Lietuvoje bebrai plačiai paplitę ir labai gausūs, tačiau jų poveikis fitocenozėms iki šiol nebuvo įvertintas tyrimais. Šiame darbe buvo tiriami Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių sukcesijos veikiamų pievų fitocenozių struktūros ypatumai. Atlikta Žemaitijos nacionalinio parko apleistų bebraviečių pievų ir Nemuno deltos bei Minijos upės natūralių užliejamų pievų fitocenozių lyginamoji analizė. Fitocenozių rūšinė sudėtis nustatyta De Vries (Peeters, 1990) metodu, paimant 30 mėginių (saujų) augalų ir jas įvertinant. Induočių augalų ekologinės grupės nustatytos pagal H. Ellenberg (1992) vertinimus. Atlikta fitocenozių lyginamoji analizė parodė, kad vidutiniškai prieš 10 metų apleistų bebraviečių patvankų vietoje susiformavusiose pievose auga tipiškos pelkinių, žemumų ir salpinių pievų rūšys. Kontrolinių Nemuno deltos ir minijos upės užliejamų natūralių pievų fitocenozių rūšys priklauso salpinėms, žemumų, sausminėms ir paupinėms pievoms. Nustatyti fitocenozių struktūros ypatumai apleistose bebravietėse, lyginant su natūraliomis užliejamomis pievomis, yra būdingi ankstyvoms drėgnų vietų augalų bendrijų sukcesijos stadijoms ir gali būti paaiškinti padidintu dirvožemio drėgnumu, rūgštumu ir trofiškumu. / The work presents specific features of phytocenoses structure of abandoned beaver ponds in Zemaitija National Park and comparative analysis with natural meadows in Nemunas delta and Minija river coasts. Botanical composition of plants communities was determined using De Vries method (Peeters, 1990), taking 30 handfuls of plants and evaluating them. The scale of H. Ellenberg (1992) was used to decide plants species attachment to hydrological regime, soil reaction, and trophical features of abodes. Coefficients of Sörensen (Magguran, 1992) and Jaccard (Jaccard, 1901) were used to express floristical similarity of communities. Specific features are characteristic for early succession stage of phytocenoses in wet topes and can be explained by higher soil dampness, acidity and nutrition.

Magistro darbe pateikti Aukštaitijos nacionaliniame parke dieninių drugių (Lepidoptera, Rhopalocera) faunos tyrimų rezultatai. Tyrimo metu aptikta 70 dieninių drugių rūšių. Aukštaitijos nacionaliniame parke 2002 metais buvo vykdomi tyrimai, užregistruotos 78 dieninių drugių rūšys (Švitra, Dapkus 2002). Tyrimų rezultatuose palyginta dieninių drugių faunos sudėtis Lietuvoje ir Aukštaitijos nacionaliniame parke. Pateikiama trumpa kiekvienos šeimos charakteristika ir apibūdintos aptiktos rūšys. Nurodoma kiekvienos rūšies skraidymo laikas ir paplitimas, taip pat aptariamas dieninių drugių pasiskirstymas įvairiose buveinėse. Šiame darbe pateikiamos retos ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos dieninių drugių rūšys, aptiktos tyrimų vietovėse. Taip pat sudarytas aptiktų dieninių drugių sistematinis sąrašas. Darbe išanalizuoti Leptidea sinapis, L. reali, Melitaea aurelia ir M. britomartis morfologiniai požymiai, kurie padeda identifikuoti šias artimai giminiškas rūšis. / In this Master's thesis the fauna studies of Aukštaitijos national park’s diurnal butterflies (Lepidoptera, Rhopalocera) are submitted. During the investigation 70 species of diurnal butterflies were discovered. In year 2002 in Aukštaitijos national park there were surveys carried out and there was recorded 78 species of diurnal butterflies (Švitra, Dapkus 2002). Research results compare diurnal butterflies’ fauna’s composition in Lithuania and in Aukštaitijos national park. Also, provides a brief overview of each family characteristic, discovered species are defined and characterized. Research indicates the flight time and prevalence, as well as deals with the distribution of diurnal butterflies in different habitats. This paper provides rare and in Lithuanian Red Book included species of diurnal butterflies that were found in research areas. It is also provides the systematic list of detected diurnal butterflies. The paper analyzed Leptidea sinapis, Leptidea reali, Melitaea Aurelia and Melitaea britomartis morphological features that help to identify these closely related species.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta saugomų teritorijų ir miškų ūkio sistemų dermė valdant nacionalinių parkų valstybinius miškus, įvardintos kylančios problemos bei pateikti pasiūlymai dėl jų sprendimo būdų. Pirmoje darbo dalyje teoriniu aspektu tiriama Lietuvos ir užsienio šalių miškingų saugomų teritorijų ir miškų ūkio sektoriaus esančio saugomose teritorijose teisinė, administracinė dermė, analizuojami buvę, esami miškų valdymo modeliai ir praktika. Antrojoje darbo dalyje pateikiamas pirmą kartą Lietuvoje praktiškai taikytas IUCN-WCPA saugomų teritorijų tvarkymo efektyvumo vertinimo įrankis (metodika) vertinat miškų tvarkymo efektyvumą bei atlikto tyrimo apimtis. Trečiojoje darbo dalyje pateikiamos Dzūkijos, Kuršių nerijos nacionalinių ir Trakų istorinio nacionalinio parko miškams kylančios grėsmės, miškų šiuose parkuose tvarkymo efektyvumo vertinimas procentine išraiška bei silpnieji ir stiprieji valdymo elementai. Lietuvos saugomų teritorijų ir miškų ūkio veiklos analizė atlikta SSGG principu, pateikti konkretūs pasiūlymai sprendžiant saugomų teritorijų ir miškininkystės klausimus atsižvelgiant į tvarios miškininkystės principus. / This MA thesis is the analysis and evaluation of the governmental synergy between the protected areas and the forestry in the management of the national parks. The main problems and the possible solutions are discussed. The first section of the thesis is the theoretical analysis of legal and administrational synergy in the protected forest areas and forestry in Lithuania and abroad, the analysis of past and current administrative models and their practice is made. The second section includes the analysis of the IUCN-WCPA protected areas management effectiveness tracking tool that is applied in Lithuania for the first time. The third section is the discussion of the arising environmental threats to the forests in the national parks of Dzukija, Kursiu nerija, and Trakai historical national park, the effectiveness of the management is provided in percentage as well as the week and strong key points are discussed. The analysis of the Lithuanian protected areas and forestry is made based on SSGG theory, suggestions made for solving the issues of the protected areas and forestry are based on the stable forestry principles.

PAPER The possibilities of naturalization of rare and vanishing plants’ species are surveyed in master’s study The subject of research - The botanical gardens of Liskiava with the rare and vanishing plants’ species cultured and naturalized there. Objective of the research – Naturalized species of the plants: Turk’s-cap (Lilium martagon), medicinal angelica (Angelica archangelica), perennial satinflower (Lunaria rediviva), and ivy bedstraw (Hedera helix). Also the naturalization in site of rare plants is observed and estimated. Methods of study – Some studied plants were brought from their natural vegetation places, digging out it with the thickness of soil, some of then were sown from seeds: macro bloom finger-flower (Digitalis grandiflora), meadowy salvia (Salvia pratensis). The naturalization of these plants and capability to proliferate is also observed. Ecologist of Dzukija National park, Henrikas Gudavicius conduced to pursue the observation and researches, also rendered comprehensive information about the botanical gardens of Liskiava. Such possibilities of naturalization of rare and vanishing plants’ species were no studied in Lithuania. The conclusion could be done under the results of research: rare plants can be naturalized, just the proper place must be chosen and the observation is necessary during the first year. Keywords: National park of Dzukija, The botanical gardens of Liskiava, rare and vanishing plants’ species, naturalization.

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]

Darbo struktūra. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Turizmas ir vienos jo šakų – kultūrinio turizmo – apžvalga“ pateikiamos pagrindinės turizmą apibrėžiančios sąvokos, apžvelgiamos turizmo ištakos ir raida, atskleidžiamos pagrindinės turizmo rūšys bei išsamiai pristatoma viena turizmo rūšis – kultūrinis turizmas. Antrajame skyriuje „Kultūrinio turizmo poveikis“ išsamiai aptariama kultūrinio turizmo neigiama ir teigiama įtaka ekonomikai, socialinei terpei bei gamtinei aplinkai, didžiausią dėmesį skiriant poveikiui kultūrai. Trečiajame skyriuje „Kultūrinio turizmo įtaka Dzūkijos regiono kultūrai“ bendrai supažindinama su Dzūkijos etnografiniu regionu, pristatomos Varėnos rajono ir Dzūkijos nacionalinio parko pagrindinės kultūros paveldo vertybės, kultūrinio turizmo plėtros perspektyvos minėtame regione bei atskleidžiamas kultūrinio turizmo poveikis Dzūkijos regionui. Magistro darbo tyrimo objektas – kultūrinio turizmo poveikis regiono kultūrai. Darbo tikslas – išnagrinėti kultūrinio turizmo įvairiapusišką įtaką regiono kultūrai, atskirą dėmesį skiriant Dzūkijos etnografiniam regionui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: 1. Supažindinti su turizmo verslo šaka, jo ištakomis ir raida bei klasifikacija. 2. Plačiau apžvelgti kultūrinį turizmą, atskleisti jo išskirtinumą iš kitų turizmo rūšių, supažindinti su jo ištekliais bei plėtojimo ypatumais. 3. Atskleisti teigiamą ir neigiamą kultūrinio turizmo poveikį ekonomikai, socialinei terpei, gamtinei aplinkai bei... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s work discus the phenomena of cultural tourism and its influence on the culture of region through economical, social, environmental and cultural perspectives. Starting from the beginnings of cultural tourism and ending with present actualities of cultural tourism in regional dimensions – including the development of cultural tourism in the regions that are tourism destinations, with its highly expressed cultural identity. This writing work analyzes the impact of cultural tourism on the inhabitants of the region in cultural and identity terms. And also presents the advantages and disadvantages of the development of this kind of tourism in the region. The main purpose of this work is to analyze the influence of cultural tourism on the culture of region with a special regard to Lithuanian region of Dzūkija. This master’s work consists of three main parts: 1. Tourism and one of its type – cultural tourism – survey; 2. The impact of cultural tourism; 3. The influence of cultural tourism on the culture of Dzūkija region This writing work can be useful for tourism, communication and information students, tourism and heritage specialists, cultural institutions and etc.