Šiame darbe analizuojamos nusikalstamų veikų daugeto formos ir jų įtaka bausmės skyrimui. Tačiau turint omenyje tai, jog nusikalstamų veikų daugetas ne retai suprantamas skirtingai, o nuo jo priklauso formų išskyrimas, šiame darbe pirmiausia siekiama apibrėžti daugeto sampratą, parodyti jog daugetas nėra vien tik situacijos, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas. Siekiant įvertinti daugeto formų įtaką bausmės skyrimui, pirmiausia apžvelgiamos įvairios daugeto teorijos pateikiamos įvairiuose doktrinos šaltiniuose ir pagrindžiamas idealiosios ir realiosio sutapties kaip daugeto formų išskyrimas tiek teorijoje, tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Nors pavienė nusikalstama veika yra nusikalstamų veikų daugeto komponentas, kai kurios pavienės veikos išoriškai yra panašios į daugetą. Dėl to siekiant aiškiai apsibrėžti daugeto formas, šiame darbe pateikiami pavienių tęstinių, trunkamųjų ir sudėtinių nusikalstamų veikų skirtumai nuo jų daugeto, taip pat atskleidžiami jų charakteringi bruožai. Atlikus išsamią šio instituto analizę, darbe plačiai vertinama jo įtaka bausmės skyrimui. Apžvelgiamos tiek pagrindinės bausmių už kelias asmens padarytas nusikalstamas veikas skyrimo sistemos, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintos taisyklės. Iš esmės atkreiptinas dėmesys, jog konkrečios formos nustatymas asmens padarytų veikų daugete nulemia tai, kokios bausmių bendrinimo taisyklės jo atžvilgiu bus taikomos. Atsižvelgiant į BK... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis provides a detailed analysis of existing forms of multiple criminal acts and their significance the sentencing. Having in mind that the institute of multiple criminal acts is often interpreted in various different ways this work attempts to define this institute as much more complex than a situation when a person commits more than one criminal act. The definition has a major influence in the understanding of different forms of multiple criminal acts, therefore, in order to comprehend the influence of multiple criminal acts to sentencing various theories of multiple criminal acts are discussed in this work. In this discussion the author presents the forms of multiple criminal acts not only from various doctrinal sources but also from the penal code of the Republic of Lithuania. Even though an individual criminal act is a constitutive part of multiple criminal acts, some individual criminal acts are similar to multiple criminal acts. For this reason, in order to define the two forms of multiple criminal acts, the author attempts to provide a solid analysis of those single criminal acts which have similar features to the forms of multiple criminal acts. After this analysis the work depicts a full picture of the influence of the forms’ of multiple acts significance to sentencing according to both the penal code of the Republic of Lithuania and foreign systems of sentencing. The general idea is that the form which is constituted by the offender’s multiple criminal acts... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe, analizuojant įvairius registruoto nusikalstamumo rodiklius, įvertinta didžiųjų Lietuvos miestų nusikalstamumo padėtis. Darbe aptarta nusikalstamumo samprata, teritorinių nusikalstamumo tyrimų aktualumas. Antroji darbo dalis skirta nusikalstamumo paplitimo Lietuvos didžiuosiuose miestuose analizei, nagrinėjamos pagrindinės nusikalstamos veikos. Trečiojoje darbo dalyje analizuojami asmenys, padarę nusikalstamas veikas. Magistro baigiamojo darbo paskutiniojoje dalyje apžvelgiamas nusikalstamumo priežastingumas bei socialinių reiškinių įtaka nusikalstamumui. / Registered criminality indicators are described in master’s thesis and the situation of criminality in large Lithuanian urban centres are evaluated. Criminality conception and the relevance of theoretical researches about criminality are discussed in this work. Second part of the work analyses the distribution of criminality in large Lithuanian urban centres and basic criminal acts. In the third part of the work people that made criminal acts are analyzed. And in the last part of this work causality of criminality and the influence of social phenomenon to criminality are reviewed.

Šiame magistro baigiamajame darbe nusikalstamų veikų daugeto formų – realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių atribojimo problema nagrinėjama iš daugeto, kaip kvalifikavimo atžvilgiu jau įvertintos teisinės situacijos pozicijos. Nusikalstamų veikų daugetą atribojus nuo pavienės nusikalstamos veikos, sekantis, ir nemažiau svarbus žingsnis – teisingai nustatyti, kokią daugeto formą tarpusavyje sudaro kaltininko padarytos kelios nusikalstamos veikos. Trumpai apžvelgus tokio atribojimo praktinę reikšmę, darbe didžiausias dėmesys skiriamas Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vyraujančių realios ir idealios nusikalstamų veikų sutapčių sampratų ir požymių analizei, jų išskyrimo pagrįstumo ir teismų sprendimų nuoseklumo vertinimui. Baigiamojoje darbo dalyje pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kurie galimai padėtų nubrėžti aiškesnę takoskyrą tarp idealios ir realios nusikalstamų veikų sutapčių, taip padedant šias sutaptis atriboti vieną nuo kitos. / The master’s thesis presents thorough analysis of the problem of delimitation of forms of multiple offenses in the criminal law of Lithuania. The so called real and ideal coincidences of criminal acts are analyzed. The problem of multiple offenses prevails in many criminal cases however theoretical and practical variations on the estimation of such usually occur thus determining different judgments. The author presents the most relevant definitions of forms of multiple offenses in the theory of criminal law on the basis of analysis of concepts and attributes of real and ideal coincidence of criminal acts prevailing in Lithuanian criminal law in the historical context of regulations of the Criminal Code. On the basis of theoretical findings and consistent analysis of numerous criminal cases of different courts of Lithuania the author establishes unanimous ground for the most suitable definitions of the real and ideal coincidences of criminal acts. Such definitions that would enable law enforcement and courts in deciding cases properly are an important part of the thesis. The analysis leads to the strong opinion that after delimitation of multiple offenses from single criminal act, the next important step is to correctly determine the form of multiple offenses carried out. Various situations within court rulings are discussed with regard to proper qualification, as the establishment of the most suitable legal estimation. The first chapter of this thesis presents analysis of... [to full text]

Šis darbas skirtas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutui, kaip specifinei aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, kuri Lietuvos baudžiamojoje teisėje sulaukusi nepagrįstai mažai dėmesio. Šiame darbe šis institutas išnagrinėtas lyginamuoju aspektu, lyginant jo reglamentavimą, teismų praktiką bei doktriną Lietuvoje ir keliose kitose kontinentinėse užsienio šalyse, bet pagrindinai - Vokietijoje – šalyje, turinčioje labiausiai išvystytą pasaulyje baudžiamosios teisės teismų praktiką bei doktriną. Magistrinio darbo tikslas – atskleisti savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką instituto turinį, jo probleminius aspektus Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje ir, kiek leidžia šio darbo apimtis, rasti jų sprendimo būdus. Siekiant šių tikslų, darbe išanalizuotas šio instituto tikslingumas, vieta baudžiamosios teisės sistemoje, reglamentavimo ypatumai atskirose šalyse. Didžiausias dėmesys skirtas savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygoms, jų analizei. Taip pat aptartos tokių baudžiamosios teisės institutų kaip aktyvi atgaila ir nepavykęs savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką sąsajos su savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką institutu Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje. Didelis dėmesys darbe skirtas Vokietijos teismų praktikai, išsprendusiai daugelį savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką instituto probleminių klausimų. / This work is intended to complete the voluntary withdrawal offense Institute , the specific context in which disposes of criminal responsibility , which is the age of criminal law Lithuania unduly little attention. In this paper, the Institute examined a comparative perspective , comparing its regulations , case law and the doctrine of Lithuania and several other onshore foreign countries , but mainly - in Germany - a country with the most developed in the world of criminal law case law and doctrine. Masters aim - voluntary refusal to disclose complete offense Institute content, the problematic aspects of Lithuanian and foreign criminal law and, within the scope of the work to find solutions. To achieve these goals , this paper analyzed the Institute of expediency , place the criminal justice system , regulatory characteristics of individual countries. Focuses on the voluntary withdrawal complete offense conditions of analysis. It also discussed criminal justice institutions such as the active repentance and voluntary waiver failure to complete the interface to the offense of voluntary withdrawal to complete the offense Institute of Lithuanian and foreign criminal law. Great attention to work for the German judicial practice , resolved many of the voluntary withdrawall to complete the offense Institute of problematic issues.

Tiriamoji problema Šiame darbe yra tiriama nusikalstamų veikų daugeto instituto problematika. Nusikalstamų veikų daugetas kaip baudžiamosios teisės institutas pasižymi tuo, kad savyje apjungia tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek ir baudžiamosios atsakomybės individualizavimo problemas. Su nusikalstamų veikų kvalifikavimo problemomis yra susiduriama tada, kai yra sprendžiami pavienės nusikalstamos veikos atribojimo nuo nusikalstamų veikų daugeto klausimai. Konstatavus nusikalstamų veikų daugeto egzistavimą, yra būtina pereiti prie kitos problemos sprendimo – baudžiamosios atsakomybės individualizavimo. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto formos. Taigi vieningai teismų praktikai formuoti yra būtini vienodi ir aiškūs nusikalstamų veikų daugeto formų išskyrimo bei tarpusavio atribojimo kriterijai. Apibrėžus nusikalstamų veikų daugeto formas, yra būtina nustatyti ir jų įtaką asmens, padariusio nusikalstamas veikas, baudžiamajai atsakomybei. Žinoma, pagrindinė įtaka baudžiamajai atsakomybei pasireiškia per bausmių bendrinimo taisykles, tačiau reikia nepamiršti ir kitų aktualių klausimų (tokių kaip bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis ir t.t.), kurių sprendimas vienaip ar kitaip priklauso nuo nusikalstamų veikų daugeto buvimo. Ne gana to, kartais tenka... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem In the present doctoral dissertation, the problematic issues of the institute of multiple offences are analysed. Multiple offences as an institute of criminal law is characterised as involving the problems of both the qualification of criminal offences and the individualisation of criminal liability. The problems of the qualification of criminal offences are relevant, when questions of the separation of single criminal acts from multiple offences are dealt with. When the existence of multiple offences is established, it is necessary to move on to the consideration of another problem—the individualisation of criminal liability. The individualisation of criminal liability depends on the form of multiple offences. Therefore, for the formation of a uniform case-law, homogeneous and clear criteria for the differentiation of the forms of multiple offences and their separation form each other are essential. When the forms of multiple offences are defined, it is necessary to evaluate their impact on the criminal liability of the person who committed the criminal act. Of course, the key influence on criminal liability manifests through the rules of the combination of sentences; however, one should not forget other topical issues (such as sentence suspension, release from a custodial sentence on parole and the replacement of the term not served of the custodial sentence with a more lenient penalty, statute of limitations of a judgement of conviction, etc.) the... [to full text]

Les femmes représentent seulement 18% des personnes mises en cause pour des crimes et délits, 10,3% des personnes condamnées et 3,6% des personnes détenues. Les chiffres laissent apparaitre une sous-représentation des femmes au sein des condamnations et plus particulièrement pour les condamnations pour crime (5,4% de l’ensemble). Ainsi, la criminalité féminine se caractérise par sa marginalité tout autant par sa spécificité. En dépit des évolutions sociales et la promotion de la parité et de l’égalité des sexes, les criminalités féminine et masculine ne se confondraient pas, tant quantitativement que qualitativement, mais ne divergeraient pas autant que les stéréotypes sexuels ne le laisseraient présager. Si, les causes du passage à l’acte sont identiques quel que soit le sexe de l’auteur, tel n’est pas le cas du mode opératoire et du choix victimaire qui se différencient considérablement en fonction du sexe. Outre, la dissymétrie statistique traditionnelle entre les deux sexes, la criminalité féminine et son traitement pénal, manifestent certaines spécificités indéniables. Le sexe de l’auteur de l’infraction n’est pas totalement indiffèrent au droit pénal et la pratique judiciaire, les hommes et les femmes ne sont pas égaux face à la justice. Ils ne sont pas d’ailleurs plus égaux en milieu carcéral. Les hommes et les femmes font ainsi, l’objet d’un traitement judiciaire et pénitentiaire différencié. Dès lors, le sexe de l’auteur de l’infraction est non seulement un facteur de spécificité dans le passage à l’acte criminel mais également un facteur de spécificité dans la réaction pénale à la criminalité. / Women account for only 18% of those charged with crimes and misdemeanors, 10.3% of those convicted and 3.6% of those detained. The figures show an under-representation of women in convictions and more particularly for convictions for crime (5.4% of all). Thus, female crime is characterized by its marginality as well as its specificity. Despite social developments and the promotion of gender parity and equality, female and male criminality would not be confused, both quantitatively and qualitatively, but would not diverge as much as sex stereotypes would predict. If the causes of the act of acting are the same regardless of the sex of the author, this is not the case with the modus operandi and the choice of victim who are significantly different according to sex. In addition, the traditional statistical dissymmetry between the two sexes, female crime and its penal treatment, show some undeniable specificities. The sex of the offender is not totally indifferent to criminal law and judicial practice, men and women are not equal in the face of justice. They are not more equal in prison. In this way, men and women are subject to differential judicial and penitentiary treatment. Therefore, the sex of the perpetrator is not only a specificity factor in the crime but also a specificity factor in the criminal reaction to crime.

Inventory (YPI), kriminella handlingar och attityder till kriminellt beteende bland gymnasieungdomar. En frågeställning som undersöktes i studien var, om det fanns något samband mellan YPI personlighetsdrag och kriminella handlingar. Ytterligare en frågeställning som undersöktes var om det fanns några könsskillnader i attityder gentemot kriminellt beteende. Studien utfördes med en kvantitativ datainsamlingsmetod, vilken genomfördes via tre frågeformulär. De tre frågeformulären somanvändes i studien var ett egetkonstruerat frågeformulär, Youth Psychopatich traits Inventory (YPI), vilket är ett självskattningsformulär, och ett modifierat frågeformulär från Brottsförebyggande rådet. Datan som samlades in var från 108 gymnasieungdomar i åldrarna 15-19 år, därav 34 killar och 56 tjejer. Resultaten visade på att det personlighetsdrag som var relativt högst självskattat i den undersökta gruppen var thrill-seeking. Resultaten visade även att det fanns positiva medelstarka signifikanta samband mellan fem av YPI variablerna (manipulation, remorselessness, thrill-seeking, impulsiveness, irresponsibility) och kriminella handlingar. Ytterligare resultat som studien visade var att fler killar än tjejer hade gjort någon eller några kriminella handlingar. Killarnas attityder var mer liberala gentemot kriminella handlingar än tjejernas, vilket även stöds av tidigare forskning / The purpose of the study was to examine personality traits according to the Youth Psychopathic traits Inventory (YPI), criminal acts and attitudes towards criminal behavior among high school students. One of the questions that have been examined in the study is if there is any correlation between young people that have been involved with criminal acts and young people that have YPI personality tendencies. Another question investigated in the study was if there are gender inequities between boys and girls with regard to the attitudes towards criminal behavior. The study was conducted through a survey that included three questionnaires. The results were compiled and compared and then analyzed using a computer-based algorithm. The three questionnaires that were used in the study were a self-constructed survey, the Youth Psychopathic traits Inventory (YPI) and finally one modified Crime prevention council-BRÅ survey. The test group consisted of 108 upper secondary youth between the ages of fifteen and nineteen. The 108 participants included 34 boys and 56 girls. The result clearly showed that the psychopathic tendencies that were represented amongst the youth in the study are thrill-seeking based. The results also showed strong significant correlation between five of the YPI, variables (manipulation, remorselessness, thrill-seeking, impulsiveness, irresponsibility and criminal acts. The study also showed that more boys than girls had been involved in criminal acts of some kind. The attitudes of the boys in the study showed that they had a more liberal views regards to criminal acts than the girls, which is supported in previous research

I denna rapport genomfördes en studie på fem folkbibliotek* i Stockholmsregionen, där bibliotekensomgivning och deras inre fysiska miljö undersöktes. Studien utfördes genom att besöka biblioteken där enbesiktning utfördes med hjälp av ett protokoll skapat utifrån teoretiska principer om situationellbrottsprevention och Crime Prevention through Environmental Design (CPTED). Syftet med studien är attbedöma om, och hur biblioteken anpassats och följer principerna för brottsförebyggande design enligt CPTED.Resultatet från protokollet analyserades med hjälp av kalkylblad och diagram i staplar och i procent. För attjämföra biblioteken samlades resultaten för de olika kategorierna i en tabell där alla kategorier adderades förvarje bibliotek. Resultaten visade att bibliotek B har flest brottsförebyggande egenskaper enligt CPTED ochatt bibliotek E har minst. Även om samtliga bibliotek följer CPTED-principerna till viss del, är denyrenoverade biblioteken mer i linje med CPTED-principerna än äldre bibliotek. Således kan en viktig slutsatsdras, vilket är att säkerhets- och situationsbrottsförebyggande perspektiv i planeringen blir en integrerad delav arkitekternas sätt att planera och rusta upp befintliga folkbibliotek. *För att undvika stigmatisering döptes de fem folkbiblioteken i Stockholmsregionen om till biblioteken A-E. / In this study, a fieldwork was carried out in five public libraries* in the Stockholm region, where the librariessurroundings and their internal physical environment were investigated. A fieldwork was executed by visitingthe libraries where an inspection was carried out using a protocol created based on theoretical principles ofsituational crime prevention and Crime Prevention through Environmental Design (CPTED). The aim of theinvestigation was to assess whether and how the environment of the libraries promotes safety conditions forvisitors. The collected data was analyzed using spreadsheets and diagrams in bars and in percentages. In orderto compare the libraries, results were tabulated for the equal categories and added together for each library.Findings showed that library B contains most of crime prevention properties according to CPTED principlesand that library E, the least. Although all five libraries follow to some extent CPTED principles, newlyrenovated ones are more aligned with CPTED principles than older libraries. Thus, an important conclusioncan be drawn is that safety and situational crime prevention perspectives in planning are becoming an integralpart of the way architects plan and refurbish existent public libraries. *To avoid stigmatization, the five public libraries in Stockholm region were renamed as libraries A-E.

Criminal activity is mapped in this thesis, which subjects can commit in connection with insolvency proceedings. Czech Criminal Code No. 40/2009 Coll. lays down a total of six crimes, while the Swedish Criminal Code (Brottsbalk) has seven such crimes. The current legal regulation of bankruptcy offenses in the Czech Republic is analyzed in the theoretical part. In the practical part, the foreign legislation is analyzed and several proposals de lege ferenda are set on the basis of this analysis.

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas - viena esminių naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) naujovių. Šiuo klausimu suformuotos teisminės praktikos Lietuvoje kol kas nėra, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas svarstomas teoriniame lygmenyje, įvairiais aspektais nagrinėjamas mokslinėse publikacijose. Pradėjus taikyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę ekonominiuose, aplinkosauginiuose santykiuose, ilgainiui sąrašas veikų už kurias juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ilgėja. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus 2006 m. Lietuvos Respublikos BK įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir kitas, numatytas Lietuvos Respublikos BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Pažymėtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla tik tuomet, jei nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Jeigu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas suvokiamas ekonominiuose ir panašiose nusikalstamose veikose, tai kalbant apie juridinio asmens baudžiamumą už lytinius nusikaltimus pasigirsta nuomonių apie išimtinai fizinio asmens nusikalstamas veikas, tokias kaip išžaginimas, nužudymas ir pan. Derėtų paminėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigoja įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / One of the latest tendencies in international criminal law is legitimation of corporate criminal liability. Validation of corporate criminal liability in Lithuanian criminal code is one of the essential aspects of criminal law reform. According to new Lithuanian Criminal Code by volition of legislation legal person can be held liable for many crimes. Legitimation of corporate criminal liability is associated with international covenants and eurointegration. While implementing the Acts of European Union in 2006 under Lithuanian Criminal Code juridical person can be held liable for such criminal acts as rape, sexual abuse and other criminal acts in section XXI of Lithuanian criminal code (Crimes and misdemeanors against freedom of human sexual self-determination and inviolability). Legal person can be held liable for these crimes only in cases when the victim is a person under aged. The object of this work is liability of legal person for criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability The aim of this work is to evaluate the possibility of legal person to be the principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability, considering particularities of these criminal acts and peculiarities of corporate criminal liability in Republic of Lithuania. Hypothesis has been made in this work is that legal person can be principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability... [to full text]