No description available.

The thesis is a summary and discussion of eight papers. During the last decades, precipitation has become increasingly acidic due to the extensive use of fossil fuels. In areas of poorly buffered bedrocks, e.g. Scandinavia, northeastern United States, this phenomenon has resulted in elevated amounts of Al(III) being leached into streams and lakes. Recent findings reveal that these elevated Al-concentrations could cause fish death and decreasing forest production. In the present thesis, the importance of taking naturally occurring substances into consideration when discussing Al(III) in natural waters, is emphasized. On the basis of a chemical characterization of relevant ligand classes in a natural water, the complex formation between Al^+, hydroxide ions and the inorganic ligand carbonic acid, the low-molecular weight organic ligand citric acid and the high-molecular weight model substances gallic acid, 1,2-dihydroxynaphtha-lene-4-sulfonate, 1,2-naphthoquinone-4-sulfonate, pyrocatechol and salicylic acid were investigated. The investigations were performed as series of Potentiometrie titrations and data were processed by means of the least-squares computer program LETAGROPVRID using a technique called pqr-analysis, permitting an unbiased search for complex model (and corresponding equilibrium constants) to be made. In most systems studied, the complexation at high ligand excesses can be described by a series of mononuclear complexes AIL-AIL^. Tentatively, the whole series consists of octahedrally coordinated (water and ligand oxygens) AI(III). At lower ligand excesses, the significance and in some cases even predominance of ternary mono- and polynuclear hydroxo complexes is demonstrated. In two of the systems, binary aluminium hydroxo species are evaluated. The potential importance of the substances with respect to Al-com-plexation in natural waters are indicated in a number of model calculations. The solubility of the clay mineral kaolinite is calculated as a function of -lg[H+] and ligand concentration. It is shown that citric acid, gallic acid, 1,2-dihydroxynaphthalene-4-sulfonate, pyrocatechol and salicylic acid contribute quite significant to the total solubilities, even at very low concentrations. As a complement and background to the equilibrium studies, the corrosion rate for one of the naturally occurring Al-bearing minerals, corundum, is reported. In this investigation, performed with a leach-ant solution of ground-water composition, an experimental technique was employed which made it possible to divide the corrosion into chemical and mechanical losses. / <p>Diss. (sammanfattning) Umeå : Umeå universitet, 1983</p> / digitalisering@umu

Darbo tikslas - nustatyti, kaip technologiniai veiksniai (brinkinimo trukmė, ekstrahento koncentracija) lemia etanolinių skystųjų ekstraktų (iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų) kokybinę sudėtį. Darbo uždaviniai: 1. Remiantis mokslo literatūros duomenimis, parinkti žaliavos ir ekstrahento santykį, racionalų ekstrahentą bei ekstrahavimo metodą gaminamiems skystiesiems ekstraktams iš rozmarinų lapų, pankolių vaisių, ramunių žiedų. 2. Iširti brinkinimo trukmės ir ekstrahento koncentracijos įtaką pagamintų skystųjų ekstraktų kokybei, nustatant sauso likučio, bendrą fenolinių junginių kiekį ir antioksidacinį aktyvumą. 3. Iš gautų skystųjų ekstraktų pagaminti kompleksinį preparatą, tinkantį virškinamojo trakto (VT) veiklos sutrikimų šalinimui. 4. Įvertinti saugojimo laiko įtaką etanolinių skystųjų ekstraktų bei iš jų pagamintų mišinių kokybei. Tyrimo objektai ir metodai: Bendras fenolinių junginių kiekis rozmarinų lapų, ramunių žiedų ir pankolių vaisių etanoliniuose skystuosiuose ekstraktuose nustatytas spektrofotometriniu metodu pagal galo rūgštį. Antioksidacinis aktyvumas įvertintas spektrofotometriškai, naudojant DPPH• laisvojo radikalo sujungimo metodą. Gravimetriniu metodu nustatytas sausasis skystųjų ekstraktų likutis. Gauti rezultatai apdoroti naudojant Microsoft Office Excel 2010 ir Sigma Plot 12.0 programas. Tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikti tyrimai rodo, kad 2 valandos – optimalus brinkinimo laikas, gaminant nagrinėjamų žaliavų skystuosius ekstraktus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research - to set how the technological factors (soaking duration, ethanol concentration) determine qualitative composition of ethanolic liquid extracts (from rosemary leaves, chamomile flowers, fennel fruit). The tasks of this research are: 1. According to the literature, to select proportion of the substance and extractive solvent, a rational extractive solvent and the method of production of liquid ethanolic extracts from rosemary leaves, fennel fruit and chamomile flowers. 2. To assess the impact of the soaking duration and ethanol concentration for quality of the liquid extracts by assessing dry residue level, amount of phenolic compouds and antioxidant activity. 3. To produce a complex product, from received ethanolic liquid extracts, suiting for digestive tract activity‘s disorders elimination. 4. To evaluate stability of ethanolic liquid extracts and from them produced compouds. The objects and methods of analysis: Rosemary leaves, chamomile flowers and fennel fruit ethanolic liquid extracts were analyzed by using spectrophotometric method for total amount of phenolic compounds expressed by gallic acid equivalents (GAE) and for evaluation of antioxidant activity by 2,2-diphenyl-2-picrylhydrazyl (DPPH) radical inactivation. Also gravimetric method was used for determination of dry residue levels. The results were obtained using Microsoft Office Excel 2010 and Sigma Plot 12.0 programs. Results and conclusions of analysis: According to all three methods... [to full text]

Tyrimo tikslas - parinkti neetanolinio propolio ekstrakto technologiją ir atlikti veikliųjų medžiagų analizę. Uždaviniai: nustatyti propolio koncentracijos, ekstrakcijos tirpiklių bei jų koncentracijų, ekstrakcijos laiko, temperatūros, ekstrakcijos metodo įtakas fenolinių junginių išsiskyrimui. Nustatyti propolio ekstrakto antiradikalinį aktyvumą ir flavonoidų kiekį bei efektyviosios skysčių chromatografijos metodu nustatyti propolio ekstrakte esančius cheminius junginius ir jų antiradikalinį aktyvumą. Metodika. Bendras fenolinių junginių kiekis, buvo nustatytas naudojant farmakopėjinį Folino Ciocalteu metodą pagal galo rūgšties ekvivalentą. Flavonoidų kiekis nustatytas naudojant spektrofotometrinį metodą pagal rutino ekvivalentą. Antioksidacinis aktyvumas spektrofotometriškai buvo nustatomas naudojant DPPH radikalą. Efektyviosios skysčių chromatografijos su elektrocheminiu detektoriumi būdu buvo identifikuoti fenoliniai junginiai ir nustatytas jų antiradikalinis aktyvumas. Rezultatai. Didinant propolio koncentraciją, naudojant tirpiklius didėja bendras fenolinių junginių kiekis (p<0,05). Technologiniai procesai t.y. ekstrakcijos trukmė, temperatūros padidinimas daro reikšmingą įtaką fenolinių junginių išsiskyrimui (p<0,05). Didžiausias bendras fenolinių junginių kiekis 35,60 mg/ml buvo gautas naudojant ultragarsu skatinamą ekstrakciją 10 min esant 70 ⁰C temperatūrai, ekstrakcijos tirpikliu naudojant 30 proc. makrogolio ir vandens mišinį. Šiame ekstrakte nustatytas 88,76±1... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of survey - to select the technology of nonethanolic propolis extract and analyse the active substances. Tasks: To examine the influence of concentration, solvent and its concentration, extraction time, temperature, the extraction method on release of total phenolic compounds. Determine the radical scavenging activity and flavonoid content of propolis extract and using high performance liquid chromatography method identify active substances and its antiradical activity. Methods: Total phenolic compounds were determined by using pharmacopoeial Folin Ciocalteu method expressed in gallic acid equivalents. Flavonoids were determined using a spectrophotometric method in rutin equivalent. Radical scavenging activity was determined by spectrophotometry using DPPH radical. High performance liquid chromatography with electrochemical detection were used to identify phenolic compounds and its radical scavenging activity. Results: Increasing of propolis concentration made a significance impact on the amount of total phenolic content (p<0,05). Extraction time, increase of temperature made a significance impact on increase of the amount of total phenolic content (p<0,05). The highest amount of total phenolic compounds 35,60 mg/ml were obtained using ultrasonic induced extraction for 10 minutes at 70 ⁰ C temperature and using 30 % macrogol – water solution as solvent. The radical scavenging capacity of this extract was 88,76 ± 1,27% and amount of flavonoids were 3,89 ± 0,43 mg/ml... [to full text]

Šio darbo tiriamasis objektas paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis, fenolinius junginius, eterinį aliejų, alkaloidus kaupiantis augalas. Leonurus cardiaca L. pasižymi antiaritminiu, kraujo spaudimą mažinančiu, raminančiu, uždegimą mažinančiu, antibakteriniu poveikiu. Darbo tikslas – nustatyti eterinio aliejaus komponentus, fenolinių junginių kiekį bei antioksidacinį aktyvumą augalinėje paprastųjų sukatžolių (Leonurus cardiaca L.) antžeminės dalies žaliavoje, surinktoje skirtingose augavietėse bei palyginti šių junginių pasiskirstymą lapuose, stiebuose ir žolėje. Uždaviniai – identifikuoti Leonurus cardiaca L. eterinio aliejaus komponentus dujų chromatografijos–masių spektrometrijos metodu; nustatyti bendrą fenolinių junginių kiekį, bendrą flavonoidų kiekį bei antioksidacinį aktyvumą spektrofotometriniu metodu ir palyginti šių junginių pasiskirstymą skirtinguose augalo organuose bei bandiniuose, rinktuose skirtingose augavietėse; įvertinti atskirų fenolinių rūgščių ir flavonoidų įtaką bendram ekstraktų antioksidaciniam aktyvumui, panaudojant efektyviosios skysčių chromatografijos su pokolonėline DPPH reakcijos detekcija metodą. Germakrenas D, α-humulenas, β-kariofilenas, trans-verbenolis, β-kubebenas, limonenas – pagrindiniai Leonurus cardiaca L. eterinio aliejaus komponentai, jų kiekis pagal bendrą smailių plotą skirtinguose regionuose rinktoje žaliavoje svyruoja nuo 27,8 x106 iki 11,8 x106. Tiek lapuose, tiek žolėje... [toliau žr. visą tekstą] / Motherwort (Leonurus cardiaca L.) is a perennial medicinal plant of Labiatae (Lamiaceae) family. It accumulates many biologically active substances (phenolic compounds, flavonoids, essential oil, alkaloids). Leonurus cardiaca L. is a perspective herb of its antiarrhythmic, hypotensive, sedative, antiinflammatory, antibacterial and antioxidative effect. The aim of this study – to identify components of essential oil, content of phenolic compounds and antioxidant activity in motherwort (Leonurus cardiaca L.) raw material, collected from the different places of Lithuania and to compare their distribution in leaves, stems and grass. Tasks – to identify Leonurus cardiaca L. components of essential oil by gas chromatography–mass spectrometry; to determine the total phenolic compounds, total flavonoid content and DPPH radical scavenging activity by spectrophotometry and to compare the distribution of these active compounds in different organs of the plant and sample, collected from the different places of Lithuania; to assess the individual phenolic acids and flavonoids impact on the antioxidant activity of extracts, using postcolumn high performance liquid chromatography (HPLC)-DPPH method. Germacrene D, α-humulene, β-caryophyllene, trans-verbenol, β-cubebene, limonene are the major essential oil components of Leonurus cardiaca L., their content by the total area of the peaks in the different samples of the raw material were determined from 27,8 x 106 to 11,8 x 106. The leaves... [to full text]

Tyrimo metodai: Spektrofotometrinis flavonoidų nustatymas naudojant aliuminio chloridą, fenolinių junginių nustatymas Folin-Ciocalteu metodu, antioksidacinio aktyvumo nustatymas ABTS ir DPPH metodais, chlorogeno rūgšties nustatymas efektyviąja skysčių chromatografija. Tyrimo tikslas: palyginti flavonoidų, fenolinių junginių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo skirtumus kelių Rosaceae Juss. šeimos rūšių lapų žaliavose. Tyrimo uždaviniai: spektrofotometriškai nustatyti flavonoidų ir fenolinių junginių kiekį, chromatografiškai - chlorogeno rūgšties kiekį kelių Rosaceae Juss. augalų šeimos rūšių lapuose iš skirtingų Kauno apskr. augaviečių; spektrofotometriškai DPPH ir ABTS metodais nustatyti tirtų žaliavų antioksidantines savybes; palyginti kelių aviečių lapų arbatų iš vaistinės ėminių sudėtį ir antioksidacines savybes. Išvados: kiekybiškai turtinga sudėtimi pasižymėjo žemuogių lapai, nustatyta stipri bendro flavonoidų kiekio ir antioksidacinio aktyvumo koreliacija. Vidutiniškai fenolinių junginių gudobelių lapų žaliavose nustatyta 1,18 karto daugiau, nei žemuogių lapų žaliavose ir 3,18 karto daugiau, nei aviečių lapų žaliavose. Nustatyti antioksidantinio aktyvumo skirtumai: žemuogių lapų DPPH laisvųjų radikalų surišimo geba buvo 1,81 karto didesnė nei aviečių lapų ir 1,67 karto didesnis, nei gudobelių lapų. Aviečių lapų ABTS trolokso ekvivalentas buvo 1,01 karto didesnis nei žemuogių ir gudobelių lapų. Didžiausias vidutinis chlorogeno rūgšties kiekis nustatytas gudobelių... [toliau žr. visą tekstą] / Research methods: spectrophotometric determination of flavonoids using aluminum chloride, determination of phenolic compounds using Folin - Ciocalteu method, determination of antioxidant activity using ABTS and DPPH tests, determination of chlorogenic acid using high performance liquid chromatography. The aim: to compare flavonoids, phenolic compounds, chlorogenic acid contents and antioxidant activity in raw leaf materials of some Rosaceae Juss. family species. Objectives of the study: to determine flavonoids, phenolic compounds and chlorogenic acid content in leaves of some Rosaceae Juss. plant species from different locations of Kaunas county; to determine antioxidant properties of tested raw leaf materials with DPPH and ABTS methods; to compare a composition and antioxidant properties of some different raspberry leaf teas from the drugstore. Conclusions: The highest total flavonoid content average was measured in strawberry leaves, with strong correlation between total flavonoid content and antioxidant activity. The phenolic compounds content average of hawthorn leaves was 1.18 times higher than average of strawberry leaves and 3.18 times higher than average of raspberry leaves. The antioxidant activity differences depended on the method: DPPH free radical scavenging ability of strawberry leaves was 1.81 times higher than ability of raspberry leaves and 1.67 times higher than ability of hawthorn leaves. The ABTS trolox equivalent average of raspberry leaves was 1.01... [to full text]

Siekiant efektyvaus propolio fenolinių junginių poveikio odoje, svarbu sumodeliuoti veiksmingai šiuos junginius atpalaiduojančias ir tiekiančias į odą puskietes sistemas su propolio produktais. Darbo tikslas – pagrįsti puskiečių formų su propolio produktais modeliavimo principus, optimizuoti eksperimentines puskietes formas ir suformuluoti kokybės modelį, remiantis biofarmaciniais tyrimais. Įvertinta atskirų fenolinių rūgščių (vanilo, kavos, p-kumaro, ferulo rūgšties) ir vanilino skvarba į žmogaus odą ex vivo iš vandeninės propolio ištraukos ir eksperimentinių propolio puskiečių formų: tepalo, vanduo-aliejus tipo kremo, hidrogelio, aliejus-vanduo tipo gelifikuoto kremo. Patvirtintas aktyvus puskietės sistemos vaidmuo, atpalaiduojant ir darant įtaką propolio veikliųjų junginių skvarbai į odą. Įvertintas tirtų fenolinių junginių pasiskirstymas odos sluoksniuose (epidermyje ir dermoje), kuris susietas su skirtingu jų lipofiliškumu. Santykinai lipofiliniai junginiai (ferulo ir p-kumaro rūgštis) kaupėsi epidermyje, o santykinai hidrofiliniai junginiai (vanilo rūgštis ir vanilinas) migravo į dermą. Kavos rūgštis, kurios tirtuose propolio produktuose yra mažesnis kiekis negu kitų fenolinių rūgščių, nustatyta tik epidermyje. Pritaikytas eksperimentų planavimas vaisto formų sudėties optimizavimui. Optimizavimo parametrai leido prognozuoti propolio veikliųjų junginių atpalaidavimą iš tirtų puskiečių sistemų. / In order to achieve a desired effect of propolis phenolic compounds in the skin, it is important to develop semisolid systems with propolis products that would efficiently release and deliver these compounds into the skin. The aim of the study is to justify the modeling principles of semisolid formulations with propolis products, to optimize experimental semisolid formulations, and to formulate a quality model based on biopharmaceutical studies. The penetration of individual phenolic acids (vanillic, caffeic, p-coumaric, and ferulic) and vanillin from aqueous propolis extract and experimental propolis semisolid formulations (ointment, water-in-oil cream, hydrogel, and oil-in-water gelified cream) into the human skin ex vivo have been evaluated. An active role of the semisolid system in releasing and influencing the penetration of propolis active compounds into the skin has been confirmed. The distribution of investigated phenolic compounds in the layers of skin (epidermis and dermis) was evaluated and linked to different lipophilicity. Relatively lipophilic compounds (ferulic and p-coumaric acids) accumulated in the epidermis and relatively hydrophilic compounds (vanillic acid and vanillin) migrated to the dermis. Caffeic acid, which was present in analyzed propolis products at lower quantities as compared with other phenolic acids, was determined only in the epidermis. The design of experiments was applied for the optimization of the composition of dosage forms. Optimization... [to full text]

Thesis (M.S.)--Miami University, Dept. of Chemistry and Biochemistry, 2008. / Title from first page of PDF document. Includes bibliographical references.

Made available in DSpace on 2015-04-17T14:49:22Z (GMT). No. of bitstreams: 1 ArquivoTotal.pdf: 2749122 bytes, checksum: 0133f1478c7f201fb6e4243815f6e3dc (MD5) Previous issue date: 2013-02-26 / Coordenação de Aperfeiçoamento de Pessoal de Nível Superior - CAPES / Melipona semingra merrillae is a honey producing stingless bee species, whose honey properties are native to the Amazon Region, honey, honey whose properties are still poorly known. In the present study honey samples produced by Melipona seminigra merrillae in seven counties from Amazonas state Brazil, namely: Boca do Acre (BAJ), Pauni (PAU), Manaus (MAO), Rio Preto da Eva (RP), Lábrea (LAB), Maués (ME) and Coari (CO) were investigated. The study was performed studying the physic-chemical characteristics (pH, acidity, ash, proteins, hydroxymethylfurfural, and reducing sugars), thermal degradation profile, antioxidant activity, antimicrobial activity and profile of phenolic compounds. In the study of the antioxidant properties were prepared methanol extracts and ethyl acetate fractions of the honeys, in which samples were performed tests for the evaluation of the antioxidant activity (DPPH, ABTS, HO, β-carotene/linoleic acid system and FRAP). The data of the melissopalynological analysis characterized four of the seven honeys and monoflorals. In relation to the physic-chemical analyses, most of the parameters analyzed showed average values adequate for the human consumption, with the exception of moisture and reducing sugars. The thermogravimetric data showed that all the honey samples displayed a similar thermal degradation profile. As for the antimicrobial activities, the ethyl acetate fractions of the samples LAB, ME and CO presented the best results with minimal inhibitory concentration (MIC) varying from 256 to 512 μg.mL-1. The promising results of antioxidant activity found in honey, extracts and fractions can be explained by the presence of phenolic compounds: gallic acid, 3,4-dihydroxybenzoic acid, 4-hydroxybenzoic acid, trans-trans abscisic acid, cis-trans abscisic acid, vanillic acid, syringic acid, coumaric acid, cinnamic acid and the flavonoids taxifolin, naringenin, luteolin and catechol, whose presence in Brazilian honeys is reported for the first time. Taxifolin was identified in all the samples, in contents ranging from 3.87 to 67.2 mg/100g of honey, suggesting that it is a phenolic indicator for the honeys produced by the species. The total phenolic contents were expressive for the evaluated samples, what could support the consumption of these honeys as a functional food. / Melipona semingra merrillae é uma espécie de abelha sem ferrão, nativa da Região do Amazonas, melífera, cujas propriedades do mel ainda são pouco conhecidas. Neste estudo foram analisadas amostras de mel produzidas por Melipona seminigra merrillae em sete municípios do Estado do Amazonas: Boca do Acre (BAJ), Pauni (PAU), Manaus (MAO), Rio Preto da Eva (RP), Lábrea (LAB), Maués (ME) e Coari (CO). Quanto à origem botânica, características físico-químicas (pH, acidez, cinzas, proteínas, hidroximetilfurfural, atividade de água e açúcares redutores), perfil de degradação térmica, atividade antioxidante (DPPH, ABTS, HO, sistema β-caroteno/ácido linoléico e FRAP), atividade antimicrobiana, conteúdo e perfil de compostos fenólicos. Os dados da análise melissopalinológica caracterizaram quatro dentre os sete méis analisados como monoflorais. Com relação às análises físico-químicas os resultados revelaram que a maioria dos parâmetros físico-químicos investigados apresentou valores médios adequados para o consumo humano, o que possibilita a exploração deste produto. Os dados das análises termogravimétricas por sua vez indicaram que todas as amostras de méis têm o perfil de degradação térmica semelhante. Os resultados da atividade antioxidante mostraram-se promissores para os méis, os extratos e as frações. Quanto à atividade antimicrobiana as amostras LAB, ME, e CO apresentaram melhores resultados. Na determinação do perfil fenólico foram identificados os seguintes compostos: Ácido gálico, 3,4-di-hidroxibenzóico, 4-hidroxibenzóico, catecol, Trans-trans- abscísico, Cis-trans- abscísico, vanílico, siríngico, salicílico, cumárico, cinâmico, e os flavonóides taxifolina, naringenina e luteolina, o que justifica a atividade antioxidante relevante do mel. A taxifolina foi identificada em todas as amostras com teores variando de 3,8 mg/100g a 67,2 mg/100g de mel, sugerindo ser um indicador fenólico dos méis produzidos pela espécie. Ao nosso conhecimento este é o primeiro relato do composto fenólico catecol em mel. Os teores de conteúdo de fenólicos totais foram bastante expressivos para todas as amostras avaliadas, o que poderia fundamentar o consumo destes méis como alimento funcional.

L’acide carnosique (CA) et le carnosol (CARN), deux diterpènes spécifiques des Lamiacées, sont en abondance dans le romarin. Le CA extrait de cette plante est largement utilisé dans l’industrie pour ses propriétés antioxydantes portées par le groupe catéchol. Malgré beaucoup d’applications, les rôles et les modes d'action de ces composés in planta n’ont reçu que peu d’attention. Des analyses par HPLC-UV et imagerie d’autoluminescence révèlent que le CA et le CARN protègent les lipides contre des oxydations in vitro par les ERO. Lors de la préservation des lipides, des analyses de MS indiquent que le CA est oxydé en une variété de dérivés alors que le CARN résiste. L’utilisation d’une sonde de spin et de la spectroscopie RPE montre que le CA est un piégeur chimique des ERO. L’action inhibitrice du CARN sur des oxydations de lipides induites in vitro ou in vivo indique que le CARN interfère avec le processus de peroxydation lipidique. Des études in vivo de deux variétés de romarin contrastées en CA exposées à un stress photooxydant montrent que le CA protège les lipides in planta. Une étude des variations de CA et de CARN en fonctions des facteurs abiotiques met en avant qu’une forte intensité lumineuse et des fluctuations de températures favorisent la réponse antioxydante du CA qui s’oxyde en CARN. Des analyses de RT-qPCR montrent que les facteurs abiotiques ne stimulent pas la voie de biosynthèse du CA. En condition de stress oxydant, le CA du romarin préserve les membranes par piégeage des ERO produisant des dérivés d’oxydation, dont le CARN, qui protègent aussi les membranes en bloquant la réaction en chaîne de la peroxydation lipidique. / Carnosic acid (CA) and carnosol (CARN), two diterpenes specific of the Lamiaceae, are highly abundant in rosemary species. CA extracted from rosemary is used by industries for its antioxidative features, endowed by it catechol group. Despite numerous applications, the role and the mode of action of CA in planta has received little attention. Analyses, using HPLC-UV and luminescence imaging revealed that CA and CARN protect lipids from in vitro oxidation by ROS. Upon ROS oxidation of lipids, MS analyses indicated that CA was oxidized into various derivatives while CARN resisted. Using spin probes and EPR detection, we confirmed that CA, rather than CARN, is a ROS quencher. The inhibitory effect of CARN on lipid peroxidation induced in vitro or in vivo indicated that CARN interferes with lipid peroxidation. In vivo studies of two rosemary varieties contrasted in their CA content exposed to photooxidative stress showed that CA protects lipids in planta. A study of CA and CARN variations in response to abiotic factors showed that high light and temperature fluctuations lead to CA oxidation into CARN. RT-qPCR analyses revealed that abiotic factors do not stimulate CA biosynthesis genes. Under oxidative stress condition, rosemary CA preserves biological membranes by ROS scavenging, hence producing a set of oxidative derivatives, including CARN, which protect biological membranes by blocking the lipid peroxidation chain reaction.