces a completely new remedy, i.e. indemnification of moral damage based on labour legal relations, as well as compensation of lost income. In analysis of case law of the Supreme Court of Lithuania, when examining cases on material liability for damage through maiming or other injury, or death of the injured party, the paper mainly deals with cases examined in 2005 – 2010. The paper further includes structured information on the rulings delivered by the Supreme Court of Lithuania in determining the limits of material liability on the part of employer, the duties of employer to indemnify the damage to the health of employee by third parties, liability of possessor of a potentially hazardous object for injury, compatibility of legislation in the field of indemnification of damage, and issues on indemnification of moral damage. The analysis of the case law of the Supreme Court of Lithuania in the case categories above is complemented by summary trends and... [to full text]

Apie Lietuvos regioninę politiką, jos įgyvendinimo priemones, užsienio šalių patirtį šioje srityje rašyta gana daug. Žymiausių ir bene vertingiausių darbų yra parašęs Lietuvos regioninių tyrimų instituto kolektyvas, o jo atstovės doc. dr. R. Bagdzevičienės darbai išsiskiria savo gausa ir kokybe. Nors mokslininkai gana aktyviai domisi regioninės plėtros tema, regioninės politikos raida bei kūrimu, deja, dauguma jų darbų skirti ekonominiams šios politikos aspektams, o valdymo organizavimo, demokratinės raidos bei kiti neekonominiai klausimai lieka tarsi nuošalėje. Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos regionų netolygumams sumažinti įsisavinimas yra nagrinėjamas gan fragmentiškai. Nors regioninės politikos problematika tapo ypač aktuali įgyvendinant Europos Sąjungos ir kitų programų finansuojamus projektus Lietuvos regionų plėtros ne tolygumams mažinti ir konkurencingumui didinti. Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Solidarumas – kadangi paramos tikslas yra padėti palyginti su ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniems regionams. Sanglauda – kadangi pajamų bei turtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesnių regionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biudžeto. 2007– 2013 m. ES teikiama parama pagal finansuojamas veiklas, priemones ir tikslą... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania European Union provided financial support to regional inequalities are considered to reduce the uptake of relatively fragmented. While regional policy issues has become particularly acute in the European Union and other programs funded by the Lithuanian regional development projects at sustainability, and reduce competitiveness. It is understood that a slow absorption results in structural failure and to support the administration acknowledged that EU structural funds management system – an institutional model of government and statutory procedures for administrative support – performance is a key factor in determining the successful absorption of EU Member State, and thus influencing the structural results support the use of efficiency and productivity. Support systems for the administration and the shortfall may be one of the main reasons why the EU structural support is low take– up of Lithuanian regions. The aim of this work is to evaluate the European Union's support for development opportunities in the Lithuanian regions. The object of research is EU funding absorption in the regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. The hypothesis is being checked in this paper – the positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – scientific literature, regulatory literature, the comparison method, statistical analysis... [to full text]

Pagrindinė Lietuvos farmacijos pramonės problema – nedidelė apimtis ir nepakankamai intensyvi plėtra. Lietuvos farmacijos rinkos analizė atliekama kas ketvirtį, tačiau dažniausiai yra pateikiama bendra apžvalga, bet nepasiūlomi būdai, kaip geriau plėtoti farmacijos pramonę, kaip pritraukti naujas užsienio investicijas ir kokios yra galimybės užsienio farmacijos įmonėms įeiti į Lietuvos farmacijos rinką. Kadangi Lietuvos farmacijos pramonė nėra pakankamai išvystyta ir labai fragmentuota, šalyje nedaromi išsamūs šios rinkos tyrimai, turima labai mažai duomenų apie šią verslo sritį, todėl užsienio įmonėms yra sunku spręsti apie farmacijos pramonės verslo plėtotės galimybes šalyje. Šiuo tyrimu siekiama atlikti išsamų Lietuvos farmacijos pramonės rinkos tyrimą visais aspektais ir pateikti išvadas bei siūlymus, vertinant užsienio skverbimosi į Lietuvos farmacijos pramonę galimybes. Iki šiol šita tema praktiškai nebuvo nagrinėta, moksliniai tyrimai taip pat nebuvo atliekami, o pateikiamos statistinės ataskaitos nepilnai atskleidžia ir nepateikia išsamaus Lietuvos farmacijos pramonės vaizdo. / Approach in assessing the Lithuaninan Pharmaceutical Business Environment Ratings is threefold. First, was defined the risks rated to capture the operational dangers to companies operating in this industry. Second, was attempt where possible to identify objective indicators that may serve as proxies for issues/trends. Finally country risk ratings is used to ensure only the aspects most relevant to the industry are included. Overall, the system, offers an industry-leading insight into the prospects/risks for companies across the globe. Limits of potential returns: Evaluation of sector’s size and growth potential in each state, and also broader industry/state characteristics that may inhibit its development. Risks to realisation of those returns: Evaluation of industry-specific dangers and those emanating from the state’s political/economic profile that call into question the likelihood of anticipated returns being realised over the assessed time period.

Šiame darbe analizuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtos bylos dėl darbuotojų materialinės atsakomybės. Darbo tikslas - įvertinti darbuotojų materialinės atsakomybės instituto darbo teisėje savarankiškumą, atskleisti darbuotojų materialinės atsakomybės pagrindą, tikslą, materialinės atsakomybės sąlygas, visiško žalos atlyginimo principo ir riboto žalos atlyginimo principo taikymą, neturtinės žalos atlyginimą, kaip specifinį darbo teisinių santykių gynimo būdą, darbuotojų materialinės atsakomybės kontekste, atlygintinos žalos dydžio nustatymą, įvertinti instituto tobulinimo kryptis pagal galiojančią teismų praktiką, pateikti pasiūlymus dėl teisės normų, reglamentuojančių darbuotojų materialinę atsakomybę galimo tobulinimo. Šio darbo tyrimo objektas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose bylose pateikti teisės taikymo išaiškinimai. Darbuotojų materialinė atsakomybė turi ribotą pobūdį žalos atlyginimo aspektu, taigi, darbe siekiama atsakyti, ar materialinės darbuotojų atsakomybės teisinis reglamentavimas ir galiojanti teismų praktika užtikrina socialinį kompromisą tarp skirtingų darbo teisinio santykio šalių, materialinės atsakomybės atveju, turinčių priešpriešinius interesus. Darbo teisinio santykio subjektai turi skirtingas ekonomines ir darbo organizavimo galimybes, todėl akivaizdu, jei būtų nustatytos vienodos sąlygos padarytai žalai atlyginti, socialinis kompromisas nebūtų pasiektas. Būtinybė nustatyti sąlygas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The academic research includes analysis of Lithuanian High Court cases on employee liability for employers damages. The academic research is constructed to analyze independents of the institute of employees liability in Lithuanian labor law and to introduce with basis and conditions of employee liability in Lithuanian High Court practice. The analysis of Lithuanian High Court cases reveals such compulsory conditions of employees liability: employers damages caused by illegal employee action, employee fault, causation between illegal action and damages, in a case of violation employee and employer were in employment contract, employers damages are caused by employees labor activity. All above mentioned conditions are necessary to state employees liability. The research includes analysis of employees limited liability and non pecuniary damages in Lithuanian High Court cases. The object of the analysis is formulates rules of Lithuanian High Court in cases of employees liability. Employee and employer have usually different economical, social, organizational opportunities, so if there were equal conditions for compensating damages, then social compromise could not be reached. It is necessary to create rules and conditions to find social compromise between two different parties of employment. The actual Lithuanian High Court practice formulated some rules of law, which stated that employee is weaker party in employment contract and labor activity therefore needs some additional... [to full text]

Šiame magistriniame darbe yra apžvelgiami tėvų pareigų išlaikyti savo vaikus reglamentavimo ypatumai Lietuvoje ir Latvijoje, atsižvelgiant į problematiškesnius aspektus. Šis magistro baigiamasis darbas yra originalus tuo, kad jame ne tik išsamiai analizuojami ne tik tarptautiniai, šalies, bet Latvijos teisės aktai, bet atskleidžiamos įvairios mokslininkų nuomonės apie Lietuvos ir Latvijos tėvų pareigų išlaikyti savo vaikus reguliavimo problematiką. Vaikų išlaikymo santykių teisiniam reglamentavimui yra skirtas pirmas skyrius. Todėl jame aprašomas vaikų išlaikymo santykių teisinis reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktuose ir vaikų išlaikymo santykių teisinė bazė pagal Lietuvos ir Latvijos teisės aktus. Antrajame skyriuje yra analizuojamas vaikų išlaikymo pareigos atsiradimas bei pabaiga Latvijos ir Lietuvos teisės aktuose. Ši analizė pradedama nuo vaikų išlaikymo pareigos atsiradimo, kol pereinama prie kreipimosi dėl išlaikymo teisės ypatumų ir vaikų išlaikymo analizės santuokos nutraukimo atvejais ir baigiama valstybių teikiamo vaikų išlaikymo palyginimu. Trečiajame skyriuje aptariamas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo nustatymas Lietuvoje ir Latvijoje per tėvų turtinės padėties įtakos vaikų išlaikyme nustatymo specifiką, minimalų išlaikymo dydį, vaikui skirto išlaikymo panaudojimo teisinį reglamentavimą bei prevencinių priemonių vaikų išlaikyme taikymo charakteristiką. Magistro darbas užbaigiamas išvadomis bei pateikiamas pasiūlymas. / This master thesis is an overview of the duties of parents for children support in the regulatory features in Lithuania and Latvia, according to the more troubling aspects. The author analyses in details the international, national legislation and regulation of Latvia in the of parent‘s obligation for children support. But also the original performance has done in revealing various opinions about parental responsibility for children support adjustment problems in this paperwork. The legal regulation of child maintenance relations is covered in the first chapter of this mater thesis. Therefore, it describes the child support legal regulation of the European Union legislation and the maintenance of children under the legal framework for relations in the Lithuanian and Latvian legislation. The second section of this written paper researches the duration of duty for children support by Latvian and Lithuanian child maintenance laws. This part of the master thesis covers the review of: origin of this duty, the right of application for maintenance characteristics, child support in divorce cases and comparison of child support. The third section of the paper deals with proportionality between the needs of the child and the finiancial status of parents in Lithuania and Latvia. This overview covers: the specific determination of parents' economic status on child maintenance, minimum amount of maintenance, the regulation for the use of child maintenance and the peculiarity of... [to full text]

Magistro darbo objektas – bibliotekininkų pasitenkinimas darbu. Darbo tikslas - apibrėžti pasitenkinimo darbu reiškinį ir išanalizuoti svarbiausius jo aspektus bei atlikti apklausą Lietuvos universitetų bibliotekose. Darbo uždaviniai: apibrėžti pasitenkinimo darbu reiškinį ir apžvelgti šį reiškinį nagrinėjančias teorijas; apžvelgti svarbiausius pasitenkinimą darbu lemiančius veiksnius; ištirti pasitenkinimo darbu lygį Lietuvos universitetų bibliotekose. Naudojantis statistinės duomenų analizės metodais buvo išanalizuoti pagrindiniai bibliotekininkų pasitenkinimą darbu lemiantys veiksniai ir ryšiai tarp jų Lietuvos universitetų bibliotekose. Padarytos išvados bei rekomendacijos. Lietuvos universitetų bibliotekų darbuotojai yra labiau patenkinti savo darbu negu nepatenkinti, tačiau ši riba nėra žymi. Bibliotekininkai vertina savo darbą panašiai kaip ir dauguma kitose organizacijose dirbančių žmonių, nors bendrasis pasitenkinimo vidurkis yra šiek tiek žemesnis už standartinį. Darbuotojams didžiausią nepasitenkinimą kelia atlyginimai, socialinės garantijos, paaukštinimo galimybės, apdovanojimų ir paskatinimų sistema, o labiausiai patenkinti jie yra savo tiesioginiais vadovais, bendradarbiais, darbo pobūdžiu, darbo tvarka ir procesais bei komunikacija bibliotekoje. Trumpiau dirbantys bibliotekininkai yra labiau patenkinti savo darbu negu dirbantieji ilgą laiką. Tuo tarpu skirtumas tarp pasitenkinimo darbu lygio ir darbo užmokesčio, išsilavinimo ir darbo pagal specialybę nėra... [toliau žr. visą tekstą] / In these days there is a great interest in organizational behaviour and in job satisfaction among all kinds of professions. Plenty of researches are made to measure job satisfaction and the influence of different aspect of work, such as pay, promotion, supervision etc. This study is one of the first attempts to establish job satisfaction among librarians of Lithuanian universities. The object of this study is to determine the conception of job satisfaction, to analyze the most important aspects of it and to survey librarians at the libraries of universities. The research was done in six biggest central libraries of Lithuanian universities. After estimating and comparing the data, weighty conclusions and recommendations were made. The librarians are satisfied with their jobs, but the line between satisfaction and dissatisfaction is very thin. Librarians are mostly satisfied with their immediate supervisors, co-workers, nature of work, operating procedures and with communication in the workplace. The dissatisfaction is though with pay, promotion, benefits and contingent rewards. These librarians who work for a longer time in the same library are less satisfied than these who work only for a short time here. Other differencies between job satisfaction and pay, education have no statistical significance. According to these findings recommendations can be made. The managers of libraries and politics in culture should reconsider the motivation schemes and look for new, more various... [to full text]