Subject of investigation is the name of the colour. Task of investigation: to disclose refinements of using the colour names, the meaning added by colour to collocation of phraseological units and function of the colour in the phraseological units and collocations by comparing Russian and Lithuanian collocations and phraseological units having colour name in their composition. In order to perform the task, 80 prhaseological units in Russian, 135 in Lithuanian and 200 collocations in the both languages were collected. In the practical part we analysed usage of the colour names found in the phraseological units and collocations, established the meaning and connotation granted by colour meaning in a word combination. Phraseological units were allocated into the following four groups: 1. Phraseological units, similar in their meanings and component compositions; 2. Phraseological units, similar in their meanings but differing in component compositions; 3. Phraseological units, different in their meanings but similar with component compositions; 4. Phraseological units, different in their meanings and component compositions. Collocations were allocated as follows: 1. Collocations with the meaning, describing human feelings; 2. Collocations, describing life realities; 3. Collocations, describing appearance of a person; 4. Collocations, describing nature; 5. Collocations, describing historical past or today’s topicalities; 6. The rest collocations (specific to a single language... [to full text]

Lietuvoje yra apie 300 miestų ir miestelių. Lietuvių kalbos žodynuose fiksuota 370 gyventojų pavadinimų (įtraukiami dariniai pagal tarmines ir topografines vietoves). Dauguma šių gyventojų pavadinimų yra ir moteriškosios giminės, todėl galima teigti, kad apytiksliai lietuvių kalbos žodynuose yra apie 740 gyventojų pavadinimų. Lietuvos gyventojams pagal kilmės ir gyvenamąją vietovę vadinti vartojami du būdai: nusakomasis ir darybinis. Nusakomieji pavadinimai esti ne vienažodžiai, bet sudaryti iš kelių žodžių, t. y. junginiai. Jie būna dviejų rūšių: 1) kelių daiktavardžių, kurių vienas yra vietovardžio kilmininkas (norint tiksliai nusakyti asmens gimimo ar gyvenamąją vietą). Pvz.: Aš pati esu Švėkšnos gimimo LKŽ III 308 (Šv). Ji Nemunaičio parapijos gimimo Alv. 2) junginiai su prielinksniais. Pvz.: Ar iš tolo esi kilimo? – Kilimo aš iš Švėkšnos LKŽ V 778 (J. Jabl). Jis paeina iš Kybartų LKŽ II 1093 Šnekamojoje kalboje asmens gyvenamoji vieta dažniau nurodoma nusakomuoju būdu. Todėl galima teigti, kad šis būdas yra senesnis, tarminis. Darybinių pavadinimų skyriuje analizuojami asmenų pavadinimai pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, t. y remtasi tikrinių gyvenamųjų vietų vardais. Taigi derivaciniai vienažodžių Lietuvos gyventojų pavadinimų būdai yra tokie: 1) daiktavardiniai priesagų vediniai, pvz.: pakruojietis, -ė, veliuonytis, -ė, salantiškis, -ė. 2) daiktavardiniai galūnės -is vediniai, pvz.: ariogalis, -ė, šeduvis, -ė, širvintis, -ė. Visoje Lietuvoje, gal kiek mažiau... [toliau žr. visą tekstą] / Names of places or geographical names plany an important part in our living and cultural surroundings. Geographical names help us to identify the location, its features, good and bad sides, which were or are seen by people living there. The shosen topic „Lithuanien and Latvian Citizens‘ Names“ (Comparatyve aspect) is actuale, because people‘s names are litlle researched. In bilingual Lithuanian – Latvian dictionaries this topic is not researched either. The aim of the work is to examine and deseribe citizens‘ names which are fixed in Lithuanian dictionaries and compare them with Latvian citizens‘ names. The material was being analysed by using word building analysis, mathematic methods. The examples were analysed by analytical, descriptyve and coparatyve methods. There are about 300 towers and seflements in Lithuania. In Lithuanian dictionaries are 370 citizens‘names fixed (compounds from dialects and topographic places being included). The majority of these citizens‘ names are of feminina genda thes we can slate that aproximately there are 740 citizens‘ names there. Lithuanian people according to their origin and living place are named in two ways: descriptive and compound. Descriptyve names are made of a few words, i. c. they are compounds. Lithuanian people‘s names are made not only from geographical names and words used in dialectical areas but from topographical objects too Names of such Type are mostly understandable to local people of a concrete area, especialy if the... [to full text]

SUMMARY The names of colours in the Lithuanian dialects have not been investigated at all; therefore, the topic of the present work for Master of Arts “The Names of Colours in Dialects” is relevant and important. The aim of the work is to investigate and describe the names of colours in dialects. The main objectives of the work: 1) to identify the frequency of the use of the names of colours; 2) to identify the kind of things the characteristic colour of which is marked by the names of colours; 3) to identify the semantic contents of the names of colours. The methods of the work: descriptive, statistical, the method of semantic analysis. The material has been selected from 6 dialectal dictionaries: “Dictionary of Daukšiai Region” by V. Labutis; “Dictionary of Druskininkai Dialect” by G. Naktinienė, A. Paulauskienė, V. Vitkauskas; “Dictionary of Lazūnai Dialect” by J. Petrauskas, A. Vidugiris, “Dictionary of North East Dūnininkai Subdialects” by V. Vitkauskas; Vol. 1 and Vol. 2 of “Dictionary of Zanavykai Subdialect” by R. Bacevičiūtė, G. Čepaitienė, V. Sakalauskienė, J. Švambarytė, K. Vosylytė; “Dictionary of Zietela Subdialect” by A. Vidugiris. The object of the work: 1) combinations in which certain two denotats are compared according to the common feature of a colour; 2) usually metaphoric combinations epithet + noun marking a characteristic feature (the combinations in which the name of a colour has a secondary meaning have been rejected); 3) metaphoric derivatives... [to full text]

Zusammenfassung Das Thema dieser Arbeit – ,,Die Namen der Fische Litauens“. Das Objekt ist die Rudel-, Familien-, Stamm- und Artennamen der Fische, die in den litauischen Gewässern zu Hause sind. Die Fischnamen sind linguistisch analysiert worden. Das Arbeitsthema ist aktuell, weil es nur einige Arbeiten solches Charakters zu finden sind. Unter Berücksichtigung des Objektes wurde auch das Ziel der Magisterarbeit formuliert – die Forschung der Fischnamen Litauens. Das Ziel dieser Arbeit könnte man am besten beim Erstellen folgenden Aufgaben erreichen: 1. Besprechung der Fischnamen nach den Regeln ,,Internationales zoologisches Kodexes der Nomenklatur“; 2. Feststellen, welcher Teil der Fischartennamen auf Litauisch besteht aus offiziellen Namenvarianten, ihren Synonymen und Varianten; 3. Das Analysieren der Fischnamenstruktur und deren Bildung; 4. Feststellen das Verhältnis zwischen den litauischen Fischarten und den Lehnwörtern; 5. Die Artenattribute untersuchen; 6. Motivierte Fischartenbenennungen in die semantischen Gruppen unterscheiden; 7. Das Vergleichen die litauischen Fischnamen mit den deutschen Fischnamen nach den erwähnten Aspekten; 8. Besprechung der Fischbenennungen im Litauischen (447), im Deutschen (159), im Russischen (116) und im Polnischen (115) unter dem ethnischen linguistischen Aspekt; In der Arbeit analysierten Fischnamen sind aus solchen Quellen wie: R.Krotas „Reinwässerige Fische Litauens“ (1971) und J.Virbickas,,Fische Litauens“ (2000). Die... [to full text]

Darbo tikslas – semantiniu aspektu ištirti ir aprašyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų maitinimo įmonių pavadinimus. Tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai: a) lietuviškus pavadinimus suskirstyti į semantines grupes; b) lietuviškus simbolinius pavadinimus suskirstyti į grupes pagal jų sandarą; c) aprašyti lietuviškų simbolinių pavadinimų semantinę raišką; d) išanalizuoti lietuviškų maitinimo įmonių pavadinimų konotacijas; e) aptarti surinktų simbolinių pavadinimų santykį su bendrine kalba. Tyrimui atlikti iš didžiausios Lietuvoje maitinimo ir pramogų srities interneto svetainės www.meniu.lt buvo surinkti 1096 įmonių pavadinimai: 596 Vilniaus, 292 Kauno ir 208 Klaipėdos. Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiausia yra pavadinimų, sudarytų iš vieno ar dviejų žodžių. Pavadinimų, sudarytų iš trijų ir daugiau žodžių, yra vos 5 proc. Vienažodžiai simboliniai įmonių pavadinimai dažniausiai yra padaryti iš daiktavardžių, iš žodžių junginių padaryti pavadinimai — daiktavardiniai. Semantiniu požiūriu įmonių pavadinimai yra konkretūs, paprasti ir aiškūs, dažniausiai tiesiogiai nusakantys maitinimo įmonės rūšinį vardą (kavinė, baras, restoranas) arba statinį, pastatą, valstybę, miestą, mieste esančią vietą, įvairių asmenų vardus. Konotacinis žodžių reikšmių tyrimas parodė, kad maitinimo įmonių pavadinimuose ryškiausios yra potencialiosios linksmumo ir lietuviškumo, o rečiausios – tamsumo, niūrumo ir triukšmingumo semos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nelietuviški ar pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to discover in semantic aspect and describe the names of food companies in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. In order to achieve this aim the following problems had been raised: a) to divide Lihuanian names into semantic groups; b) to divide symbolic Lithuanian names into groups according to their stucture; c) to describe the semantic meaning of symbolic Lithuanian names; d) to analyse the connotations of the names of Lithuanian food companies; e) to discuss the balance among the collected symbolic names and the common language. To make this research from the main Internet site www.meniu.lt about food and entertainment fields had been collected the names of 1096 food companies: 596 in Vilnius, 292 in Kaunas and 208 in Klaipėda. Having completed the research it had been noticed that majority of names are made up of one or two words. There are only 5 percent of names made up of three or more words. Noun functions as the main word in both one word and phrasal symbolic names. From semantic point of view the names of the companies are concrete , simple and clear most often directly describing the kind of the company (a cafe, a bar or a restaurant) or the building, country, city or the place in the city, names of different people. The research has shown that in the names of companies dominate potencial signs of cheerfulness, whereas darkness and gloominess, raucousness and stateliness are the rarest ones. Having completed the research it had been determined that... [to full text]

This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word formation categories. / Šiame darbe siekiama išsamiai išnagrinėti latvių kalbos veikėjų pavadinimų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijas. Surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) stengiamasi aiškiai suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį minėtųjų darybos kategorijų darybos latvių kalboje aprašą.

Darbo objektas - dvi pagrindinės veiksmažodinių latvių kalbos daiktavardžių darybos kategorijos - veikėjų pavadinimai (nomina agentis) ir veiksmo pavadinimai (nomina actionis. Disertacijoje siekiama išsamiai išnagrinėti minėtąsias darybos kategorijas - surinktą medžiagą (priesagų, galūnių vedinius) suskirstyti į darybos tipus, nustatyti darybos reikšmes ir darybos tipų produktyvumą, išnagrinėti vedinių semantiką ir struktūrą ir pateikti aiškų sisteminį dabartinės latvių kalbos veikėjų ir veiksmų pavadinimų darybos kategorijų aprašą. / This paper aims to provide a description of two main word-formation categories of Latvian nouns: agent names and action names. It was attempted to divide the collected data (suffix and ending derivatives) into clearly defined word-formation types, to determine the meaning of different word-formation types and productivity of word-formation types, analyse the semantics and structure of derivatives, and to provide a clear systematic description of the formation of the aforementioned Latvian language word-formation categories.

The subject of the Master’s thesis is the origin, development and use of slang words which name persons and money. The methods applied in the thesis are as follows: explanatory, etymological, and systematic. In the thesis it is assumed that slang is a language sub-system comprising words and expressions which are not normative or emotionally-neutral, and which often have a negative connotation. These words and expressions have some formation-related, semantic and stylistic peculiarities; they are used by specific social groups and demonstrate the users’ belonging to a certain group. The problems of origin, development and use of slang words have not been studied in depth by Lithuanian linguists. This is due both to historical circumstances and to the various attitudes to this peripheral sphere of language (which most of the time is viewed negatively and called language “waste”). By considering slang words and expressions as a distorted layer not subject to general language norms, we set the goal to define whether it is possible to systemise it. Taking into consideration the origin, slang words are grouped into the following two categories: words of Lithuanian and non-Lithuanian origin. Characteristic features of slang words of Lithuanian origin are as follows: variety of meaning, acquisition of unusual meanings, formation of new words by consonance or certain allusions, as well as vulgar and idiomatic phrases. Most slavisms came from the same language layers (drug-addicts... [to full text]

Šio darbo objektas – rankos pirštų įvardijimai lietuvių kalbos tarmėse. Darbo tikslas – parodyti rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išsirinkti visus atsakymus į leksikos anketos 111 klausimą (a, b, c, d, e dalys), kaip tarmėse vadinami rankos pirštai, gautus duomenis suklasifikuoti, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapius, rodančius atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyti komentaruose ir apibendrinti. Darbo tiriamąją medžiagą sudaro Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomi atsakymai į leksikos anketos 111 klausimą iš 174 skirtingų gyvenamųjų punktų (vietovių) Lietuvoje ir 4 punktų, esančių už jos ribų. Užrašytų atsakymų pagrindu sudaryti penki atskiri kiekvieno rankos piršto pavadinimų paplitimo lietuvių kalbos tarmėse žemėlapiai. Jiems braižyti buvo naudojama Corel Paint Shop Pro Photo XI programa. Darbo metodai – lingvistinės geografijos, lyginamasis ir aprašomasis. Visoje Lietuvoje ir lietuvių kalbos „salelėse“ už jos ribų vartojamas tas pats pirmojo rankos piršto pavadinimas nykštỹs, kuris tarmėse skiriasi tik kamienu: io (nikštỹs), o (nýkštis, nnkštis) arba ()ē (nýkštė). Keliuose punktuose vartojamas morfologinis pirmojo piršto pavadinimo variantas nykštnis. Pavadinimas nykštỹs ir jo variantai siejami su veiksmažodžiu nỹkti „mažėti“. Labiausiai paplitęs antrojo rankos piršto... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is the names of the fingers in Lithuanian dialects. The aim is to show how far and how often the names are spread in Lithuanian dialects. The aim of the thesis consists of the following tasks: to pick up all the answers to question No. 111 (a, b, c, d, e) from a lexical questionnaire and find out the names of the fingers in Lithuanian dialects; to process and classify data, to make up the maps, indicating the most common areas where they are spread and used in everyday life, to describe and summarize it. The research has been done on the basic material found and stored in the archives of the Lithuanian language institute (in the department of the History and Dialectology of the Lithuanian language). The answers to question No. 111 are from 174 different areas and 4 additional locations beyond the borders of Lithuania The 5 maps of the points where the names of the fingers are spread were made with the help of Corel Paint Shop Pro Photo XI program. The methods used: linguistic geography, comparative, and descriptive. The first finger of the hand is called nykštỹs. This name is the most common all over Lithuania, only in some dialects the stem of the word io may differ, as o (nýkštis, nnkštis) or ()ē (nýkštė). Nykštnis can also be found – it is its morphological variant. Nykštys as the word itself contains the meaning of the verb „disappear“ or „gradually becoming less“. The name smlius for the second finger of a hand is widely spread in Higher... [to full text]

Niniejsza praca magisterska jest poświęcona zagadnieniu płci w języku i kulturze, które zostanie ukazane z perspektywy dwu sąsiednich kultur – polskiej i litewskiej. Celem pracy jest ukazanie językowych sposobów wyrażania płci żeńskiej na płaszczyźnie leksykalnej i słowotwórczej w języku polskim i litewskim. Norma oraz zwyczaj językowy w zakresie nazw żeńskich odtworzone zostały w tej pracy na podstawie opracowań normatywistycznych oraz licznych, zwłaszcza w języku polskim, prac językoznawczych. Najnowsze tendencje natomiast zostały zilustrowane przykładami pochodzącymi ze współczesnych tekstów prasowych. Materiał do analizy językowej uzyskano metodą słownikową oraz metodą ekscerpcji wybiórczej. Bazą źródłową posłużyły dane językowe zawarte w słownikach oraz teksty z periodyków polskich „Polityka” i „Viva!” oraz litewskich „Veidas” i „Žmonės” z lat 2000-2014. Praca składa się z czterech rozdziałów. W rozdziale teoretycznym zostały omówione najważniejsze założenia teorii kognitywistycznej, pojęcie językowego obrazu świata oraz problematyka mieszcząca się w zakresie lingwistyki płci (gender linquistics). W drugim rozdziale rekonstruuje się wizerunek kobiety w języku polskim i litewskim na podstawie znaczenia i nacechowania emocjonalnego leksemów należących do pól leksykalnych kobieta i moteris. Kolejny rozdział jest poświęcony analizie żeńskich odpowiedników nazw męskich w kilku grupach znaczeniowych (tytuły naukowe, tytuły służbowe, nazwy zawodów i nazwy charakteryzujące)... [toliau žr. visą tekstą] / Šis magistro darbas yra skirtas aptarti lyčių klausimą kalboje ir kultūroje, kuris bus parodytas iš dviejų kaimyninių kultūrų perspektyvos - lenkų ir lietuvių. Darbo tikslas yra parodyti kalbinius moteriškosios lyties išraiškos būdus, atsižvelgiant į lenkų ir lietuvių kalbų leksiką ir žodžių darybą. Normos ir kalbos tradicijos susijusios su moteriškais vardais šiame darbe buvo atkurtos remiantis normatyviniais leidiniais ir lenkų kalbos lingvistiniais darbais. Tačiau naujausios tendencijos iliustruojamos pavyzdžiais iš šiuolaikinės spaudos tekstų. Medžiaga skirta kalbų analizei buvo gauta naudojant žodynų ir selektyvų ištraukų metodą. Remiausi lingvistiniais duomenimis, esančiais žodynuose, o taip pat tekstais iš 2000-2014 m. lenkiškų periodinių žurnalų "Polityka" ir "Viva!" ir lietuviškų "Veidas" ir "Žmonės". Darbą sudaro keturi skyriai. Teoriniame skyriuje buvo aptartos svarbiausios kognityvinės teorijos, kalbos pasaulėvaizdžio sąvoka, o taip pat problematika susijusi su lyties lingvistikos (gender linguistics) koncepciją. Antrajame skyriuje yra rekonstruojamas moters įvaizdis lenkų ir lietuvių kalbose remiantis stilistinių sinonimų, priklausančių semantiniams laukams kobieta ir moteris, analize. Kitame skyriuje nagrinėjami moteriškosios giminės atitikmenys, pateikti keliose semantinėse grupėse (mokslo laipsnių, pareigybių, profesijų pavadinimai ir apibūdinantieji pavadinimai). Jame aptariami jų darybos būdai, išvardintos priežastys, dėl kurių yra blokuojama... [toliau žr. visą tekstą] / This master's degree work (Women`s names in Polish and Lithuanian languages is tradicion, norm and newest tendencies) is dedicated to the question of sex in a language and culture, that will be shown from the perspective of two nearby cultures - Polish and Lithuanian. The aim of the work is to show linguistic methods of expression of women`s sex on a lexical and word-formation base in Polish and Lithuanian languages. A standart as well as language customs in the sphere of the women`s names were investigated on the basical searching of normative and also personal investigations especially in Polish linguistic works. The newest tendencies towards this work were illustrated by examples from modern media ( texts). All material of the language analysis was managed to get by using lexicographic dictionaries and also using a method of selection texts in different Polish and Lithuanian magazines and newspapers. All this material was written with the help of language dictionaries and original sources of "Politician" and "Viva!”, and using also Lithuanian "Veidas" and "Žmonės" magazines from 2000-2014. The work consists of four sections. The major grounds of theory of cognitivist were discussed in a theoretical part as well as the concept of language understanding of the world also range of problems, that are contained in the sphere of sex linguistics (gender of linquistics). In the second section the image of women is reconstructed in the Polish and Lithuanian languages on the basis... [to full text]