Disertacijoje nagrinėjama ankstyvoji Platono filosofija, kuriai lietuviškoje mokslinėje literatūroje iki šiol, deja, nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Nuo pat devynioliktojo šimtmečio dominuoja nuomonė, jog platoniškosios filosofijos pagrindas yra vadinamoji „idėjų teorija“, kuria remiantis sprendžiamos etinės, epistemologinės bei ontologinės problemos; nors pati ši „teorija“ susiformuoja tik viduriniojo laikotarpio dialoguose, yra manoma, jog jau „sokratiniame“ laikotarpyje išsikristalizuojančios etinės doktrinos suponuoja „grynųjų pavidalų“ egzistavimo teigimą. Disertacijoje šis stereotipas yra atmetamas ir, vadovaujantis Gregory Vlastoso idėjomis, pasiūloma alternatyvi dialogų interpretavimo perspektyva. Šiuo atveju platoniškosios filosofijos originalumas siejamas ne su tam tikra bendra „idealistine sistema“, bet būtent su specifine filosofinio tyrimo metodika. Pirmiausiai dėmesys sutelkiamas ties elenktikos metodu, kurį Vlastosas apibūdina kaip Sokrato (pagrindinio dialogų veikėjo) dažnai naudojamą priemonę nuneigti pašnekovo pradinę tezę, įrodant jos nesuderinamumą su kitomis pašnekovo išsakytomis nuomonėmis. Visgi logikos požiūriu elenktikos metodas nėra neproblemiškas: anot Vlastoso, elenktika neapsiriboja vien tik nuneigimu ir gali teikti pozityvių rezultatų, tačiau akivaizdu, kad jos kaip deduktyvaus metodo rezultatų vertė priklauso nuo prielaidų teisingumo, o Sokratas nenurodo aiškaus jų pasirinkimo kriterijaus. Tad nenuostabu, kad kai kuriais atvejais elenktika... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation treats Plato’s early philosophy which, unfortunately, till now didn’t receive due attention in Lithuanian scholarship. From the nineteenth century a belief dominates among scholars that so-called “theory of ideas” is a foundation of Platonic philosophy and that ethical, epistemological and ontological issues are considered on the basis of this “theory”; although the latter was explicitly formulated only in the dialogues of the middle period, scholars believe that even doctrines which took shape in the “Socratic” dialogues presupposes the assertion of the existence of “pure forms”. In the dissertation this stereotype is discarded and, following Gregory Vlastos’ ideas, an alternative perspective of the interpretation of dialogues is proposed. In this case, the originality of Platonic philosophy is related with a specific methodic of the philosophical investigation, not with certain general “idealistic system”. First of all, we focus on the method of elenchus which Vlastos describes as a device (constantly used by Socrates, the main character of the dialogues) to refute interlocutor’s primary thesis, demonstrating its inconsistency with his other beliefs. However, from the point of view of logic, this method isn’t unproblematic: according to Vlastos, elenchus does not confine strictly to the refutation and can provide positive results, but it is evident that the value of its results depends on the veracity of its premises (because elenchus is deductive... [to full text]

Statistikos duomenimis, 15-20 proc. Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Vis daugiau žmonių nevaisingumą laiko liga ir siekia jį „išgydyti“ šiuolaikinėmis technologijomis, kurių dažna prieštarauja Bažnyčios mokymui. Krikščioniškosios antropologijos požiūriu, naujos gyvybės sukūrimas yra prokreacijos aktas, kai lytiniu aktu, kylančiu iš meilės santuokoje, pradedamas ir pagimdomas kitas asmuo, orumu ir verte prilygstantis savo tėvams. Negali būti meilės be vaikų (dirbtinai užkertant kelią naujos gyvybės atsiradimui) ir vaikų be meilės (kai santuokinį lytinį aktą atstoja technologijos). Žmogaus gyvybė yra šventa iš prigimties, todėl Bažnyčios mokymas, siekdamas pagelbėti nevaisingoms šeimoms, visų pirma siekia apsaugoti žmogaus, kaip unikalaus individo orumą, kilnumą bei vertingumą. Nevaisingumas – būklė, kai pora nepastoja arba moteris nesugeba išnešioti ir pagimdyti sveiko vaiko – kelia daug emocinių ir psichologinių problemų. Nevaisingumą dažnai lemia psichosomatinės priežastys, jam turi įtakos aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas. Aiškintis nevaisingumą sukeliančias priežastis svarbu dėl nevaisingumo prevencijos. Bažnyčios mokymui neprieštaraujantis etiškas vaisingumo gydymas – Naprotechnologija, kuri remiasi Kreitono vaisingumo pažinimo modeliu. Šeimai, trokštančiai susilaukti palikuonių, kartais pakanka pažinti savo vaisingumą. Nevaisinga Katalikų šeima patiria dvasinę krizę, įtampą, jai kartais sunku surasti savo vietą bendruomenėje. Labai dažnai stinga reikalingos... [toliau žr. visą tekstą] / Statistics show that 15-20 % of Lithuanian families are unable to bear children. More and more people think about infertility as a condition and seek to “cure” it with the help from modern medical technologies, which are often in conflict with the Church's teaching. From Christian anthropologic point of view, the creation of new life is the act of procreation: when during sexual act caused by love in marriage another person who equals in dignity and merit to his or her parents is conceived and given birth. There can’t be love without children (artificially preventing the emergence of new life), and children without love (technological intervention which replaces the conjugal sexual act). Human life is sacred by nature. Therefore, the Church’s teaching in order to help infertile families especially strives to protect the human being as a unique individual with dignity and merit. Infertility is biological inability of a person to contribute to conception and also state of a woman who is unable to carry a pregnancy to full term. It causes a lot of emotional and psychological problems. Psychosomatic reasons of infertility are often influenced by environmental factors and lifestyle. To understand infertility causes is important for the prevention of infertility. NPT (Natural Procreative Technology), ethical infertility treatment based on Creighton Model FertilityCareTM System, does not contradict with the teachings of the Catholic Church. Sometimes the fertility awareness is... [to full text]

Bakalauro darbe siekiama ištirti pradinių klasių mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimus naminių gyvulių pažinimo srityje. Tyrime dalyvavo pradinių lavinamųjų klasių mokiniai, kuriems nustatytas vidutinis ir žymus intelekto sutrikimas. Interviu dalyvavo pedagogai, ugdantys mokinius, turinčius didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Iš viso apklausti 30 mokinių ir 6 pedagogai. Buvo parengtas tyrimo instrumentas – klausimynas. Individualia anketine apklausa siekta atskleisti mokinių požiūrį į naminius gyvulius, turimas gamtamokslines žinias ir supratimą apie juos. Norėta ištirti, kokias mokiniai turi vertybines nuostatas naminių gyvulių atžvilgiu, pateikiant klausimus apie mokinių elgesį su artimiausioje aplinkoje esančiais gyvūnais. Tyrinėtas ugdytinių gebėjimas išvardinti naminių gyvulių pavadinimus (pagal sąvoką Naminiai gyvuliai), gebėjimas pamėgdžioti jų skleidžiamus garsus (pagal pateiktą pavadinimą), mokėjimas pavadinti naminius gyvulius apibendrinančiu žodžiu. Siekta sužinoti, koks mokinių supratimas apie naminių gyvulių sandarą (prašant parodyti ir pavadinti kūno dalis) ir funkcijas, poreikius bei svarbą žmogui. Gauti rezultatai parodė, kad dauguma pradinių klasių mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vardina pagal duotą sąvoką 1-3 naminių gyvulių pavadinimus; paveikslėliuose geriausiai atpažįsta ir pavadina katę ir šunį, karvę, arklį bei kiaulę. Didžioji dalis ugdytinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Bachelor's paper aims at examination of the achievements of primary school pupils with severe and very severe educational needs in the field of domestic animal cognition. Pupils of primary school with established average and significant intellectual disabilities participated in the research.. Educators teaching the pupils with severe and very severe special educational needs participated in an interview. In total, 30 pupils and 6 educators have been interviewed. We have prepared a research instrument - a questionnaire. By means of an individual questionnaire survey, we aimed to reveal the attitude of the pupils towards domestic animals, their knowledge available of the natural sciences and their awareness of them. The aim is to investigate what moral values the pupils have in respect of domestic animals by giving questions about the behaviour of the pupils with the animals in their immediate environment. We have investigated an ability of the pupils to list the names of domestic animals (under a concept of Domestic Animals), their ability to imitate their sounds (according to a given name), and their skills to name the domestic animals by a generalising word. We aimed at finding out what is the pupils' understanding of the structure of the domestic animals (by asking to show and name their body parts) ) and the functions, as well as their importance for people. The obtained results have shown that the majority of the primary school pupils with severe and very severe... [to full text]

Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 986 patvirtintuose Lietuvos muzikos ir meno mokyklų programiniuose reikalavimuose pradinio 1–3 klasių muzikavimo programoje nurodoma, kad vietoje iki tol dėstyto solfedžio dalyko bus dėstomas dalykas „Muzikos raštas ir kultūros pažinimas“. Šio dalyko tikslas – lavinti muzikinę klausą integruojant solfedžio, muzikos kūrinių klausymosi ir muzikos istorijos elementus. Tačiau ministerija iki šiol nėra pateikusi nei šio naujai įvesto dalyko programos, nei kokių nors rekomendacijų ko ir kaip per šio dalyko pamokas mokyti, o muzikos ir meno mokyklų mokytojai dažniausiai naudojasi savo pačių skubotai parengtomis programomis. Todėl šio magistro darbo autorė ėmėsi šį dalyką tyrinėti, siekdama išsiaiškinti dabartinę dalyko dėstymo ir pedagogų požiūrio į įvairius jo aspektus situaciją, taip pat suformuoti optimalaus dalyko turinio, pamokų sandaros bei mokymo metodų variantų modelį, pasiūlydama savo sudarytą autorinę programą. Tyrimo objektas – „Muzikos rašto ir kultūros pažinimo“ dalykas muzikos ir meno mokyklų pradiniame etape. Tyrimo tikslas – ištyrus dalyko „Muzikos raštas ir kultūros pažinimas“ dėstymo tendencijas muzikos bei meno mokyklų pradiniame etape, sukurti autorinę programą, skirtą optimizuoti šio dalyko dėstymą. Tyrimo uždaviniai: 1) ištirti „Muzikos rašto ir kultūros pažinimo“ dalyko prioritetines kryptis pradiniame ugdymo etape ir veiksnius, turinčius įtakos jų optimizavimui; 2) ištirti mokytojų požiūrį į... [toliau žr. visą tekstą] / According to the Minister’s of Education order No. 986 from the 30th of May, 2002 in the programs’ requirements for Lithuanian music and art schools for early (1–3) classes pupils the subject “Music Literacy and Music Culture Cognition” was established instead of former solfeggio subject. The goal of this subject is to develop children’s musicality while integrating solfeggio elements, listening to the music creations and the elements of music history. However the Ministry of Education has not yet presented neither the program of this new subject nor any recommendations concerning the content of lessons, that is why up to this time music and art schools teachers use there own programs which often are being prepared hastily and superficially. Therefore the author of this master work decided to investigate this subject in order to reveal the actual contemporary situation of teaching peculiarities and to research the teacher’s attitudes towards various aspects of this new subject. Moreover her aim was to create the pattern of subject content, structure of lessons and teaching methods by introducing the subject program of her original composition. The subject of the research: “Music Literacy and Music Culture Cognition” teaching in music and art schools in the contemporary stage. The aim of the research: to create the original program designed to optimize the teaching of this subject on the ground of “Music Literacy and Music Culture Cognition” subject content and teaching... [to full text]

Tyrimo tikslas – tirti ir analizuoti paauglių emocijų pažinimo, emocijų valdymo bei psichologinių ir socialinių sunkumų sąsajas. Tyrime dalyvavo 212 paauglių (98 vaikinai ir 114 merginos, iš jų 96 – kaimo gyventojai, 116 – miesto), nuo 14 m. iki 17 m. Naudotos metodikos – Jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (YSR 11/18), Emocijų pažinimo klausimynas (Emotion Awareness Questionnaire, EAQ-30) bei Jaunuolių emocijų valdymo skalė (Juvenile Emotion Management Scale, JEMS). Rezultatai: Paauglių emocijų pažinimo, jų valdymo ir emocinių sunkumų sąsajos: nerimastingumas, depresiškumas, užsisklendimas bei somatiniai skundai yra susiję su blogu emocijų skyrimu ir verbalizacija bei emocijų fizine išraiška; blogesnis emocijų atskleidimas kitiems susijęs su didesniu paauglių depresiškumu, nerimastingumu bei užsisklendimu; geresnis kitų žmonių emocijų supratimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su somatiniais skundais, o geresnė emocijų analizė – su užsisklendimu; nerimastingumas, depresiškumas siejasi su blogesniu tinkamu socialiniu reagavimu, netinkamų jausmų supratimu bei prastesne pagalba kitiems; paauglių netinkamų jausmų supratimas susijęs su didesniais somatiniais skundais. Emocijų pažinimas, jų valdymas ir elgesio sunkumų sąsajos: paauglių blogesnė emocijų fizinė išraiška bei emocijų skyrimas siejasi su taisyklių laužymu bei agresyvumu. Prastesnė emocijų verbalizacija susijusi su taisyklių laužymu, o blogas kitų žmonių emocijų pažinimas susijęs su agresyviu elgesiu; blogesnis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – explore and analyze the relationship between emotion awareness, emotion management and psychological and social problems of adolescents. Participants - 212 adolescents (98 male and 114 female, 96 – countryside, 116 – city), 14 - 17 years old. Measurement – Youth Self-Report (YSR 11/18), Emotion Awareness Questionnaire (EAQ-30,) and Juvenile Emotion Management Scale (JEMS). Results: The relationship between emotion awareness, emotion management and emotional problems of adolescents: anxiety, depression and somatic complaints are related to worse differentiating emotions skills, verbal sharing of emotions, and bodily awareness skills; worse not hiding emotions skills are related to higher rates on anxiety, depression and withdrawal; better attending to others’ emotions skills have a statistically significant relationship with somatic complaints, o better analysis of emotion skills – with withdrawal; anxiety, depression is related to worse less appropriate feelings to a given social setting skills, acknowledge an inappropriate feelings and worse acting helpfully to others; worse acknowledge an inappropriate feelings is relates to more somatic complaints. The relationship between emotion awareness, emotion management and behavior problems of adolescents: worse bodily awareness skills and differentiating emotions skills are related to rule-breaking behavior and aggressive behavior. Worse verbal sharing of emotions skills are related to rule-breaking behavior and worse... [to full text]

Ugdymo proceso kaita, apimanti pakitusį ugdymo turinį, naują požiūrį į besimokantįjį, žinių sistemą, kintantis šeimos požiūris į mokyklą, informacijos gausa, reikalauja ir naujų turinio perteikimo būdų, tad kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti IKT (informacinės komunikacinės technologijos ir IMM (inovatyvūs mokymo metodai). Šiame darbe laikysime, kad informacinės komunikacinės technologijos - tai (skaitmeninių) būdų ir priemonių visuma, kuriomis ugdymo tikslais kuriama, renkama, saugoma, transformuojama ir skleidžiama informacija. Teorinėje dalyje pristatoma informacinių technologijų evoliucija ir revoliucija, apžvelgiamas atskirų užsienio šalių IKT naudojimas praktikoje. Taip pat aiškinamasi apie IKT naudojimą pradinėse klasėse per IKT taikymo rekomendacijas; mokytojo funkcijas, vaidmenis ir metodų įvairovę; vertinant mokinių pasiekimus ir palaikant ryšius su tėvais. Analizuojama IKT taikymas pasaulio pažinimo kurse per kompiuterines mokymo priemones lietuvių kalba ir jų naudojimo galimybes bei per tarptautinių IKT išteklių elektroninę struktūrą. Šiuo darbu buvo siekiama išsiaiškinti, ar inovatyvūs mokymo(si) metodai – šiuolaikinius pedagogikos lūkesčius atitinkantys veiksmingi ugdymo metodai? Buvo iškeltas darbo tikslas – apžvelgus IKT ir IMM naudojimo pasaulinę patirtį ir išsiaiškinus Lietuvos situaciją šiuo klausimu... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the process of education, relied on the changed educational content, new approach towards learner, systems of knowledge, changing families‘ overview to school, the profusion of information requires new methods of content imparts. So every teacher seeks’ his lessons to be more interesting, helpful in realizing educational material as well as helping in development of learners creativity and willingness of news. These aims might be accomplished by using ICT (informational communication technologies) or IEM (innovative educational methods). In the frames of this work informational communication technologies are integer of ways and measures with witch information is collected, stored, transformed and spread as the aim of educational process. Theoretical part of the work present evolution and revolution of information technologies, examples of various use of ICT in foreign counties. It also reveals main ways of ICT use in elementary school: in evaluation of learners knowledge and getting into contact with parents. ICT use possibilities in lessons of natural science by using Lithuanian language and it’s use possibilities and international ICT base. This work was aimed to reveal whether innovation educational methods correspond with the expectations of modern pedagogy. The goal of the work after analysis of ICT and IEM (it’s international examples and Lithuanian experience in this field) – promote research, that would allow us to evaluate given educational methods and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė ekologinio vaiko pažinimo ir vertinimo modelio sampratos, raiškos dokumentuose, vaikų raidos ypatingumų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių įvertinimo pokyčių analizė. Empirinėje darbo dalyje nagrinėjami prioritetai, kuriuos teikia specialistai vertindami ir ugdydami vaiką, tėvų pasirengimas teikti informaciją apie savo vaiką, ekologinio požiūrio taikymo prioritetai ir teorinių nuostatų į vaiko pažinimą raiška praktikoje. Iškeltos hipotezės, kad specialistų teorinės nuostatos į vaiko pažinimą ir ugdymą grindžiamos ekologinio sisteminio modelio elementais, kurie praktikoje gali būti keičiami tradiciniu vaiko vertinimo modeliu bei, kad specialistų diskusijos grupėje, refleksijos bei tinkamas teorinis ir praktinis pasirengimas leidžia pažinti vaiką šeimos kontekste. Anketinės apklausos bei sutelktos grupės metodais atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti specialistų nuostatas į vaiko pažinimą, vertinimą ir ugdymą, šių nuostatų raišką praktikoje bei jų sąsajas su ekologiniu sisteminiu požiūriu, ir pateikti vaiko pažinimo šeimos kontekste praktinį modelį. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, Kruskal- Wallis neparametrinio testo) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 112 darželių ir 39 ankstyvosios reabilitacijos tarnybų specialistai bei 106 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Vertindami ir ugdydami ankstyvojo ir ikimokyklinio amžiaus vaiką, turintį specialiųjų poreikių, specialistai... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of the ecological systemic model conception and it‘s expression in the official documents, as well as the changes in the process of identification and assessment of children special needs/special educational needs have been analyzed and presented in the master thesis. In the empirical part of the paper the professional priorities in childs‘ assessment and education, parents preparedness to share information with professionals about their child, priorities of ecological approach used, as well as attitudes towards the child in a practice have been analyzed and described. Hypothesis has been formulated that theoretically the professionals‘ attitudes towards a child, towards the recognition of his/her developmental peculiarities as well as towards the training are based on the elements of ecological systems approach. However in the educational practice the elements of ecological model can be combined with the elements of traditional child‘s estimation model. Discussions in a focus groups, reflections and relevant theoretical and practical preparedeness enable professionals to know the child in the context of his/her family. The research has been based on the methods of questioning in written as well as on focus group method. The main purpose of the inquiry was to evaluate professionals’ attitudes towards the assessment and the education of the child as well as the expression of these attitudes in the practice and their links with ecological systemic... [to full text]