Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvoje ėmė smarkiai augti nusikalstamumas, ko pasekoje šalyje vis dažniau pavienius nusikaltimus ir atskirus nusikaltėlius ėmė keisti organizuotas nusikalstamumas. Reaguodama į tai, valstybė nusprendė organizuoto nusikalstamumo sampratą įtraukti į BK bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą šiame reiškinyje. Tokiu būdu 1993 m. įstatymų leidėjo dėka baudžiamasis įstatymas buvo papildytas nauju straipsniu, numačiusiu baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jo veikloje. Vieno šio nusikaltimo kriminalizavimo teisinių segmentų, t.y. nusikalstamo susivienijimo sudėties, analizė ir yra atliekama šiame darbe. Tyrimas pradedamas nuo nusikalstamo susivienijimo sampratos ir jo požymių aptarimo. Pristatant nusikalstamo susivienijimo sampratą, vadovaujamasi BK 25 str., kuriame nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena iš bendrininkavimo formų bei pateikiamas nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, kartu išskiriant būtinuosius jo požymius. Trumpai aptarus šiuos klausimus ir išryškinus svarbiausius nagrinėjamo klausimo probleminius aspektus, pereinama prie atsakomybės už nusikalstamą susivienijimą įtvirtinimo ir raidos Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. Visų pirma akcentuojama tai, kaip ir kokiu būdu nusikalstamas susivienijimas buvo kriminalizuotas, tuomet pristatoma nusikalstamo susivienijimo sudėties evoliucija Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme, kartu... [toliau žr. visą tekstą] / In the eighties of the last century in Lithuania crime significantly increased, resulting in increasingly isolated individual criminal offenders and organized crime began to change. In response, the Government decided to incorporate the concept of organized crime in the Criminal Code of Lithuania and to establish criminal responsibility for participation in this phenomenon. In this way, in 1993 the legislature through the criminal law has been supplemented by a new article, which offered the criminal responsibility of organizing a criminal organization, leadership and participation in its activities. So this master thesis presents Analysis of the Corpus Delicti of Criminal Organisation. The master thesis starts with the concept of criminal conspiracy and its character. Presentation of the concept of a criminal organization, governed by Article 25 of the Criminal Code, which provides that a criminal organization is one of the forms of complicity and the definition of criminal conspiracy, with the minimum of its distinguishing features. After brief discussion of these issues and highlighted the key aspects we proceed to the unification of criminal liability for the establishment and development of the Lithuanian Criminal Code. In particular, the emphasis is how and in what way a criminal organization was criminalized, then proceeding with the evolution of the composition of a criminal organization Criminal Code of the Republic of Lithuania, along with how and why the... [to full text]

Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text] / Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text]

Valstybė kovoje su įvairių rūšių ir formų nusikalstamumu taiko neviešo pobūdžio veiksmus, iš jų ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdą – nusikalstamos veikos imitavimą. Neviešo pobūdžio veiksmai būtini įgyvendinant šalių baudžiamąją politiką, bet yra neišvengiamai susiję su žmogaus teisių ir laisvių apribojimais ar kitokiais jų suvaržymais. Imituodami nusikalstamą veiką, teisėsaugos institucijų pareigūnai privalo elgtis išimtinai preciziškai, vadovautis jiems suteikta kompetencija ir neperžengti leistino elgesio ribų. Provokacija jų veikloje pripažįstama kaip absoliučiai draudžiamas veiksmas. Ji suprantama, kaip atskirų teisėsaugos institucijų pareigūnų arba su jais bendradarbiaujančių fizinių asmenų neteisėta veikla. Bet koks provokuojantis ar su provokacija supanašėjantis elgesys privalo būti vertintinas kaip neteisėtas ir peržengiantis leistinas veikimo ribas. Provokacijos esmė teismų praktikoje dažniausiai siejama su aktyvia teisėsaugos institucijų pareigūnų ar jų pasitelktų fizinių asmenų veikla. Vis dėlto, galbūt galima provokuoti ir asmens visiškai neskatinant daryti teisei priešingą veiką, nesant aktyvią provokaciją liudijančių požymių? Galbūt konstatuoti provokaciją galima ir kai dėl ilgalaikio teisėsaugos institucijų pareigūnų pasyvių veiksmų tęstinumo, turinčio esminę įtaką asmens apsisprendimui, sudaroma situacija, sukeliamomis pasekmėmis prilygstanti asmens provokavimui? Ši situacija galėtų būti laikoma pasyviąja, netiesiogine provokacija. Tai... [toliau žr. visą tekstą] / The state in dealing with different types and forms of crime, its most dangerous variants use a variety of non-public actions. Used secret actions and measures for their implementation must have the legitimacy, appropriateness, reasonableness, proportionality, public and secret coordination principles and the need to apply them. Secret research activities are necessary for implementation of criminal policy, they are seen as a means to achieve the objectives of the criminal process, but they are inevitably associated with limitations of human rights and freedom. In the current Lithuanian Republic Law on criminal intelligence and Lithuanian Republic Code of Criminal Procedure in the fight against crime, law enforcement officials investigate the possibility of disclosing its identity and the application of criminal simulation. Evaluating the two laws governed as offense simulation criminal intelligence collection method, it is reasonable to state that in this way there are made better facilitates for detection and investigation of the most serious or very complex and well–organized crime. Officers of law enforcement, carrying non-public nature actions, their offense and the simulation must deal exclusively with precision, follow the competence given to them and lie within the boundaries between permissible and prohibited actions. The required authorization of the criminal simulation, the prohibition to incite and provoke people and simulating actions in foreseen actions in... [to full text]

Šiame magistro darbe pateikiama nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo kaip įrodinėjimo priemonės teisinio reglamentavimo bei taikymo praktikoje analizė. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Darbe aptariama nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo kaip įrodinėjimo priemonės samprata, šių veiksmų teisinė prigimtis bei esmė, pradedant nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisinio reglamentavimo raida, įstatymų, reglamentuojančių šių veiksmų atlikimą, teisės normų analize bei palyginimu. Nagrinėjant teisės normų turinį bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją pateikiami šios įrodinėjimo priemonės leistinumo, teisėtumo nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į jos specifinį pobūdį ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimus. Analizuojami veiką imituojančių veiksmų ribų, sankcionavimo tvarkos bei taikymo pagrįstumo klausimai. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas provokacijos problemai, kuri yra pagrindinis šios įrodinėjimo priemonės teisėtumo vertinimo kriterijus teisminio nagrinėjimo metu. / This master‘s final paper gives the analysis of one of the most problematic spheres in law enforcement activity which deals with the application of the deed imitating a criminal act a measure of proof. With reference to the law, legal, notification literature, court praxis, the aspects of legal regulation and application in practice of this measure of proof are discussed upon. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The analysis discusses the conception of the application of the deed imitating a criminal act as a measure of proof, the development of legal regulation of such activities, the comparative analysis of provisions of the Criminal Proceedings Code of Republic of Lithuania and the Law on Surveillance Activities as they both regulates the application of this covert activity. A considerable attention is paid on determination of requirements of legality, validity of this measure of proof with reference to the jurisprudence of The Constitutional Court of Republic of Lithuania, Lithuania Supreme Court, The European Human Rights Court. A particular attention is paid to provocation problem, which is the main and the most problematic criterion of legality of the application of deed imitating criminal act and acknowledging the data received in the result of such conduct as evidence in the court.

Magistro baigiamajame darbe, analizuojant įvairius registruoto nusikalstamumo rodiklius, įvertinta didžiųjų Lietuvos miestų nusikalstamumo padėtis. Darbe aptarta nusikalstamumo samprata, teritorinių nusikalstamumo tyrimų aktualumas. Antroji darbo dalis skirta nusikalstamumo paplitimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose analizei, nagrinėjamos pagrindinės nusikalstamos veikos. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami asmenys, padarę nusikalstamas veikas. Magistro baigiamojo darbo paskutiniojoje dalyje apžvelgiamas nusikalstamumo priežastingumas bei socialinių reiškinių įtaka nusikalstamumui. / Registered criminality indicators are described in master’s thesis and the situation of criminality in large Lithuanian urban centres are evaluated. Criminality conception and the relevance of theoretical researches about criminality are discussed in this work. Second part of the work analyses the distribution of criminality in large Lithuanian urban centres and basic criminal acts. In the third part of the work people that made criminal acts are analyzed. And in the last part of this work causality of criminality and the influence of social phenomenon to criminality are reviewed.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos ir įvertintos pasirinktos nusikalstamos veikos vaikui ir šeimai bei jų kvalifikavimo teorinės ir praktinės problemos. Pirmajame darbo skyriuje analizuojamas vaikas ir šeima, kaip baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. Pateikiama vaiko ir šeimos samprata pasirinktų nusikalstamų veikų atžvilgiu. Antrajame darbo skyriuje analizuojamos dvi XXIII skyriaus veikos, - piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.), ir vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.). Skyriuje nagrinėjami pasirinktų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, pateikiami kvalifikavimo probleminiai momentai, teisingos kvalifikacijos siūlymai. Naudojami teismų praktikos pavyzdžiai bei aptariamos problemos, su kuriomis susiduriama kvalifikuojant veikas teismuose. / This Master’s Thesis solely analyzes two types of legal criminal acts chosen by the author. The examined criminal acts are as follow: The Abuse of the Rights and Obligations of Parents, Guardian or Any Other Legal Representative of a Child (LR BK 163 str.) and Child Support Evasion (LR BK 164 str.). The Master’s thesis presents the analysis of child and family protection ensured by legal criminal acts. It also provides the concept of the child and family according to the chosen criminal acts. Thus the main Children’s Rights and Fundamental Freedoms as well as violation of them are taken into consideration as the main cause of Article incrimination. The paper analyzes in depth the constituent elements of chosen criminal acts as well as enlists problematic points of qualification and suggests right legal qualification. This thesis is based on examples of case law and the results of the research done by the author.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta ekonominio nusikalstamumo kriminologinė charakteristika Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. Pagrindinis darbo tikslas: pateikti nusikalstamų veikų ekonomikai Lietuvos Respublikoje kriminologinę charakteristiką ir identifikuoti ekonominio nusikalstamumo ryšį su makroekonominiais rodikliais. Pirmoje darbo dalyje aptarta ekonominių nusikalstamų veikų samprata ir ekonominio nusikalstamumo struktūra. Antroje darbo dalyje pateikta statistinių duomenų analizė apie ekonominio nusikalstamumo Lietuvos Respublikoje 2004–2013 m. sklaidą. Nustatyta ekonominio nusikalstamumo augimo tendencija. Šioje darbo dalyje taip pat pateikta asmenų, įtariamų 2011–2013 m. įvykdžius ekonomines nusikalstamas veikas, charakteristika. Trečioje darbo dalyje regresinės analizės metodu tirtas ryšys tarp ekonominių nusikalstamų veikų ir makroekonominių determinantų. Skaičiuojant koreliacijos bei determinacijos koeficientus, rastas statistiškai reikšmingas neigiamas ryšys tarp ekonominio nusikalstamumo ir bendro vidaus produkto rodiklių. Tarp nedarbo lygio ir ekonominio nusikalstamumo tiriamuoju periodu nerasta statistiškai reikšmingo ryšio. / The Master‘s thesis presents criminological characteristic of economic criminality in Lithuania during years 2004–2013. It aims to present the analysis of economic criminality in Lithuania by examining the relationship between macroeconomic variables and number of economic crimes. In the first part of the study theoretical background and concepts of economic criminality and economic crimes are presented. In the second part statistical analysis of 2004–2013 registered economic crimes in Lithuania is performed. Moreover, there is presented generalized characteristics of persons who committed economic criminal offences. The third part of the work investigates the relationship between macroeconomic determinants and economic criminality. Conclusions that there exist a statistically significant negative relationship between GDP and economic criminality are drawn by determining the coefficients of correlation. Number of economic crimes is declining in case there is a growth of national GDP. However, the obtained analysis part does not show a significant relationship between unemployment and economic criminality.

Šiame darbe analizuojamos neviešų tyrimo veiksmų, Lietuvoje vadinamų operatyviniais, teisėtumo problemos. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad slaptų tyrimo veiksmų naudojimas pats savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nes būtent dėl jų neviešo pobūdžio tokie tyrimo veiksmai yra efektyvūs, tačiau naudojant neviešus tyrimo veiksmus svarbiausias valstybės uždavinys – išlaikyti pusiausvyrą tarp dviejų lygiaverčių teisinių vertybių: visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų ir žmogaus teisių apsaugos. Tam, kad neviešų tyrimo veiksmų naudojimas netaptų nekontroliuojamu valstybės institucijų slapto asmenų sekimo įrankiu, valstybės įpareigotos savo nacionalinius įstatymus suderinti su EŽTT praktikoje suformuotais neviešų tyrimo veiksmų reglamentavimo bei naudojimo reikalavimais. Šiame darbe Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas nagrinėjamas atitikimo EŽTT reikalavimams aspektu, taip pat aptariamas operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso santykis, kadangi dalis neviešų tyrimo veiksmų įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Aptariamos esminės tokiu reglamentavimu keliamos praktinės problemos. Nagrinėjama, ar OVĮ įtvirtintos atskirų operatyvinių veiksmų naudojimo sąlygos užtikrina tokią asmens teisių apsaugą, kokios reikalauja EŽTT jurisprudencija. Analizuojant įstatymus bei teismų praktiką, identifikuojami esminiai Lietuvoje egzistuojančio operatyvinių veiksmų reglamentavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this research the problem of the legitimacy of the non-public actions of investigation which in Lithuania refers to “operational actions” is analyzed. The European Court of Human Rights recognizes that the use of non-public actions of investigation itself does not violate the provisions of the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms because of its non-public nature, these actions of investigation are effective, yet the most important task for the state in the use of non-public actions of investigation is to maintain a balance between the two equivalent legal values: the protection of society from criminal acts and protection of human rights. Whereas the use of non-public actions of investigation would not become uncontrolled secret surveillance tool of the state institutions, the states are obliged to coordinate its national laws with the requirements on regulation and use of non-public actions of investigation, that are formulated by the practice of ECHR. In this paper, the Law of the Republic of Lithuania on operational activities is analyzed in respect to the accordance to the requirements of ECHR. Also the relation between the operational activities and the the criminal proceedings is discussed because the elements of non-public actions of investigation is included into the Code of Criminal Procedure of the Republic of Lithuania. The substantial problems of practice of these regulations are disputed. The research concerns with... [to full text]