Šiame darbe pateikiama nuotolinio mokymosi technologijos sąvokos ir turinio išaiškinimas. Apžvelgti nuotolinių studijų organizavimo modeliai. Analizuojama informacija apie nuotolinio mokymo/si būdus, priemones ir formas, kurias galima būtų taikyti geoinformacinių sistemų specialistų rengime. Pateiktos analizuotų universitetų ir institucijų teikiančių nuotolines studijas tinklalapių nuorodos. Įvardinti rekomenduotini nuotolinio mokymo priemonių ir technologijų pasirinkimo kriterija. / The article deals with explanation of the concept and content of distance learning technologies. Information about the ways, tools and forms of distance learning that might be used in training geodetic information systems specialists are analyzed. The website addresses of specialized universities and institutions providing distance learning are presented. The criteria of selecting distance learning tools and technologies are identified.

Sparčių socialinių, technologinių ir ekonominių pokyčių veikiamoje Europoje mokymasis visą gyvenimą tapo būtinybe. Nuotolinis mokymas(-is) (NM) puikiai sprendžia strateginių švietimo sistemos siekių įgyvendinimą, sukuriant mokymosi galimybes ir efektyvesn�� mokymo(-si) procesą, užtikrinant lankstesnį mokymo(-si) veiklos organizavimą. Naujai atsirandančioms NM formoms turi būti taikoma kokybės kriterijų bei rodiklių sistema, o NM turinio kokybė turi būti įvertinama prieš kiekvieną mokymo(-si) organizavimą. Lietuvoje parengtos NM turinio kokybės vertinimo metodikos leidžia įvertinti jo kokybę prieš jo akreditaciją, tačiau pasirinktų NM turinio realizavimo formų ir NM turinio projektavimo strategijos efektyvumas ir poveikis mokymo(-si) organizavimo procesui lieka neįvertinti. Mokymo(-si) turinio kokybės vertinimo proceso metu neužtikrinama konstruktyvaus mokymo(-si) samprata, nes nėra įvertinama, ar NM turinys leis mokymo(-si) organizatoriams savarankiškai veikti individualiose, nenumatytose situacijose mokymo(-si) organizavimo metu. Tačiau kokybės vertinimo metodika negali būti parengta kol nėra nustatyti ir apibendrinti veiksniai, įtakojantys NM turinio kokybę Disertacijoje projektuojamas NM turinio kokybės reflektyvus vertinimo modelis sujungia NM turinio projektavimo ir mokymo(-si) organizavimo procesus. Tyrime nagrinėjamos NM turinio projektavimo teorijos, identifikuojamos turinio kokybės vertinimo dimensijos, operacionalizuojami kokybės vertinimo veiksniai, kurių... [toliau žr. visą tekstą] / Lifelong learning became a must skill in Europe and all over the World that are affected by rapid social, technological and economical changes in nowadays. Qualitative training and learning process is influenced by many factors that should be carefully examined during the curriculum design phases, as well as during the learning/ teaching process. Distance learning and teaching is the efficient means to implement strategic aims of the system of education: to create learning possibilities for all society members, to contribute to designing effective learning/ teaching process, as well as to ensure more flexile organization of learning activities. While new distance learning/ teaching forms are getting more and more popular, they should be reviewed regularly applying a consistent quality evaluation methodology based on quality criteria and indicators, and distance learning/ teaching curriculum quality should be examined before each learning/ teaching process. There are some examples of quality assessment methodology prepared for distance learning/ teaching curriculum assessment in Lithuania on practical level allowing assessing distance learning/ teaching curriculum quality before accreditation procedure, however, such factors as analysis of other existing resources for realisation of curriculum online, effectiveness of chosen curriculum design and factors, influencing learning/ teaching process having the current design options, are not assessed at all. Quality assessment... [to full text]

Summary Distant Learning (DL) in Lithuania is rapidly developing, various Virtual Learning Environments (VLE) emerge. The most popular of them are WebCT, Moodle, Atutor. Therefore I have decided to analyse Moodle Virtual Learning Environment as it is widely used by many institutions of high and secondary education. Purpose of the paper To analyse the tools of virtual learning environments, in order to select those that could be added to Moodle environment and help achieve efficient usage of Moodle in creating and providing DL courses. Objectives: a) Analyse the concept and functions of VLE. b) Provide general analysis of VLE. c) Provide a comparative analysis of Moodle, File3, WebCT environments. d) Determine which functions should be added to VLE Moodle. e) Integrate the selected tools to Moodle environment. f) Prepare methodical material of Moodle environment for teachers and students. Methods of the study: a) Search and systemization of information. b) Analysis and generalization of scientific and informational material. c) Data processing. d) Comparative data analysis. In order to achieve the set objective I have compared Moodle and WebCT, which have proven to be the most popular VLE, as well as File3 – an average level VLE created in Finland. By comparing these VLE becomes apparent that Moodle VLE contains a number of various teaching and handling tools however the distributed versions of this program are short of some tools: they have no internal e-mail, which is... [to full text]

Darbe nagrinėjamos Lietuvos aukštojo mokslo institucijose naudojamos nuotolinio mokymo(si) (NM) kursų kūrimo sistemos ir jų technologiniai aspektai, galimos perspektyvos bei naujų technologinių idėjų, siekiant efektyvesnio kursų kūrimo sistemų panaudojimo įgyvendinant specifinius besimokančiųjų poreikius, realizacijos galimybės. Darbe supažindinama kas tai yra NM kursų rengimo sistema, kuri leidžia sukurti ir studijuoti mokymosi medžiagą, tokiu laiku ir tokia sparta, kurie besimokančiajam yra patogūs ir atitinka jo galimybes ir poreikius. Aptariama, kokios atsiveria naujos edukacinės galimybės, įvaldžius tam tikros kursų kūrimo sistemos įrankius. Reikia pažymėti, kad NM šiuo metu yra viena iš prioritetinių kiekvienos šalies švietimo sistemos plėtros krypčių. Darbe išsamiai apžvelgiamos priemonės, naudojamos NM kursų kūrime. / This work will present the analysis of Distance Education (DE) course development systems used in Lithuania and their technological aspects, as well as possible perspectives of realization of new ideas. The first chapter includes definition of DE course development system, which comprises the system that allows development of learning material, participation in learning process and study the material within the preferred time, pace and place that suite the needs of individual learners‘ needs and expectations. New possibilities that are opened with the help of course development systems are also discussed. It is worth noticing that DE is the prioritable development area in Education system in every country. Four main tools will be presented in this work, which are the key tools for DE course development. The second chapter deals with the course development system technological aspects, shortcomings and possibilities. Two types of criteria – educational and technological – are emphasized, and course development systems are analyzed and compared on the basis of these criteria groups.

Pagrindinis šio darbo tikslas buvo suprasti kas yra vaizdo konferencijos, kokios yra naudojamos technologijos interaktyviam bendravimui, išsiaiškinti kokios yra didžiausios kompanijos vaizdo konferencijų sprendimų rinkoje ir kokius produktus jie siūlo, suvokti kokie protokolai ir standartai yra naudojami vaizdo konferencijų transliavimui, pristatyti kaip skirtingos vaizdo konferencijų sistemos iš skirtingų gamintojų gali komunikuoti viena su kita. Šio vaizdo konferencijų naudojimo galimybių tyrimo pabaigoje galima rasti vaizdo konferencijų infrastruktūros rekomendacijas skirtingoms vartotojų grupėms (namų vartotojai, mokyklos, nuotolinio mokymo klasės, nuotolinio mokymo centrai), kurios buvo suskirstytos pagal savo dydį ir poreikius. Taip pat gale yra pateikiamos darbo išvados. / The main goal of this paper was to understand what is video conference, what technologies are used for interactive communications, to find out which companies are the biggest players in videoconferencing solutions market and what products they are offering, to realize what protocols and standards are used in videoconferencing, to introduce how videoconferencing systems from different vendors can communicate with each other. In the in the end of this research of opportunities of using video conferences you can find recommendations for video conference infrastructure for different users groups (home users, schools, distance learning class, distance learning center) which were distributed by their size and needs. Also you can find conclusions in the end of this research.

Daugialypės terpės sąvoka yra plačiai paplitusi šiuolaikinėse informacinėse technologijose. Norėdami vaizdžiai ir aiškiai papasakoti apie vieną ar kitą dalyką, mes noriai naudojame multimedijos elementus. Ši sąvoka, ko gero, yra neatsiejama nuo interneto apibrėžimo. Vis dažniau ir efektyviau daugialypės terpės priemonės naudojamos tradiciniame mokyme. Iš viso aukščiau paminėto akivaizdu, kad nuotolinis mokymas tikrai neapseitų be įvairialypės terpės. Mes naudojame multimedijos elementus: pavyzdžiui kai paspaudžiame nuorodą, skaitome tekstą arba žiūrime į paveikslėlį. Multimedija – tai nuostabi priemonė perteikti įvairią informaciją besimokančiajam: būtų tai garsas ar vaizdas, atmosfera ar nuotaika. Panaudojimo ribų nėra. Tačiau iškyla klausimas - ar visada mes išnaudojame daugialypės informacijos privalumus? Ar nepiktnaudžiaujame multimedijos elementais? Ar visada daugialypė terpė atneša naudą? Į visus šiuos bei daugybę kitų klausimų bus stengiamasi atsakyti šiame darbe. Teiginiai ir hipotezės bus įrodomi ir tikrinami praktikoje. Tam bus sukurta virtuali mokymosi terpė, atitinkanti iškeltus reikalavimus. Tiriamojo darbo objektas: daugialypė terpė nuotolinėse studijose. Darbo tikslas: išanalizuoti daugialypės terpės naudojimo galimybes nuotolinėse studijose ir sukurti virtualią mokymo aplinką daugialypės terpės panaudojimo demonstravimui ir palyginimui. / The concept of multimedia is widely widespread in modern information technologies. To tell evidently and clearly about one or the other thing, we are using the elements of multimedia. It is a concept, apparently, indivisibly with a term the Internet. Multimedia is often using in traditional education. So it means, that teaching in distance cannot be using without multimedia. Even when we do not suspect, we are using elements of multimedia, for example: when we press the hyperlink, read the text or look at a picture. Multimedia is an excellent way to transfer various information to the student: the sound, an image or the mood. There is no limit for using it. But the question is: are we always using advantages of the multimedia information? Is the using of multimedia is useful? I will try to answer to these and to the other questions in my job. Statements and hypotheses will be proved and checked up in practice. The virtual learning environment system, which responds the request, will be created for this purpose. Object of research: multimedia in distance education. The purpose of work: to analyze use of multimedia in distance education and to create a virtual learning system for comparison and demonstrations of Multimedia.

Magistro darbo tikslas atlikti mobilaus ryšio sprendimų galimybių analizę atviro kodo nuotolinio mokymo sistemoje ir pasiūlyti realizavimo sprendimus. Darbe nagrinėjamos virtualios mokymo sistemos ir jų funkcijos. Moodle virtuali mokymosi aplinka pripažinta lanksčiausia ir tinkamiausia naujų modulių integravimui. Moodle virtualiai mokymosi aplinkai sukurti mobilių sprendimų realizavimo projektai. Siekiant skatinti studentų tarpusavio bendravimą ir praplėsti žinių pasitikrinimo galimybes virtualioje mokymosi aplinkoje eksperimentiniam tyrimui pasirinkti savikontrolės testai ir tinklaraščiai (blogs). Eksperimentas vykdomas lyginant standartinius Moodle virtualios aplinkos sprendimus ir eksperimentinius sprendimus šiais aspektais: realizavimo, kūrimo sudėtingumo, reikalavimų mobiliems įrenginiams, atsisiuntimo į mobilų įrenginį, ekonomiškumo, veikimo greičio ir priklausomybės nuo sistemos. / The goal of Master Thesis is to analyse the mobile decisions in open source virtual learning systems and to offer the decisions of realization. Master Thesis researches virtual learning environments and their functions. Moodle virtual learning environment accepted as the most flexible and suitable for integrating new modules. The projects of mobile decisions realizations are designed for Moodle virtual learning environment. Self tests and blogs were chosen for experimental research trying to encourage communication between students and to extend the possibilities of knowledge testing in virtual learning environment. Realization, complication of creating, requirements for mobiles, downloading to mobile, economy, action speed and dependence on the system are the aspects for experimental research comparing experimental and standard Moodle virtual learning environment decisions.

Nacionalinės ir pasaulinės mokymo(si) sistemos išgyvena krizę: didėja atotrūkis tarp piliečių, turinčių galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą ir jų neturinčių. Šiai problemai spręsti aktuali mokymo(si) visą gyvenimą sistemos plėtra. Lietuvoje sukurta valstybės švietimo strategija 2003–2012 metams, jos esmė – išplėtoti socialiai teisingą, visiems prieinamą švietimo sistemą, sudarančią sąlygas visuomenei mokytis visą gyvenimą. Viena tokio mokymo(si) formų – nuotolinis mokymas(is), grindžiamas moderniųjų IKT panaudojimu. Lietuvos nuotolinio švietimo esmė – plėtoti nuotolinio mokymo(si) tinklą, užtikrinantį kiekvienam prieinamą, visą gyvenimą trunkantį mokymą(si). Mokinių mobilumas, tėvų migracija ir kt. byloja, kad nuotolinio mokymo(si) poreikis gali būti jaučiamas ir bendrojo lavinimo mokykloje, todėl analizei pasirinkta tema ,,Nuotolinis mokymas(is) bendrojo lavinimo mokykloje: situacijos ir poreikio analizė“. Tyrimo objektas – nuotolinis mokymas(is) Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nuotolinio mokymo(si) situaciją ir poreikį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti šiuolaikinę nuotolinio mokymo(si) sampratą, jo teorinius pagrindus; išanalizuoti nuotolinio mokymo(si) situaciją Lietuvos švietimo sistemoje; atskleisti nuotolinio mokymo(si) poreikį Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, tokį poreikį lemiančius veiksnius ir tikslines grupes. Tyrimui atlikti pasitelkta mokslinės informacijos, dokumentų šaltinių... [toliau žr. visą tekstą] / National and global education (learning) systems are in a crisis: the gap between citizens who have access to quality education and who don’t have is growing. To tackle this problem life long training (learning) system development is urgent. Lithuania has created a public education strategy for 2003–2012, its essence is the development of socially just, accessible education system, enabling the public to learn throughout their lives. One form of such training (learning) is distance learning based on the use of modern ICT. Essence of Lithuanian distance education is the development of distance education (learning) network that provides everyone with accessible lifelong learning (teaching). Student mobility, migration of parents etc. suggests that distance education (learning) needs may be felt in mainstream schools, so for analysis the following topic was chosen: “Distance education (learning) in general education schools: situation and needs analysis”. Research object is distance learning (teaching) in Lithuanian general education schools. Purpose of the survey is to analyse the need in the distance education (learning) in the Lithuanian general education schools. The objectives are: to analyze modern distance education (learning) concept, its theoretical framework, to analyze distance education (learning) situation and need in Lithuanian education system, to reveal distance education (learning) situation and its need in the Lithuanian general education schools, its demand... [to full text]

E.mokymasis yra būdas paremti mokymosi procesą, nuotolinis mokymasis padeda išspręsti problemas, kurios atsiranda, individualizuojant mokymosi procesą. Šios tezės taip pat prisideda prie problemų, kurios iškyla, taikant e.mokymąsi, sprendimo- parenkant e.mokymosi sistemą ir terpę bei įdiegiant ją į mokymosi procesą. Kiekvienas mokinys turi skirtingą požiūrį į mokymąsi ir skirtingas žinias, tad sudaryti jam individualų mokymosi planą padeda sukurta duomenų bazė, kuri yra priemonė sukomponuoti mokinio mokymosi planą iš mažų sudedamųjų dalių. Pagal šį mokymosi planą mokiniai renkasi mokymosi medžiagą, pateiktą e.mokymosi terpėje. Šis eksperimentas- e.mokymosi įdiegimas ekonomikos pamokose- gali būti taškas, nuo kurio gali prasidėti e.mokymosi įdiegimas vidurinėje mokykloje. Tezėse palyginamos e.mokymosi sistemos ir terpės, parenkama e.mokymosi terpė, tinkama vidurinei mokyklai. / E.learning is the way to support learning process, distance learning- to solve some problems that emerge when we start to individualise learning process. The reason to respond to students needs, this thesis’s trying to solve the problem- to choose learning environment and apply it in learning process. Due to the fact, that every student has different learning approach and knowledge, to arrange his curriculum helps created Data Bases, what is the implement to assemble student’s curriculum from small pieces. According to this curriculum students choose they learning material from e.learning environment. The experiment – to apply e.learning in one learning subject- economy- could be the starting point for all learning process improvement in secondary school. In this thesis e.learning management systems and environments are compared and there is made selection of environment for secondary school.

Nuotolinio mokymo technologijos įgauna pagreitį visame pasaulyje. Technologijos trūkumai ir silpnosios vietos tampa matomesnės, nei bet kada anksčiau. Siekiant patobulinti mokymo procesą ir sumažinti kurso nebaigiančių studentų dalį, vis svarbesnėmis tampa studentų aktyvumo skatinimo ir mokymosi paramos sistemos. Šio darbo tikslai – apžvelgti esamus studentų aktyvumo analizės ir valdymo metodus naudojamus nuotoliniame mokyme. Taip pat, pagerinti esamus arba pasiūlyti gaires naujų kūrimui. Literatūros analizė parodė duomenų gavybos metodų potencialą mokymo valdymo sistemose. Pasiūlytas studentų aktyvumo skatinimo modelis pagrįstas šiais metodais. Naujasis modelis paremtas automatiškai besireguliuojančia sistema, kuri analizuotų besimokančiųjų mokymosi įpročius. Analizės duomenys būtų naudojami sukurti ir siųsti personalizuotus priminimus ir pranešimus apie mokymosi sistemos įvykius. Ta pati sistema galėtų informuoti kurso vedėją apie neįprastus studentų veiklos pokyčius, padidėjusią nesėkmingo kurso baigimo tikimybę. Atliktas tyrimas patvirtinantis modelio kūrimui pasirinktas prielaidas ir jo reikalingumą. / Distance education technology is gaining momentum all around the world. Weaknesses and limitations in the technology are exposed more than ever. Activities, such as, stimulation of students’ activity and development of support systems are becoming important in attempts to lower student dropout rates and improve quality of education. This thesis has goals to review existing methodology of analyzing and encouraging student activity in higher education courses based on online technology. As well as to enhance current methods and set guidelines for development of the new ones. Literature analysis has highlighted the astonishing potential of data mining methods in Learning Management Systems. Based on these methods a new model of students’ activity stimulation has been suggested. The new model is based on automatic self tuning system which would analyze the behavior patterns of course users. The results of this analysis would be used to compose and send notifications of course events which are relevant for and desired by the individual user while respecting their learning patterns. Same system could inform instructor of any abnormalities in student learning behavior, unfavorable odds to successfully complete the course or even drop out. A study has been made, which confirmed the initial assumptions and potential usefulness of the proposed model.