Darbo tikslas – įvertinti skubios pagalbos skyrių pacientų lūkesčius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti pacientų bendravimo su personalu lūkesčius; 2. Įvertinti pacientų laiko, kurį tikisi praleisti skubios pagalbos skyriuje, lūkesčius; 3. Nustatyti teikiamos pagalbos pirmumo bei informacijos valdymo lūkesčius; 4. Palyginti skirtingai savo sveikatos būklę vertinančių pacientų lūkesčius. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – skubios pagalbos skyrių pacientų lūkesčiai. Atlikta anketinė 411 pacientų, kurie 2008 02 25 – 2008 04 22 laikotarpiu naudojosi KMUK skubios pagalbos skyriaus paslaugomis, apklausa. Statistinė analizė atlikta naudojant “SPSS for Windows 13” programinį paketą. Rezultatai. Daugumai (65,7 – 94,6 proc.) pacientų svarbūs ir labai svarbūs buvo tiesioginio bendravimo su personalu aspektai. Mažiau svarbūs buvo netiesioginio bendravimo aspektai (38,4 – 42,6 proc.). 47,9 proc. respondentų nuomone, pacientai apie laukimo laiką turėtų būti informuojami kas 15 min. ir 41,8 proc. nuomone – kas 30 min. 48,7 proc. pacientų tikėjosi SPS praleisti iki 1 val., 31,6 proc. – nuo 1 iki 2 val. ir 16,3 proc. – nuo 2 iki 4 val. 64,7 proc. pacientų nuomone, pirmiausiai turėtų būti apžiūrėti sunkiausios būklės pacientai, 26,8 proc. - kenčiantys didžiausią skausmą ir 8,3 proc. - atvykę greitosios pagalbos automobiliu. 58,2 proc. respondentų nuomone, sveikatos kortelė iš šeimos gydytojo turėtų būti nedelsiant prieinama SPS gydytojui neklausus jų sutikimo, o 35 proc. - su paciento sutikimu... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to evaluate patients expectations at emergency departments. Objectives: 1. To evaluate patients expectations regarding staff communication; 2. To evaluate waiting time expectations of the patients; 3. To evaluate the triage process and information management expectations; 4. To compare the expectations of patients with different self-rated health conditions. Methods. The subject of the research is patient expectations of emergency departments. Questionnaire survey was carried out among 411 patients who used the services of the emergency department of the Kaunas University Medical Hospital during the period of 25 02 2008 - 22 04 2008. The statistical analysis was performed by using the software SPSS for Windows 13. Results. The aspects of the direct staff communication were important or very important for the majority of the patients (65.7 – 94.6%). Less important were the aspects of indirect communication (38.4 – 42.6%). 47.9% of the respondents thought that patients must be informed of their waiting time every 15 minutes and 41.8% of respondents felt that patients must be updated every 30 minutes. 48.7% of patients expected to spend in emergency department up to 1 hour, 31.6% believed it would take from 1 to 2 hours and 16.3% of patients felt the length of stay there should be from 2 to 4 hours. 64.7% of patients believed that the patients with the most severe health problems should be seen first, 26.8% thought that these must be the patients suffering... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su savo gydytoju psichiatru, jo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. Tyrime dalyvavo: 140 įvairiomis psichikos ligomis sergančių pacientų (66 vyrai ir 74 moterys), besigydantys VŠĮ. Pakaunės PSPC. Šio darbo naujumas bus surasti ir parodyti sociodemografinius, klinikinius veiksnius, kurie daro įtaką pozityvesniam požiūriui į vaistus ir atsakingesniam jų vartojimui. Taip pat surasti psichikos ligomis sergančių asmenų subjektyviai vertinamo santykio su gydytoju psichiatru ir gydytojo nurodymų laikymosi bei pasitenkinimo sveikatos priežiūros paslaugomis sąsajas. / The aim of the research is to evaluate the connection among the subjectively perceived relationship with one’s doctor psychiatrist, adherence to his/ her instructions and the satisfaction with the services provided by the healthcare institution from the point of view of individuals suffering from psychiatric illnesses. 140 patients (66 males and 74 females) with various psychiatric illnesses treated at Public Enterprise Pakaunė PSPC (Primary Healthcare Center) took part in the research. The novelty of this paper lies in the identification and highlighting of socio demographical and clinical factors contributing to a more positive attitude towards medication and its more responsible consumption. Besides, the discovery of the connection among the subjectively evaluated relationship with the treating doctor psychiatrist from the point of view of patients with psychiatric illnesses, adherence to his/ her instructions and satisfaction with the services provided by a healthcare institution is also innovative.

The purpose of the research – to evaluate satisfaction of patients expectations in Vilnius emergency university hospital. The object of the research. In-patient expectations in Vilnius emergency university hospital. The hypothesis of the research- patient’s expectations are not successfully satisfied because of the organizational problems, their analysis is useful in order to make better organizational work. Conclusions. Patient's expectayions satisfaction is influenced by the structure of resources in healthcare organization and person's (patient's) individual characteristics.

Darbo tikslas. Atskleisti LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikoje dirbančių šeimos gydytojų ir besilankančių pacientų požiūrį į gydytojo medicininės konsultacijos tikslus ir pacientui skirto laiko panaudojimą apsilankymo metu.
Uždaviniai: 1.Atskleisti gydytojų ir pacientų požiūrį į medicininės konsultacijos tikslus; 2.Atskleisti gydytojų ir pacientų lūkesčius, susijusius su gydytojų/pacientų elgesiu konsultacijose; 3.Išryškinti pagrindinius veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinius; 4.Atskleisti ir aptarti šeimos gydytojo konsultacijai skirto laiko panaudojimo optimizavimo galimybes.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – LSMU Kauno klinikų šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojai ir klinikos pacientai. Tyrimas atliktas pagal kokybinio tyrimo metodologiją. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo analizė atlikta naudojant teminės analizės metodą.
Rezultatai. Tyrimo metu atsiskleidė, kad kreipdamiesi į šeimos gydytoją pacientai tikisi gauti gydymą ir pagalbą įveikiant ligą. Gydytojams pagrindinis tikslas yra suteikti pagalbą. Paaiškėjo, kad gydytojai tikisi iš pacientų bendradarbiavimo ir pasitikėjimo, o pacientai – dėmeso pacientui kaip asmeniui bei jo problemai ir galimybę gauti reikiamą informaciją. Atskleidėme, kad veiksmingo gydytojo konsultacijos laiko panaudojimo kliuvinių yra tarpasmeninėje gydytojo ir paciento sąveikoje bei netobuloje sveikatos priežiūros... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study. Reveal general practitioners' and outpatients' attitude to aims of medical consultation and to outpatients' given time use effectiveness during visitation at Clinic of Family Medicine, LUHS Kaunas Clinics. Objectives: 1. Reveal general practitioners’ and outpatients’ attitude to aims of medical consultation; 2. Reveal general practitioners’ and outpatients’ expectations which are related to their behaviour during consultation. 3. Emphasize main obstacles of effective physician’s consultation. 4. Reveal and discuss the given time use optimization opportunities for general practitioners’ consultation. Methodology of the study. Object of the study – general practitioners and outpatients at Clinic of Family Medicine, LUHS Kaunas Clinics. The study was conducted by qualitative research methodology. The data was collected using a semi-structured interview method. The study was examined using thematic analysis. Results. The study revealed that patients who see a general practitioner expect to receive treatment and assistance to overcome a disease. The main aim of general practitioners is to give assistance to patients. It was identified that physicians expect cooperation and trust from patients while patients - attention to their complaints and to be treated as individual persons as well as to receive the necessary information. We have estimated that obstacles of the effective use of medical appointments are interpersonal physician-patient interaction and... [to full text]