Siekiant išsiaiškinti paukščių hemosporidijų rūšinę sudėtį, genetinę įvairovę ir paplitimą bei specifiškumą nedidelėse Bulgarijos (Brodilovo) ir Rusijos (Kuršių nerija) teritorijose, buvo ištirta 50 rūšių žvirblinių (Passeriformes) būrio paukščių, priklausančių 16 šeimų. Paukščių gaudymui buvo naudojami voratinkliniai tinklai ir stacionariosios gaudyklės. Medžiaga buvo renkama ne didesniu nei 20 km spinduliu. Medžiaga buvo tiriama tradiciniais parazitologiniais (mikroskopavimas) ir šiuolaikiniais molekuliniais (PGR, sekvenavimas, filogenetinės analizės sudarymas specialių programų pagalba) metodais. Bulgarijoje identifikuota 10 hemosporidijų rūšių, priklausančių Haemoproteus, Plasmodium ir Leucocytozoon gentims; Kuršių nerijoje nustatyta 11 hemosporidijų rūšių, priklausančių toms pačioms gentims. Bulgarijoje nustatytas žymiai didesnis užsikrėtimo L. sp. parazitais ekstensyvumas. Nustatyta, jog Bulgarijoje iš 28 identifikuotų parazitų genetinių linijų, 20-ties linijų transmisija vyksta šioje teritorijoje, Kuršių nerijoje iš 50 linijų vietinė transmisija vyksta tik 7 rūšių. Išaiškinta, kad hemosporidijos mažiau specifiškos stuburiniam šeimininkui Kuršių nerijoje. Pasitelkus programos MEGA 5.0.5 versiją, nubraižyti filogenetiniai medžiai, atspindintys nustatytų parazitų filogenetinius ryšius. / The aim was to find out what haemosporidian parasites are common in the birds of order Passeriformes in certain teritories of Europe, what are particularities of their disstribution and specificity, data were collected in two selected areas of Bulgaria (Brodilovo) and Russia (Curonian spit). Traditional (microscopy) and modern (PCR, DNA sequencing, construction of phylogenetic trees) methods were used for investigation. The birds were captured by mist nets and large „Rybachyj“ tipe trap. There were collected 50 species of birds, refering to 16 families. The material was collected in areas which do not exceed 20 km. 10 species of Haemoproteus, Plasmodium and Leucocytozoon in Bulgaria were detected. 11 species of the same genus parasites were identified in Russia. High intensity of Leucocytozoon parasitaemia in Bulgaria was detected, while in Russia it was very low. The investigation showed that local transmission of 20 (out of 28 identified) genetic lines of parasites take place in Bulgaria and in Curonian spit only 7 (out of 50 identified) genetic lines are transsmited localy. It was cleared out that haemosporidians are less specific to vertebrate host in Curonian spit. Phylogenetic trees were constructed to ascertain which genetic lines are related with phylogenetic traits.

In this work habitats impact to dandelion´s anatomic and morphologic state. Dandelion´s leaf is dorsoventral, bifaciral type. Mesophyll habitat epidermal cells are izodeometric, waved, whereas in the higrophyll – slightly waved and extended in tangential direction. Mesophyll habitat epidermal cells´ number is bigger than in the higrophyll. In the mesophyll habitat on the upper epidermal cells´ number is 85,4, on the lower – 87,2 per 1 mm², accordingly in the higrophyll habitat – 79,3 and 82,4 per 1 mm². Stomata apparatus per 1mm² are more in the higrophyll habitat (on the upper lamina´s side there were 20,2, on the lower – 24,9 stomata apparatus), than in the mesophyll (on the upper lamina´s side there were 14,8, on the lowe – 19,5 stomata apparatus). In the mesophyll habitat upper lamina´s side stomata´s coefficient was 19,36% and 45,57%. Dandelion´s leafstalk is ivugularly – shaped trapezium. In the mesophyll habitat – double, in the higrophyll – single, air spaces´ diameter – 1056 ��. In the lamina´s epidermis the stomata apparatus is not found neither on the upper, nor on the lower side. Dandelion´s leafstalk is represented by tabular collenchyma. In the leafstalk´s parenchyma articulate communicating latex vessel are situated. Investigated on the Taraxacum officinale, wich is growing in the mesophyll and higrophyll habitats, anatomic state of radix is definited that changing habitat the anatomic state of radix shifts a little bit. Independent of habitat radix is... [to full text]

Ii dieser Magisterarbeit werden Beschreibebungen der Vegetationsorgane des Sprosses, der Blattspreite und des Blattstengels dargeboten. Die in der Orangerie von VPU züchtender Stegel von Ficus L. Arten sind steil. Die Blätter sind spiral verteilt. Das Periderm bedeckt den Stengel identisch. Das Perdiderm von F. lyrata ist schuppig, der übrigen Arten gestreift. In Stengeln gibt es schizogene Drüsen und gabelförmige miteinander verbindende Milchröhren. Es gibt eine umfangreiche Formvielfalt von Blattspreiten. Die Blätter aller geforschten Ficuse sind einfach, stielig und gleichseitig. Die Blätter von F. carica sind handförmig gespaltet, die von F. lyrata im Gegenteil sind eiförmig. Die Blätter von F. binnendijkii sin elliptisch, die von F. pumila sind herzförmig. Die Blätter von F. triangularis und F. lingua haben die Form eines umgekippten Dreiecks, verbreitete Spitze und elliptischen Grund. Ficus L. – Art – Pflanzen unterscheiden sich von den anderen in ihrer Blattfläche. Sie beträgt von 4,7 mm² (bei F. pumila) bis 348 mm² (bei F. triangularis). Nach der Forschung der anatomischer Struktur der Blattspreite von zehn Ficus L. Arten, wurde festgestellt, dass die Epidermiswände in ihrer Wellenartigkeit unterscheiden. Stark wellenartige Wände sind typisch für F. carica, F. lingua, F. pumila und F. lyrata. Die Epidermiswände der anderen übrigen Ficuse sind weniger wellenartig. In zweiter Schicht der oberen Epidermis von Ficus L. Arten sind Cystoliten verteilt, deren... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos trys egzistuojančios tekstynų sistemos. Lietuvių kalbos tekstyno paieška sukurta su Lucene paieškos sistema, vokiečių tekstyno lietuviškų tekstų paieška sukurta MySQL pagrindu, bei britų nacionalinio tekstyno paieška sukurta su Xaira programine įranga. Plačiau aprašomas šių sistemų indeksavimo ir paieškos veikimas. Taip pat Fedora ir DSpace repozitoriumų sistemos, kurios buvo išbandytos ir palygintos tarpusavyje. Nei viena iš egzistuojančių sistemų neturi galimybės indeksuoti morfologiškai žymėtus tekstynus ir atlikti paiešką juose, todėl pasiūlomas prototipinis tekstyno sistemos sprendimas, kuris leistų tai atlikti. Tekstynai saugomi XML dokumentuose ir yra morfologiškai sužymėti TEI P5 formatu. Prototipinė sistema leidžia atlikti paiešką pagal konkretų žodį, pagal pagrindinę žodžio formą - lemą. Rezultatai pateikiami vartotojui patogia forma – sakiniais. Paieškos rezultatuose yra pateikiami sakiniai su ieškotu žodžiu ir su ieškoto žodžio lema, taip pateikiant daugiau rezultatų. Pasiūlytas prototipinės sistemos modeliui sukurti panaudojus vieną iš reliacinių duomenų bazių sistemų – MySQL, taip pat XPath ir PHP programavimo kalba. / In this Master Thesis has been researched three existing corpus systems. Lithuanian corpus search system, which is created by Lucene search engine. German corpus search system which uses Lithuanian Wikipedia texts as corpus. This system which is created by MySQL. British national corpus search system which is created by Xaira software. All these systems are analyzed and explained how indexing and searching components works. Also two popular repository systems were taken and researched deeply, it’s Fedora and DSpace. None of existing systems had morphological search option, that is why prototype system is created. All texts are stored in XML files which are marked by TEI P5 format. Prototype system allows perform a search by exact word and by main word form called lemma. Results are displayed by sentences. At first system displays sentences of exact word and sentences where same lemma as search word exists. Prototype system is created using MySQL database system also for programming PHP and XPath is used.

Darbo tikslas: Tarptautinių pervežimų organizacijos sisteminio projekto kūrimas. Teorinėje dalyje atlikau organizacijos, kaip socialinės – ekonominės sistemos, analizę. Visų pirma analizavau sistemos sampratą bei jos atsiradimą sąlygojančius veiksnius, pagrindinių sistemos sąvokos tyrėjų mokslinius darbus, sistemų klasifikaciją. Toliau nagrinėjau sistemos pagrindines charakteristikas – funkcinę, morfologinę, procesinę. Šių charakteristikų nustatymo pagrindinius kriterijus. Atskirai nagrinėjau valdymo sistemos sandaros ypatybes. Analitinėje dalyje sudariau organizacijos sisteminio projektavimo metodiką. Aprašiau, kaip turi būti nustatomos organizacijos funkcijos, projektuojama jos sandara, charakterizuojami joje vykstantys procesai. Projektinėje dalyje, naudodama savo parašytą sisteminio projektavimo metodiką, sukūriau tarptautinių pervežimų organizacijos sisteminį projektą. Nustačiau kokias funkcijas atliks kuriama organizacija, suprojektavau jos organizacinę sandarą, valdymo struktūrą, charakterizavau joje vykstančius procesus. / The aim of the paper was the creation of the systemic project for the international transit organization. In theoretical part the analysis of the organization as a social-economical system was done. Firstly, I analyzed the conception of the system and factors that determine its occurrence, as well as the main works of the researchers and classification of the systems. Further, I scrutinized the main characteristics of the system, which are as follows: functional, morphological and procedural, and criterions for identification of those characteristics. The structure of the system was analyzed separately. In the analytical part, I composed the methodology for systemic engineering of the organization, described how the functions of the organization are to be determined, how its architecture is designed and how processes occurring within the organization are characterized. In the design part, using my own methodology, I created the systematic project of the international transit organization, identified its functions, planned its organizational structure, leadership structure and characterized the processes occurring within the organization.

Disertacijoje aprašoma prūsų kalbos kirčiavimo sistema, galimà atsekti iš šaltinių (visų pirma III prūsų kalbos katekizmo, teikiančio daugiausia akcentologijos duomenų) rašybos. Siekiama atkurti kiek įmanoma išsamesnį sinchroninį sistemos vaizdą ir nustatyti galimas diachronines jos raidos tendencijas. Kritiškai įvertinus visas iki šiol paskelbtas prūsų kalbos akcentologijos ir akcentografijos teorijas, pirmajame tyrimo etape apibrėžiami kirčiuoto skiemens nustatymo iš šaltinių rašybos principai, įvertinamas tokių mokslinėje literatūroje prūsų kalbai postuluojamų reiškinių kaip Saussure'o-Fortunatovo ar Kortlandto dėsniai realumas. Kirčiavimo sistemos analizėje, laikantis morfologinės akcentologijos principų, nustatomos kirčiavimą lemiančios paliudytų prūsų kalbos žodžių morfemų akcentinės savybės, žodžiai klasifikuojami į akcentines paradigmas, analizuojamas kirčio vaidmuo žodžių daryboje. Sinchroniniais metodais atkurta sistema nuosekliai lyginama su giminiškų kalbų (visų pirma lietuvių ir slavų) kirčiavimo sistemomis, konstatuojami jų sutapimai ir motyvuojami skirtumai. / The dissertation contains a description of the accentual system of Old Prussian as evidenced by the orthography of Prussian written monuments, particularly that of the Third Catechism (which abounds the most in accentological data). An attempt is made to reconstruct, as comprehensively as possible, the synchronic state of the accentual system in question, as well as to identify any possible trends in its diachronic development. At the first stage of research, upon a critical examination of all the theories dealing with Old Prussian accentology and accentography published to date, the methods of identifying the stressed syllable based on the orthography of the written monuments are outlined. The validity of Saussure-Fortunatov’s and Kortlandt’s laws, which have been postulated in the scholarly literature on Old Prussian, is subjected to a re-evaluation. Then, an analysis of the accentual system is undertaken, in adherence to the principles of morphological accentology, in order to determine the accentual properties of the Old Prussian morphemes conditioning the stress of the attested words, as well as to classify the words by accentual paradigm and to elucidate the role of stress in word-formation. This reconstructed synchronic system is then thoroughly confronted with those of the related languages (primarily Lithuanian and Slavic) to demonstrate the correspondences and to account for the discrepancies between them.

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]

In der Dissertation wird das altpreußische Akzentsystem, das von der Orthographie der Sprachdenkmäler (zuallererst des 3. Katechismus) indirekt dargestellt wird, beschrieben. Das Ziel der Untersuchung ist eine ausführliche (insoweit das dürftig belegte Material eine Beurteilung zulässt) Rekonstruktion des synchronischen Zustands des apr. Akzentsystems und Feststellung möglicher Entwicklungstendenzen des Systems. Nach der kritischen Übersicht über alle bisherigen Theorien zur apr. Akzentologie und Akzentographie werden im ersten Schritt der Untersuchung die Prinzipien, nach denen betonte Silben der belegten Wörter anhand der Orthographie der Texte identifiziert werden können, bestimmt, auch wird die Realität der in früherer Literatur für das Altpreußische postulierten Akzentverschiebungsgesetze (z.B. Gesetz von Saussure-Fortunatov, Gesetz von Kortlandt u.a.) diskutiert. Die Hauptaspekte der nach den Prinzipien der morphologischen Akzentologiekonzeption vorgenommenen Untersuchung des Akzentsystems sind Feststellung der Akzenteigenschaften der Morpheme, welche die Akzentuierung flektierbarer Wörter bestimmen, Klassifizierung der belegten Wörter nach Akzentparadigmen und Analyse der Rolle des Akzents bei der Wortbildung. Das durch synchronische Untersuchung beschriebene System wird mit Systemen der verwandten Sprachen (zuallererst des Litauischen und der slavischen Sprachen) verglichen, ihre Übereinstimmungen werden konstatiert und Unterschiede werden erklärt. / Disertacijoje aprašoma prūsų kalbos kirčiavimo sistema, galimà atsekti iš šaltinių (visų pirma III prūsų kalbos katekizmo, teikiančio daugiausia akcentologijos duomenų) rašybos. Siekiama atkurti kiek įmanoma išsamesnį sinchroninį sistemos vaizdą ir nustatyti galimas diachronines jos raidos tendencijas. Kritiškai įvertinus visas iki šiol paskelbtas prūsų kalbos akcentologijos ir akcentografijos teorijas, pirmajame tyrimo etape apibrėžiami kirčiuoto skiemens nustatymo iš šaltinių rašybos principai, įvertinamas tokių mokslinėje literatūroje prūsų kalbai postuluojamų reiškinių kaip Saussure'o-Fortunatovo ar Kortlandto dėsniai realumas. Kirčiavimo sistemos analizėje, laikantis morfologinės akcentologijos principų, nustatomos kirčiavimą lemiančios paliudytų prūsų kalbos žodžių morfemų akcentinės savybės, žodžiai klasifikuojami į akcentines paradigmas, analizuojamas kirčio vaidmuo žodžių daryboje. Sinchroniniais metodais atkurta sistema nuosekliai lyginama su giminiškų kalbų (visų pirma lietuvių ir slavų) kirčiavimo sistemomis, konstatuojami jų sutapimai ir motyvuojami skirtumai. / The dissertation contains a description of the accentual system of Old Prussian as evidenced by the orthography of Prussian written monuments, particularly that of the Third Catechism (which abounds the most in accentological data). An attempt is made to reconstruct, as comprehensively as possible, the synchronic state of the accentual system in question, as well as to identify any possible trends in its diachronic development. At the first stage of research, upon a critical examination of all the theories dealing with Old Prussian accentology and accentography published to date, the methods of identifying the stressed syllable based on the orthography of the written monuments are outlined. The validity of Saussure-Fortunatov’s and Kortlandt’s laws, which have been postulated in the scholarly literature on Old Prussian, is subjected to a re-evaluation. Then, an analysis of the accentual system is undertaken, in adherence to the principles of morphological accentology, in order to determine the accentual properties of the Old Prussian morphemes conditioning the stress of the attested words, as well as to classify the words by accentual paradigm and to elucidate the role of stress in word-formation. This reconstructed synchronic system is then thoroughly confronted with those of the related languages (primarily Lithuanian and Slavic) to demonstrate the correspondences and to account for the discrepancies between them.

As urban development in the 20th century has become the issue of global concern, more and more new territories have been occupied due to high intensity of the development. International conferences devoted to the regulatory issues of city development held within the current decade (such as HABITAT II held in Istanbul, 1996, ATHENS’98 – in Athens, 1998, URBAN 21 – in Berlin, 2000, and a conference in Brussels, 2001, etc) emphasized the majority of developmental aspects including the great focus on the necessity to further form urban structures with the priority of internal city development looking for more effective and more universal functional uses of the territories, restoration of the existing downtown areas and preservation of their original character. As other post-soviet countries, Lithuania has been also facing the need to reorganize various spheres including urban development. Urban territories have been dangerously expanded, especially during the soviet period, due to the increased general city building-up areas, mostly expressed by the territorial expansion rather than gradual and consistent development (by the use of internal reserves of the city). After the restoration of Lithuanian independence, privatisation, changed character of housing construction, return of land and real estate to the previous owners and increasing value of land under the free market conditions remarkably modified the nature of urban development in Lithuania, at the same time revealing the... [to full text]